Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį - laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, bei registruotis darbo biržoje arba tęsti darbą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolės I. Beliačic 2016-11-15 rašte nurodyta, kad V. S. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-11-01 yra 6 522,37 Eur (t. 1, b. l. 65) Dar kitame antstolės rašte yra nurodytas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-09-01, t. y. 6 985, 77 Eur (t. 1, b. l. 148).

2017-03-14 antstolė I. Beliačic informavo, kad V. S. išlaikymo įsiskolinimas M. S., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-09-01 yra 6 399 Eur. 2017-02-28 iš skolininko darbo užmokesčio išieškota ir V. S. pervesta 525,42 Eur suma; 2017-03-07 iš skolininko darbo užmokesčio išieškota ir V. S. pervesta 40,75 Eur suma (t. 1, b. l. 150).

2017-05-23 antstolė I. Beliačic nurodė, kad V. S. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2017-05-01 yra 6 630,70 Eur (t. 1, b. l. 248).

Antstolio A. Bumblio 2016-09-01rašte nurodyta, kad antstoliui A. Bubliui vykdymui pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-27 išduotas vykdomasis dokumentas dėl 694,80 Eur išieškojimo iš V. S. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013-08-24 išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 265,22 Eur išieškojimo iš V. S. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Iki 2016-09-01 mokėjimų iš skolininko negauta (t. 1, b. l. 153).

Antstolės B. Čereškienės 2016-09-02 rašte nurodyta, kad antstolių V. Čegliko, B. Čereškienės ir V. Leskevičienės kontoros Trakų skyriuje nuo 2015-03-13 yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0129/15/00237 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 vykdomąjį raštą Nr. 2-45743-866/2014 dėl 349,90 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. S., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), IF P&C Insurance AS, registracijos Nr. 10100168, buveinė Pronksi 19, Talinas, Estijos Respublika, veikiančio per struktūrinį padalinį P&C Insurance AS filial, į. k. 302279548, buveinės adresas Žalgirio g. 88, Vilnius, naudai. V. S. registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Visos skolininko sąskaitos yra areštuotos, lėšų jose šiuo metu nėra. Skolininkas išsiskyręs, verčiasi individualia veikla, skolos nemoka (t. 1, b. l. 156).

Antstolės D. Milevičienės 2016-09-06 pažymoje nurodyta, kad antstolė D. Milevičienė 2009-08-12 priėmė vykdyti ir iki šiol vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-3687-430/2008 dėl periodinių išmokų vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iš skolininko V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojos Šarūnės B. S.) naudai. Išieškojimo iniciatorius Š. B. (S.), išieškojimo dalykas - periodinės išmokos vaikui išlaikyti, lėšų gavėjas (išieškotojas) – Š. B. (S.). Atsižvelgiant į išieškotojos pateiktus duomenis apie gaunamas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo (paskutiniai duomenys gauti apie išmokas už 2016 m. balandžio mėn., kur pavedimas atliktas 2016-05-24) vaiko A. S. išlaikymo įsiskolinimas 2016-09-01 yra 3 321,99 Eur (t. 1, b. l. 158).

Antstolio S. Mulevičiaus 2016-09-12 rašte nurodyta, kad antstolio S. Mulevičiaus kontoroje vykdomi: vykdomasis dokumentas - vykdomasis raštas Nr. 2-4591-433/2009, kurį 2009-05-25 išdavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas dėl 2 341,98 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš V. S. išieškotojo UAB Citadele faktoringas ir lizingas naudai. Skolos ir vykdymo išlaidų likutis – 3 900,57 Eur (vykdomoji byla Nr. 0170/09/00904); vykdomasis dokumentas - vykdomasis raštas Nr. N2-29513-558/2013, kurį 2014-01-10 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl 5,73 Eur skolos išieškojimo iš V. S. valstybės naudai. Skolos ir vykdymo išlaidų likutis – 34,85 Eur (vykdomoji byla Nr. 0170/14/01614) (t. 1, b. l. 164).

