Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti byloje išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti byloje išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (e. b. I t., b. l. 32). Šalys turi du nepilnamečius vaikus P. S., gimusią (duomenys neskelbtini)., ir S. S., gimusią (duomenys neskelbtini). (e. b. I t., b. l. 33-34).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018 m. sausio 5 d. nutarimo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00279-18 dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo nutrauktas kaltininkui (A. S.) ir nukentėjusiajam asmeniui (J. S.) susitaikius (e. b. I t., b. l. 36-41). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. S. 2018 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-462-1010/2018 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį. Iš 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausio policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pranešimo nustatyta, kad A. S. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10346-18 (e. b. I t., b. l. 42-51).

Iš 2007 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2706-7 nustatyta, kad ieškovė įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) (e. b. III t., b. l. 70-76). Iš 2007 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 1450718052187-44 nustatyta, kad tarp ieškovės ir akcinės bendrovės SEB Vilniaus banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią J. S. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo – P.) buvo suteiktas 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) kreditas žemės sklypui įsigyti, nurodyta kredito grąžinimo data 2012 m. gegužės 2 d. (e. b. III t., b. l. 77-83). Iš 2019 m. balandžio 23 d. akcinės bendrovės SEB banko pranešimo ir ataskaitos nustatyta, kad kreditą pagal 2007 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. 1450718052187-44 J. S. iki 2008 m. lapkričio 20 d. išmokėjo dalimis (e. b. IV t., b. l. 70; e. b. V t., b. l. 105-109).

Iš 2009 m. gegužės 6 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, už 52 131,60 Eur (180 000,00 Lt) (e. b. III t., b. l. 89-91).

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento pažymos Nr. (100)-11.22-319 nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei buvo išduota pažyma apie gyvenamojo namo statybą, kurioje nurodyta, kad pažymos išdavimo metu namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, baigtumas yra 90 procentų, o pirties 99 procentai. Taip pat nurodyta, kad pažyma išduodama registrų centrui, notarei dėl kredito gavimo (e. b. III t., b. l. 92).

Iš 2009 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise, 2007 m. gegužės 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2706-7 pagrindu, priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, bei pastatas - vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas – pirtis, pagal 2009 m. rugpjūčio 11 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (100)-11.22-319 (e. b. III t., b. l. 93-95). Šis nekilnojamas turtas buvo parduotas iki ieškinio teismui dienos pateikimo.

Iš 2019 m. balandžio 11 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pranešimo nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. tarp J. S. ir akcinės bendrovės DnB Nord banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2418-2009-58678 dėl 17 377,20 Eur kredito, skirto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, su priklausiniais ar be jų įrengti. Kreditas padengtas 2018 m. kovo 30 d. (e. b. IV t., b. l. 45-58).

Iš 2018 m. gegužės 22 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad J. S. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (e. b. I t., b. l. 30). Iš Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad A. S. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (e. b. II t., b. l. 68).

Iš 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad sutuoktiniai J. S. ir A. S. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, už 79 000,00 Eur (e. b. III t., b. l. 53-64).

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad J. S. vardu yra registruota transporto priemonė „Renault Laguna“ (1998 m.), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. I t., b. l. 95). Iš transporto priemonės 2016 m. lapkričio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad transporto priemonės „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 300,00 Eur (e. b. III t., b. l. 69).

Iš 2005 m. lapkričio 3 d. gimimo liudijimo nustatyta, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra A. S. nepilnametis vaikas (e. b. III t., b. l. 158).

Iš 2007 m. rugpjūčio 17 d. ištuokos liudijimo nustatyta, kad A. S. ir M. S. santuoka nutraukta 2007 m. liepos 19 d. Atsakovo ir pirmos jo sutuoktinės santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (e. b. III t., b. l. 159).

Iš 2019 m. kovo 21 d. M. S. pranešimo nustatyta, kad A. S. moka išlaikymą nepilnamečiui vaikui - A. S. - po 87,00 Eur per mėnesį (e. b. III t., b. l. 161).

