- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- I-8999-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03548-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Pavelas Novikevičius
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui R. R., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-7, 88-94) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK), priteisti 1 085,91 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 200 Eur atstovavimo išlaidų ir 5 % metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-01-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17P-24496366-15, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2015-01-18, 13.40 val., pareiškėjas prekybos centre „IKI“, esančiame adresu: Šeškinės g. 32, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2015-10-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-41213943-15, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2015-10-23, apie 18.30 val., pareiškėjas prekybos centre „RIMI“, esančiame adresu: Žirmūnų g. 64, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2015 metų spalio mėnesi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2015-10-16, apie 17.10 val., pareiškėjas prekybos centre „IKI“, esančiame adresu: Žirmūnų g. 2, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2015 metų spalio mėnesį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatas surašė pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant tuo, kad 2015-10-18, apie 17.40 val., pareiškėjas prekybos centre „RIMI“, esančiame adresu: Jeruzalės g. 17, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2015-11-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Trečiojo būrio patrulis priėmė nutarimą Nr. 10N-44432205-15 administracinio teisės pažeidimų byloje, kuriuo pareiškėjas nubaustas 23 Eur bauda už tai, kad 2015-11-07, apie 1.30 val. jis, Vilniuje, Naugarduko-Švitrigailos sankryžoje įžengė i pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją perėjo. 2015 metų lapkričio mėnesi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmas policijos komisariatas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2015-11-13, apie 13.40 val., pareiškėjas prekybos centre „Norfa“, esančiame adresu: Ateities g. 10, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2016-02-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos antrojo būrio vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-52559291-16, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2016-02-26, apie 14.40 val., pareiškėjas prekybos centre „IKI“, esančiame adresu: Kauno g. 1 A, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už 10 vienetų riešutų „Arimel“. 2016 metų kovo mėnesį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečias policijos komisariatas papildomai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2016-02-26, apie 14.40 val., pareiškėjas prekybos centre „IKI“, esančiame adresu: Kauno g. 1A, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už 10 vienetų riešutų „Arimel“. 2016-03-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas priėmė nutarimą Nr. 14N-54367689-16 administracinio teisės pažeidimų byloje, kuriuo pareiškėjui paskirtas įspėjimas už tai, kad 2016-03-11, apie 15.35 val., jis adresu: Aušros vartų g. 4, Vilnius, viešoje vietoje įkyriais veiksmais kabinėjosi prie žmonių, prašė išmaldos.
Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtos administracinių pažeidimų bylos, kurios jam pateikus apeliacinius skundus buvo nutrauktos nustačius, jog pareiškėjas nepadarė šių pažeidimų, o padarė kitas asmuo. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam įrodinėjant, kad jis yra netinkamas subjektas administracinių teisės pažeidimų bylose, jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinė žala sudaro: 1) išlaidos už suteiktas kvalifikuoto specialisto teisines paslaugas administracinių teisės pažeidimų bylose (990 Eur); 2) išlaidos, susijusios su pavardės keitimu, naujo gimimo liudijimo išdavimu (20,82 Eur); 3) kelionės išlaidos (19,25 Eur); 4) išlaidos, susijusios su dokumentų siuntimu (15,06 Eur); 5) išlaidos, susijusios su naujo vairuotojo pažymėjimu išdavimu (14,19 Eur); 6) gydymo išlaidos (12,41 Eur); 7) išlaidos, susijusios su naujos asmens tapatybės kortelės išdavimu (9,18 Eur); 8) išlaidos, susijusios su naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimu (5 Eur). Viso pareiškėjas patyrė 1085,91 Eur turtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl neteisėtų (aplaidžių) pareigūnų veiksmų jis taip pat patyrė neturtinę žalą, t. y. dėl neteisingai paskirtų nuobaudų buvo taikytos tariamos skolos išieškojimo procesinės priemonės, dėl to jis patyrė didelius nepatogumus, išgyvenimus, dėl patirto pažeminimo turėjo pasikeisti pavardę, vartojo vaistus, patirtą žalą vertina 5 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo brolis D. G., visais atvejais neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, policijos pareigūnams prisistatydavo pareiškėjo R. G. vardu, nurodydavo gimimo datą ir (ar) asmens kodą. Siekiant nustatyti asmens tapatybę, buvo užduodami kontroliniai klausimai: deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tėvų anketiniai duomenys (vardai, pavardės, gimimo datos), jų gyvenamoji vieta, motinos mirties data, taip pat brolio anketiniai duomenys bei duomenys apie ankstesnius pristatymus į policiją. Į visus klausimus asmuo atsakydavo