- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-2404-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14364-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įsakymo atgaline data ir atleidimo nepasibaigus terminui pasiaiškinimui pateikti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Š. pareikštu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai prašė teismo: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), atgaline data; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), raštų gavimo datos pasiaiškinimui pateikti, nepasibaigus darbdavio jo paties nustatytam terminui iki 2012 m. balandžio 19 d. pasiaiškinimui pateikti.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. su prašymu ir 2022 m. vasario 22 d. su skundu kreipėsi į atsakovę Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl pažeistų teisių ir prašė atsakovės pateikti atsakymus į klausimus: 1) Ar AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini), atgaline data, yra teisėtas ir galiojantis, jeigu taip, kokiais remiantis valstybiniais įstatymais; 2) Ar AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini) raštų gavimo datos pasiaiškinimui pateikti, nepasibaigus darbdavio jo paties nustatytam terminui iki 2012 m. balandžio 19 d. pasiaiškinimui pateikti, yra teisėtas ir galiojantis, jeigu taip, kokiais remiantis valstybės įstatymais. Tačiau atsakovė 2022 m. kovo 2 d. atsakymu Nr. (8.6 Mr-45) SD-813, skundą atsisakė nagrinėti ir nepateikė atsakymų į keliamus klausimus. 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi atsisakė nagrinėti ieškovo skundą, motyvuojant tuo, kad ieškovas ginčą inicijuoja dėl darbo teisinių santykių, o tokio pobūdžio darbo ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. 2022 m. birželio 8 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Tuo pagrindu ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atsisakė priimti.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ginčija buvusios darbdavės įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo, todėl atsakovė yra ne Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o buvusi darbdavė – AB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad ginčas dėl ieškovo atleidimo iš bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3889-841/2012, ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32-357/2013. Atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantas (ieškovas) M. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 2 d. atsakymą Nr. (8.6 Mr-45) SD-813; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį; 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini) atgaline data; 4) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini), raštų gavimo datos pasiaiškinimui pateikti, nepasibaigus darbdavio jo paties nustatytam terminui iki 2012 m. balandžio 19 d. pasiaiškinimui pateikti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Apeliantas (ieškovas) atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės darbo ir apsaugos ministerijos prašė atsakyti į klausimus, tačiau atsakovė į pateiktus klausimus neatsako, vykdo tik susirašinėjimą. Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3889-841/2012, ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2A-32-357/2013, keliamų klausimų nenagrinėjo, nepasisakė ir nepriėmė jokių nutarimų, todėl ir minėtų teismų nutarimai šiais klausimais nepateikiami.
5.2. Apeliantas (ieškovas) 2022 m. birželio 29 d. skunde (ieškinyje) Vilniaus miesto apylinkės teismui neprašė nagrinėti darbo santykių, o prašė išnagrinėti ir priimti nutarimus dėl įsakymo galiojimo atgaline data ir nepasibaigus darbdavio jo paties nustatytam terminui pasiaiškinimui pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvis Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl, nenustačius kitų pagrindų priimti ieškinį, apelianto (ieškovo) ieškinį buvo atsisakyta priimti. Tuo tarpu apeliantas (ieškovas) laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3889-841/2012 nebuvo nagrinėjami šiuo ieškiniu (skundu) keliami klausimai ir nėra priimta jokių teismo sprendimų dėl jų, todėl bylos nėra tapačios.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (lot. – savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).
10. Vienas iš tokių CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų pagrindų ieškiniui atsisakyti priimti yra tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Toks procesinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą, ar nutraukęs bylą šalims sulygus ginčą baigti taikiai, tai asmuo, inicijavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos pasirinktu būdu.
11. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-820-619/2019).
12. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) pareikštame ieškinyje (įvardijamas kaip skundas) galutinai suformuluotais reikalavimais prašo teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas įsakymas, apelianto (ieškovo) teigimu, buvo surašytas atgaline data ir nepasibaigus darbdavio nustatytam terminui pateikti pasiaiškinimus. Tuo tarpu vertinant LITEKO sistemoje esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3889-841/2012, kurioje apeliantas (ieškovas), be kita ko, prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu. Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu apelianto (ieškovo) reikalavimą dalyje dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu atmetė, o Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (ieškovo) šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, bei Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi apelianto (ieškovo) pareikšti reikalavimai yra analogiški jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3889-841/2012, reikalavimams. Pažymėtina, kad nors apelianto (ieškovo) ieškinio reikalavimai yra suformuluoti skirtingai nei prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau iš esmės yra siekiama to paties rezultato, kaip ir jau išnagrinėtoje byloje, t. y. įvertinti 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumą ir pagrįstumą, ir pripažinti apelianto (ieškovo) atleidimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu, todėl teigtina, kad apeliantas (ieškovas) kvestionuoja įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus ir pakartotinai siekia peržiūrėti faktines aplinkybes, kurios jau buvo teismų įvertintos. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir tas faktas, jog šioje civilinėje byloje atsakove yra nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje atsakove buvo nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, jog naujai inicijuojamoje byloje apeliantas (ieškovas) atsakove nurodo kitą asmenį, nepanaikina ieškinio tapatumo sąlygos, kadangi iš esmės tiek šioje, tiek jau išnagrinėtoje byloje apelianto (ieškovo) reikalavimai yra nukreipti ir susiję su AB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1002-426/2019, atmesdamas apelianto (ieškovo) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri atsisakė nagrinėti identiškus reikalavimus.
15. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinių tapatumą, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, bei pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) M. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-19066-1159/2022 palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.