Dėl reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartą prieš ją naudojo fizinį smurtą, keletą metų neturi darbo ir atsisako jo ieškoti, neprisideda prie bendrų šeimos poreikių patenkinimo, todėl visos išlaidos yra apmokamos iš jos darbo užmokesčio, t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, nustatančia bendruosius pagrindus, kuriems esant sutuoktinis gali būti pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo teigimu, ieškovė taip pat netinkamai vykdė santuokines pareigas - buvo jam neištikima, o ikiteisminiai tyrimai buvo ne santuokos iširimo priežastis, o pasekmė, nulemta ieškovės vienašališko sprendimo nebetęsti santuokinių ryšių.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šalys pradėjo atskirai gyventi nuo 2018 m. kovo mėnesio 4 d., o 2018 m. birželio mėnesį ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo vartojamas alkoholis ir naudojamas fizinis smurtas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio 1 d., smurtavo prieš ieškovę, t. y. sugriebė rankomis jai už plaukų ir išpešė jų kuokštą, tuomet vėl suėmęs už plaukų pargriovė ant grindų ir kumščiu sudavė į galvos sritį. Taip pat 2018 m. kovo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakovui pareikštas įtarimas, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu paėmęs savo sutuoktinę rankomis už pečių daužė jos nugarą į sieną ir sudavė du kartus delnu į veidą, atsakovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir uždraudžiant jam bendrauti ir ieškoti ryšių su sutuoktine.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, institucijos teikiančios byloje pateiktos išvados ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, ieškovės sesers bute Klaipėdos mieste, kur šalių vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Įvertinus tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, į institucijos teikiančios byloje išvadą, į šalių vaikų amžių, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių dukterų P. S. ir S. S. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad šalių vyresnioji dukra šiuo metu yra devynerių metų, tai yra mokyklinio amžiaus, o kita šalių dukra yra šešių metų, tai yra ikimokyklinio amžiaus, rudenį pradės lankyti pirmąją klasę. Šalims pradėjus gyventi atskirai, jų vaikai liko gyventi su ieškove. Ieškovė šiuo metu su vaikais gyvena jos sesers bute, Klaipėdoje. Ieškovė yra dirbanti, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį šiuo metu yra apie 700,00 Eur atskaičius mokesčius (e. b. III t., b. l. 113). Teismo turimais 2019 m. birželio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas šiuo metu niekur nedirba (e. b. VI t., b. l. 59-61). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, t. y. nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, kuriam 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8343-656/2007 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi kas mėnesį atsakovas moka 87,00 Eur išlaikymą, pats atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis šiai dukrai teikia 130,00 Eur išlaikymą (e. b. III t., b. l. 162-164). Nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu jokio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad S. S. lanko keramikos būrelį, kuris kainuoja 17,00 Eur ir baseiną, kuris yra nemokamas, sveikatos problemų neturi, o P. S. šiuo metu nelanko jokių būrelių, nors ir buvo pripažinta akmenligė, tačiau šiuo metu jokių vaistų nebevartoja, tai yra šalių paaiškinimais nustatyta, kad abi šalių dukros yra sveikos, serga ligomis būdingoms tokio amžiaus vaikams ir jokių specialių poreikių abi mergaitės neturi.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad šalių vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių, į vaikų augančius poreikius, į tai, kad atsakovas iš pirmos santuokos turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, į tai, kad ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu vaikų išlaikymo išlaidos yra pasikeitusios, nes ji su vaikais gyvena kitame mieste, gyvena kitomis sąlygomis, todėl vaikų išlaikymo dydį palieka spręsti teismui, į abiejų šalių turtinę padėtį, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms P. S. ir S. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (CK 3.196 straipsnio 1 dalis), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 4 d. iki vaikų pilnametystės. Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovė už kiekvieną dukrą gauna vaiko pinigus iš Valstybės. Nors atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia susirasti darbą ar kitu būdu gauti daugiau pajamų, kad galėtų teikti vaikams visus jų poreikius patenkinantį išlaikymą, byloje nėra. Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, tai paneigiančių rašytinių įrodymų į bylą nėra pateikta, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ankščiau dirbo trumpalaikius darbus ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje. Pats atsakovas tvirtina, kad jis sugeba ne tik remontuoti automobilius, bet ir dirbti įvairius statybos, santechnikos darbus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, dėl to, teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas savo vaikams - P. S. ir S. S. - išlaikymo neteikia nuo 2018 m. kovo mėnesio 4 d. Teismas nustatė, jog vaikų poreikiai bylos nagrinėjimo metu per mėnesį bendroje sumoje sudaro 720,00 Eur sumą, kurią abu tėvai kartu yra pajėgūs teikti. Vertinant šalių turtinę padėtį įsiskolinimo laikotarpiu pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog materialinė šalių padėtis būtų akivaizdžiai geresnė, nei aukščiau nurodyta, atsakovo vardu jokio nekilnojamojo turto nebuvo įregistruota, o ieškovės vardu buvo įregistruotas nekilnojamas turtas, tačiau buvo ir kreditorinių įsipareigojimų bankui, be to pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad atsakovas jau kelis metus praktiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo, todėl neaišku ar ieškovės nurodytos ir pateiktos išlaidos nurodytu laikotarpiu buvo realios ir pagrįstos, o aplinkybė, kad šiuo metu vaikų gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, savaime nereiškia, kad įsiskolinimo laikotarpiu vaikų išlaikymo išlaidos buvo daug didesnės nei šiuo metu, taigi. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis turi tris išlaikytinius, darytina išvada, kad įsiskolinimo laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo mėnesio 4 d. iki 2018 m. birželio 3 d.) atsakovo mokėtina išlaikymo suma sudaro tą pačią teismo nustatytą 180,00 Eur sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 709,55 Eur (((180 + 180)/31 d.) x 27 d.) + (180 + 180) x 2) + ((180 + 180)/30 d.) x 3 d.) išlaikymo įsiskolinimas, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis), tai yra kiekvienai dukrai priteisiant po 354,78 Eur iš atsakovo.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nustačius, kad šalys yra sveikos, darbingo amžiaus, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensacijos už moralinę žalą priteisimo.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl patirto tęstinio fizinio ir psichologinio smurto iš atsakovo, patyrė itin stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl nuolatinių smurto išpuolių bei grasinimu susidoroti.

