- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-315-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00429-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-46-839/2021 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. B. dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. prašė priteisti iš atsakovės D. B. 1 199,83 Eur buto išlaikymo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad butas nuo 2016 m. buvo suteiktas gyventi atsakovei ir jų bendram vaikui. Tarpusavio santykiai susiklostė taip, jog jis apmokėdavo buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų išlaidas, o atsakovė nereikalavo išlaikymo vaikui. 2018 m. pašlijus tarpusavio santykiams ir atsakovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jis nuo 2018 m. birželio mėn. ne kartą teikė atsakovei reikalavimą apmokėti gyvenimo bute išlaidas, tačiau atsakovė išlaidų neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. B. ieškovo A. V. naudai 53,07 Eur skolą už komunalinių paslaugų išlaidas ir 56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš ieškovo A. V. atsakovės D. B. naudai 1 051,38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m., kai ieškovui ir atsakovei gimė sūnus, ieškovas leido atsakovei su vaiku gyventi jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir šalių sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta ieškovui priklausančiame būste buvo nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. Komunalinių paslaugų mokesčius laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 201 m. birželio 30 d. apmokėjo ieškovas, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad butas atsakovei suteiktas siekiant, jog vaikui būtų geresnės sąlygos gyventi, nei tuo metu atsakovės turėtos, nes butas 3 kambarių, jame daugiau jokių kitų asmenų negyveno. Ieškovas nurodė, kad pagal susiklosčiusį žodinį sutarimą būsto išlaikymo, komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimas teko ieškovui, būtent jis rūpinosi buto remontu, o atsakovė neprašė iš jo išlaikymo vaikui, tačiau atsakovei 2018 m. kreipusis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, susiklostęs susitarimas pasikeitė. Atsakovė patvirtino, jog gimus sūnui, ieškovo kvietimu ji su vaiku apsigyveno ieškovo suteiktame būste, nes ieškovas norėjo vaiką aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ieškovas prisiėmė apmokėti visas būsto komunalines paslaugas ir toks sutarimas nebuvo pakeistas bei dėl jo pakeitimo derybų nebuvo.
5. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovės žodinio susitarimo pagrindu susiklostė panaudos teisiniai santykiai dėl ieškovui priklausančio buto suteikimo neatlygintinai naudotis atsakovei bei vaiko aprūpinimo gyvenamuoju būstu. Nesant rašytinės sutarties arba šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais, t. y. ieškovo veiksmai suteikiant butą atsakovei, kelis metus trukusiais ieškovo apmokėjimais už buto išlaikymą, komunalinių paslaugų mokesčius; atsakovės bei šalių sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimu ieškovo bute, gyvenimu ir naudojimusi butu.
6. Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų duomenų apie mokėjimus už komunalines paslaugas, civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 teiktų šalių žodinių bei rašytinių paaiškinimų teismas konstatavo, kad šalių susitarimas buvo kitoks, nei numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.636 straipsnis, ir panaudos gavėjui – atsakovei nebuvo numatyta pareiga apmokėti buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų mokesčius ir išlaidas, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Teismas vertino, kad ieškovo nurodomi argumentai dėl buvusio susitarimo sąlygų pakeitimo 2018 m., nėra objektyviai pagrįsti ir įrodyti, todėl atmestini. Ieškovo argumentai, kad jis ne kartą atsakovei priminė apie tai, jog reikia mokėti mokesčius už butą, iš esmės grindžiami tik jo paties žodiniais teiginiais. Atsakovė neigia buvus tokius pokalbius, kurių metu būtų sutarta pakeisti jos ir šalių vaiko gyvenimo atsakovo bute sąlygas. Kitokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog 2018 m. tarp šalių vyko pokalbiai, derybos dėl susitarimo sąlygų pakeitimo, nėra pateikta. 2020 m. gegužės 18 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog buvo ne mažiau trijų kartų, kai jis nurodė atsakovei kaip bus su mokesčių mokėjimu, bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog buvo du kartai dėl priminimo, tačiau, nepaisant to, jis beveik iki atsakovės buvimo bute pabaigos laikėsi susitarimo sąlygų ir nesiėmė jokių priemonių atsakovės atžvilgiu. Esant tokiems duomenims, teismas sprendė, jog ieškovo teiginių dėl buvusių pokalbių siekiant pakeisti atsakovės gyvenimo suteiktame bute susitarimo sąlygas ir buvus susitarimo pakeitimą, nėra pagrindo laikyti pakankamai įrodytais.