užtikrintai ir neklysdamas. Pareigūnų vertinimu, asmens, prisistačiusio pareiškėjo vardu, veido bruožai sutapo su registruose esančia asmens duomenų savininko nuotrauka. Atsižvelgiant į nustatytų faktorių visumą, pareigūnams nekildavo įtarimų dėl asmens tapatybės. Dėl pareiškėjo skundų buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris 2016 m. sausio 26 d. buvo baigtas. Tarnybinio patikrinimo metu pasitvirtino pareiškėjo pareiškime ir prašymuose nurodytos aplinkybės. Tačiau pareigūnai nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, kadangi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nenustatyta jų kaltės (būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento). Apie atliktą tarnybinį patikrinimą ir jo rezultatus bei galimai neteisėtą R. G. asmens duomenų naudojimą buvo informuoti visi Vilniaus aps. VPK struktūriniai padaliniai. Visos pareiškėjo vardu iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos buvo panašios ir netgi tapačios, todėl atstovavimas jose reikalavo minimalių darbo laiko sąnaudų. Visi atstovaujamojo vardu teikti skundai buvo rengiami ankstesniųjų pagrindu, todėl nereikalavo teisės aktų ir (ar) teismų praktikos analizės, gynybinės pozicijos formavimo, naujų įrodymų rinkimo ir pan. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, Vilniaus aps. VPK teismo prašo, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, mažinti priteistiną turtinę žalą dalyje dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjas administracine tvarka nebuvo baudžiamas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą. Visos pareiškėjo vardu iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos (nagrinėtos tiek teismo, tiek pačios policijos įstaigos) yra nutrauktos, paskirtų baudų priverstinio išieškojimo procesas nepradėtas. Be to, Vilniaus aps. VPK, gavęs pareiškėjo pareiškimą ir jį lydinčius prašymus bei sužinojęs apie susiklosčiusią situaciją, siekė bendradarbiauti ir išspręsti susidariusią problemą. Su kiekvienu pareigūnu, netinkamai nustačiusiu asmens, prisistačiusio pareiškėjo vardu, tapatybę, buvo bendrauta individualiai, siekiant nustatyti galimas suklydimo priežastis ir užkirsti joms kelią kilti ateityje. Apie problemą, su kuria teko susidurti pareiškėjui, buvo informuoti visi įstaigos struktūriniai padaliniai ir pareigūnai. Taigi, Vilniaus aps. VPK ėmėsi visų nuo įstaigos valios priklausančių veiksmų. Vilniaus aps. VPK iš esmės neginčija pareiškėjo teisės į dalies turtinės žalos atlyginimą, tačiau teismo prašo priteisti mažesnį nei reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus pareiškėjo atžvilgiu ir pareiškėją baudžiant administracine tvarka už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos: Nr. A2.2.-1473-806/2016, nutraukta 2016 m. kovo 25 d. (b. l. 50-53); Nr. A2.2.-1738-992/2016 nutraukta 2016 m. vasario 22 d. (b.l. 44-45); Nr. II-76-1013/2016 nutraukta 2016 m. sausio 15 d. (b.l. 34-35); Nr. A2.2.-584-754/2016 nutraukta 2016 m. sausio 8 d. (b. l. 31-33); Nr. A2.2.-14648-935/2016, 2016 m. spalio 12 d. bauda paskirta pareiškėjo broliui; Nr. A2.11.-6558-817/2016, 2016 m. balandžio 1 d. bauda paskirta pareiškėjo broliui; Nr.A2.2.5038-806/2016, 2016 m. kovo 22 d. grąžinta Vilniaus aps. VPK trūkumų šalinimui.
Turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytus atsakovės veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės neturtinės žalos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Vilniaus aps. VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu jo patraukimu administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant, ar gali būti konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į patį faktą, kad buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau taip pat turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, ir nustatyta, ar konkrečiu atveju atitinkami pareigūnai laikėsi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti. Teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnai, priimdami nutarimus pareiškėjo atžvilgiu, nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pripažįsta, kas nustatytos aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi dėl nuobaudos panaikinimo turėjo bylinėtis teisme, kas lėmė išlaidas teisinei pagalbai.
Dėl turtinės žalos priteisimo.
Pareiškėjas teismo prašo atlyginti 1085,91 Eur turtinės žalos remdamasis CK 6.271 straipsniu. Pareiškėjas pateikė įrodymus t. y.: Eurovaistinės kvitus (b. l. 11, 26); Lietuvos pašto sąskaitas (b.l. 12, 13, 15, 22, 40, 48, 54, 55); Lukoil degalinės kvitą (b. l. 42); UAB „Teisės sprendimai“ sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus (b. l. 17-18, 36-37, 46-47, 56-57, 108-109); asmens tapatybės kortelės pagaminimo išlaidas patvirtinantį kvitą (b. l. 61); vairuotojo pažymėjimo keitimo išlaidas patvirtinantį kvitą (b. l. 66); banko kortelės keitimo išlaidas patvirtinantį kvitą (b. l. 65), kurie byloja, kad nurodytos išlaidos yra realios ir patirtos dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Iš pareiškėjo skundo, atsakovės atstovo atsiliepimo bei liudytojo P. K. parodymų teismo posėdyje matyti, jog byloje ginčo, dėl neteisėtai surašytų protokolų pareiškėjo atžvilgiu, nėra. Byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo patirtų išlaidų (materialinės žalos) administracinių pažeidimų bylose ir neturtinės žalos priteisimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011).
CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį sumažinti žalos atlyginimą. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – Rekomendacijos).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Taigi, šalis pageidaujanti, kad jai būtų priteistos išlaidos, kurias patyrė dėl atstovavimo byloje, yra saistoma pareigos pagrįsti jas įrodymais, iš kurių būtų matyti, kad jos buvo realios ir sietinos su konkrečios bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas turi pareigą detalizuoti, nurodant kokio dydžio ir dėl kokių paslaugų buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos priteisimo, vertina, kad pavardės keitimo ir kitų veiksmų susijusių su pavardės keitimu patirtos išlaidos nelaikytinos būtinosiomis, neišvengiamomis. Todėl, teismas vertina, jog pareiškėjo nurodytos išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su pavardės keitimu, naujojo gimimo liudijimo išdavimu (20,82 Eur), susijusios su naujo vairuotojo pažymėjimu išdavimu (14,19 Eur), susijusios su naujos asmens tapatybės kortelės išdavimu (9,18 Eur), susijusios su naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimu (5 Eur), yra nepriteistinos, kaip nebūtinos.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patyrė 12,41 Eur gydymo išlaidų ir kaip įrodymą pridėjo Eurovaistinės kvitus iš kurių matyti, jog pareiškėjas įsigijo Live Well, Neuro maisto papildus (b.l. 11), Neuro-1 žolelių arbatos ir Sedatif PC preparatą (b. l. 26). Teismas vertindamas pareiškėjo nurodytas patirtas gydymo išlaidas, atkreipia dėmesį, kad gydymo išlaidas gali sudaryti gydytojo paskirtų preparatų vartojimas, receptinių vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymą. Kadangi pareiškėjas kartu su Eurovaistinės kvitais nepateikė gydytojo recepto kopijos ar išrašo iš medicininės knygelės, iš kurio būtų matyti, kad nurodytus preparatus pareiškėjui buvo nurodyta vartoti pagal gydytojo rekomendacijas, nurodytų preparatų įsigijimo patirtos išlaidos vertintinos kaip nebūtinos.
Pareiškėjas nurodė, jog patyrė kelionės išlaidas, kurias sudaro 19,25 Eur, šias išlaidas pareiškėjas grindžia prie bylos pridėtu Lukoil degalinės kvitu (b. l. 42). Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog grindžiant patirtas kuro išlaidas neužtenka tik pridėti kvito kopiją įrodančią jų realumą, būtina pateikti duomenis iš kurių būtų matyti patirtų išlaidų būtinumas, t. y. nurodyti, konkrečią datą kada pareiškėjui ir dėl kokios priežasties kilo išlaidos, nurodyti kelionės atstumą, pateikti naudoto automobilio duomenis, iš kurių būtų matyti, automobilio savininkas, jo galia. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų įrodančių kuro išlaidų būtinumą, prašymas dėl 19,25 Eur kuro išlaidų priteisimo atmetamas.
Pareiškėjas teismui nurodė, jog patyrė 15,06 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu. Į bylą pateikti Lietuvos pašto kvitai (b. l. 12, 13, 15, 22, 40, 48, 54, 55) patvirtina pareiškėjo su dokumentų siuntimu patirtas išlaidas, todėl jos yra priteistinos iš atsakovės pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas nurodė jog patyrė 990 Eur teisinių paslaugų išlaidų administracinių pažeidimų bylose. Pridėjo įrodymus, t.y. UAB „Teisės sprendimai“ sąskaitas faktūras, kuriuose detalizuota už kokias paslaugas, kokios sutarties pagrindu minėtos išlaidos susidarė.
