- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- e2-46-839/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00187-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovei advokatei Ž. P., atsakovei D. B., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
žodinio proceso tvarka naudojant vaizdo konferencijų technologijas teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-46-839/2021 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. B. dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1199,83 EUR buto išlaikymo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad butas nuo 2016 m. buvo suteiktas gyventi atsakovei ir jų bendram vaikui. Tarpusavio santykiai susiklostė taip, jog jis apmokėdavo buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų išlaidas, o atsakovė nereikalavo išlaikymo vaikui. 2018 m. pašlijus tarpusavio santykiams ir atsakovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo jis nuo 2018 m. birželio mėnesio ne kartą teikė atsakovei reikalavimą apmokėti gyvenimo bute išlaidas, tačiau atsakovė išlaidų neapmokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes pagal žodinę panaudos/vaiko aprūpinimo sutartį ji bute gyveno neatlygintinai, o visus buto mokesčius įsipareigojo apmokėti ieškovas. Sudarytos panaudos/vaiko aprūpinimo gyvenamuoju būstu sutarties sąlygos nebuvo pakeistos, tarp šalių dėl to jokių derybų ir pokalbių nebuvo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui iki 5792 EUR baudą už aiškiai nesąžiningą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nuo 2016 m., kai ieškovui ir atsakovei gimė sūnus, ieškovas leido atsakovei su vaiku gyventi jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir šalių sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta ieškovui priklausančiame būste buvo nuo 2016-06-13 iki 2019-09-23. Pateiktais mokėjimo istorijų, sąskaitų faktūrų, Elektroninės bendrosios sąskaitos sistemos, mokėjimo pranešimų duomenimis komunalinių paslaugų mokesčius laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2019-06-30 apmokėjo ieškovas, ginčo dėl to tarp šalių nėra.
Ieškovo teigimu, butas atsakovei suteiktas siekiant, jog vaikui būtų geresnės sąlygos gyventi nei tuo metu atsakovės turėtos, nes butas 3 kambarių, jame daugiau jokių kitų asmenų negyveno. Ieškovas nurodė, kad pagal susiklosčiusį žodinį sutarimą būsto išlaikymo, komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimas teko ieškovui, būtent jis rūpinosi buto remontu, o atsakovė neprašė iš jo išlaikymo vaikui, tačiau atsakovei 2018 m. kreipusis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, susiklostęs susitarimas pasikeitė.
Atsakovė patvirtino, jog gimus sūnui, ieškovo kvietimu ji su vaiku apsigyveno ieškovo suteiktame būste, nes ieškovas norėjo vaiką aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ieškovas prisiėmė apmokėti visas būsto komunalines paslaugas ir toks sutarimas nebuvo pakeistas bei dėl jo pakeitimo derybų nebuvo.
2020-05-18 vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovui buvo siūlyta apsvarstyti dėl ieškinio pagrindo bei dalyko tikslinimo, atsižvelgiant į buvusias aplinkybes, kad jo suteiktame bute gyveno jo sūnus ir tai civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 2019-04-29 priimtu teismo sprendimu buvo įvertinta kaip tam tikra dalis išlaikymo vaikui teikimo; taip pat į tai, kad kai kurie mokesčiai už būsto komunalines paslaugas priskaičiuoti didesniam asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą ieškovo būste, skaičiui nei ten realiai gyveno asmenų. Ieškinio pagrindas bei dalykas nebuvo tikslinami, todėl esant tokioms aplinkybėms byla nagrinėtina pagal nurodytą ieškinio pagrindą ir dalyką.
CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. numato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Šios įstatymo normos prasme vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda dauguma civilinių teisinių santykių. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Dėl to dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės žodinio susitarimo pagrindu susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str. 1 d.) dėl ieškovui priklausančio buto suteikimo neatlygintinai naudotis atsakovei bei vaiko aprūpinimo gyvenamuoju būstu. Nesant rašytinės sutarties arba šalims sudarius žodinę sutartį, teismo vertinimu, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais, t. y. ieškovo veiksmai suteikiant butą atsakovei, kelis metus trukusiais ieškovo apmokėjimais už buto išlaikymą, komunalinių paslaugų mokesčius; atsakovės bei šalių sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimu ieškovo bute, gyvenimu ir naudojimusi butu.
