Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Žygimanto Klizo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6642-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6642-2023 (toliau – ir Nutarimas) patraukė pareiškėją Ž. F. (toliau – ir Pareiškėja) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 5 dalį ir skyrė jai 300 Eur dydžio baudą už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovė ir atsakingas asmuo už išorinės reklamos sklaidą, 2023 m. kovo 20 d. 10.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemonę (reklaminį stendą), ant kurios skleidė besikeičiančią, skirtingo turinio išorinę reklamą, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto leidimo išorinei reklamai ir jos įrenginiui, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 12 straipsnio 15 dalies 1 punktą. Pareiškėjos veika kvalifikuota pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį, nes administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) – 2022 m. gruodžio 13 d.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra inicijuotos ir nagrinėjamos penkios civilinės bylos, kuriose taip pat yra sprendžiamas klausimas dėl Institucijos paskelbto viešojo konkurso teisėtumo. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Konkursas iki šios dienos yra sustabdytas neapibrėžtam laikotarpiui, leidimas laikinai eksploatuoti reklaminius įrenginius Vilniaus mieste gali būti pratęstas išimtinai Institucijos sprendimu. Pareiškėjos vadovaujama Bendrovė, siekdama sklandaus bendradarbiavimo, Institucijos ir Bendrovės teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyros įgyvendinimo, taip pat turėdama tikslą laikinai pratęsti reklamos paslaugų teikimo leidimo (toliau – ir Leidimas) galiojimą tol, kol bus įvykdytas teisėtas ir sąžiningas viešasis konkursas dėl Leidime nurodytų įrenginių eksploatavimo, 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė Institucijai prašymą dėl Leidimo pratęsimo, nurodydama pagrįstus argumentus ir priežastis, lemiančias Leidimo laikino pratęsimo reikalingumą ir būtinybę. 2022 m. spalio 6 d. Pareiškėja gavo Institucijos 2022 m. spalio 6 d. raštą (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad Institucija atsisako tenkinti Bendrovės prašymą, vertindama, jog Bendrovės nurodyti motyvai yra nepakankamai svarūs ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju objektyviai ir realiai neegzistuoja nė vienas iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytų trijų atsisakymo išduoti leidimą dėl išorinės reklamos įrengimo pagrindų, kuriais vadovaujantis Institucija gali atsisakyti išduoti ar pratęsti Leidimą. Pareiškėjos vadovaujama Bendrovė 2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Institucijos veiksmų. Šis ginčas iki šio skundo pateikimo dienos yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. Institucija pateikė Bendrovei reikalavimus pašalinti išorinę reklamą ir demontuoti išorinės reklamos pateikimo priemonę. Atsižvelgiant į šiuos, Pareiškėjos vertinimu, neteisėtus Institucijos reikalavimus, Bendrovė pareiškė prevencinį civilinį ieškinį. Šis ginčas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-9650-1044/2023.

Bendrovės vykdoma reklamos paslaugų veikla yra specifinė. Konkurencija tarp reklamos paslaugas teikiančių subjektų yra didelė. Bendrovės veikla yra išimtinai susijusi su sutartinių įsipareigojimų pagal reklamos paslaugų sutartis vykdymu. Minėtų sutarčių nevykdymas lemtų itin dideles materialines sankcijas – netesybas dėl negalėjimo publikuoti reklamos kompanijų turinio. Itin sudėtinga ir nestabili ekonominė situacija lemia, kad reklamos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams kyla būtinybė išsaugoti bendradarbiavimą su kiekvienu klientu, priešingu atveju bendrovės susidurtų su rimtomis finansinėmis problemomis, kurios gali privesti ir prie realių nemokumo situacijų.

Vieno reklamos skydo demontavimas ir sandėliavimas Pareiškėjai kainuos 3 872 Eur. Reklamos skydo demontavimas ir jo įrengimas naujoje vietoje kainuos 9 964,35 Eur. Bendrovei reikėtų pašalinti 68 išorinės reklamos įrenginius, visų jų pašalinimas kainuotų apytiksliai 263 296 Eur. Tuo atveju, jei juos reikėtų įmontuoti naujoje vietoje, iš viso Bendrovė privalėtų sumokėti 677 575,80 Eur. Tokio dydžio sumos yra ypač reikšmingos ir sudarytų realią galimybę Bendrovei tapti nemokia. Be to, dar sudėtingesnis yra reklamos įrangos pakartotinio panaudojimo atvejis – kiekvienas pakartotinis reklamos įrenginių demontavimas ir sumontavimas mažina pačios įrangos vertę ir didina riziką, kad įrenginių nebebus galima naudoti pagal paskirtį, kas dar galėtų padidinti žalos dydį. Būtent Institucijos kategoriškas vengimas sudaryti objektyvias ir protingas sąlygas laikinai eksploatuoti reklaminius įrenginius, nurodytus Leidime, lemia tai, jog Pareiškėjos vadovaujama Bendrovė iki 2023 m. gruodžio 31 d. neteks didelės dalies ūkinės veiklos pajamų – 856 442 Eur.

