Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-96-839/2019 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. V., institucija, teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė D. B. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamąją vietą kartu su motina, t. y. ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 3750,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 5 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje siūloma vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes ji turi tinkamas moralines-buitines gyvenimo sąlygas, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Vaikas dėl savo amžiaus nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos ir kitų su tuo susijusių klausimų neišreiškė. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, todėl tikslinga nustatyti bendravimo tvarką bei priteisti pastovų išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė D. B. ir atsakovas A. V. yra (duomenys neskelbtini) gimusio Julijaus J. V. tėvai. Šalys santuokos nėra sudarę, gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su motina. Ieškovė su vaikui gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute pagal žodinį jų susitarimą.

LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Šalių sūnus mažametis, 2019-06-05 jam sueis treji metai, todėl sužinoti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra galimybės.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 16, 17 punktus).

Iš šalių paaiškinimų, vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktų duomenų (šalių kreipimųsi į šią tarnybą, pateiktų atsakymų), kitų bylos duomenų matyti, kad šalių nuomonė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dalyvavimo jį auklėjant, išsiskiria ir jiems susitarti bei pasiekti vieningą sprendimą nepavyksta, konfliktų sprendimui kviečiami policijos pareigūnai, kas neabejotinai turi neigiamos įtakos vaikui.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinant, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, byloje nėra pateiktas oficialiai įformintas šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo, nes nagrinėjamu atveju yra pakankamai įrodytas ir pagrįstas poreikis užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką bei teisinės taikos tarp šalių pasiekimą (CPK 2 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas nuo gimimo iki šiol visada gyveno su motina, t. y. ieškove. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės teigimu ji šiuo metu rengiasi įsigyti būstą, kuriame gyventų su vaiku, ir yra sudariusi preliminarią buto pirkimo sutartį. Pateiktos išvados duomenimis ieškovė turi tinkamas moralines-buitines gyvenimo sąlygas, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė nuolatos visapusiškai domisi vaiku ir aktyviai siekia užtikrinti tinkamą jo sveikatos priežiūrą, kitų interesų tenkinimą. Aplinkybes, jog ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi ir jo interesais taip pat patvirtina šalių teikti paaiškinimai, liudytojų parodymai. Gauti duomenys leidžia konstatuoti, jog mamos ir vaiko santykiuose jaučiamas stiprus emocinis ryšys. Vaiko tėvas iš esmės sutinka, kad šalių mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Įrodymų, jog vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina, nepateikta, todėl siekiant užtikrinti vaikui palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, atsižvelgiant į vaiko interesus, jog taip bus išlaikyta jo nuo gimimo esama artimo asmens aplinka, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog tai, kad jis nekelia ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, reiškia, jog teismas negali spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aukščiau minėta formuojama teisminė praktika tokio teisės normų aiškinimo ir taikymo nepatvirtina, o šiuo atveju atsakovo sutikimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina labiau yra šios ieškinio reikalavimo dalies pripažinimas nei pagrindo nespręsti šios reikalavimo dalies buvimo patvirtinimas (CPK 187 str.).

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes šiuo metu vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina atsakovo suteiktas gyventi būstas, o ieškovė ketina įsigyti nuosavą būstą, kurį jį suteiks vaikui, ir būtent ji teikia kitą kasdienę priežiūrą (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šalių sūnui šiuo metu yra dveji metai. Vaikas lanko ugdymo įstaigą. Ieškovė pateikė vidutiniškai vienam mėnesiui sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų poreikio pagrindimą, pagal kurį jos pirminiu skaičiavimu vaiko išlaikymui reikalinga apie 551 EUR suma per mėnesį. Atsakovo nuomone vaiko poreikiams pakankama ženkliai mažesnė suma, tačiau konkretaus paskaičiavimo neteikė. Teiktais paaiškinimais apie šalių vykusias derybas dėl taikaus susitarimo sąlygų buvo nurodyta, jog vaiko išlaikymui atsakovas galėtų skirti apie 200 EUR sumą, tačiau tokiu atveju ieškovei tektų komunalinių mokesčių už suteiktą gyventi būstą našta (2018-10-10 14:03, 14:48, 2019-03-19 13:58).

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms). Įvertinant pateiktus duomenis išlaikymo dydžiui pagrįsti konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovės nurodyto dydžio (apie 551 EUR per mėnesį) išlaikymas vaikui teikiamas, nes nurodyti teiginiai ir nurodytos sumos dydis nėra pakankamai patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Pateiktais duomenimis mokestis už ugdymo įstaigą vidutiniškai apie 20-25 EUR mėnesiui. Teiktais paaiškinimais ir pateiktais pirkimo kvitų duomenimis vaiko būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, išlaidos vaiko pramogoms ir laisvalaikiui ir kt. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pateiktais medicininiais duomenimis apie vaiko sveikatą, sūnaus poreikiams patenkinti būtina daugiau lėšų nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams, nes šiuo metu vaikui yra konstatuota mišri bronchinė astma, nedidelis alergiškumas kai kuriems maisto produktams, kitos alergijos, dažnos peršalimo ligos, taigi jam reikalingas maitinimas be tam tikrų maisto produktų, specialios gydymo priemonės. Taigi, esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko išlaikymui lėšų suma per mėnesį būtų apie 350-450 EUR.

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Bylos duomenimis atsakovas darbingas, dirbantis, darbo užmokestis apie 1200 EUR, turi nuosavybės teise priklausantį butą, kuriam įregistruota hipoteka ir atsakovas jo įsigijimui turi kreditą (įmoka apie 41 EUR per mėnesį), taip pat vartojimo kreditą. Jo vardu registruotos dvi transporto priemonės (lengvasis automobilis, priekaba). Daugiau išlaikytinių neturi.

Ieškovė darbinga, šiuo metu dirbanti, iki baigiamųjų kalbų pateiktais duomenimis nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto įsigijusi neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė (lengvasis automobilis). Gaunamos pajamos apie 400 EUR. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi.

Vertinant turimus duomenimis apie šalių turtinę padėtį galima teigti, kad abi šalys nėra iš esmės panašios turtinės padėties, nes atsakovo galimybės didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, geresnės. Nors atsakovui priklausantis būstas įkeistas, kreditas dar nėra grąžintas, tačiau atsakovo pajamos ženkliai didesnės, o pateiktais duomenimis kredito likutis nėra itin didelis (apie 5000 EUR), jam netenka nuolatinė vaiko priežiūra, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Taigi būtent ieškovei teks kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis vaiko sveikatos būkle, aprūpinimas būstu (jai išsikėlus iš atsakovo suteiktos gyvenamosios patalpos), maisto gaminimas, rūbų skalbimas, tinkamos augti ir vystytis aplinkos užtikrinimas. Vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį didesnės, todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies ieškovei nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, kurių išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja.

Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas 200 EUR išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2018-06-15.

Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovei (LR CK 3.185 str.).

Objektyvių įrodymų, kad atsakovas visiškai neteikė vaikui išlaikymo ir juo nesirūpino nuo vaiko gimimo, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta pakankamai. Šalys patvirtino, jog ieškovei ir vaikui suteikto būsto išlaikymo našta teko atsakovui. Pateiktais mokėjimo dokumentais jis apmokėdavo šias išlaidas, tai patvirtina ir šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys, jog atsakovas atvykdavo užsirašyti skaitliukų duomenų. Elektroninio susirašinėjimo duomenys taip pat leidžia teigti, jog atsakovas nevengė rūpinimosi ir materialinės pagalbos teikimo vaikui, ką patvirtina teikti paaiškinimai, jog atsakovas yra atvežęs maisto produktų. Susirašinėjimo žinučių turinys leidžia teigti, jog atsakovas nupirkdavo ir kitų vaiko priežiūros priemonių ar prisidėdavo prie vaiko išlaikymo grynais pinigais bei kitu būdu, pvz. žinutės dėl „pinigų už darželį užvežimo“, „pampersų nupirkimo“, „rūbų užvežimo atrinkti kurie tinka“. Ieškovė atskiru reikalavimu vien dėl išlaikymo priteisimo nebuvo kreipusis, kas leidžia manyti, jog šalių žodžiu sutartas vaiko išlaikymas, apmokant būsto išlaikymo išlaidas ir kita teikiama pagalba buvo vertinama kaip pakankama pagalba vaikui išlaikyti. Taigi pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo konstatuoti esant išlaikymo įsiskolinimą.

Byloje pateikti duomenys, t.y. filmuotas atsakovo ir vaiko bendravimas, fotonuotraukos, šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys neleidžia teigti, jog tarp atsakovo ir vaiko nėra pakankamai artimo emocinio ryšio. Šalių teiktais paaiškinimais vaikas bendrauja, žaidžia su atsakovu, lieka su juo vienas kambaryje, todėl galima pagrįstai teigti, jog vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys yra, tačiau neabejotinai jį būtina išlaikyti bei stiprinti, nes tėvas gyvena atskirai ir tam geriausia būtų įmanomai dažnesnis jų bendravimas, būtent ką nurodė ir liudytoja vaiko gydytoja V. J.. Darželio auklėtojos E. P., buvusios vaiko auklės P. I. parodymais, nors vaikas jautrus, tačiau pakankamai gerai adaptuojasi bei pripranta prie aplinkos. Liudytoja V. J. nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu tėvo domėjimasis vaiko sveikata paaktyvėjo, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovas negali ar nėra pajėgus išsamiai susipažinti su vaiko sveikatos priežiūros poreikiais ir atsižvelgiant į pateiktas gydytojų rekomendacijas bendrauti su vaiku užtikrinant vaikui saugią, stabilią, emociškai palaikančią aplinką ir tinkamai įvertinti vaiko sveikatos priežiūros poreikius.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kuris nors iš tėvų netinkamai įgyvendintų savo valdžią vaikui, ar darytų neigiamą poveikį jam, todėl nėra jokio poreikio riboti bendravimą, išskyrus tiek, kiek būtina dėl naujų pokyčių įvedimo į vaiko dienotvarkę.

Taigi, teismo vertinimu, byloje pateiktų duomenų visuma neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog atsakovo ir sūnaus artimesnio, stipresnio emocinio ryšio susiformavimui, atsakovo žinių apie vaiko sveikatos priežiūros poreikius bei tinkamos aplinkos vaikui sudarymą ir įgūdžių savarankiškai prižiūrėti vaiką pagerinimui reikalingas terminas iki 2021-06-05. Nors bylos duomenimis, kai kurie atsakovo pasiūlymai ir inicijuojami pokalbiai su vaiku dėl bendros veiklos, pvz., apie medžioklę, nėra visiškai tinkami tokio amžiaus vaikui, tačiau kaip minėta pagal bylos duomenimis galima daryti išvadą, jog atsakovas pakankamai pajėgus labiau domėtis ir sužinoti vaiko sveikatos priežiūros ir kitus poreikius bei įgyti tinkamus įgūdžius tokio amžiaus vaiko priežiūrai, jam būnant su juo savarankiškai. Juolab, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad esamos vaiko sveiktos problemos išnyks būtent po 2021-06-05.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje pateiktų vaikų psichiatrų ir psichologų rekomendacijas dėl saugios, stabilios, emociškai palaikančios aplinkos užtikrinimo; pokyčių į vaiko dienotvarkę įtraukimo palaipsniui; dienotvarkės stabilumo, struktūruotos aplinkos; stresinių dirgiklių ir rutinos pokyčių, neapibrėžtų situacijų vengimo, tikslinga nustatyti 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu atsakovo bendravimas su vaiku vyktų labiau vaiko gyvenamojoje vietoje, leidžiant išvykti dienos laiku bei iki vakaro grįžtant į vaiko gyvenamąją vietą ir praėjus šiam terminui leidžiant atsakovui vaiką pasiimti su savimi nakvynei.

Teismo vertinimu ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra optimali, tačiau atsižvelgtina ir į atsakovo siūlomus bendravimo tvarkos pakeitimus, susijusius su bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis, tėvo bei motinos gimtadienių praleidimo su vaiku aptarimą, kitas pastabas. Taip pat teismo nuomone bendravimo tvarkoje būtų tikslinga aptarti ir paskirstyti bendravimui kitas šventines dienas (Jonines, Žolines ir kt. šventines dienas), nes kaip matyti iš bylos duomenų šalims geranoriškai susitarti dėl lankstaus bendravimo tvarkos taikymo nepavyksta. Teismo nuomone, tikslinga bendravimo laiko valandas suvienodinti dėl vaiko dienotvarkės konkretumo. Atsižvelgiant, kad bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis ilgą laiką palaikomas ryšys gali turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ir fizinei bei psichinei būsenai, šalių bendravimo su sūnumi teisę ir trukmę elektroninio ryšio priemonėmis tikslinga numatyti kiekvienam iš tėvų, pas kurį tuo metu nėra vaiko, ir turėtų apsiriboti kartą per dieną po ne ilgiau kaip 20 minučių. Trumpalaikiai vaiko su vienu iš tėvų išvykimai į užsienį ir jų sąlygos reglamentuojamos teisės aktų, todėl bendravimo tvarkoje nėra tikslinga tokių aptarinėti ir nustatyti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Laikytina, kad ieškinys patenkintas apytiksliai 70 proc. (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100 proc., išlaikymo priteisimas 100 proc., išlaikymo įsiskolinimas 0 proc., bendravimo tvarkos nustatymas 80 proc.).

Pateiktais duomenimis ieškovė sumokėjo 75 EUR žyminio mokesčio bei patyrė 1300 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovas patyrė 400 EUR išlaidų už advokato pagalbą.

Šalių pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų duomenimis išlaidos patirtos už ieškinio, atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultavimą, t.y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui, atstovai atstovavo šalis teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 10 val. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės, atsakovo išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.16., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2018 m. I ketvirčio iki 2018 III ketvirčio kilo nuo 895,2 EUR iki 935,7 EUR.

Turėtas išlaidas advokatų pagalbai ir žyminiam mokesčiui apmokėti paskirsčius visiems reikalavimams atitinkamomis dalimis ieškovei iš atsakovo priteistina 910 EUR atstovavimo ir 67 EUR žyminio mokesčio (90 proc. apmokestintų reikalavimų patenkinta), o atsakovui iš ieškovės priteistina 120 EUR atstovavimo išlaidų. Atlikus mokėtinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 857 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistas išlaikymas, todėl žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio ieškovė atleista, – 54 EUR (200 EUR x 12 x 3 proc. x 75 proc.) valstybės naudai priteistina iš atsakovo (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 96 str.).

Iš šalių valstybės biudžeto naudai atitinkamai pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus priteistina 13,82 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: iš ieškovės 4 EUR, iš atsakovo 9,82 EUR.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio Julijaus J. V., gimusio 2016 m. birželio 5 d., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. B..

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui Julijui J. V., gimusiam 2016 m. birželio 5 d., nuo 2018-06-15 iki jo pilnametystės po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo, skirto vaikui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną D. B..

Nustatyti tokią atsakovo A. V. bendravimo su sūnumi J. J. tvarką:

1. 6 mėnesių laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. bendrauja su sūnumi kiekvieną kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki 20 val. bei šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo laiku atsakovas gali pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą bei praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (išskyrus Motinos dieną, kurią vaikas praleidžia su motina).

Pasibaigus 6 mėn. laikotarpiui A. V. bendrauja su sūnumi kiekvieną kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (jeigu vaikas pasiimamas tai jis paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą).

2. A. V. nekliudomai turi teisę lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis ieškovės gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

3. A. V. turi teisę aplankyti sūnų J. J. sūnaus gimimo dieną gyvenamojoje vietoje ir praleisti su sūnumi Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

4. 6 mėnesių laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nelyginiais metais A. V. bendrauja su sūnumi gruodžio 24 ir 25 dienomis nuo 10 val. iki 18 val., o lyginių metų gruodžio 26 ir 31 dienomis ir po jos einančių metų sausio 1 dieną 10 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo laiku atsakovas gali pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą bei praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

Pasibaigus 6 mėn. laikotarpiui A. V. bendrauja su sūnumi nelyginiais metais nuo gruodžio 24 dienos 10 val. iki gruodžio 25 dienos 18 val. bei lyginiais metais gruodžio 26 dieną nuo 10 val. iki 18 val. bei gruodžio 31 dieną nuo 10 val. iki po jos einančių metų sausio 1 dieną 18 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (jeigu vaikas pasiimamas tai jis paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą).

5. 6 mėnesių laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lyginiais metais A. V. bendrauja su sūnumi per šv. Velykas pirmą Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val., o nelyginių metų antrą Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo laiku atsakovas gali pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą bei praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

Pasibaigus 6 mėn. laikotarpiui lyginiais metais A. V. bendrauja su sūnumi per šv. Velykas pirmą Velykų dieną, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17 val. ir grąžina pirmą Velykų dieną 18 val., o nelyginiais metais antrą Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

6. Lyginiais metais A. V. bendrauja su sūnumi kovo 11 dieną, liepos 6 dieną, nelyginiais metais vasario 16 dieną, birželio 24 dieną ir rugpjūčio 15 dieną nuo 10 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo laiku atsakovas gali pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą bei praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

7. Apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) abu vaiko tėvai (pas kurį tuo metu vaikas būna) privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant.

8. Praėjus 6 mėn. laikotarpiui po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. bendrauja su sūnumi pusę savo vasaros atostogų, netrikdant vaiko užimtumo ugdymo įstaigoje. Jei šalių vasaros atostogos sutampa, A. V. praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų pusę, o D. B. antrąją atostogų pusę. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna sūnus, turi teisę išvykti su juo į užsienį, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte. 6 mėnesių laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną savo vasaros atostogų dieną nuo 10 val. iki 18 val., netrikdant vaiko dienotvarkės.

9. Bendrauti su sūnumi telefonu ar (ir) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis turi teisę tiek tėvas ar motina, pas kurį tuo metu nėra vaiko, ne rečiau kaip kartą per dieną, tačiau netrikdant vaiko dienos režimo, dienotvarkės po ne ilgiau kaip 20 minučių.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 857 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 54 EUR žyminio mokesčio ir 9,82 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai priteisti 4 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. ir 2019 vasario 22 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo A. V. ir laikinos A. V. bendravimo su sūnumi Julijumi J. V. tvarkos nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.