Antstolio V. Čegliko 2016-11-14 rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-26 vykdomuoju raštu Nr. 2-1699-534, antstolio V. Čegliko kontoroje vykdomas 3 323,03 Eur skolos+15 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos 2 896,20 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2008-10-22, iki visiško kredito grąžinimo ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3 248, 40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2008-10-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimas iš skolininko V. S. išieškotojo AB Swedbank naudai (vykdomoji byla Nr. 0116/09/00739). Taip pat antstolio V. Čegliko kontoroje vykdomas 2,00 Eur skolos išieškojimas iš skolininko V. S. pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-25 vykdomąjį raštą Nr. 2-4591-433 valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0116/12/01957) ir 3 087,84 Eur skolos+6 proc. dydžio metinės palūkanos už nesumokėtą vekselio 3 069,97 Eur sumą nuo mokėjimo termino pabaigos, t. y., 2012-08-08, iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos, išieškojimas iš skolininko V. S. pagal Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2012-08-17 vykdomąjį įrašą Nr. 3039 išieškotojo UAB „A.“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0116/12/02329). V. S. skolą (neįskaitant antstolio vykdymo išlaidų) vykdomosiose bylose 0116/09/00739; 0116/12/01957; 0116/1202329 sudaro 6 412, 87 Eur suma ir aukščiau minėtos palūkanos. Tai pat pagal Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 754 straipsnį (reikalavimų patenkinimo eilė) skolos išieškojimas vykdomas trečios eilės išieškotojams (t. 1, b. l. 167).

Antstolio V. Mitkaus 2016-11-04 rašte nurodyta, kad antstolio V. Mitkaus kontoroje 2011-03-02 vykdymui priimtas vykdomasis dokumentas - vykdomasis raštas Nr. 2-762-821/2011, kurį 2011-02-21 išdavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas dėl 9 579,23 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai. Įsiskolinimo suma yra 10 939,79 Eur (t. 1, b. l. 170).

Antstolio A. Naujokaičio 2016-09-05 rašte nurodyta, kad antstolis A. Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-01 vykdomąjį raštą Nr. N2-3687-430/2008 dėl 28 962,00 Eur (100 000 Lt) skolos išieškojimo iš V. S. trečios eilės išieškotojos Š. B. (S.) naudai (vykdomoji byla Nr. 0157/10/00443). Pagal minėtą vykdomąjį raštą išieškota nebuvo (t. 1, b. l. 172).

VĮ „Registų centras“ duomenimis, V. S. priklausančiam nekilnojamajam turtui - žemės sklypui su statiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypui su statiniais (duomenys neskelbtini) ir butui (duomenys neskelbtini) taikomas areštas (t. 1, b. l. 175-180).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. pateikė šiuos mokėjimo nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus į V. S. banko sąskaitą, t. y. 2015-02-24 – 10 eurų, 2014-04-17 - 200 Lt (57,92 Eur), 2014-07-31- 100 Lt ( 28,96 Eur), 2014-08-25 -1 000 Lt (289,62 Eur), 2014-09-26 - 500 Lt (144,81 Eur), 2014-12-05 – 80 Lt (23,17 Eur), 2014-12-23 - 100 Lt (28,96 Eur), 2015-01-22- 10 Eur, 2015-08-10- 20 Eur (t. 1, b. l. 234-242; t. 2, b. l. 113).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Nagrinėjamoje byloje V. S. pareikštas kaltinimas pagal BK 164 straipsnį, numatantį atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką, bei sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 kt.). Taigi vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant tokią situaciją. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu, tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, laiko, jog pastarojo nurodytos aplinkybės niekaip nešalina jo atsakomybės dėl to, kad jis nevykdė arba tik iš dalies vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą, kuriuo V. S. buvo įpareigotas mokėti lėšas V. S. naudai sūnui M. S., gim. 2013-04-27, išlaikyti, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 231,69 Eur, iki kol sūnus sulauks pilnametystės. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 164 straipsnį neturi įtakos ir tos aplinkybės, jog kaltinamasis turi eilę įsiskolinimų, taip pat pareigą išlaikyti kitą vaiką.

