Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 10N-44432205-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2015 m. lapkričio 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-42644320-15 už tai, kad jis apie 1.30 val. Naugarduko-Švitrigailos sankryžoje į pėsčiųjų perėją įžengė draudžiamam šviesoforo signalui ir ją perėjo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu iki 2015 m. lapkričio 20 d. jam buvo pasiūlyta sumokėti 11 Eur baudą.

Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate (toliau – VPK) 2015 m. lapkričio 24 d. minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10AN-42644320-15 pagrindu neįvykdžius administracinio nurodymo, buvo priimtas nutarimas Nr. 10N-44432205-15 skirti R. G. 23 Eur baudą.

Teismo posėdyje R. G. savo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, jo atstovas prašė panaikinti ginčijamą nutarimą, nutraukti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, bylą R. G. atžvilgiu ir grąžinti šią bylą organui, įgaliotam surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 284 straipsnyje nurodoma, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, kad, skundą padavusio asmens teigimu, pažeidimą, už kurį ginčijamu nutarimu jis yra pripažintas kaltu ir jam yra paskirta bauda, yra padaręs ne jis, o galimai jo brolis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis Nr. N575-6511/2010).

Teismo posėdžio metu liudytoja M. Gailienė, priėmusi ginčijamą nutarimą, parodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime pažeidėjas nedalyvavo, nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašytas vadovaujantis 2015 m. lapkričio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis.

Liudytojas A. Bylinskij, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-42644320-15, teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 7 d. asmuo, kuris Naugarduko-Švitrigailos sankryžoje įžengė į pėsčiųjų perėją draudžiamam šviesoforo signalui ir ją perėjo, prisistatė R. G., asmens dokumento pažeidėjas neturėjo, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Duomenys buvo sutikrinti duomenų bazėje pagal nuotrauką, taip pat patikrinti pagal pažeidėjo tėvų vardus, pavardes, motinos mirties datą, kitus jų duomenis. Surašant protokolą, abejonių dėl asmens tapatybės jam nekilo. Posėdžio metu liudytojas negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad į teismo posėdį atvykęs R. G. yra būtent tas asmuo, kuris buvo pristatytas į policijos komisariatą įvykio dieną, teigė, kad pagal veido bruožus yra į jį panašus. Pateikus liudytojui D. G. nuotrauką, gautą iš Gyventojų registro tarnybos, jis nurodė, kad šis asmuo taip pat yra panašus pagal veido bruožus į asmenį, kuris buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidėjo asmenybė buvo nustatoma nepateikus asmens dokumento, o pagal paties pažeidėjo pateiktus duomenis, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog būtent R. G. yra asmuo, kuriam buvo surašytas minėtas protokolas, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, teismui kyla abejonių dėl R. G. kaltės padarius administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Dėl nurodytų argumentų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nenustatyta R. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą R. G. atžvilgiu nutraukti (ATPK 250 str. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.).

Teismas pažymi, kad nors R. G. skunde pareikštas prašymas bylą grąžinti organui, įgaliotam surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus, tačiau, vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, gali būti priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pagal bylos duomenis pripažinti, kad šios įstatyme numatytos sąlygos egzistuoja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 10N-44432205-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.