Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4077-835/2016 pagal pareiškėjos O. V. patikslintą skundą dėl suinteresuoto asmens antstolio S. V. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. gautas O. V. procesinis dokumentas ,,Ieškinys dėl sandorio negaliojimo“. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas nustatė O. V. septynių dienų terminą nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. 2016 m. rugsėjo 14 d. O. V., šalindama 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė teismui „patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugpjūčio 12 d. varžytynes, kadangi antstolis pažeidė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą CPK 137 straipsnio 2 dalie 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad skundas paduotas nesilaikius išankstinės ginčų spendimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnio 2 dalyje.

Atskiruoju skundu pareiškėja O. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėti iš esmės. Apeliantės nuomone, ji pateikė skundą ištaisius Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytus pareiškimo trūkumus. Apeliantė pažymi, kad antstoliui yra pateikusi dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog vyksta teisminiai ginčai dėl iš apeliantės išieškomos sumos. Apeliantė nurodo, kad antstoliui yra teikusi ne vieną prašymą sustabdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių, tačiau antstolis toliau vykdė varžytynes ir minėtą butą pardavė už labai mažą 600 Eur kainą, kuomet buto vertė Registrų centro duomenimis siekia 18 565 Eur. Be to, apeliantės nuomone, skelbdamas varžytynes, antstolis turėjo įvertinti, jog ginčo bute yra registruotas 2015 m. gimęs vaikas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek pirminiu ieškiniu dėl sandorio negaliojimo, tiek patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugpjūčio 12 d. varžytynes. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (nesilaikius išankstinės ginčų spendimo ne teisme tvarkos), atsisakė skundą priimti. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.Visų pirma, iš pareiškėjos procesinių dokumentų turinio (ieškinio ir skundo dalyko) matyti, kad apeliantė prašė pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugpjūčio 12 d. varžytynes, nurodydama, kad antstolis pažeidė CPK 602 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nesiaiškino, kad parduodamame bute gyvena mažametis 1 metų amžiaus vaikas.CPK 602 straipsnis numato suinteresuoto asmens teisę skųsti, o tuo pačiu teismo teisę pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais. Nors pareiškėja kartu su skundu nepateikė teismui duomenų, kad įvykus varžytynėms, buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, patikrinęs viešųjų registrų duomenimis nustatė, kad dėl varžytynėse parduoto pareiškėjai priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 6 d. jau buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja, patikslintu skundu prašydama panaikinti 2016 m. rugpjūčio 12 d. varžytynes dėl jai priklausančio turto, iš esmės siekė pripažinti negaliojančiu Turto iš varžytynių pardavimo aktą, o ne ginčijo antstolio veiksmus. Antra, CPK 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. CPK 115 straipsnio 4 dalis numato, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Proceso įstatymo keliami reikalavimai tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką nėra savitiksliai procesiniai reikalavimai. Šie du (pagrindiniai) ieškinio elementai identifikuoja ieškinį, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, be to, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Kita vertus, kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalis) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir / ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, pirma, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu / konkrečiu, ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Kitaip tariant, turi būti aiškūs ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas, kurie, kaip jau buvo nurodyta, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Antra, vėlesnis (turint omenyje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje) ieškinio (skundo) netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį. Taigi, vien tai, kad nurodytas procesinio dokumento pavadinimas – „Patikslintas skundas dėl antstolio veiksmų“, o skundo rezoliucinėje dalyje nurodytas nevisiškai aiškus skundo reikalavimas, nesudaro pagrindo teismui vien formaliais pagrindais atsisakyti priimti skundą. Minėti skundo trūkumai nagrinėjamu atveju galėtų būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti Alytaus rajono apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.