Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose ir perduoti jį tėvams ugdyti ir prižiūrėti;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) ir darbo bei poilsio dienomis neišeiti į namų nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nėra susiję su mokslu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis auklėjimo pobūdžio priemonėmis ir bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą ir darbo bei poilsio dienomis neišeiti į namų nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nėra susiję su mokslu;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. ir 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 15 dienų;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 paroms arešto;

7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

8. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais skirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams;

12. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, 2012 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams;

16. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 835 Eur;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3207 Eur;

18. Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 990 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje (dvi veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 1.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. J. taip pat vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, įsiteisėjus Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos nevykdė, kadangi 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 01.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

V. J. taip pat kaltinamas vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiui, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jo nevykdė, kadangi 2020 m. lapkričio 5 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

V. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Tokie jo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties buvo registruotas pranešimas apie tai, kad policijos pareigūnams nestojo stabdomas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris padarė eismo įvykį. Vairuotojas V. J. atsisakė nuo neblaivumo patikrinimo (b. l. 3). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas D. V. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 01.05 val. patruliuojant kartu su patrule J. Z. stovint automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas juos pamatęs pradėjo išvažinėti vinguriuojant iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga. Jam tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nusprendė automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti ir patikrinti. Automobilis Audi nuo (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Pasivijus automobilį ties (duomenys neskelbtini) įjungė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Automobilio Audi vairuotojas padidino greitį ir pasuko link (duomenys neskelbtini). Sankryžoje (duomenys neskelbtini), automobilio Audi vairuotojas, sukdamas į kairę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir kliudė šalia stovėjusį kelio ženklą, dėl to apgadino kelio ženklą ir savo vairuojamą automobilį. Iš automobilio vairuotojo pusės iššoko vyras, kuris buvo maždaug 170 cm ūgio, iki (duomenys neskelbtini) metų, trumpai kirptu plaukų, apsirengęs juodos spalvos batais, melsvos spalvos džinsais ir melsvos spalvos marškiniais, ir pradėjo bėgti. pradėjo bėgti paskui jį, tačiau, neapšviestoje garažų masyvo teritorijoje vyras nuo jo pabėgo ir kažkur pasislėpė. Per radijo ryšį išgirdo, kad į pagalbą pasisiūlė kinologas su tarnybiniu šunimi, kuris į įvykio vietą atvyko apie 01.30 val. Tarnybinis šuo apuostė minėto automobilio vairuotojo pusę ir pradėjo eiti link garažo masyvo. Jis kartu su savo kolegomis nuėjo paskui tarnybinį šunį. Tarnybinis šuo juos nusivedė į garažų masyvo teritoriją, kur žolėse gulintį rado pagal aukščiau nurodytus požymius atitinkantį asmenį. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jam pasiūlius asmeniui pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė ir paaiškino, kad automobilio nevairavo. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 27). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos policijos pareigūnės J. Z. parodymuose (b. l. 31).

Be to, 2020 m. spalio 2 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas V1718 Alarm 200920 - 012106 - 012243-20020200 patvirtina, kad tarnybinis automobilis važiuoja gatve, nusuka į dešinę, priekyje 01.21.44 val. pasirodo automobilis Audi, valstybinio numerio nesimato, matosi kad Audi markės automobilis universalas, tamsios spalvos. Automobilis nusuka į dešinę link kitos gatvės (gatvių pavadinimai neįžiūrimi), priekyje važiuojantis automobilis didina greitį ir toliau važiuoja neasfaltuotu keliu, pareigūnai važiuoja iš paskos. Patrulė radijo ryšiu praneša, kad (duomenys neskelbtini) turi nestojantį vairuotoją. Toliau vyksta gaudynės, matosi, kaip priartėjus prie sankryžos, automobilis nusuka į kairę ir prie ženklo (duomenys neskelbtini) sustoja. 01:22:35. matosi, kaip iš vairuotojo pusės išlipa vyras, apsirengęs marškinius ir džinsines kelnes, vidutinio ūgio, trumpo kirpimo. Išlipa pamažu ir uždaro vairuotojo pusės dureles. Pareigūnų automobilis sustoja šalia sustojusios transporto priemonės ir pasigirsta pareigūnės sušukimas STOK (b. l. 37). Taip pat neblaivumo nustatymo aktu V. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 39).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad V. J. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 01.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pastebėtina, jog kaltinamuoju aktu V. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus <...> pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. neblaivumas nebuvo nustatytas, o baudžiamąją atsakomybę jam užtraukia būtent neblaivumo patikrinimo vengimas, be to, už eismo įvykio sukėlimą V. J. nubaustas administracine tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), teismas kaltinimą patikslina, pašalindamas iš kaltinimo perteklinius nusikalstamos veikos požymius. Toks kaltinimo tikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo kaltei.