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsnis). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės - ieškovė dėl atsakovo smurtinio elgesio ir piktnaudžiavimo alkoholiu, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. ikiteisminių tyrimų duomenys ir baudžiamasis įsakymas, ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę auklėti vaikus šeimoje. Teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t.y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltu dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, tai, kad šalys santuokoje pragyveno apie 10 metų, turi dvi mažametes dukras, į šalių turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis). Tokia suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

Dėl 150,00 Eur kompensacijos priteisimo.

Ieškovė pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 150,00 Eur kompensaciją už sumokėtą automobilio saugojimo mokestį ir kelionę Vilnius - Druskininkai - Vilnius, atsiimant automobilį.

Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 28 d. Alytaus apylinkės teismo nutarimo nustatyta, kad atsakovo draugas M. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje. Nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ieškovei priklausančioje transporto priemonėje važiavo ir A. S., byloje nustatyta, kad J. S. jai priklausančią transporto priemonę „Renault Laguna“ perdavė savo sutuoktiniui A. S., o ne M. A. ir nežinojo, kad su jos transporto priemone bus daromas administracinis nusižengimas (e. b. I t., b. l. 104-105). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. A. patvirtino, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, o vairavo, nes su atsakovu nuvyko į Druskininkus ir šventė, o kadangi atsakovas buvo neblaivus, jis sėdo už automobilio vairo, nes jis neturi teisės vairuoti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, o vienos paros saugojimo kaina sudarė 105,00 Eur, kurią ieškovė sumokėjo, atsiimdama transporto priemonę (e. b. I t., b. l. 106-107).

Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu šalys jau kartu nebegyveno, į tai, kad transporto priemonė buvo perduota atsakovui, o šis ją perdavė savo draugui, dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo padarytas administracinis nusižengimas ir ieškovei priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokia buvo jos patirtų išlaidų suma kelionei Vilnius - Druskininkai - Vilnius, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 150,00 Eur kompensacijos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 105,00 Eur kompensaciją už sumokėtą automobilio saugojimo mokestį, kitoje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl turto padalijimo.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp šalių nekilnojamasis turtas ir kilnojamieji daiktai yra pasidalinti iki pareiškiant šį ieškinį, todėl ieškiniu prašo padalinti tik kilnojamąjį registruotiną turtą - transporto priemonę „Renault Laguna“, o atsakovas priešieškiniu prašo padalinti ne tik santuokos metu įgytą transporto priemonę, bet ir pripažinti pinigines lėšas, t. y. 79 000,00 Eur, gautas pardavus žemės sklypą, pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą ir pastatą - pirtį, bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir iš ieškovės priteisti atsakovui 21 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už parduotą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, motyvuojant tuo, kad jos yra gautos pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris nors ir buvo įregistruotas ieškovės vardu dar iki santuokos sudarymo, tačiau žemės sklypas bei ant jo pastatyti pastatai yra šalių jungtinės veiklos rezultatas, todėl lėšos, gautos pardavus šį nekilnojamąjį turtą, turi būti padalintos lygiomis dalimis.