Institucijos kategoriška pozicija ir nepagrįsta veiksmų seka, vengiant užtikrinti laikiną galimybę Pareiškėjai eksploatuoti reklaminius įrenginius, taip pat subjektyvus atsisakymas sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti teisinio stabilumo bei teisėtų lūkesčių principus, sudaro pagrindą manyti, jog šioje ginčo situacijoje Institucijos veiksmai pažeidžia VAĮ 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus ir gero administravimo principą, ko pasekoje Pareiškėjos vadovaujama Bendrovė patiria neproporcingo masto žalą.

2023 m. kovo 28 d. Pareiškėjos vadovaujama Bendrovė į Vilniaus miesto biudžetą sumokėjo rinkliavą už reklaminių įrenginių eksploatavimą už 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Institucija šią rinkliavą priėmė, tačiau Leidimo nepratęsė ir įmokėtos rinkliavos negrąžino. Be to, Pareiškėjos vadovaujamos Bendrovės ir Institucijos bendradarbiavimas, teikiant viešos socialinių projektų sklaidos paslaugą, yra nuolatinis. Institucija, teikdama prašymus Bendrovei nemokamai viešinti Institucijos renginius, savo valia išreikštais veiksmais pripažįsta, kad Pareiškėjos vadovaujama Bendrovė teisėtai neišardė išorinių reklamos skydų ir vykdė ūkinę veiklą. Tokiu būdu Institucija pati konkliudentiniais veiksmais pripažino Pareiškėjos veiksmų mažareikšmiškumą ir nepavojingumą.

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pagal Pareiškėjos atstovo skundą dėl Institucijos Nutarimo, buvo gautas minėto atstovo prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Prašyme remiamasi ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 632 straipsnio 8 dalimi, nurodoma, kad Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nes el. paštu jam išsiųstas teismo šaukimas pateko į jo el. pašto dėžutės nepageidaujamų laiškų skyrių, todėl nei jis, nei Pareiškėja neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis – pasisakyti dėl esminių aplinkybių, užduoti klausimų Institucijos atstovui ir kt. Paaiškina, kad teismo posėdžio metu Institucijos atstovas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus, tačiau jis nei su šiais dokumentais, nei su atsiliepimu į skundą nesusipažino, todėl negalėjo dėl jų pasisakyti.

Teismas, pasisakydamas dėl Pareiškėjos atstovo prašymo argumentų, pažymi, kad jo minimas ANK 568 straipsnis nustato administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujinama tik tokia administracinio nusižengimo byla, kuri yra užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu (ANK 657 straipsnis), kas reiškia, kad šis straipsnis nagrinėjamoje situacijoje netaikytinas. Tuo tarpu ANK 632 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu baigus nagrinėti bylą, tačiau nepaskelbus nutarimo ar nutarties, paaiškėjo aplinkybių, kurios nebuvo tirtos nagrinėjant bylą, teisėjas nutartimi gali atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą <...>. Šiuo atveju teismui nepaaiškėjo jokių aplinkybių, kurios nebuvo tirtos nagrinėjant bylą, tokių aplinkybių prašyme nenurodo ir Pareiškėjos atstovas, taigi, nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