7. Teismas ieškovo argumentus, jog vaikui teiktino išlaikymo 200 Eur išmokomis sąlyga buvo, jog tokiu atveju atsakovei atitenka komunalinių mokesčių už suteiktą gyventi būstą našta, atmetė kaip nepagrįstus. Remdamasis civilinės bylos Nr. e2-96-839/2019 duomenimis, teismas nurodė, jog iš esmės tai buvo tik A. V. derybinė pozicija ir tik jo keliama sąlyga. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog šalys sudarė tokį susitarimą, juo labiau, 2019 m. balandžio 29 d. priimtame teismo sprendime nėra konstatuota, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis ir jo teikimo sąlygos yra kaip nors siejamos su D. B. ir ieškovo sūnaus gyvenimu ieškovo bute ir prievole atsiskaityti ieškovui už komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovo prisiimtas būsto išlaikymo išlaidų apmokėjimas ir kita teikiama pagalba buvo įvertinta, kaip pakankama pagalba vaikui išlaikyti sprendžiant tik dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes minėtoje byloje ieškove buvusi D. B. atskiru reikalavimu vien dėl išlaikymo priteisimo nebuvo kreipusis.
8. Teismas sprendė, kad nei vienos iš sąlygų, būtinų susitarimo pakeitimui, iki ieškovo 2019 m. gegužės 13 d. trumpąja žinute išreikšto pageidavimo, jog „...gana pagyvenai tris metus mano saskaita uz dyka...bet už geguži privalesi susimoketi“ byloje nėra pagrindo konstatuoti. Į paminėtą trumpąją žinutę atsakovė atsakė „ok“, kas paprastai bendraujant tarp žmonių reiškia sutikimą, pritarimą. Atsakovė iš esmės neginčijo, jog tokiu atsakymu ji išreiškė sutikimą. Tokie susirašinėjimo duomenys, atsižvelgiant į papildomai pateiktus šalių paaiškinimus, teismui leido konstatuoti buvusio tarp šalių susitarimo pakeitimą ir sutikimą nuo 2019 m. gegužės 13 d. susitarimo sąlygas nustatyti kitokias, t. y. atsakovei perimti komunalinių paslaugų mokesčių sumokėjimo pareigą. Nors žinutėje yra užsimenama tik apie susimokėjimą už gegužės mėn., tačiau, teismas vertino, kad šalių susitarimo pakeitimas nėra tik vienam mėnesiui, bet visam likusiam susitarimo terminui, nes būtent to siekė ieškovas, o atsakovė nenurodė kitokių sąlygų. Teismas taip pat vertino, jog komunalinės paslaugos 2019 m. birželio mėn. iš esmės gautos tik atsakovės ir šalių sūnaus naudai, todėl laikotarpis, kuriuo taikytinos pakeisto šalių susitarimo sąlygos, yra nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 30 d.
9. Teismas nustatė, kad UAB „Utenos komunalininkas“ pateiktais duomenimis, mokesčiai už atliekų tvarkymą ieškovo buto atžvilgiu buvo skaičiuojami pagal bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių (trims asmenims). Gyventojų registro duomenimis, be atsakovės ir šalių sūnaus, bute gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nesusijęs su atsakove asmuo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei neturi tekti pareiga apmokėti už asmens, kurio gyvenamoji vieta buvo formaliai deklaruota bute, atžvilgiu paskaičiuotus mokesčius, nes šio asmens gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimu turėjo rūpintis buto savininkas, t. y. ieškovas, ir jam turi tekti iš to kylančios pasekmės.
10. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas, skaičiuodamas galimą įsiskolinimą, neišskyrė mokesčių dalies, tenkančios vaiko atžvilgiu, bei neišskaičiavo už atliekų tvarkymą priskaičiuotos kintamos dalies pagal gyventojų skaičių, asmens, kurio gyvenamoji vieta buvo deklaruota ieškovo bute, ir kurio atžvilgiu priskaičiuota mokesčio dalis. Teismas vertino, kad iš atsakovės gali būti priteista tik jos atžvilgiu jai tenkanti mokesčių dalis, nes būtent tik ji yra patraukta byloje atsakove ir kitokių reikalavimų kitų asmenų atžvilgiu nėra reiškiama, o būsto suteikimas ir išlaikymas vaiko atžvilgiu buvo paties ieškovo prievolė, susijusi su vaiko išlaikymo pareiga, todėl mokesčių suma atitinkamai dalintina atsakovės ir vaiko atžvilgiu.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal bendrąją taisyklę už suteiktas komunalines paslaugas yra atsiskaitoma už praėjusį mėnesį, apskaičiavo atsakovei tenkančią mokesčių sumą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 30 d.: už atliekų tvarkymą – 3,61 Eur, kuriuos sudaro 1,91 Eur kintama dalis (11,43 Eur : 3 mėn. = 3,81 Eur/mėn.; 3,81 Eur/mėn. : 3 asm. = 1,27 Eur/mėn.; 1,27 Eur/mėn. + (1,27 Eur/mėn. x 0,5)) ir 1,70 Eur pastovi dalis (6,78 Eur : 3 mėn. = 2,26 Eur/mėn.; 2,26 Eur/mėn. : 2 asm. = 1,13 Eur/mėn. plius 0,5 gegužės mėn. mokesčio); pateiktais duomenimis už dujas 2019 m. gegužės ir birželio mėn. mokėtas tik abonentinis mokestis, todėl atsakovei tenkanti dalis sudaro 0,56 Eur; elektros energijos gegužės mėn. deklaruota už 18,08 Eur, birželio mėn. už 5,61 Eur, taigi atsakovei tenkanti suma 7,33 Eur (18,08 Eur x 0,5 mėn. : 2 asm. = 4,52 Eur; 5,61 Eur : 2 asm. = 2,81 Eur); už komunalines paslaugas per Utenos butų ūkio Elektroninės bendrosios sąskaitos sistemą už gegužės mėn. sumokėta 59,94 Eur, už birželį 53,15 Eur, taigi atsakovės dalis yra 41,57 Eur (59,94 Eur x 0,5 mėn. : 2 asm. = 14,99 Eur; 53,15 : 2 asm. = 26,58 Eur). Visa atsakovės mokesčių dalis yra 53,07 Eur.
12. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Įvertinęs tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (4,42 proc.), teismas ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 54,81 Eur teisinės pagalbos ir 1,19 Eur žyminio mokesčio išlaidas, o atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 1 051,38 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti jo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai ir netinkamai įvertino apeliantui iš atsakovės priteistinos mokesčių už komunalines paslaugas sumos laikotarpį, o taip pat nepagrįstai nusprendė iš sumokėtų mokesčių išskaičiuoti vaikui tenkančią dalį ir apeliantui priteisti tik atsakovės mokėtinų buto mokesčių už komunalines paslaugas dalį. Apelianto nuomone, toks teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidžiant bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
15. Apeliantas akcentuoja, kad jo su atsakove sutartiniai santykiai vyko žodine forma, todėl atitinkamai ir visos susitarimo sąlygos buvo derinamos bei keičiamos žodžiu. Nebuvo jokio rašytinio dokumento, kurį šalys būtų galėjusios koreguoti ar keisti. Remdamasis visiško pasitikėjimo principu bei šalių tarpusavio santykių derinimu žodžiu, nesiekė surinkti ir nerinko jokių rašytinių įrodymų, kurie, susiklosčius dabartinei situacijai, galėtų patvirtinti tam tikras svarbias aplinkybes. Apeliantas niekaip nesitikėjo, kad galėtų iškilti nesutarimų ir abejonių dėl šalių sudarytos žodinės panaudos sutarties sąlygų.
16. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad civilinės bylos Nr. e2-96-839/2019 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nagrinėjimo metu jis ne vieną kartą akcentavo, kad nuo vaiko išlaikymui skirtos sumos priteisimo momento atsakovei tenka pareiga apmokėti komunalinius mokesčius už butą, jo išlaikymą ir gyvenimą jame. Atsakovei pateikus ieškinį teisme minėtoje civilinėje byloje, apeliantas ne kartą jai priminė dėl apmokėjimų už buto išlaikymą ir komunalinius mokesčius. Visa tai buvo derinama žodžiu, kadangi apeliantas kas mėnesį atvykdavo į butą užsirašyti skaitiklių rodmenų, taigi, tokia bendravimo forma šalims buvo itin patogi. Atsakovės kreipimasis į teismą suponuoja tai, kad nuo 2016 m. birželio mėn. (vaiko gimimo) iki 2018 m. birželio mėn. (tarp šalių prasidėjusių nesutarimų), atsakovei puikiai tiko būtent tokios susitarimo sąlygos, ji per tuos dvejus metus nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui iš apelianto priteisimo. Taigi toks atsakovės elgesys visiškai patvirtina apelianto išsakytus argumentus buvus būtent tokio susitarimo žodine forma pakeitimą, ką atsakovė puikiai suprato ir žinojo.
Šalies argumentai
17. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateiktu vienu rašytiniu įrodymu –apelianto byloje pateikta 2019 m. gegužės 13 d. trumpąja žinute, o žodžiu išsakytus ir detaliai išdėstytus apelianto teiginius atmetė. Civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 iš apelianto priteisus po 200 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą vaikui nuo 2018 m. birželio 15 d., atitinkamai teismas turėjo priteisti iš atsakovės apelianto apmokėtas buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų mokesčių sumas būtent nuo išlaikymo vaikui priteisimo momento, o ne nuo 2019 m. gegužės 13 d.
18. Apeliantas kategoriškai nesutinka ir su teismo sprendimu iš atsakovės priteista 53,07 Eur skola už komunalinių paslaugų išlaidas. Mano, kad vien remiantis apelianto byloje pateiktais mokėjimo dokumentais ir nuo 2018 m. birželio 15 d. iš apelianto priteistu išlaikymu vaikui, akivaizdu, jog apelianto ieškinys buvo pateiktas teisėtai bei visiškai pagrįstai, todėl visa prašoma suma už apelianto apmokėtus buto mokesčius turėjo būti priteista iš atsakovės. Šalys nebuvo susitarusios išskaičiuoti tik vaikui tenkančių buto mokesčių išlaidų ir šiuos apelianto teiginius patvirtina jo mokėtos buto išlaikymo sumos už abu asmenis. Atsakovei kreipusis į teismą ir teismui civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 iš apelianto priteisus po 200 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą vaikui nuo 2018 m. birželio 15 d., atitinkamai jo pareiga mokėti buto mokesčius už komunalines paslaugas ir išlaidas pasibaigė. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad ieškinyje detaliai ir teisingai buvo apskaičiuotos sumokėtų mokesčių sumos.
Atsiliepimas
19. Atsakovė D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto 550 Eur apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovės nuomone, teismas teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, ieškovo nurodytus įrodymus ir aplinkybes vertino ir išvadą, dėl ko juos atmeta, argumentavo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė 2018 m. birželio mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Nėra pagrindo kalbėti apie jokius dvigubus mokesčius, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas mokėtų komunalines paslaugas už kitą būstą, nei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Net jei tokie mokėjimai ir būtų atliekami, tai nėra „dvigubi mokesčiai“, nes asmuo turi mokėti už visų turimo nekilnojamojo turto objektų išlaikymą. Priešingai, nei nurodo apeliantas, atvykęs į butą jis bendraudavo tik su sūnumi ir ne tik, kad nekalbėdavo su ja, atėjęs aplankyti sūnaus jis net nepasisveikindavo. Jei ko nors reikėtų – rašyti trumpąją žinutę arba perduoti per mažametį sūnų. Todėl joks „sutarties pakeitimo derinamas žodžiu“ buvo negalimas dėl paties apelianto gyvenimiškos pozicijos nekalbėti su atsakove.