Ginčo atveju nuosavybės atsiradimo specifines aplinkybes sudaro tai, kad bendras turtas, kuris iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo yra parduotas, ir už kurį gautas pinigines lėšas atsakovas prašo padalinti lygiomis dalimis, t. y. žemės sklypas, pastatas – vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas – pirtis pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis buvo įregistruoti ieškovės vardu ir yra įgyti iki šalių santuokos sudarymo, o dalintina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu, tačiau dėl jos vertės šalys taip pat nesutaria.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys susituokė 2009 m. rugsėjo 12 d. (e. b. I t., b. l. 32). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių santykiai prasidėjo 2008 m., kai atsakovas atsikraustė į jos tėvų jai nupirktą butą, kurį laiko gyveno ten ir tada nusprendė, kad reiktų šeimos, vaikų, todėl reiktų didesnio būsto. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove kartu gyveno nuo 2005 m. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija byloje nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, priešingai, iš byloje esančio 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-8343-565/2007 nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su M. S., dar iki pirmos santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini)., atsakovui gimė dukra A. S., o byloje esantis ištuokos liudijimas patvirtina, kad atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės M. S. santuoka nutraukta tik 2007 m. rugpjūčio 17 d., dėl ko labiau tikėtina, kad šalys bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2008 m., kaip tvirtina ieškovė (e. b. III t., b. l. 158 - 159; 162 - 164).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, pastatą – pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, už 79 000,00 Eur. Šios pirkimo - pardavimo sutarties 4.1.1., 4.1.2., 4.1.3., 4.1.4., 4.1.5. punktuose nurodyta, kad J. S. už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo bendroje sumoje 61 000,00 Eur, o A. S. 18 000,00 Eur, ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių byloje nėra. Sutarties 6.1.1. punktu šalys taip pat pareiškė ir pripažino, jog parduodamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S., o pastatas – vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas – pirtis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. S. ir A. S. pagal sutarties 2.2. - 2.4. punktuose nurodytus nuosavybės teisės įregistravimo dokumentus. Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S. 2007 m. gegužės 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2707-7 pagrindu. Sutarties 2.3. ir 2.4. punktuose nurodyta, kad pastatas – vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas – pirtis nuosavybės teise priklauso J. S., įregistravimo pagrindas statybos inspekcijos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. (100)-11.22-319.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nesudarę santuokos nuo 2008 metų iki tol, kol buvo sudaryta santuoka iki 2009 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė ir atsakovas, gyvendami iki santuokos sudarymo, rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nebuvo sudarę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai savaime nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1. 93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-410/2011). Tokio draudimo įstatymas nenumato, nes nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015). Pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2004 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; ir kt.).