Atsakant į kitus Pareiškėjos atstovo argumentus pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta, administracinio nusižengimo byla pagal Pareiškėjos atstovo skundą buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant ne tik Pareiškėjai ir jos atstovui, bet ir Institucijos atstovui (teismas nepripažino šių asmenų dalyvavimo teismo posėdyje būtinu). Teismas, 2023 m. birželio 21 d. rezoliucija priimdamas Pareiškėjos atstovo skundą nagrinėti (o ne teismo posėdžio metu), pareikalavo Institucijos atstovo pateikti Administracinių nusižengimų registro išrašą apie Pareiškėją, nes Pareiškėjai yra inkriminuojamas pakartotinio administracinio nusižengimo padarymas, taip pat 2012 m. gruodžio 14 d. leidimą Nr. A448-37 (2.3.2.4-EK6), minimą Pareiškėjos atstovo pateiktuose skundo prieduose, taigi, vertintina, kad šiuos dokumentuose nurodytos aplinkybės Pareiškėjai ir jos atstovui yra žinomos. Pareiškėjos atstovas nei sužinojęs, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nei vėliau, teismo atsiųsti kokius nors dokumentus neprašė, susipažinti su bylos medžiaga nepageidavo. Toliau nurodytina, kad teismas siuntė šaukimą į teismo posėdį ne tik Pareiškėjos atstovui jo pateiktame skunde nurodytu el. paštu, bet ir pačiai Pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso dalyviai yra patys atsakingi už tokių kontaktinių duomenų nurodymą teismui, kuriais jiems siunčiama korespondencija juos pasiektų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos atstovo skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už 1, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pakartotinį įvykdymą.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint tam leidimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą.

Skundžiamu Nutarimu Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama Bendrovės vadovė ir atsakingas asmuo už išorinės reklamos sklaidą, 2023 m. kovo 20 d. 10.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemonę (reklaminį stendą), ant kurios skleidė besikeičiančią, skirtingo turinio išorinę reklamą, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto leidimo išorinei reklamai ir jos įrenginiui.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad Pareiškėjai, kaip Bendrovės vadovei ir atsakingam asmeniui už išorinės reklamos sklaidą, 2023 m. birželio 1 d. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. kovo 28 d. 10.00 val. Vilniuje, iš viso dvidešimtyje vietų (tame tarpe ir aštuoniose vietose (duomenys neskelbtini)) Bendrovė eksploatuoja išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžia besikeičiančias, skirtingo turinio išorines reklamas, neturėdama leidimo išorinėms reklamoms ir jos įrenginiams.

Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, matyti, kad Pareiškėjai yra inkriminuojamas dviejų administracinių nusižengimų padarymas – dėl vieno iš jų yra priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Nutarimas, o dėl kito yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuos galimus administracinius nusižengimus skiria aštuonių dienų laikotarpis, jų vieta yra skirtingose reklaminių stendų įrengimo vietose Vilniuje, jų padarymo aplinkybės yra tos pačios, kaip ir priežastys – pagal Pareiškėjos atstovo skunde nurodytas aplinkybes, galimai savaip interpretuojant atsisakymą išduoti/pratęsti leidimą ir siekiant išvengti išlaidų dėl reklamos įrenginių montavimo (išmontavimo)/veiklos nevykdymo.

Nurodytos aplinkybės – galimų administracinių nusižengimų įvykdymo laikotarpis, nusižengimų padarymo aplinkybių sutapimas, priežastys, dėl kurių buvo eksploatuojamos išorinės reklamos pateikimo priemonės (reklaminiai stendai), ant kurių skleidžiamos besikeičiančios, skirtingo turinio išorinės reklamos, neturint leidimo išorinėms reklamoms ir jos įrenginiams, leidžia manyti, jog Pareiškėjos veiksmus, kurie nagrinėjami pradėjus dvi skirtingas administracinio nusižengimo bylas, galėjo jungti vieninga tyčia, kad Pareiškėja subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną vientisą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, Institucija privalėjo svarstyti, ar Pareiškėjos galimai padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ar vis tik kaip atskiri du nusižengimai, bei turėjo apie tai aiškiai pasisakyti Nutarime, tačiau to nepadarė, nors administracinio nusižengimo protokolus surašė ir Nutarimą priėmė ta pati Institucija, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Institucijai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Tokiu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes, būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą Pareiškėjos atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje. Tik Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas Pareiškėjos atžvilgiu, o ne apylinkės teismas gali įvertinti visus ankstesnius priimtus procesinius dokumentus ir juose užfiksuotas aplinkybes. Be to, šiuo atveju bylų sujungimas ir svarstymas, ar Pareiškėjos veiksmai (neveikimas) turi būti kvalifikuojami kaip du pavieniai nusižengimai, ar kaip vienas, teisme apskritai yra negalimas, nes apylinkės teismui buvo apskųstas tik vienas Nutarimas, kuriuo Pareiškėja buvo nubausta pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį, o dėl antrojo jai inkriminuojamo nusižengimo nutarimas dar nėra priimtas.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, nes viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-293-468/2022). Esant to paties asmens atžvilgiu surašytiems keliems administracinio nusižengimo protokolams privalomai turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos Ž. F. atstovo advokato padėjėjo Žygimanto Klizo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6642-2023 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.