Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-38-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-17
Bylos Nr.: e2A-38-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00974-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Atsakovas: L. K.
Pareiškėjas: G. K.

Kategorijos

2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-38-1187/2023Teisminio proceso Nr.2-48-3-00974-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė – Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 nutraukė L. K. ir G. K. santuoką bei patvirtino pareiškėjų pateiktą 2021 m. balandžio 23 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: 1. Šalių pareiškimai ir garantijos: 1.1. Mes, L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau kartu ir – Šalys), 2007 m. spalio 27 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravome santuoką (įrašo numeris 243); 1.2. Pareiškiame, kad turime bendrų nepilnamečių vaikų: 1.2.1. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.2.2. K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.3. Pareiškiame, jog nutarėme nutraukti santuoką Šalių susitarimu, laisva valia, šia sutartimi numatydami bendro turto pasidalinimo bei kitas santuokos nutraukimo teisines pasekmes. 2. Turto ir turtinių prievolių pasidalinimas: 2.1 Santuokos metu įgytas turtas dalijamas šia tvarka: 2.1.1. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine G. K. nuosavybe. L. K. nereikalauja jokios kompensacijos už šiame punkte nurodytą dalijamą turtą; 2.1.2. Pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine G. K. nuosavybe. L. K. nereikalauja jokios kompensacijos už šiame punkte nurodytą dalijamą turtą; 2.1.3. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine G. K. nuosavybe. L. K. nereikalauja jokios kompensacijos už šiame punkte nurodytą dalijamą turtą; 2.1.4. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) įgyti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine L. K. nuosavybe. G. K. nereikalauja jokios kompensacijos už šiame punkte nurodytą dalijamą turtą; 2.1.5. Transporto priemonė Subaru Outback (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgyta santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine G. K. nuosavybe. L. K. nereikalauja jokios kompensacijos už šiame punkte nurodytą dalijamą turtą; 2.1.6. Transporto priemonė Ford Escape (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgyta santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine L. K. nuosavybe. G. K. nereikalauja jokios kompensacijos už šiame punkte nurodytą dalijamą turtą. 2.2. Santuokos metu įgytos turtinės prievolės dalijamos šia tvarka: 2.2.1. Prievolė pagal 2009 m. birželio 23 d. kredito sutartį Nr. 09-051777-FA, remiantis kuria AB Swedbank suteikė 43 443 Eur dydžio kreditą, po santuokos nutraukimo yra laikoma solidaria L. K. ir G. K. prievole. Šalys susitarė, kad visą nurodyto kredito likutį bei kitas mokėtinas sumas padengs L. K., tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip numatyta kredito sutartyje Nr. 09-051777-FA; 2.2.2. Prievolė pagal 2018 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 18-076311-GV, remiantis kuria AB Swedbank suteikė 1 500 Eur dydžio kreditą, po santuokos nutraukimo yra laikoma solidaria L. K. ir G. K. prievole. Šalys susitarė, kad visą nurodyto kredito likutį bei kitas mokėtinas sumas padengs G. K., tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip numatyta kredito sutartyje Nr. 18-076311-GV; 2.2.3. Prievolė pagal 2020 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. K061376237, remiantis kuria NEO Finance, AB suteikė 6 000 Eur dydžio kreditą, po santuokos nutraukimo yra laikoma solidaria L. K. ir G. K. prievole. Šalys susitarė, kad visą nurodyto kredito likutį bei kitas mokėtinas sumas padengs L. K., tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip numatyta kredito sutartyje Nr. K061376237. 2.3. Šalys turi šį asmeninį turtą: 2.3.1. Patalpa – butas (3/5) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra laikoma asmenine L. K. nuosavybe. Šalys informuoja, kad šį turtą L. K. perleis G. K. notariniu sandoriu. 2.4. Pareiškiame, jog jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturime, o namų apyvokos daiktus pasidalinome, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturime. 2.5. Visi L. K. priklausantys asmeninio pobūdžio daiktai lieka L. K.. Visi G. K. priklausantys asmeninio pobūdžio daiktai lieka G. K. 2.6. Šalių banko, indėlių, kredito ir debeto kortelių sąskaitose esančios piniginės lėšos lieka tos Šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė. 3. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos, išlaikymas: 3.1. Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra nustatoma kartu su motina L. K.; 3.2. G. K. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių vaikų G. K. ir K. K. išlaikymui po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), viso – 250 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. L. K. valdo šias nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise bei įsipareigoja jas skirti išimtinai vaikų poreikiams tenkinti; 3.3. Šalys susitaria, kad išlaikymo lėšos yra pradedamos mokėti nuo teismo sprendimo, tvirtinančio šią Sutartį, įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio 20 dienos; 3.4. Šalys susitaria, kad G. K. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. K. ir K. K., iš anksto suderinęs laiką su L. K. L. K. įsipareigoja netrukdyti G. K. matytis su vaikais; 3.5. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka; 3.6. Sutuoktiniai po santuokos nutraukimo turi lygias teises ir pareigas auklėjant nepilnamečius vaikus, privalo rūpintis jų sveikata, moraliniu bei dvasiniu ugdymu. 4. Kitos sąlygos: 4.1. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo; 4.2 Po santuokos nutraukimo Šalys turės šias pavardes: K. ir K.; 4.3 Ši sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui. 4.4. Ši sutartis sudaryta 3 vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną sutarties Šalims ir vienas – sutartį tvirtinančiam teismui (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams).