Nustatyta, kad 2007 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2706-7 pagrindu ieškovė įsigijo žemės sklypą, kurio įsigijimui SEB bankas 2007 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 1450718052187- 44 pagrindu, suteikė ieškovei 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) vartojimo kreditą iki 2012 m. gegužės 2 d. (e. b. III t., b. l. 70 - 83). Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad šį žemės sklypą ieškovė perka ir registruoja asmeninės nuosavybės teise. Nustatyta, kad šis kreditas buvo gražintas dalimis, ankščiau vartojimo kredito sutartyje numatyto termino, 2008 m. lapkričio 20 d. sumokant likusią kredito sumą, t. y. 4 232,76 Eur (14 614,87 Lt), bendra ieškovės išmokėto vartojimo kredito ir palūkanų suma pagal šią sutartį sudarė 6 260,47 Eur (21 616,16 Lt) (e. b. IV t., b. l. 70; e. b. V t., b. l. 105-109). Atsakovo teigimu, nors žemės sklypui įsigyti ir buvo paimta paskola, tačiau ji buvo grąžinta už jo pinigus dar iki santuokos sudarymo, kuriuos jis davė ieškovei grynaisiais, tačiau į bylą jokių raštinių įrodymų, kad paskola grąžinta jo lėšomis atsakovas teismui nepateikė, priešingai, byloje esantis SEB banko pranešimas ir ataskaita patvirtina, kad vartojimo kreditą žemės sklypo įsigijimui grąžino ieškovė, o byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas patvirtina, kad ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. vidutiniškai sudarė 817,65 Eur (2 823,18 Lt) per mėnesį, kurios laikytinos pakankamomis grąžinant likusią vartojimo kredito dalį, įvertinus tai, kad ieškovė tuo metu gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, išlaikytinių neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.1. punktą, darytina išvada, kad šis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad lėšos, skirtos šiam žemės sklypui įsigyti (išmokėtas vartojimo kreditas su palūkanomis) buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. gegužės 6 d. ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniuje, už 52 131,60 Eur (180 000,00 Lt). Buto pirkimo - pardavimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad butas buvo įkeistas akcinei bendrovei SEB bankui, todėl parduodamas su sąlyga, kad bus grąžintas ne mažesnis kaip 29 619,34 Eur (102 269,67 Lt) kreditas pagal kredito sutartį Nr. 1750818073700-43 (e. b. III t., b. l. 89-91). Įvertinus tai, kad ieškovei jai priklausantį butą pardavė už 52 131,60 Eur, o bankui turėjo įsiskolinimą 29 619,34 Eur sumai, pardavus ieškovei priklausantį butą ir grąžinus paskolą ieškovei liko 22 512,26 Eur suma. 2009 m. rugpjūčio 11 d., t. y. dar iki šalių santuokos sudarymo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamentas ieškovei išdavė pažymą apie gyvenamojo namo statybą, kurioje nurodyta, kad pažymos išdavimo metu namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, baigtumas yra 90 procentų, o pirties 99 procentai (e. b. III t., b. l. 92). Ieškovė nurodė, kad pardavus butą gautos piniginės lėšos, likusios padengus buto kreditą, buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Taigi, darytina išvada, kad 22 512,26 Eur piniginių lėšų, gautų pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo panaudota gyvenamojo namo ir pirties statybai. Taip pat nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 7 d., t. y. iki šalių santuokos sudarymo, tarp ieškovės ir DnB Nord banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2418-2009-58678 dėl 17 377,20 Eur kredito, skirto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, su priklausiniais ar be jų įrengti (e. b. IV t., b. l. 45-58). Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių posėdžio metu duoti paaiškinimai, patvirtina, kad šis kreditas buvo mokamas šalių santuokos metu ir galutinai išmokėtas tik 2018 m. kovo 30 d.