Pareiškėjas pateikė UAB „Teisės sprendimai“ sąskaitas faktūras (b. l. 17, 36, 46) iš kurių matyti, kad pareiškėjui kilo pareiga mokėti nurodytas sumas, kurios susidarė jį atstovaujant teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-2015/11/30-2 pagrindu. Taip pat, pareiškėjas pateikė pinigų priėmimo kvitus (b. l. 18, 37, 47) iš kurių matyti, kad minėtos sąskaitos buvo pareiškėjo apmokėtos. Tačiau, pareiškėjas teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-2015/11/30-2 į bylą nepateikė, nors pareiškėjas tikslino skundą, teikė dokumentus, vykdė teismo jam pavestą nurodymą sukonkretinti teikiamus duomenis (b. l. 103), t. y. jam buvo sudarytos visos sąlygos teikti patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl pareiškėjui į bylą nepateikus teisinių paslaugų sutarties, kurios pagrindu jam buvo išrašytos sąskaitos faktūros 790 Eur sumai, teismas negali įvertinti nurodytų išlaidų realumo ir sietinumo su administracinių pažeidimų bylomis, todėl pareiškėjui nepateikus teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-2015/11/30-2, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo dėl jo atstovavimo administracinių pažeidimų bylose dalyje 790 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Teisės sprendimai“ sąskaitą faktūrą dėl 200 Eur patirtų teisinių paslaugų išlaidų administracinių pažeidimų byloje Nr. A2.2.-1473-806/2016 (b. l. 56), pateikė pinigų priėmimo kvitą (b.l. 57), iš kurio matyti, kad pareiškėjas šią sąskaitą apmokėjo. Į bylą pareiškėjo pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. TS-2015-11-19/-1 patvirtina, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog pareiškėjas minėtoje byloje buvo atstovaujamas advokato P. K., kuris pareiškėją atstovavo bylos nagrinėjimo metu ir kartu su pareiškėju dalyvavo 2016 m. sausio 15 d. (posėdžio trukmė 35 min), 2016 m. vasario 18 d. (posėdžio trukmė 20 min) bei 2016 m. kovo 22 d. (posėdžio trukmė 25 min) teismo posėdžiuose.
Vadovaujantis nuo 2015 m. kovo 19 d. galiojančių rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. II ketv., - 713,9 Eur, 2015 m. III ketv., - 735,1 Eur, 2015 m. IV ketv., - 756,9 Eur, 2016 m. 1 ketv., - 748 Eur, 2016 m. II ketv., 771,90 Eur, 2016 m. III ketv., 793,30 Eur. Šie nurodyti dydžiai bus naudojami apskaičiuojant prašomas priteisti išlaidas.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžiui taikomas 0,1 koeficientas.
Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012 ir kt.). Rengimasis bylai yra įprastas, protingas ir būtinas advokato darbas prieš bylą, todėl vertintina, kad advokato veiksmai, kuriais realizuojama bylos proceso eigos kontrolė ir rengiamasi teismo posėdžiams, laikytini savarankiškomis paslaugomis.
Taigi, pareiškėjui priteistina 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinių pažeidimų byloje Nr. A2.2.-1473-806/2016, kadangi pareiškėjas buvo atstovaujamas trijuose teismo posėdžiuose kvalifikuoto teisininko. Todėl įvertinus į bylą pateiktus duomenis, teismas vertina, jog prašomos priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1473-806/2016 yra realios ir pagrįstos, bei neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų su asmens atstovavimu susijusių išlaidų, todėl yra priteistinos iš atsakovės pareiškėjo naudai.
Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu tvirtino, kad dėl neteisėtų pareigūnų atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, patyrė didelį stresą ir negatyvias emocijas, būdamas neteisėtai apkaltintas, bei tvirtino, kad jį kamuoja iškilusios psichologinės problemos. Pareiškėjas pridėjo medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas dėl ūmios reakcijos į stresą kreipėsi į medicinos specialistus (b. l. 107).
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad dėl nustatytų atsakovės atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos, kurias jis turėjo ginčyti teisme, teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės atstovo neapdairumo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovės atstovas būtų elgęsis apdairiai ir įsitikinęs dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustačius, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės atstovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmojimu. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur jo atstovavimo administracinėje byloje išlaidų. Pareiškėjas į bylą pateikė atstovavimo sutartį, iš kurios matyti, jog administracinėje byloje Nr. I-8999-244/2016, pareiškėjo interesus atstovavo advokato padėjėjas Pavelas Novikevičius (Pavel Novikevič). Taip pat, pareiškėjas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą (b.l. 67), iš kurio matyti, jog pareiškėjas advokato padėjėjui sumokėjo 200 Eur.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011 ir kt.) Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Todėl pareiškėjui nedetalizavus, teismui nepateikus duomenų, dėl kokių konkrečių advokato padėjėjo veiksmų jam buvo sumokėta 200 Eur, teismas neturi galimybės įvertinti, jog prašomos priteisti išlaidos yra realios ir susiję su administracinės bylos Nr. I-8999-244/2016 nagrinėjimu. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes teismui nėra pateiktas jų detalizuotas apskaičiavimas ir pagrindimas ABTĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau, tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisimo (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 5 % delspinigių.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis priteisia pareiškėjui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugsėjo 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. R. 215,06 Eur turtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus aps. VPK.
Priteisti pareiškėjui R. R. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus aps. VPK.
Priteisti pareiškėjui R. R. penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 215,06 Lt sumos, nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.