Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl vaiko išlaikymo išieškojimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir L. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-02 sprendimu nutraukta L. K. ir G. K. santuoka bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-15 teismo nutartimi atnaujintas procesas bylos dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nustačius, kad teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos. Byla dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo sustabdyta ir L. K. ir G. K. nustatytas 6 mėnesių terminą naujai sutarčiai sudaryti, pašalinant sutarties 2.3.1. punkto trūkumus.

2. Pareiškėja L. K. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl vaiko išlaikymo. Nurodo, kad G. K. neteikia išlaikymo vaikams, reikalinga pradėti priverstinį išieškojimą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad atnaujinus procesą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, ir sutuoktiniams neteikiant naujos sutarties, išduoti vykdomąjį raštą pagal ydingos sutarties sąlygas, nėra pagrindo. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra tarpusavyje susijusių sutuoktinių susitarimų kompleksas, todėl negalima traktuoti, kad kilus ginčui dėl jos sąlygų, neginčijamos sąlygos galioja ir gali būti vykdomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėja L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti L. K. vykdomąjį raštą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo G. K. atžvilgiu. Nurodo, kad:

3.1. nutartyje teismas nurodė, kad byla sustabdoma ir procesas atnaujinamas pašalinti trūkumams, numatytiems sutarties 2.3.1. punkte. Tai reiškia, kad tarp šalių nekilus ginčo dėl kitų sutarties sąlygų. Byla atnaujinta tik dalyje, kurioje šalintini sutarties 2.3.1. punkto trūkumai. Atnaujindamas procesą 2021-11-15 nutartimi, teismas vadovavosi CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, sakančia, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali prieštarauti viešajai tvarkai ar iš esmės pažeisti sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Ši norma gali būti taikomas tik sprendžiant dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo, o ne atnaujinus procesą;

3.2. procesas buvo atnaujintas, praėjus trims mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo. Per šį laikotarpį abi šalys vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą. Sprendimo pagrindu G. K. asmeninės nuosavybės teise 2021-07-05 įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo teigti, kad šalių ginčas kilo ir dėl kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų. Pagal įstatymines nuostatas, sutarties dalį pripažinus negaliojančia, likusi sutarties dalis lieka galioti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laiko, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra nedaloma sutuoktinių prievolė. Tai neatitinka CK 6.25 straipsnio 1 dalies;

3.3. pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal tarp sutarties 3.2. punktą, pagal kurį G. K. privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 125,00 Eur kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Ši pareiga G. K. kyla nepaisant to, ar egzistuoja sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiga išlaikyti vaikus yra atsiejama ir gali būti vykdoma atskirai nuo šalių santuokos metu įsigyto turto padalinimo;

3.4. teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – vykdomojo rašto dėl vaikų išlaikymo išdavimo, esant atnaujintam procesui byloje dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

7. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 patenkintas pareiškėjų prašymas ir nutraukta pareiškėjų santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-07-05. G. K. 2021-09-27 teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kad šalių sutarties 2.3.1 punktas yra neįgyvendinamas ir pažeidžia pareiškėjo interesus. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-11-05 nutartimi nustatė CK 3.53 straipsnio 4 dalies pažeidimą ir atnaujino procesą bylos dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Byla dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimo sustabdyta ir L. K. ir G. K. nustatytas 6 mėnesių terminas naujai sutarčiai sudaryti, pašalinant sutarties 2.3.1. punkto trūkumus. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punktas nurodo: „Patalpa – butas (3/5) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra laikoma asmenine L. K. nuosavybe. Šalys informuoja, kad šį turtą L. K. perleis G. K. notariniu sandoriu“.

8. CPK 646 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021 yra įsiteisėjęs. Proceso atnaujinimo instituto esmė yra ta, kad procesas yra atnaujinamas tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Bylos atnaujinimas savaime teismo sprendimo vertinimo jo įsiteisėjimo požiūriu nekeičia. Tik išnagrinėjęs bylą, kurioje atnaujintas procesas, teismas priima procesinį sprendimą, kuriuo gali pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą ar priimti naują teismo sprendimą (CPK 371 straipsnis).

9. Atskiros civilinio proceso normos, kurios numatytų CPK 646 straipsnio 1 dalies taikymo ypatumus, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigtoje civilinėje byloje yra atnaujinamas procesas, nėra įtvirtintos. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendromis teisės normomis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Sutiktina, kad po proceso atnaujinimo atsiranda gana didelė tikimybė, jog įsiteisėjusiu laikomas teismo sprendimas gali būti pakeistas. Dėl šių aplinkybių, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, reikalinga į tai atsižvelgti ir įvertinti galimas pasekmes. CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Įvertinus išdėstytą, spręstina, kad taikydamas CPK 646 straipsnio 1 dalį byloje, kurioje atnaujintas procesas, teismas turi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo įvertinti ir pagal bendruosius teisės principus.

10. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė sutuoktinių susitarimu – civiliniu sandoriu. Kaip matyti iš 2021-11-05 nutarties, neatitinkančia CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų teismas laiko vieną sutarties sąlygą, išdėstytą sutarties 2.3.1 punkte. Civilinės teisės normos reglamentuoja sandorio dalies negaliojimo pasekmes. CK 1.96 straipsnis nurodo, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008 paaiškino, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi apsvarstyti šių teisės normų taikymą, ypač jeigu atitinkamomis jų taikymui reikšmingomis aplinkybėmis remiasi su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nesutinkanti šalis.

11. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys yra apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal tarp sutarties 3.2. punktą, pagal kurį G. K. privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 125,00 Eur kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo vaikui klausimai privalo būti aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dalys dėl vaiko išlaikymo bei turto padalinimo yra savarankiški iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys susitarimai. Išlaikymo vaikui dydis yra nustatomas taip pat ir atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi išlaikymo vaikui dydis nėra susietas su konkretaus turto turėjimu.

12. Sutiktina su pareiškėja, kad pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus G. K. kyla pagal įstatymą, nepaisant to, ar egzistuoja sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiga išlaikyti vaikus turi būti vykdoma nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo sąlygų. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sutiktina ir su tuo, kad teismas, spręsdamas su vaiko teisėmis susijusius klausimus, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

13. Remiantis tuo, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3.1 punkto sąlyga yra susijusi tik su sutuoktinių turto padalinimu, sutarties dalis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo yra atskiras susitarimas, nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga nustatyta įstatymu; procesas nėra atnaujintas dalyje dėl santuokos nutraukimo, sprendžiama, kad yra pagrindas tenkinti L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą.

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti L. K. vykdomąjį raštą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo G. K. atžvilgiu.