Visų pirma pažymėtina, jog V. S. kaltinamas nusikalstamus veiksmus atlikęs nuo 2015-05-10 iki 2017-11-01. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios pareiškime nurodytą laiką, būtent nuo kurio įvardinta data, kada nebuvo teiktas išlaikymas, ir kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 straipsnį, siaurina kaltinimo apimtį ir laiko, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė nuo 2015-08-10 iki 2017-11-01. Tokia aplinkybė buvo pažymėta ir 2011-09-27 nutarime, kuriuo panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei jį atnaujinti, nurodant tyrimą tęsti dėl V. S. veiksmų, susijusių su vengimu išlaikyti vaiką, būtent nuo 2015-08-10. Toks kaltinimo susiaurinimas yra tik palankesnis kaltinamajam V. S. ir tai niekaip neapsunkina jo teisinės padėties.

Dėl šios priežasties teismas kaip tik ir analizuos laikotarpį nuo 2015-08-10 iki 2017-11-01. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog nurodytu kaltinimui aktualiu laikotarpiu V. S. buvo arba registruotas darbo biržoje, arba dalį laiko dirbo, arba užsiėmė individualia veikla, t. y. nutraukė nuo 2014-11-10 iki 2015-07-22 trukusią registraciją darbo biržoje ir nuo 2015-07-23 iki 2016-09-30 vykdė individualią veiklą, nuo 2016-10-01 iki 2016-10-18 vėl registruotas darbo biržoje, nuo 2016-10-19 iki 2017-03-03 dirbo UAB „D.“, nuo 2017-03-28 iki 2017-04-17 registracija darbo biržoje ir galiausiai nuo 2017-04-18 dirbo UAB „K.“ (darbo pabaiga 2017-11-21). Vertinant pavieniui tokie duomenys rodo, kad V. S. veiksmai formaliai buvo nukreipti į darbo susiradimą arba pastarasis faktiškai dirbo, išskyrus laikotarpį nuo 2017-03-04 iki 2017-03-27, kai kaltinamasis nebuvo nei įsidarbinęs, nei registravosi darbo biržoje. Visgi toks įvertinimas būtų paviršutinis, neatskleidžiantis tikrosios kaltinamojo veiksmų esmės ir pobūdžio. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek objektyvūs bylos duomenys leidžia pagrįstai abejoti, jog V. S. dėjo nuoširdžias pastangas mokėti savo sūnaus M. S. išlaikymui periodines išmokas. Visų pirma iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad pastarasis, tikindamas siekęs susirasti darbą, tuo pačiu pripažino, kad ne bet koks darbas jį domino. Jo tikslas buvo būtent pakankamai gerai apmokamas darbas, už kurį jis būtų gavęs ne mažesnį nei 1 400 Eur atlyginimą iki mokesčių, o atskaičius mokesčius – 900 Eur, kas būtų leidę jam bent minimaliai pragyventi ir tuo pačiu išlaikyti sūnų. Už mažesnę algą dirbti neketino, pasiūlymų dirbti už 600 Eur jis atsisakė, kadangi toks atlyginimas jo netenkino (t. 2, b. l. 116-123). Suprantamas asmens noras gauti kuo didesnį darbo užmokestį, tačiau tai nereiškia, kad nepavykus per protingą laiko tarpą tokį darbą susirasti, kaip pateisinamas laikytinas elgesys atsisakyti dirbti už mažesnį atlygį, turint galvoje esant įsiteisėjusį teismo sprendimą, numatantį pareigą nustatyto dydžio periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką. Šiuo atveju kaltinamasis netgi neneigia sulaukęs darbo pasiūlymų už 600 Eur atlyginimą, tačiau jų atsisakė. Pabrėžė, kad už tokį ar dar mažesnį atlyginimą jam dirbti esą neapsimokėjo, jam artimieji ir taip kas mėnesį duodavo daugmaž po 400 Eur pragyvenimui, todėl jis ieškojosi patrauklesnio darbo pasiūlymo, tikėdamasis surasti darbą su geru atlyginimu. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Žinodamas teismo sprendimu nustatytą pareigą mokėti sūnaus išlaikymui kasmėnesines įmokas, kaltinamasis privalėjo dėti maksimalias pastangas dirbti, o ne neapibrėžtą laiką laukti jam priimtino darbo pasiūlymo su pageidaujamu darbo užmokesčiu. Būtų galima suprasti, jeigu tokia situacija būtų buvusi trumpalaikė, tačiau nagrinėjamu atveju laikotarpis, kuomet kaltinamasis realiai negavo jokių pajamų, yra aiškiai užsitęsęs. Kita vertus, niekas netrukdė kaltinamajam dirbti už mažesnį atlygį ir tuo pačiu ieškotis kito, geriau apmokamo darbo, kas leistų laikyti, kad V. S. kaip įmanoma stengėsi dirbti ir bent kažkiek išlaikyti sūnų.