V. J. nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos), kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuotus du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. savo kaltę ir dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, pripažino ir parodė, kad lapkričio mėnesį automobiliu „Volvo“ su pažįstamais važiavo į (duomenys neskelbtini). Visi buvo prisigėrę, sėdo prie vairo, važiavo ir jį sustabdė. Tą dieną, kai vairavo automobilį „Audi“, jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, žinojo apie šios teisės neturėjimą. Už vairavimą neblaivus yra teistas 4 kartus, šios veikos kartojasi dėl alkoholio, jaučia priklausomybę alkoholiui. Probacijos tarnyboje praeitais metais lankėsi, pasirašė, kad daugiau negali vairuoti, suprato, dėl ko pasirašo.

Pažymėtina, kad V. J. nuteistas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 835 Eur (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d.). Be to, V. J. nuteistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 990 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 30 d.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. patvirtino, jog Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Be to, iš byloje esančio 2019 m. balandžio 17 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d. V. J. pasirašytinai supažindintas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis, kurios gali kilti nevykdant šios priemonės (b. l. 60-68).

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad V. J. žinojo apie anksčiau jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, to jis neneigė ir teisiamajame posėdyje, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemones, negalėjo paaiškinti, kodėl taip daro, nurodė, kad šios veikos kartojasi dėl alkoholio, jaučia priklausomybę alkoholiui. Taigi kaltinamasis V. J. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina kaltinamojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, V. J. veikos šioje dalyje ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos kaip baudžiamieji nusižengimai, numatyti BK 243 straipsnyje.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog V. J. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę įsiteisėjus Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiui, nors iš tikrųjų V. J. nuteistas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu. Be to, nurodyta, kad V. J. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiui, nors iš tikrųjų V. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu.

Tai vertintina kaip techninės rašymo apsirikimo klaidos, kurios teismo ištaisomos, šią dalį atitinkamai patikslinant.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su teisingumu, ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. J. – pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, iš jo žodžių – dirbantis nelegaliai statybose, anksčiau daug kartų teistas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme, administracine tvarka baustas, baudų nemoka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina šiek tiek didesnė už šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį, t. y. už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 parų arešto, o už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios bausmės vidurkio ir artima minimaliam, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam – 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje (2020 m. rugsėjo 20 d. veika) sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, ir paskiriant V. J. galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, be to, tokios paskirtos piniginės baudos teigiamų rezultatų nedavė, nes V. J. vėl sėdo neblaivus už automobilio vairo ir kai jam tokia teise naudotis uždrausta, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Švelnesnės bausmės paskyrimas, įvertinus didelį V. J. teistumų skaičių ir tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepaveikė jo ir jis vėl nusikalto, gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį.

Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė V. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis teisiamas 4 kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teismas nenustatė sąlygų, reikalingų BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti ir atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. 01.55 val. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. 10.37 val. (b. l. 132, 134). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Kaip jau minėta aukščiau, V. J. jau ketvirtą kartą teisiamas už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Taigi, tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie V. J. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, atsižvelgus į tai, V. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu V. J. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. Atsižvelgiant į tai, V. J. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto V. J. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties bei paties kaltinamojo ir liudytojos J. Š. parodymų matyti, kad minimo automobilio savininkas yra J. Š. Taigi, V. J. minimą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl svarstytinas šios transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, ar jos vertės konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš V. J. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 1470 Eur (su PVM) (b. l. 42).

V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2020 m. rugsėjo 20 d. veika), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2020 m. lapkričio 5 d. veika), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. 01.55 val. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. 10.37 val. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš V. J. konfiskuotino turto (automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1470 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų).

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie V. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.