Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4077-835/2016 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui antstoliui S. V. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-676-464/2016).Nustatyta, kad O. V. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė procesinį dokumentą pavadintą „Ieškinys dėl sandorio negaliojimo“. Teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. O. V., šalindama 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatytus trūkumus, 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui procesinį dokumentą pavadintą „Patikslintas skundas dėl antstolio veiksmų“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugpjūčio 12 d. varžytynes, nes antstolis pažeidė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus bei nesiaiškino, kad parduodamame bute gyvena mažametis vaikas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad skundas paduotas nesilaikius išankstinės ginčų spendimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad pareiškėja, patikslintu skundu prašydama panaikinti 2016 m. rugpjūčio 12 d. varžytynes dėl jai priklausančio turto, iš esmės siekė pripažinti negaliojančiu Turto iš varžytynių pardavimo aktą, o ne ginčijo antstolio veiksmus.Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CPK nuostatas, jog teismui teikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111-114 str.) ir bendruosius ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.), 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad ginčydama varžytynių aktą, ieškovė, be vykdančio išieškojimą antstolio, atsakovu turi įtraukti varžytynes laimėjusį dalyvį, o trečiuoju asmeniu – išieškotoją ir kitus, asmenis su kurių teisėmis ir pareigomis gali būti susijęs ginčijamas varžytynių aktas. Taip pat nurodė, kad ieškovė turi pateikti teismui ginčijamą varžytynių aktą, įrodymus patvirtinančius jos ieškinyje įvardintus antstolio įvykdytus CPK 602 straipsnio pažeidimus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą (tai, kad bute registruotas mažametis vaikas, kad varžytinių pranešime nurodytas per maža kaina ir kt.), taip pat įrodymus apie tai, ar antstolis yra įvykdęs vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu buvo turtas parduotas varžytynėse. Taip pat nurodė, kad ieškovė turi sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Ieškovė 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą „Trūkumų šalinimas“. Ieškovė antstolį ir varžytynes laimėjusį dalyvį – S. M. patraukė atsakovais, o trečiuoju asmeniu nurodė išieškotoją M. S. Š.. Taip pat iš šio procesinio dokumento matyti, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugpjūčio 12 d. varžytynes, nes antstolis pažeidė CPK 602 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, nustatydamas turto pardavimo kainą ir neišsiaiškinęs, kad bute yra registruotas mažametis vaikas. Be to ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo aktą, kurį kartu su ieškinio priedais pateikė teismui. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui išrašą iš VĮ Registrų centras, kuriuo įrodinėja buto kainą ir įrodymus, kad už teismui pareikštą ieškinį sumokėjo 41,60 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šalindama teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nustatytus trūkumus, nors ir ne visiškai aiškiai, tačiau nurodė praktiškai visus duomenis, kurių reikalavo teismas. Pažymėtina, kad teismas minėtoje nutartyje ieškovei nurodė už ieškinį sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau kokią konkrečiai sumą ieškovė turėjo sumokėti, nenurodė, todėl ieškovė žyminį mokestį sumokėjo savo nuožiūra. Taip pat pažymėtina, kad netikslus procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškovė nurodė šalis, jų gyvenamąsias vietas, nurodė, kokios jos teisės ir interesai yra pažeisti, kokios teisminės gynybos ji prašo, pateikė turimus įrodymus, nurodė, kad ne visus įrodymus gali pateikti teismui, nes juos turi antstolis S. V.. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė apeliantės teisę kreiptis į teismą, tokiu būdu pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi nepagrįstai sprendė, jog ieškovė O. V. nepašalino ieškinio trūkumų, dėl ko nepagrįstai jos ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu laikė nepaduotu. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės O. V. atskirąjį skundą patenkinti, skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 161 straipsniu siūlo ieškovei O. V. pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, t. y. ieškovė gali sudaryti teisinio atstovavimo sutartį su advokatu (ar advokato padėjėju) arba kreiptis į savivaldybės administraciją pagal savo gyvenamąją vietą su prašymu suteikti jai Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės O. V. ieškinio atsakovams antstoliui S. V., S. M., trečiajam asmeniui M. S. Š. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.