Abejones, kiek realūs buvo kaltinamojo ketinimai užsidirbti, rodo ir pastarojo vykdyta individuali veikla. Tokia veikla kaltinamasis pradėjo užsiimti, nutraukęs registraciją darbo biržoje. Anot V. S., jis nusprendė teikti nekilnojamo turto tarpininkavimo paslaugas (perkant, parduodant, nuomojant ar renovuojant nekilnojamąjį turtą, organizuojant investicinių projektų kūrimą). Atsakydamas į klausimus, kokios objektyvios aplinkybės nulėmė apsisprendimą imtis tokios veiklos ir ką konkrečiai pastarasis darė, kaltinamasis aptakiai aiškino neva turėjęs praktikos tokioje srityje, galvojo rasiąs potencialių klientų (iš buvusių verslo partnerių, Seimo narių, kurių nemažai pažinojo ir pan.), tačiau realių klientų jis taip ir nerado, pajamų beveik negavo (t. 2, b. l. 116-123). Be abejonės, alternatyva pačiam imtis veiklos yra vertintina teigiamai, tačiau šiuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis individualia veikla, iš kurios negavo iš esmės jokių pajamų (VMI teiktoje deklaracijoje nurodė už 2015 m. gavęs vos 40 Eur, duomenų apie 2016 m. iš individualios veiklos gautas pajamas, nėra), tęsėsi pakankamai ilgai, iš viso net 14 mėnesių. Bylos aplinkybių kontekste toks individualios veiklos, iš kurios nebuvo gaunama iš esmės jokių pajamų vykdymas, kas, pabrėžtina, tęsėsi daugiau metus, neleidžia laikyti, jog kaltinamasis realiai siekė užsidirbti bei tinkamai realizavo savo, kaip tėvo pareigą, išlaikyti sūnų.