2. G. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog apie 2021 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo buvo nutraukta ginčo šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sužinojo tik 2021 m. liepos 15 d., nuvykęs į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus ir pateikęs prašymą susipažinti su bylos dokumentais. 2021 m. balandžio 23 d. pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjas keleto dienų bėgyje informavo savo sutuoktinę, jog nurodytomis sąlygomis nesutinka nutraukti santuokos. Pareiškėjas nurodė, jog pasirašytos sutarties 2.3.1. punktas yra neįgyvendinamas, todėl klausimas pagal šį punktą turi būti išspręstas kitaip, tačiau procesiniai dokumentai vis tiek buvo teismui įteikti be pareiškėjo žinios ir sutikimo. Susipažinus su teismo sprendimu matyti, jog teismas patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių su sąlyga, kuri tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas pareiškė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsiliepimas

3. L. K. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties patvirtinimo pareiškėjas pasirašė susipažinęs su visu sutarties tekstu. Savo pareiškime pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar faktinių aplinkybių, kodėl jis pasirašė jo netenkinančią sutartį. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų derinime, o pačią sutartį pasirašė tik atidžiai perskaitęs sutarties tekstą. Be to, pareiškėjas prašyme nenurodė, kokia teisės klaida buvo padaryta sprendime, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Savo prašymą pareiškėjas iš esmės grindė savo subjektyvia nuomone, kad jam nebetinka sutarties 2.3.1. punkto nuostatos, nors prieš pasirašydamas sutartį turėjo galimybę susipažinti su šia sutartimi ir daryti jos pataisymus, o šiems esant netinkamiems – sutarties tiesiog nepasirašyti. Atsiliepime taip pat pažymėjo, jog kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad apie 2021 m. birželio 2 d. teismo sprendimą sužinojo tik 2021 m. liepos 15 d. atvykęs į teismo rūmus ir susipažinęs su civiline byla. Akivaizdu, kad pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą šią sutartį tvirtinti, bet koks suinteresuotas, rūpestingas asmuo suvokia, kad šie dokumentai yra parengti teikti teismui. Apie bylos nagrinėjimą buvo skelbiama viešai teismo tinklalapyje, todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė sužinoti apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 pagal pareiškėjų L. K. ir G. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo sustabdė bei nustatė L. K. ir G. K. 6 mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1. punkto trūkumus.