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, atsižvelgiant į šalių bendro gyvenimo specifiką, kartu gyvenusių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų pajamos galėjo būti naudojamos jų abiejų kasdieniams poreikiams tenkint, nes nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto kūrimo laikotarpiu buvo darbingi - ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), atsakovas gaudavo pajamas iš transporto priemonių pardavimų, vėliau iš transporto priemonių remonto, darytina išvada, kad jie uždirbo pakankamai lėšų, kuriomis galėjo prisidėti prie nurodyto turto kūrimo. Nors ginčo nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas ieškovės vardu, 2009 m. rugpjūčio 11 d., dar iki šalių santuokos sudarymo, namo baigtumas jau buvo 90 procentų, pirties 99 procentai, tačiau kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pačių šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių egzistavo susitarimas sukurti bendrą nuosavybę abiejų bendriems poreikiams tenkinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys bendrai sprendė namo statybos ir pragyvenimo klausimus tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu. Teismas iš įrodymų visumos, šalių paaiškinimų, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir atsakovas jau 2008 metais tvarkė bendrą ūkį, ginčo turtas - gyvenamasis namas ir pirtis - buvo pradėti kurti ir sukurti sudėjus jų bendras lėšas ir bendru abiejų darbu, todėl šis turtas laikytinas šalių įgytas bendrąja daline nuosavybe (CK 4.73 straipsnis, 6.971 straipsnis), tačiau, nesant pagrindo pripažinti, kad lėšos, skirtos žemės sklypui įsigyti, t. y. išmokėtas vartojimo kreditas su palūkanomis, kuris sudaro 6 260,47 Eur, buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė bei tai, kad dalis piniginių lėšų, t. y. 22 512,26 Eur, gautų pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo panaudota šalių nekilnojamojo turto kūrimui, konstatuotina, kad yra pagrindas paneigti CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog šalių įnašai statant bendrąją dalinę nuosavybę buvo lygūs.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki santuokos sudarymo, šalys bendromis lėšomis bei darbu pradėjo statyti bendrą gyvenamąjį namą ir šį turtą įgijo bendrąją daline nuosavybe, nustačius, jog šalys sudariusios santuoką toliau pabaigė įrengti šį namą, tvarkyti aplinką ir tam buvo naudojamas ieškovei suteiktas kreditas, tačiau kreditas jau buvo grąžinamas santuokos metu ir nors šis namas įregistruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, tačiau įvertinus tai, jog ginčo namas buvo pradėtas ir kuriamas kaip partnerių bendras turtas iki santuokos, o pilnai namas įrengtas iš esmės buvo santuokos metu, yra pagrindas šį ginčo turtą pripažįstą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis dalintinas kaip sutuoktinių turtas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės įnašas kuriant šalių nekilnojamąjį turtą buvo didesnis, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti pinigines lėšas, t. y. 79 000,00 Eur, gautas pardavus žemės sklypą, pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą ir pastatą - pirtį, bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir iš ieškovės priteisti atsakovui 21 500,00 Eur kompensaciją tenkintinas iš dalies, atsakovui priteistina 7 113,64 Eur ((79 000,00 Eur - 22 512,26 Eur - 6 260,47 Eur)/2 – 18 000,00 Eur) kompensacija už 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi parduotą šalių nekilnojamąjį turtą. Iš esmės tai, kad tiek namas ir pirtis šalių buvo įgytos santuokos metu ir buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė patvirtina ir ieškovės bei atsakovo sudaryta notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.1. punktas, kuriuo šalys pareiškė, jog parduodamas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas – pirtis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. S. ir A. S. pagal sutarties 2.2. - 2.4. punktuose nurodytus nuosavybės teisės įregistravimo dokumentus.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalis.

CK 3.127 straipsnio 1 dalis nurodo, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba sprendimo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą – transporto priemonę „Renault Laguna“ (1998 m.), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šios transporto priemonės vertė yra 300,00 Eur, prašo transporto priemonę priteisti natūra jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant 150,00 Eur kompensaciją. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 1 200,00 Eur, todėl ieškovės mokėtina kompensacija, sudaranti ½ dalį transporto priemonės yra 600,00 Eur, posėdžio metu teigė, kad šios transporto priemonės vertė yra 700,00 Eur. Ieškovė posėdžio metu teigė, kad automobilis šiuo metu stovi kieme, neveikiantis, kadangi atsakovas nurodo, kad jo vertė yra labai didelė, todėl ji šio automobilio atsisako, nes jos manymu, jis nėra vertas tokios pinigų sumos.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Tarp šalių kilo ginčas dėl dalintinos transporto priemonės „Renault Laguna“ vertės. Ieškovė į bylą pateikė automobilių pardavimo portalo www.autoplius.lt, www.skelbiu.lt keturių parduodamų automobilių duomenis, iš kurių nustatyta, kad tokio 1998 m. „Renault Laguna“ automobilio kaina svyruoja nuo 290,00 Eur iki 555,00 Eur (e. b. I t., b. l. 71-74). Atsakovas į bylą pateikė automobilių pardavimo portalo www.autogidas.lt vieno parduodamo automobilio duomenis, iš kurių nustatyta, kad tokio 1999 m. „Renault Laguna“ automobilio kaina yra 700,00 Eur (e. b. III t., b. l. 157). Nustatyta, kad šalys šią transporto priemonę įsigijo 2016 m. lapkričio 29 d. už 300,00 Eur, šias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu (e. b. III t., b. l. 69). Šalims papildomų įrodymų dėl šio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą.