Tai, kad kaltinamasis nebuvo suinteresuotas vykdyti tokią pareigą, pagrįstai leidžia manyti ir jo išėjimo iš UAB „D.“ aplinkybės. Šią darbovietę kaltinamasis susirado po ilgo nedarbo laikotarpio. Pastarasis nuo 2016-10-19 pradėjo dirbti kaip apdailininkas, netrukus (2016-12-01) toje pačioje bendrovėje buvo sudaryta nauja darbo sutartis darbui Švedijos Karalystėje, į kurią išvykęs V. S. gavo ženkliai didesnį atlyginimą (vietoje Lietuvoje gautų 500 Eur neatskaičius mokesčių, Švedijoje buvo mokamas 80 kronų per valandą atlygis kas per mėnesį sudarė daugiau nei 2 000 Eur) (t. 1, b. l. 56, 58; t. 2, b. l. 94-99). Tokio darbo ir pajamų šaltinio, suteikusio V. S. lėšų ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir galimybę mokėti išmokas sūnui, išlaikymu kaltinamasis turėjo būti ypač suinteresuotas, tačiau pastarasis darbovietėje ilgai neužsibuvo ir 2017-03-03 parašė prašymą išeiti iš darbo savo noru (t. 1, b. l. 60). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad jis nors ir esą norėjo toliau dirbti UAB „D.“ Švedijoje, tačiau antstoliai išieškodavo didesnę jo atlyginimo dalį, likusios sumos jam neužtekdavo pragyvenimui, dėl ko jis išėjo iš darbo (t. 1, b. l. 227-228). Taigi, kaip matyti, tyrimo metu kaltinamasis iš esmės pripažino, kad būtent antstolių veiksmai, nukreipti išieškoti iš jo atlyginimo turimus įsiskolinimus, nulėmė jo apsisprendimą nebedirbti. Teisme kaltinamasis tokių savo parodymų išsižadėjo ir ėmė tvirtinti, kad ši parodymų dalis yra užfiksuota neteisingai, iškraipant jo žodžius. Anot jo, dirbti Švedijoje jis nebegalėjo dėl prieš jį pradėto V. S. inicijuoto ikiteisminio tyrimo (be to, dar vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal kitos buvusios sutuoktinės pareiškimą dėl vengimo išlaikyti dukrą Š. B.), tikino, jog jau bekalbant telefonu su tyrėja, ši jam pagrasino, kad parvažiavęs į Lietuvą jis iš jos niekur nebeišvažiuos, po apklausos jam išties buvo paskirta atitinkama kardomoji priemonė, be to, netgi esant galimybei, į proceso veiksmus atvykti iš Švedijos, jis to nebūtų galėjęs padaryti (tiek dėl to, kad bilietai į Lietuvą nėra pigūs, tiek dėl darbdavio, kuris jo išvykimų nebūtų toleravęs darbdavys) (t. 2, b l. 116-123, 132-137). Visgi teismas vadovautis tokiais kaltinamojo parodymais pagrindo neturi. Pirmiausia kaip neįtikinamas laikytinas pastarojo aiškinimas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užfiksuoti, iškraipant jų turinį. Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, kad po apklausa V. S. ranka yra parašytas tekstas, kad apklausos turinį jis perskaitė, parodymai surašyti teisingai, šalia tokio įrašo yra kaltinamojo pavardė bei parašas (t. 1, b. l 227-228). Taigi sunku suprasti, jog kaltinamasis galėjo nepamatyti aplinkybių, kas būtų prieštaravę toms, kurias jis nurodė, juo labiau, kad apklausos, kurią V. S. skaitė, apimtis nėra didelė. Siekiant pašalinti galimas abejones, bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta minimą apklausą atlikusi ir apklausos protokolą surašiusi tyrėja N. B. Tai štai ši liudytoja parodė, kad tyrimo metu atlikusi visus būtinus veiksmus bei susirinkusi tyrimui reikšmingą informaciją ji tuo pačiu turėjo apklausti ir V. S. (toks būtinumas iškilo daugmaž 2016 m. lapkričio mėn.). Kontaktavo su pastarojo bendrove, išsiaiškino, jog šis dirba užsienyje, per darbdavį informavus apie tai, kad jai būtina susisiekti su kaltinamuoju, jai buvo pateikti pastarojo telefono numeriai. Gali būti, jog po to kaltinamasis pats jai paskambino. Pokalbio metu kaltinamasis paaiškino iš karto atvykti negalintis, nurodė turįs sudaręs darbo sutartį iki kovo mėn. ir prašė palaukti, pažadėdamas į apklausą atvykti 2017-03-29. Kaltinamojo įvardinta priežastis pasirodė svarbi, dėl ko į jo prašymą buvo sureaguota supratingai, liudytoja nurodė tokią informaciją perdavusi prokuratūrai ir ši sutiko tęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Liudytoja N. B. neneigė, jog V. S. išties bendradarbiavo, nevengė tyrimo ir atvyko į apklausą taip, kaip buvo pažadėjęs. Dar iki apklausos ji iš UAB „D.“ gavo papildomus duomenis, jog V. S. iš darbo išėjo savo noru, kas ją nustebino. Liudytoja kategoriškai patvirtino, jog apklausa buvo surašyta būtent pagal V. S. žodžius (jo paties laisvą pasakojimą ir atsakymus į patikslinančius klausimus). Pabrėžė, jog tuo metu įtariamuoju buvęs V. S. skaitė apklausos protokolą (beje, gana ilgai), po ko pasirašė, pastabų neturėjo. Ji jam tikrai jokio poveikio nedarė, apklausoje nurodyta aplinkybė, kad jis iš darbovietės išėjo dėl to, kad antstoliai nuskaičiuodavo didelę dalį pinigų, dėl ko jam neapsimokėjo dirbti, yra užfiksuota būtent pagal V. S. žodžius. Tuo pačiu liudytoja patvirtino, kad V. S. niekada nei žodžiu, nei raštu neprašė leidimo išvykti, neprašė pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę. Maža to, ji dar prieš skirdama kardomąją priemonę klausė V. S., ar šis vyks į užsienį, tačiau šis atsakė neigiamai, nurodydamas, kad jam neapsimoka dirbti dėl antstolių (t. 2, b. l. 146-151). Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti tokiais liudytojos parodymais. Nenustatyta, kad tyrėja N. B. turi bent kokį suinteresuotumą, siekia apkalbėti kaltinamąjį (tokių aplinkybių nenurodė ir pats V. S.). Tai, jog liudytojos parodymai atitinka tikrovei, matyti ir iš bylos medžiagos, kurioje nėra jokių prašymų dėl kardomosios priemonės keitimo, neteiktas nė vienas prašymas dėl leidimo išvykti ir pan. Be to, kaip minėta, paties kaltinamojo ranka yra patvirtina, kad jo duotus parodymus tyrėja užrašė teisingai. Taigi išdėstytos aplinkybės vėlgi rodo, jog kaltinamasis V. S. nebuvo suinteresuotas dirbti, gauti darbo užmokestį ir tokiu būdu išlaikyti sūnų. Be kita ko, pastebėtina aplinkybė, jog, kaip matyti iš bendrovės pateiktų duomenų, V. S. buvo parašęs prašymą pirmus mėnesius jo darbo užmokestį pervesti į motinos sąskaitą, kas papildomai sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis turėjo siekį apsaugoti savo pajamas nuo antstolių, tuo pačiu apsunkinant galimybę išieškoti pinigus vaiko išlaikymui. Taip pat pažymėtina, kad būtent tuo metu, kai kaltinamasis dirbo UAB „D.“ ir gavo darbo užmokestį, nukentėjusiosios V. S. naudai sūnaus išlaikymui kaip tik buvo išieškota dalis pinigų. Iš antstolės pateiktų duomenų matyti, kad bendrai išieškota 1 161,87 Eur, dar įmokos po 60 Eur gautos iš S. S., tačiau, matyt, šie pinigai buvo paties kaltinamojo, kuris, kaip minėta, tuo metu kaip tik prašė darbdavio jo darbo užmokestį pervesti motinai. Iš darbo užmokesčio išieškota suma, kuri lyginant su paties V. S. per visą kaltinimui aktualų laikotarpį sumokėtais 20 Eur, aiškiai rodo, koks svarbus kaltinamajam buvo darbas, būtent kuris užtikrino galimybę teikti vaikui išlaikymą.