5. 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas civilinę bylą atnaujino ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 19 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pakeitė 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 dalyje, kuria buvo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas, ir pripažino, kad sandoris, kuriuo L. K. perleidžia G. K. 3/5 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojantis. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktu šalys susitarė, jog: „Patalpa – butas (3/5) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra laikoma asmenine L. K. nuosavybe. Šalys informuoja, kad šį turtą L. K. perleis G. K. notariniu sandoriu“. Teismo posėdyje šalys patvirtino, kad minėtas turtas bylos nagrinėjimo dieną nėra perleistas G. K., kaip tai numatyta sutartyje. Teismas vertino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių savo esme apima eilę sutuoktinių susitarimų, kurie grupėse ar kiekvienas atskirai gali būti vertinami kaip atskiros sutartys. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu sutuoktinai išsprendė tarpusavio turtinius klausimus. Sprendžiant turto, turtinių prievolių pasidalinimo ir kitus turtinius klausimus, priimami kompleksiniai, vienas kitą sąlygojantys sprendimai. Todėl nesant galimybės priverstine tvarka įvykdyti bent vieną sutarties sąlygą dėl jo ydingumo, tampa ydingu ir visas susitarimas.

6.2. Pažymėjo, jog nors sutarties 2.3.1 punkte tiesiogiai nefiksuojamas L. K. įsipareigojimas perleisti turtą, o pats punktas suformuluotas kaip sutuoktinių informacija, akivaizdu, kad L. K. įsipareigojo perleisti savo asmeninį turtą sutuoktiniui. Minėtą aplinkybę patvirtino ir L. K. atstovas teismo posėdyje nurodęs, kad ši nuostata į sutartį įtraukta todėl, jog be jos pareiškėjas G. K. nebūtų pasirašęs sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

6.3. Akcentavo, kad nustatęs, jog sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ar teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina ir nustato sutuoktiniams terminą naujai sutarčiai sudaryti. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi sudaryta galimybe turto pasidalijimo klausimus išspręsti taip, kad nebūtų pažeistos pareiškėjo teisės, šalys nepasinaudojo.

6.4. Nurodė, jog atnaujinus procesą byloje G. K. prašė panaikinti visą sutarties 2 punktą, kuriuo sutuoktiniai pasidalino turtą ir taip sudaryti galimybes iš naujo ir kompleksiškai spręsti turto pasidalinimo klausimą. L. K. prašė panaikinti tik ydingą sutarties 2.3.1 punktą. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad nei vienos šalies prašymo tenkinimas neišsprendžia G. K. turtinių teisių apsaugos ir sutuoktinių turto pasidalijimo klausimų: panaikinus sutarties 2.3.1 punktą, G. K. netenka teisės reikalauti, kad L. K. jam perleistų savo asmeninį turtą; panaikinus visą 2 punktą, sutuoktinių turtas lieka nepadalintas, o sutuoktiniai turto padalinimo klausimą bus priversti spręsti ginčo teisenos tvarka.

6.5. Kadangi abi sutarties šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išreiškė valią, jog L. K. perleidžia G. K. jai priklausančią buto dalį, tačiau iki šiol nekilnojamojo turto perleidimo sandoris neįformintas notarine tvarka, teismas sprendė dėl šio sandorio pripažinimo galiojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog ne dėl G. K. kaltės sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas iki šiol yra neįvykdytas, o jos nevykdo kita šalis, kuri jokių objektyvių priežasčių, trukdančių įforminti nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, nenurodė. Todėl teismas padarė išvadą, kad L. K. vengia sandorį įforminti notarine tvarka ir sprendė, jog yra teisinis pagrindas pripažinti, kad sandoris, kuriuo L. K. perleidžia G. K. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojantis (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Teismui nustačius, kad sandoris yra galiojantis, sandorio notarine tvarka įforminti nebereikia. Nuosavybės teisė į 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), G. K. pereina teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsiteisėjimo.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti, o 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Teismo sprendime nurodytas teiginys, kad L. K. prašė panaikinti tik ydingą sutarties 2.3.1 punktą, yra klaidingas – nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu apeliantė tokio prašymo nenurodė ir neišreiškė. Sutarties šalys ginčijamą sutarties nuostatą suformulavo, kaip ji buvo suformuluota, nes sutarties pasirašymo metu nebuvo aišku, ar apeliantė perleis savo asmeninį turtą pareiškėjui. Būtent dėl šios priežasties šalys sutartimi nenustatė nei asmeninio turto perleidimo formos – jis bus parduotas, padovanotas ar kitaip perleistas, nei laiko, kada tai bus padaryta.