Šalys nesikreipė į turto vertintoją, kuris būtų apžiūrėjęs transporto priemonę ir būtų nustatęs šios konkrečios transporto priemonės vertę, todėl šalių automobilio rinkos turto vertė nustatoma pagal bylos įrodymus – viešą informaciją apie rinkos kainas, tačiau pažymėtina ir tai, jog viešose skelbimuose pasiūlymo kaina neatspindi realios automobilio pardavimo (rinkos) kainos, t.y. tikrosios automobilio vertės, būtina atkreipti dėmesį į automobilio techninį stovį, kurie mažina automobilio rinkos kainą (vertę), jeigu tokie trūkumai yra žinomi. Akivaizdu, jog nėra pagrindo vadovautis atsakovo pateikta transporto priemonės verte, nes ji atitinka metais vėliau pagaminto automobilio „Renault Laguna“ vertę, kas galimai turi įtakos ir transporto priemonės kainai. Teismas sprendžia, kad nors šiuo atveju automobilio „Renault Laguna“ (1998 m.) vidutinė rinkos vertė galėtų būti laikytina 420,00 Eur ((290,00 Eur + 555,00 Eur)/2), t. y. ieškovės nurodytų kainų vidurkis. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), todėl iš ieškovės priteistina atsakovui 210,00 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė sutiko sumokėti atsakovui tik 150,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, tačiau į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad tokio automobilio vertė yra šiek tiek didesnė nei ji nurodo, posėdžio metu teigė, kad automobilis yra neveikiantis, tačiau į bylą jokių rašytinių įrodymų dėl jo techninės būklės nepateikė. Bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl kaina už kurią šalys 2016 m. įsigijo šį automobilį, negali būti laikoma šios transporto priemonės verte (CK 3.119 straipsnis). Ieškovė dirba, gauna pajamas, todėl teismo vertinimu, toks turto padalijimo būdas yra racionaliausias, teisingas bei atitinka abiejų šalių interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 142,00 Eur žyminis mokestis (e. b. I t., b. l. 132) ir 2450,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. I t., b. l. 56; III t., b. l. 16, 20; III t. b. l. 135 - 144), viso 2592,00 Eur.

Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 572,25 Eur žyminis mokestis (e. b. II t., b. l. 173) ir 1 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. I t., b. l. 143; III t., b. l. 131-134), viso 1 772,25 Eur .

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti apytiksliai 80 procentų, o priešieškinio reikalavimai – 20 procentų, tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovei iš atsakovo priteistina 2 073,60 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteistina 354,45 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Priėmus sprendimą panaikinti 2018 m. birželio 15 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra laikiną išlaikymą ir laikiną vaikų gyvenamąją vietą, o atsakovo piniginių lėšų areštą palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4184, tarp J. S. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, tai yra atsakovui jo prigimtinę pavardę - „S. “, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę - „S.“.

Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nepilnamečių vaikų P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su jų motina - ieškove J. S..

Nustatyti, kad atsakovas A. S. su nepilnamečiais vaikais P. S. ir S. S. bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu iš anksto abipusiškai su ieškove J. S. suderintu laiku.

Iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 4 d., iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kas metai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtos lėšos yra pervedamos į ieškovės J. S. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 28 d. už einamąjį mėnesį.

Priteisti iš atsakovo A. S. 354,78 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 78 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio 4 d. iki 2018 m. birželio 3 d., dukrai P. S..

Priteisti iš atsakovo A. S. 354,78 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 78 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio 4 d. iki 2018 m. birželio 3 d., dukrai S. S..

Nepilnamečių vaikų P. S. ir S. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja paskirti ieškovę J. S..

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S., asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės J. S., atsakovui A. S., 210,00 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) kompensaciją už ieškovei tenkančio turto didesniąją dalį.

Priteisti iš ieškovės J. S., atsakovui A. S. 7 113,64 Eur (septynių tūkstančių šimto trylikos eurų ir 64 ct) kompensaciją už 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi parduotą šalių nekilnojamąjį turtą.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo A. S. 105,00 Eur (šimto penkių eurų) kompensaciją už sumokėtą automobilio saugojimo mokestį.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo A. S. 2 073,60 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. S. iš ieškovės J. S. 354,45 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą priėmus panaikinti 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal 2018 m. birželio 15 d. nutartį dalyje dėl atsakovo piniginių lėšų arešto palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per 1 (vieną) dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.