21. Pažymi, kad iki 2019 m. gegužės 13 d. trumposios žinutės nebuvo gavusi reikalavimo / pasiūlymo pakeisti 2016 m. panaudos sutartį. Nors apeliantas teigė, kad jis ne kartą (2018 m. liepą, rugsėjį) priminė, jog reikia mokėti komunalinius mokesčius už butą ir gyvenimą jame. Aplinkybės, kad ji sutiko su tokiais apelianto reikalavimais nebuvo teigiamos ir įrodinėjamos. Reikalavimas pakeisti 2016 m. panaudos sutartį teismine tvarka taip pat pareikštas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo A. V. ieškinys dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
24. Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m., kai ieškovui A. V. ir atsakovei D. B. gimė sūnus, ieškovas leido atsakovei su vaiku gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame būste buvo deklaruota atsakovės ir ieškovo sūnus gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. Pateikti mokėjimo istorijų, sąskaitų faktūrų, elektroninės bendrosios sąskaitos sistemos, mokėjimo pranešimų duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. mokesčius už bute teikiamas komunalines paslaugas apmokėjo ieškovas. 2019 m. balandžio 29 d. Utenos apylinkės teismas Utenos rūmai civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 D. B. ieškinį tenkino iš dalies, A. V. ir D. B. nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina D. B., priteisė iš A. V. nuo 2018 m. birželio 15 d. iki vaiko pilnametystės sūnui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisė bylinėjimosi išlaidas. D. B. apskundus šį teismo priimtą sprendimą, 2019 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-592-252/2019 priėmė nutartį, kuria patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Ieškovas A. V. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės D. B., be kita ko, 1 199,83 Eur buto išlaikymo išlaidas, susidariusias laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Tokį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad nuo 2018 m. birželio mėn. atsakovė nutraukė su juo visus ryšius, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tačiau gera valia ieškovui jo sumokėtų pinigų už buto komunalines paslaugas jos gyvenimo bute laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. negrąžino, nors ieškovas ne kartą žodžiu nuo 2018 m. birželio mėn. iš atsakovės to reikalavo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės žodinio susitarimo pagrindu buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai dėl ieškovui priklausančio buto suteikimo neatlygintinai naudotis atsakovei, nenumatant pareigos jai apmokėti buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų mokesčius ir išlaidas, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, bei dėl vaiko aprūpinimo gyvenamuoju būstu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje pateikti įrodymai leido konstatuoti buvusio tarp šalių susitarimo pakeitimą ir atsakovės sutikimą nuo 2019 m. gegužės 13 d. perimti komunalinių paslaugų mokesčių sumokėjimo pareigą iš ieškovo. Todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 53,07 Eur atsakovei tenkančią mokesčių sumą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 30 d., iš ieškovo prašomos priteisti sumos išskaitęs bylos šalių vaikui ir su atsakove nesusijusiam asmeniui tenkančias mokesčių dalis.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų įrodymų visumą bei procesinius šalių dokumentus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas, atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys tenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
26. Vertindama ieškovo A. V. apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai įvertino apeliantui iš atsakovės priteistinos mokesčių už komunalines paslaugas sumos laikotarpį, o taip pat nepagrįstai nusprendė iš jo sumokėtų mokesčių išskaičiuoti vaikui tenkančią dalį ir apeliantui priteisti tik atsakovės mokėtinų buto mokesčių už komunalines paslaugas dalį.
27. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimo tvarka reglamentuota CPK 185 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo byloje esančius duomenis vertinti taip, kaip to pageidauja apeliantas (CPK 12, 176-177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kaip objektyviai nepagrįstus ir neįrodytus, apelianto argumentus dėl buvusio susitarimo sąlygų pakeitimo 2018 m. ir pagrįstai iš atsakovės priteisė apelianto sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Įrodymų, kad 2018 m. bylos šalys susitarė dėl atsakovės prievolės mokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas, be paties apelianto žodinių teiginių, byloje nėra. Pagrindo daryti priešingą išvadą neteikia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovei, pateikus ieškinį teisme, apeliantas ne kartą priminė dėl apmokėjimų už buto komunalines paslaugas. Susitarimo, kurio pagrindu atsakovei tokia pareiga nekilo, pakeitimui, vienašališko pareiškimo – priminimo ar reikalavimo mokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas – nepakanka. Kaip teisingai skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.223 straipsnio nuostatas sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu ir teismo sprendimu.
29. Apeliantas nurodo, kad remdamasis visiško pasitikėjimo principu, nesitikėdamas, kad ateityje gali iškilti nesutarimų, nesiekė surinkti ir nerinko jokių rašytinių įrodymų, kurie, susiklosčius dabartinei situacijai, galėtų patvirtinti šalių sudarytos žodinės panaudos sutarties sąlygų pakeitimo faktą 2018 m. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių pagrindu apeliantui negali būti taikomi žemesni įrodinėjimo standartai, taip pat apeliantas negali būti atleistas nuo pareigos įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pati šalių sudaryta panaudos sutartis nebuvo rašytinės formos, šalis siejo, kaip apeliantas nurodo, įprasti buitiniai santykiai, tai niekaip neapribojo ir neatėmė iš bylos šalių teisės įforminti tokios sutarties pakeitimus raštu.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pats atsakovės elgesys, kuomet ji tik po dvejų metų nuo jų bendro vaiko gimimo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui iš apelianto priteisimo, savaime patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes dėl 2018 m. birželio mėn. įvykusio susitarimo sąlygų žodine forma pakeitimo. Priešingai, nei nurodo apeliantas, civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovės kreipimasis į teismą ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir kitų susijusių reikalavimų buvo sąlygotas jau tuo metu bylos šalių sudaryto žodinės formos susitarimo (atsakovės sutikimo) dėl prievolės mokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas perkėlimo atsakovei. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 motyvai taip pat neteikia pagrindo spręsti, jog priteistas vaikui išlaikymo dydis ir jo teikimo sąlygos buvo kaip nors siejami su apelianto patiriamomis išlaidomis dėl vaiko gyvenimo apelianto bute, vertinti atsakovės prievolės mokėti mokesčius už to buto komunalines paslaugas aspektu. Dėl nurodyto teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog civilinėse bylose Nr. e2-96-839/2019 ir e2A-592-252/2019 teismų buvo nustatytos teisingam šios bylos išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jų nevertino.
31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktu vienu rašytiniu įrodymu (2019 m. gegužės 13 d. trumpąja žinute), o žodžiu išsakytus ir detaliai išdėstytus apelianto teiginius atmetė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo motyvuose detaliai nenurodyti apelianto paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, ir nepasisakyta dėl kiekvieno iš jų vertinimo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nevertintina kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino apelianto paaiškinimų. Nagrinėjamoje byloje apelianto žodžiu išsakyti argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamas sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
32. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kuriais jis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik atsakovės mokėtinų buto mokesčių už komunalines paslaugas dalį, išskaičiavęs vaikui tenkančią šių išlaidų dalį. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog būsto suteikimas ir išlaikymas vaiko atžvilgiu buvo paties apelianto prievolė, susijusi su vaiko išlaikymo pareiga. Bylos nagrinėjimo metu pats apeliantas nurodė, kad būstą atsakovei suteikė ir prisiėmė pareigą apmokėti visas išlaidas už būsto komunalines paslaugas, siekdamas, jog vaikui būtų sudarytos geresnės sąlygos gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. gegužės 13 d. trumposios žinutės turinys patvirtina, jog apelianto pretenzijos dėl visą gegužės mėn. nemokamų mokesčių už komunalines paslaugas buvo nukreiptos tik į atsakovę, apeliantas nereikalavo mokėti ir vaikui tenkančios šių išlaidų dalies. Todėl, priešingai, nei tvirtina apeliantas, atsakovei trumpąja žinute 2019 m. gegužės 13 d. sutikus mokėti išlaidas už būsto komunalines paslaugas, ieškovo prisiimta būsto vaikui suteikimo ir išlaikymo prievolė, susijusi su vaiko išlaikymo pareiga, nepasibaigė. Aplinkybė, kad apeliantas ir toliau mokėjo buto išlaikymo mokesčius už du asmenis, t. y. tiek už atsakovę, tiek už bylos šalių vaiką, taip pat negali būti vertinama, kaip patvirtinanti apeliacinio skundo teiginius apie atsakovės 2019 m. gegužės 13 d. trumpąja žinute prisiimtą prievolę mokėti mokesčių už būsto komunalines paslaugas dalį, tenkančią bylos šalių vaikui.
33. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 550 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 8 d sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.