Nutraukęs darbo santykius, kaltinamasis nepilną mėnesį nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje, nuo 2017-03-28 užsiregistravo kaip ieškantis darbą, o nuo 2017-04-18 įsidarbino UAB „K.“. Dėl pastarosios darbovietės teismui vėlgi kyla abejonės. Iš bylos medžiagos matyti, jog nurodytoje bendrovėje V. S. dirbo iki kaltinimui reikšmingo laikotarpio pabaigos, t. y. ne mažiau nei pusmetį. Teisiamajame posėdyje, atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis parodė, kad bendrovė buvo įkurta jo paties iniciatyva, beje, skolintomis lėšomis (t. 2, b. l. 116-123). V. S., kaip bendrovės direktoriaus, rengtame rašte nurodyta, kad eidamas direktoriaus pareigas V. S. įmonėje dirba po 2 val. kasdien (5 dienas per savaitę), jam numatytas mėnesinis 300 Eur atlyginimas, tačiau jį išmokėti vėluojama (t. 2, b. l. 8). Tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet yra skolinamasi įmonei, dirbama vos po porą valandų per dieną už mažesnį nei minimalų atlyginimą, o ir to paties negalint laiku sumokėti (beje, iš pažymos apie Sodros įmokas, matyti, kad iš karto po kaltinimo laikotarpio V. S., kuris bendrovėje dar dirbo nepilną mėnesį, atlyginimas tapo daugiau nei dvigubai didesnis), neleidžia daryti išvadą kaltinamąjį dėjus kryptingas ir realias pastangas dirbti, užsidirbti ir vykdyti savo pareigą sūnui.