CK 6.636 str. nustato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų duomenų apie mokėjimus už komunalines paslaugas, civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 teiktų šalių žodinių bei rašytinių paaiškinimų konstatuotina, kad šalių susitarimas buvo kitoks nei numato CK 6.636 straipsnis ir panaudos gavėjui - atsakovei nebuvo numatyta pareiga apmokėti buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų mokesčius ir išlaidas, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą.
Ieškovas teigia, kad tarp šalių buvęs susitarimas 2018 m. buvo pakeistas, nes atsakovė 2018 m. birželio mėn. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jis pats jai ne kartą (2018 m. liepą, rugsėjį) priminė, jog reikia mokėti komunalinius mokesčius už butą ir gyvenimą jame.
Teismo vertinimu, ieškovo nurodomi argumentai dėl buvusio susitarimo sąlygų pakeitimo 2018 metais, nėra objektyviai pagrįsti ir įrodyti, todėl atmestini.
Ieškovo argumentai, kad jis ne kartą atsakovei priminė apie tai, jog reikia mokėti mokesčius už butą, iš esmės grindžiami tik jo paties žodiniais teiginiais. Atsakovė neigia buvus tokius pokalbius, kurių metu būtų sutarta pakeisti jos ir šalių vaiko gyvenimo atsakovo bute sąlygas. Kitokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog 2018 m. tarp šalių vyko pokalbiai, derybos dėl susitarimo sąlygų pakeitimo, nėra pateikta. 2020-05-18 vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog buvo ne mažiau trijų kartų, kai jis nurodė atsakovei kaip bus su mokesčių mokėjimu (2020-05-18 14:16), bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog buvo du kartai dėl priminimo, tačiau, nepaisant to, jis beveik iki atsakovės buvimo bute pabaigos laikėsi susitarimo sąlygų ir nesiėmė jokių priemonių atsakovės atžvilgiu. Esant tokiems duomenims, ieškovo teiginių dėl buvusių pokalbių siekiant pakeisti atsakovės gyvenimo suteiktame bute susitarimo sąlygas ir buvus susitarimo pakeitimą, nėra pagrindo laikyti pakankamai įrodytais.
Ieškovo argumentai, jog vaikui teiktino išlaikymo 200 EUR išmokomis sąlyga buvo, jog tokiu atveju atsakovei atitenka komunalinių mokesčių už suteiktą gyventi būstą našta, atmestini kaip nepagrįsti. Civilinės bylos Nr. e2-96-839/2019 duomenimis iš esmės tai buvo tik A. V. derybinė pozicija ir tik jo keliama sąlyga. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog šalys sudarė tokį susitarimą, juo labiau, 2019-04-29 priimtame teismo sprendime nėra konstatuota, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis ir jo teikimo salygos yra kaip nors siejamos su D. B. ir ieškovo sūnaus gyvenimu ieškovo bute ir prievole atsiskaityti ieškovui už komunalinių paslaugų mokesčius (civilinės bylos Nr. e2-96-839/2019 2018-10-10 14:03, 14:48, 2019-03-19 13:58). Ieškovo prisiimtas būsto išlaikymo išlaidų apmokėjimas ir kita teikiama pagalba buvo įvertinta kaip pakankama pagalba vaikui išlaikyti sprendžiant tik dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes minėtoje byloje ieškove buvusi D. B. atskiru reikalavimu vien dėl išlaikymo priteisimo nebuvo kreipusis.
CK 6.223 str. nustato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.