Šalies argumentai

7.2. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas taip ir nesugebėjo tinkamai ir aiškiai suformuluoti, ko jis reikalauja savo pareiškimu. Pačiame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad siekia panaikinti 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021. Posėdžio metu siekė panaikinti visą sutarties 2 punktą ir iš naujo perskirstyti tarp šalių pasidalintą turtą. Dėl aiškios pareiškėjo pozicijos nebuvimo apeliantei buvo itin sudėtinga gintis pirmosios instancijos teismo proceso metu, kadangi pareiškėjas negalėjo tiksliai įvardinti savo siekių, tad apeliantė negalėjo iš anksto parengti tinkamų atsikirtimų į juos.

7.3. Savo prašymą pareiškėjas iš esmės grindė savo subjektyvia nuomone, kad jam nebetinka sutarties 2.3.1. punkto nuostatos, nors prieš pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo galimybę susipažinti su šia sutartimi ir daryti jos pataisymus, o šiems esant netinkamiems – sutarties tiesiog nepasirašyti.

7.4. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė CK 3.53 straipsnio nuostatų – nors nutartimi ir nustatė šalims šešių mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1. punkto trūkumus, tačiau bylos šalims to nepadarius, teismas ne paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, bet priėmė teismo sprendimą, nepaisant to, kad byla nagrinėta ypatingosios teisenos būdu.

7.5. Apeliantei pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netikėtas. Viso proceso metu nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas neužsiminė, kad yra tikimybė ir galimybė, jog pirmosios instancijos teismas išeis už pareiškėjo prašymo ribų ir pats nustatys šalių sandorio turinį. Dėl šios priežasties iš apeliantės buvo atimta galimybė tinkamai ginti ir atstovauti savo teises bei interesus. Apeliantė nežinojo, kad privalo įrodinėti ir pasisakinėti dėl galimo perleidimo sandorio atlygintinumo/neatlygintinumo, jo sudarymo/nesudarymo aplinkybių, tokio sandorio formos ir sąlygų.

7.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė pareiškime išdėstyto reikalavimo ribas, taip pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teismų praktiką ir nepagrįstai vadovavosi CPK 376 straipsnio 3 punkto nuostata, kadangi šeimos bylose ši nuostata taikoma tik kilus būtinybei apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė teismui veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama, ko pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepadarė. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad teismas konstatuoja, kad G. K. savo įsipareigojimus pagal sutarties 2 punktą įvykdė. Tačiau šiuo punktu šalys pasidalino bendrą santuokos metu įgytą turtą ir prievoles – šį sutarties punktą įvykdė ir apeliantė, kadangi juo buvo dalinamas bendras sutuoktinių turtas.

Žemesnės instancijos teismas

7.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sandoris, kuriuo L. K. perleidžia G. K. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojantis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantė iš esmės privalo G. K. padovanoti savo asmeninį turtą. Tačiau kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas taip nusprendė, nėra aišku. Turtas perleidžiamas gali būti ne tik dovanojimo būdu, tačiau ir pirkimo-pardavimo sandoriu, išperkamosios nuomos būdu ir kitais būdais. Jeigu sutarties šalys būtų ketinę susitarti, kad L. K. padovanos G. K. savo asmeninį turtą, šalys tai ir būdų nurodę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Įstatymas nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva keisti sutarties sąlygų.

Atsiliepimas

8. Pareiškėjas G. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas atnaujinęs procesą pareiškėjo ir apeliantės santuokos nutraukimo byloje, taip kaip numato įstatymas, nustatė 6 mėnesių terminą patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktą, kuris prieštarauja CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Nesutiktina su apeliantės pozicija, jog šalims nepašalinus sutarties trūkumo, teismas nepagrįstai peržengė pareiškėjo prašymo ribas ir klausimą iš esmės išsprendė teismo sprendimu, nors byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

8.2. Teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, nutartimi, kuria buvo atnaujintas procesas santuokos nutraukimo procese, konstatavo, jog dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.3.1 punkto, kuris neatitinka LR CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, yra pažeidžiami būtent pareiškėjo teisėti interesai.