Dėl anksčiau išvardintų argumentų, taip pat reikšmingomis aplinkybėmis laikant tai, jog kaltinamasis V. S. yra pakankamai jauno, neabejotinai darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, tačiau per 2,5 metų taip ir nesugebėjęs susirasti darbą, o, jį susiradus, nepateisinamai nutraukus darbo santykius, be to, nepagrįstai ilgai vykdžius veiklą, iš kurios nebuvo gaunama iš esmės jokių pajamų, arba galiausiai ėmus po kelias valandas per dieną dirbti savo paties vadovaujamoje bendrovėje, kas neužtikrino net minimalaus darbo užmokesčio, nesant pajamų nesibodint būti išlaikomam artimųjų, sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis tokiais savo veiksmais aiškiai vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią pagalbą. Nukentėjusioji V. S. parodė, jog kaltinamasis nuo 2016 m. nedalyvauja sūnaus auklėjime, neteikia ne tik materialinės (išskyrus, antstolio išieškotos), bet ir jokios kitokios paramos, nesidomi vaiku. Pats nedirba, ieško tik tokio darbo, jog būtų mokamas didelis atlyginimas (t. 2, b. l. 132-137). Byloje ištirti įrodymai leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. S. veiksmai atitinka BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog kaltinamasis yra atlikęs kelis mokėjimus (vieną pats, du per motinos sąskaitą), o dalį išieškojo antstolis iš to laikotarpio, kai kaltinamasis dirbo ir gavo darbo užmokestį, šios aplinkybės nurodytinos kaltinime. Šis nežymus patikslinimas neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, o dalinis pareigos vykdymas nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį. Dėl kaltinime nurodytos įsiskolinimo sumos 2017-11-01 datai, pažymėtina, jog ši suma apskaičiuota iš bylos nagrinėjimo metu pagal antstolės pateiktus duomenis nurodytos 5 594,39 Eur sumos išminusavus 20 Eur, kuriuos kaltinamasis pervedė 2015-08-10 mokėjimo pavedimu (beje, teismas nepagrįstai priėmė iš V. S. ir pakartotinai pridėjo prie bylos nurodyto mokėjimo pavedimo kopiją, kadangi toks dokumentas jau buvo byloje), taip pat pagal susiaurintą kaltinimo laikotarpį pašalinus 3 mėnesius (nuo 2015-05-10 iki 2015-08-10, kas pinigine išraiška sudaro 695,07 Eur, t. y. 231,69*3) ir taip gavus galutinę 4 879,32 Eur sumą.

Dėl bausmės

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas (t. 1, b. l. 194-206), iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog V. S. buvo priimtas dar vienas nuosprendis, t. y. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu taip pat pagal BK 164 straipsnį, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda seniai negaliojanti (t. 1, b. l. 193, 193), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 183, 185), VšĮ Trakų psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso (t. 1, b. l. 187), į Vilniaus priklausomybės centro ligų įskaitą neįtrauktas (t. 1, b. l. 189).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą galimos skirti bausmės vidurkiui, bei paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus – tęsti darbo paieškas, registruojantis darbo biržoje, arba pradėti dirbti bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys).

Dėl atstovavimo išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. S. pateikė prašymą priteisti 700 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Nukentėjusiajai teisinės paslaugos teiktos pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį (t. 2, b. l. 144), pinigų sumokėjimą patvirtina atitinkamas kvitas (t. 2, b. l. 144). Teismui atstovas advokatas R. Užolas nurodė, kad jo teiktas nurodyto pobūdžio paslaugas sudarė atstovavimas viso proceso metu (skundų rašymas, dalyvavimas procesiniuose veiksmuose, susipažinimas su medžiaga, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir kt.). Vertindamas pareikšto reikalavimo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal pateiktą teisinių paslaugų sutartį, kuri sudaryta dar 2015-11-03, galima spręsti, kad pastarasis nukentėjusiajai teisines paslaugas teikė ne tik šioje byloje, bet ir ikiteisminiame tyrime, kuris nutrauktas įsiteisėjusiu 2015-11-11 prokurorės nutarimu. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tą faktą, kad du teisiamieji posėdžiai neįvyko ne dėl kaltinamojo kaltės (pirmą kartą neįteiktas teismo šaukimas, kito posėdžio metu paaiškėjo, jog prokurorė neįteikė kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo), be to, atsižvelgus ir į paties kaltinamojo finansinę padėtį, teismas laiko esant tikslinga nustatyti kiek mažesnį prašomą atlyginti atstovavimo išlaidų dydį.

Kaltinamajam V. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, įpareigoti jį: 1) per 14 dienų nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti/tęsti registraciją darbo biržoje bei 2) per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmąjį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš V. S. nukentėjusiajai V. S. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.