Nei vienos iš šių sąlygų iki ieškovo 2019-05-13 SMS žinute išreikšto pageidavimo, jog „...gana pagyvenai tris metus mano saskaita uz dyka...bet už geguži privalesi susimoketi“ byloje nėra pagrindo konstatuoti. Į paminėtą SMS žinutę atsakovė atsakė „ok“, kas paprastai bendraujant tarp žmonių reiškia sutikimą, pritarimą. Atsakovė iš esmės neginčijo, jog tokiu atsakymu ji išreiškė sutikimą. Taigi, tokie susirašinėjimo duomenys, atsižvelgiant į papildomai pateiktus šalių paaiškinimus, leidžia konstatuoti buvusio tarp šalių susitarimo pakeitimą ir sutikimą nuo 2019-05-13 susitarimo sąlygas nustatyti kitokias, t. y. atsakovei perimti komunalinių paslaugų mokesčių sumokėjimo pareigą. Nors žinutėje yra užsimenama tik apie susimokėjimą už gegužės mėnesį, tačiau, teismo nuomone, šalių susitarimo pakeitimas nėra tik vienam mėnesiui, bet visam likusiam susitarimo terminui, nes būtent to siekė ieškovas, o atsakovė nenurodė kitokių sąlygų.
Atsakovės teigimu, ji iš buto išsikraustė apie 2019 birželio mėnesio vidurį (iki Joninių), ieškovas nurodė, jog buto raktai buvo atiduoti po 2019 birželio mėn. Kitokių įrodymų, kurie leistų objektyviai nustatyti iki kada tiksliai bute gyveno atsakovė, šalys neteikia, todėl įvertinant, jog pagal teiktus paaiškinimus bute faktiškai daugiau niekas, išskyrus atsakovę su sūnumi, negyveno, todėl vertintina, jog komunalinės paslaugos 2019 m. birželio mėnesį iš esmės gautos tik atsakovės ir šalių sūnaus naudai. Taigi, laikotarpis, kuriuo taikytinos pakeisto šalių susitarimo sąlygos, yra nuo 2019-05-13 iki 2019-06-30.
UAB „Utenos komunalininkas“ pateiktais duomenimis mokesčiai už atliekų tvarkymą ieškovo buto atžvilgiu buvo skaičiuojami pagal bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių (trims asmenims). Gyventojų registro duomenimis, be atsakovės ir šalių sūnaus, bute gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nesusijęs su atsakove asmuo. Taigi, atsakovei neturi tekti pareiga apmokėti už asmens, kurio gyvenamoji vieta buvo formaliai deklaruota bute, atžvilgiu paskaičiuotus mokesčius, nes šio asmens gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimu turėjo rūpintis buto savininkas, t. y. ieškovas ir jam turi tekti iš to kylančios pasekmės.
Ieškovas, skaičiuodamas galimą įsiskolinimą, neišskiria mokesčių dalies tenkančios vaiko atžvilgiu bei neišskaičiuoja už atliekų tvarkymą priskaičiuotos kintamos dalies pagal gyventojų skaičių, asmens, kurio gyvenamoji vieta buvo deklaruota ieškovo bute, ir kurio atžvilgiu priskaičiuota mokesčio dalis. Teismo vertinimu, iš D. B. gali būti priteista tik jos atžvilgiu jai tenkanti mokesčių dalis, nes būtent tik ji yra patraukta byloje atsakove ir kitokių reikalavimų kitų asmenų atžvilgiu nėra reiškiama, o būsto suteikimas ir išlaikymas vaiko atžvilgiu buvo paties ieškovo prievolė, susijusi su vaiko išlaikymo pareiga, todėl mokesčių suma atitinkamai dalintina atsakovės ir vaiko atžvilgiu.
Buitiniai vartotojai einamąjį mėnesį suvartotą gamtinių dujų ir elektros energijos kiekį turi deklaruoti iki paskutinės mėnesio dienos ir už jį atsiskaityti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos (https://www.regula.lt/). Todėl ieškovo pateikti paskaičiavimai ir nurodomi duomenys nėra visiškai teisingi tais atvejais, kai sumokėta suma prisikiriama to paties mėnesio suvartotam gamtinių dujų ir elektros energijos kiekiui, todėl skaičiavimai atliktini remiantis nurodyta bendrąją taisykle, kad kitą mėnesį atsiskaitoma už praėjusį mėnesį.
Remiantis nurodytais motyvais apskaičiuotina atsakovei tenkanti mokesčių suma laikotarpiu nuo 2019-05-13 iki 2019-06-30: už atliekų tvarkymą sudaro 3,61 EUR, kurie susidaro iš 1,91 EUR kintama dalis (11,43 EUR : 3 mėn. = 3,81 EUR/mėn.; 3,81 EUR/mėn. : 3 asm. = 1,27 EUR/mėn.; 1,27 EUR/mėn. + (1,27 EUR/mėn. x 0,5)) ir 1,70 EUR pastovi dalis (6,78 EUR : 3 mėn. = 2,26 EUR/mėn.; 2,26 EUR/mėn. : 2 asm. = 1,13 EUR/mėn. plius 0,5 gegužės mėnesio mokesčio); pateiktais duomenimis už dujas 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais mokėtas tik abonentinis mokestis, todėl atsakovei tenkanti dalis sudaro 0,56 EUR; elektros energijos gegužės mėnesiui deklaruota už 18,08 EUR, birželio mėnesiui už 5,61 EUR, taigi atsakovei tenkanti suma 7,33 EUR (18,08 EUR x 0,5 mėn. : 2 asm. = 4,52 EUR; 5,61 EUR : 2 asm. = 2,81 EUR); už komunalines paslaugas per Utenos butų ūkio Elektroninės bendrosios sąskaitos sistemą už gegužės mėnesį sumokėta 59,94 EUR, už birželį 53,15 EUR, taigi atsakovės dalis yra 41,57 EUR (59,94 EUR x 0,5 mėn. : 2 asm. = 14,99 EUR; 53,15 : 2 asm. = 26,58 EUR). Visa atsakovės mokesčių dalis yra 53,07 EUR.
Įstatymas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Atsakovė prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą savo teise.
Pažymėtina, kad vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, taip pat teismas tokiai šaliai gali paskirti baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirti už tai baudą, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas, sukeliantis tam tikrus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, turtinės žalos atsiradimą, bylos užvilkinimą, normalios proceso eigos sutrikdymą ar kt. Nagrinėjamu atveju ieškovas naudojasi civilinio proceso įstatyme suteiktomis teisėmis, tarp jų ir naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį buvo nesąžiningas, esmingai užvilkino bylos nagrinėjimą ar dėl to kilo kokia nors turtinė žala.
Vien procesinio dokumento teismui pateikimas, parodymų nenuoseklumas, skirtingas aplinkybių interpretavimas negali būti pagrindas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nagrinėti pateiktą ieškinį yra teismo pareiga, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta asmens kreiptis į teismą. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluotą įrodinėjimo pareigos taisyklą, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tai, kad ieškovas nevisiškai įrodė savo reikalavimų pagrindą, teismo nuomone, šiuo atveju negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti piktnaudžiavimą procesu, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Ieškinys tenkintas iš dalies, todėl paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Pateiktais duomenimis ieškovas patyrė 1240,25 EUR teisinės pagalbos išlaidų bei sumokėjo 27 EUR žyminį mokestį, atsakovė patyrė 1100 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.15., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2020 m. I ketvirčio kilo nuo 1358,60 EUR iki 1381 EUR, todėl priteistinos. Atstovai rengė procesinius dokumentus, kitus dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 2 val.
Ieškinys tenkintas 4,42 proc., todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 54,81 EUR teisinės pagalbos ir 1,19 EUR žyminio mokesčio. Atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 1051,38 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 53,07 EUR skolą už komunalinių paslaugų išlaidas ir 56 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1051,38 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.