8.3. Kaip nurodo apeliantė skunde, sutarties 2.3.1. punktą į sutartį ji įtraukė pareiškėjo reikalavimu, priešingu atveju jis atsisakė pasirašyti sutartį. Tokia apeliantės pozicija kaip tik ir įrodo aplinkybę, jog pareiškėjo lūkestis įgyti sutartyje nurodytą turtą buvo itin didelis, nes neįtraukus šio sutarties punkto, pareiškėjas nebūtų pasirašęs sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių su tokiomis sąlygomis, kokios jos buvo nurodytos ir išdėstytos sutartyje.

8.4. Analizuojant ir vertinant pareiškėjo ir apeliantės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, savaime suprantama, kad apeliantė jai asmeninės nuosavybės forma priklausantį nekilnojamąjį turtą įsipareigojo perleisti pareiškėjui neatlygintinai. Įvertinus sutuoktinių sudarytą turto balansą bei pasidalijimo būdą, matyti, jog pareiškėjui tenka nekilnojamojo turto už 7 484 Eur sumą, tuo tarpu apeliantei už 67 511 Eur. Akivaizdu, jog tam, kad būtų užtikrintas sutuoktiniams tenkančio turto lygių dalių principas, apeliantė įsipareigojo kaip kompensaciją perleisti pareiškėjui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

8.5. Šalių sudaryta sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu, šalims turi įstatymo galią. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo rengiama apeliantės iniciatyva, sutartį rengė apeliantės atstovas. Taigi visas sutarties sąlygos buvo numatytos būtent apeliantės iniciatyva. Todėl apeliantė turi prisiimti atsakomybę dėl pačios numatytų sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo.

8.6. Nepagrįstas apeliantės skundo motyvas, jog ji neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo metu, kadangi pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą. Apeliantė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko. Esant būtinybei ir tinkamam apeliantės interesų atstovavimui, buvo galima teismo prašyti daryti pertrauką bylos nagrinėjime. Jokie procesiniai prašymai ar veiksmai, iš kurių galima būtų spręsti, jog apeliantei yra reikalinga papildomai pasiruošti bylos nagrinėjimui, atlikti nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo esant atnaujintam procesui dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pakeistas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas, pripažįstant, kad minėtame punkte nurodytas sandoris yra galiojantis ir savo esme yra laikytinas dovanojimo sutartimi.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 pareiškėjų G. K. ir L. K. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abipusiu susitarimu patenkintas, santuoka nutraukta. Teismo sprendimas pareiškėjų apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2021 m. liepos 5 d.

14. Nurodytu sprendimu patvirtinta sutuoktinių 2021 m. balandžio 23 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (e. t. 1, b. l. 4–7). Šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktu šalys susitarė, jog: „Patalpa – butas (3/5) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra laikoma asmenine L. K. nuosavybe. Šalys informuoja, kad šį turtą L. K. perleis G. K. notariniu sandoriu“.

15. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas (apeliantas) pateikė prašymą (e. t. 1, b. l. 8–13) atnaujinti bylos procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, todėl apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2021 m. liepos 15 d. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punktas pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, nes šiame punkte yra išdėstytas pareiškėjos L. K. įsipareigojimas G. K. atžvilgiu, kuris yra deklaratyvaus pobūdžio, nenumato jokių teisinių instrumentų sąlygos įgyvendinimui. 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. patikslintais prašymais (e. t. 1, b. l. 19–24; 34–39) atnaujinti bylos procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021, papildomai prašė atnaujinus procesą nustatyti pareiškėjams terminą patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; panaikinti 2021 m. birželio 2 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, atnaujino procesą bylos dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo. Byla dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo sustabdyta bei L. K. ir G. K. nustatytas 6 mėnesių terminas naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1 punkto trūkumus (e. t. 1, b. l. 68–72). Per nustatytą terminą šalims naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nesudarius, 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas civilinę bylą atnaujino ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

17. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (e. t. 1, b. l. 134–137) pakeitė 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 dalyje, kuria patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas ir pripažino, kad sandoris, kuriuo L. K. perleidžia G. K. 3/5 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojantis. Teismas sprendė, jog nustačius, kad sandoris yra galiojantis, sandorio notarine tvarka įforminti nebereikia. Nuosavybės teisė į 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), G. K. pereina teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsiteisėjimo.

Dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo

18. Nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis), kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021. Šiuo sprendimu taip pat patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys pasidalino bendrą turtą ir atsakovė (apeliantė) įsipareigojo perleisti pareiškėjui notariniu sandoriu jai asmenine nuosavybe priklausančią patalpą – butą (3/5) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą dovanojimo sutarties pagrindu.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

21. Taigi santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinis, kurio teisės galimai pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių padarinių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas turi ginti kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.

22. Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, argumentuojant, jog pasirašytos sutarties 2.3.1. punktas, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl patalpos – buto (3/5), esančio (duomenys neskelbtini), yra neįgyvendinamas, todėl klausimas pagal šį punktą turi būti išspręstas kitaip, kadangi šis punktas pažeidžia teisėtus pareiškėjo interesus. Teismas nustatė, jog L. K. nors ir prisiėmė pareigą perleisti minėtą buto 3/5 dalį pareiškėjui, realiai šio įsipareigojimo nevykdo.

23. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir atnaujino procesą, sustabdė bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo ir nustatė šalims 6 mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti, pašalinant 2.3.1. punkto trūkumus. Atitinkamai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas, nustatęs, jog per 6 mėnesius sutarties trūkumai pašalinti nebuvo, atnaujino bylos nagrinėjimą, skundžiamu 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pakeitė 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 dalyje, kuria buvo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas, ir pripažino, kad sandoris, kuriuo L. K. perleidžia G. K. 3/5 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojantis. Atitinkamai nuosavybės teisė į 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), G. K. pereina teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsiteisėjimo.

24. Apeliantė (atsakovė) su minėtu sprendimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatos – nors nutartimi ir nustatė šalims šešių mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1 punkto trūkumus, tačiau bylos šalims to nepadarius, teismas ne paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, o nepagrįstai išėjo už pareiškėjo prašymo ribų ir pats nustatė šalių sandorio turinį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

25. Pažymėtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, nagrinėjamos bylos faktinį proceso atnaujinimo pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkto nuostata. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, neatitinkančia CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų teismas laikė sutarties sąlygą, išdėstytą sutarties 2.3.1 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo sustabdė bei L. K. ir G. K. nustatė 6 mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1 punkto trūkumus.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių laikytina sutuoktinių susitarimu – civiliniu sandoriu. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad santuoką nutraukti bendru sutarimu norinčių sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių sudaro būtent sutuoktiniai, todėl teismui nustačius terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1 punkto trūkumus, ne teismas turi nuspręsti kaip bus padalintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkte nurodytas turtas, o šalys turėjo pačios sutarti dėl tokios sutarties sąlygos turinio.

27. CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria buvo atnaujintas procesas santuokos nutraukimo procese, konstatavo, jog dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties punkto, kuris neatitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, yra pažeidžiami būtent pareiškėjo teisėti interesai.

29. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo iniciatyva ir interesais atnaujinus procesą byloje ir teismui nustačius šešių mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti pašalinant 2.3.1. punkto trūkumus, pareiškėjas, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl minėto punkto trūkumų šalinimo ar sutarties pakeitimo, o šalims neįvykdžius teismo nurodymų ir minėto punkto trūkumų nepašalinus, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymą turėjo palikti nenagrinėtą.

30. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasinaudojęs proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu nagrinėjamu atveju savo galimai pažeistų teisių šiuo būdu neapgynė, teismo vertinimu neužkerta jam kelio reikšti ieškinį teisme kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Dėl aktyvaus teismo vaidmens šioje byloje (CPK 376 straipsnio 3 dalis)

31. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareiškėjo prašymo ribų ir, veikdamas išimtinai pareiškėjo interesais, nustatyti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkte numatyto šalių sandorio turinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė pareiškime išdėstyto reikalavimo ribas, netinkamai rėmėsi CPK 376 straipsnio 3 dalimi, būtinybės veikti aktyviai pirmosios instancijos teismas nepagrindė.

32. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismo teisė tokiose bylose viršyti pareikštus reikalavimus įtvirtinta CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatant, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio (pagal pareigas), skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Taigi proceso teisės normomis teismas įgaliojamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

35. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

36. Tuo tarpu, kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis. Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sutarties 2.3.1 punktas atitinka šalių valią ir interesus, nurodė, kad pareiškėjas G. K. ir suinteresuotas asmuo L. K., sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išreiškė valią, jog L. K. perleidžia G. K. jai priklausančią buto dalį, tačiau L. K., įsipareigojusi perleisti sutuoktiniui savo asmeninį turtą sandoriu, kuriam reikalingas notarinis tvirtinimas, šio savo įsipareigojimo nevykdo, tuo pažeisdama G. K. teises, todėl pakeitė 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 dalyje, kuria patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas ir pripažino, kad sandoris, kuriuo L. K. perleidžia G. K. 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojantis, taigi iš esmės pripažino, kad apeliantė jai asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui perleidžia neatlygintinai.

38. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių – turto padalijimo – derino abu sutuoktiniai, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties patvirtinimo pareiškėjas pasirašė susipažinęs su sutarties tekstu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teismui šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo ex officio (pagal pareigas) remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir viršyti šalių pareikštus reikalavimus ir, pareiškėjui nereiškus reikalavimo pripažinti L. K. asmeninio turto perleidimo sandorį tarp šalių galiojančiu, savo iniciatyva nustatyti šalių sandorio turinį.

39. Be to, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkte numatyto sandorio, kuris tampa šalims privalomas, turinį. Kaip 2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovė, tarp šalių buvo kalbėta apie sandorį, kokiu būdu: ar dovanojimo, ar kažkokiu kitu būdu apeliantė turtą perleis (teismo posėdžio įrašo laikas 4:22–4:32), todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad, atsižvelgiant į tai, jog turtas gali būti perleidžiamas ne tik dovanojimo būdu, tačiau ir pirkimo–pardavimo sandoriu, išperkamosios nuomos būdu ir kt., nusprendus, jog apeliantė įsipareigojo pareiškėjui buto 3/5 dalį perduoti neatlygintinai – pirmosios instancijos teismas gynė išskirtinai tik pareiškėjo interesus, nors pagrindas tam nebuvo nustatytas. Kartu pažymėtina, kad apie savo ketinimą veikti aktyviai pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų neinformavo ir jiems nesudarė sąlygų šiuo aspektu būti išklausytiems.

40. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nenustačius aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai rėmėsi CPK 376 straipsnyje įtvirtintu aktyvaus teismo vaidmeniu, viršijo pareikštus reikalavimus nepagrindęs būtinybės teismui nagrinėjamu atveju veikti aktyviai.

Dėl bylos baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės teisės, tiek ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai išėjo už pareiškėjo reikalavimo ribų ir nutarė pakeisti 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 dalyje, kuria patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3.1 punktas, ir pripažinti, kad sandoris, kuriuo L. K. perleidžia G. K. 3/5 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojantis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje suinteresuoto asmens L. K. atstovas pateikė prašymą priteisti 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, sprendė, jog suinteresuoto asmens L. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. K. prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės siekė patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintą šalių sudarytą 2021 m. balandžio 23 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, o L. K. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi panaikintas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimas – priimtas L. K. palankus sprendimas, apeliantei iš G. K. priteistinos 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

46. Apeliantė prašo priteisti iš G. K. apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas bei pateikė į bylą šias išlaidas patvirtinančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkintas, apeliantei iš G. K. priteistinos 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.

47. Apeliacinį skundą tenkinus, G. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

apeliantės L. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą.

Priteisti apeliantei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 040,00 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė