Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas F. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas neinformavo, kad 24 d. serga ir į darbą neatvyks. Jis neblaivus kasdien buvo. 25 d. atvyko į darbą neblaivus – kvapas alkoholio, necenzūriniais žodžiais keikėsi, sakė, jog yra negirtas. Tai matė kiemsargis, valgyklos darbuotojai. Ieškovą nusiuntė pas direktorę iš ryto 25 d. 8 val.. Paskui jis išėjo iš (duomenys neskelbtini), bet į darbą negrįžo. 26 d. taip pat neatvyko į darbą. Surašė neblaivumo aktą, kad asmuo darbe neblaivus. (duomenys neskelbtini) alkotesterio neturi (b.l. 60).

Liudytoja T. C. teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 60-61), kad yra raštinės vedėja. 24 d. ieškovas neatėjo į darbą. Jei ateina visada būna neblaivus. 25 d. pasirodė darbe neblaivus, atėjo pas direktorę, ji paprašė, kad jis nueitų pas gydytoją ir atneštų pažymą. Ieškovas nerišliai kalbėjo, jautėsi kvapas alkoholio. Jis išėjo, bet į darbą negrįžo. Aktas buvo surašytas tą pačią dieną, pasirašė liudytoja, direktorė, pavaduotojas. Aktas buvo surašytas nesant ieškovui.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 69-70), kad ieškovas yra jo dėdė. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) sodyboje, ją prižiūri. Ieškovas išgeria tik per šventes, nes vartoja vaistus. Pastoviai vežioja ieškovą į polikliniką. 25 d. paskambino darbuotojas, gal ieškovo bendradarbis, pasakė, kad su juo blogai ir privažiavau prie (duomenys neskelbtini). V. išėjo, jį pavežė. Jei nebūtų paskambinę, nebūtų atvažiavęs jo pasiimti. Ieškovas prastai jautėsi jau prieš tai, jam kažkas su stuburu. Į darbą jis važiuodavo pats autobusu ir grįždavo, 10 min. kelio. Ieškovą nuvežė pas gydytoją (duomenys neskelbtini), jis grįžo už 15 min. ir pasakė, kad gydytoja liepė ateiti kitą dieną, t.y. 26 d.. Ieškovas buvo blaivus, jei būtų buvęs girtas, būtų nevežęs. Tada jį parvežė namo į (duomenys neskelbtini),gal 11 valandą, į darbą nevežė, nes buvo baigtas darbas. Jis jam pasakė, kad direktorė ieškovą paleido iš darbo.

Liudytoja Z. Š. nurodė (b.l. 70-71), kad dirba (duomenys neskelbtini). Su ieškovu 9 metai dirba kartu (duomenys neskelbtini). Dažnai matydavo ieškovą girtą, beveik kasdien. Per 9 metus niekada nebuvo sutikusi blaivaus. Dirba nuo 8 val. iki 15 val.. 25 d. sutiko ieškovą eidama į darbą apie 8.30 val., sklido nuo jo alkoholio kvapas, pro langą matė jį svyruojantį. Nurodė turinti medicininį išsilavinimą ir skirianti kada asmuo neblaivus. Visi (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie ieškovą, kad jis buvo girtas ir direktorė jį nusiuntė pas gydytoją. Atėjo naujas ūkvedys ir pradėjo rašyti tarnybinius dėl ieškovo. Anksčiau rašė įspėjimus, buvo sudaryta komisija, tai žino iš kalbų, nes nedidelė (duomenys neskelbtini). Pas gydytoją G. ieškovas nesikreipė 25 d., o 26 d. į ambulatoriją kreipėsi tik ieškovo žmona. Pasakė, kad jis ligotas ir negali ateiti pats.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu patvirtino (b.l. 70-71), kad pažįsta ieškovą. Dirba (duomenys neskelbtini) jau 11 m.. Ieškovas darbe būdavo neblaivus. Santykiai su juo darbiniai. Ieškovas kartais neateidavo į darbą. 25 d. ryte matė, nes jos valoma teritorija prie direktorės teritorijos. Jis atėjo pas direktorę apie 9 val., jautėsi alkoholio kvapas. Sužinojo, kad jį atleido dėl girtavimo. Nematė, kur ieškovas išėjo. Pasirašė tos dienos aktuose, nes matė ieškovą neblaivų. Pasirašė pas direktorę, tuo metu užėjo viena. Tekstas jau buvo surašytas. Jos klausė ir ji patvirtino, kad ieškovas buvo neblaivus. Jautė alkoholio kvapą.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė (b.l. 71), kad 7 metus dirbo su ieškovu, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Nebuvo ieškovas pavyzdys (duomenys neskelbtini), labai girtavo. Liudytoja pati matė kiekvieną dieną. Akto nepasirašė. 25 d. buvo darbe, neprisimena ar matė ieškovą. Atėjo naujas ūkvedys ir norėjo padaryti tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. B. su atsakovu (duomenys neskelbtini) 1997-01-01 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) pilnu etatu. 2000‑04-06 darbo sutartis buvo pakeista, nes ieškovo darbo plotas sumažėjo iki 305,66 m², todėl ir jo etatas buvo sumažintas iki 0,5 (b.l. 4).

Iš pažymų apie ieškovo asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad jo draudžiamosios pajamos sudarė 400,16 Lt kas mėnesį, o draudimo pabaiga datuojama 2012-04-25 – atleidimo pagrindas ,,K01 Darbo kodeksas, 136 straipsnis, 2 dalis“ (b.l. 7-8). Byloje pateiktos pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l. 31-33).

2000-01-31 (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui už pravaikštas 2000-01-25, 2000-01-26, 2000-01-27 pareikštas papeikimas (b.l. 16). 2012-04-16 (duomenys neskelbtini) F. S. rašytiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) direktorę, kad ieškovas 2012-04-16 pavėlavo į darbą 45 min. ir atvyko neblaivus, jam pavesto darbo neatliko, atsikalbinėjo necenzūriniais žodžiais ir iš darbo išėjo viena valanda anksčiau (b.l. 19). Tą pačią dieną (2012-04-16) liudytojai – (duomenys neskelbtini)F. S., (duomenys neskelbtini)J. T. ir (duomenys neskelbtini)T. C. surašė Einamųjų darbų V. B. neblaivumo darbe aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtino, kad einamųjų darbų darbininkas V. B. (ieškovas) 2012-04-16 buvo neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba nerišli, vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi ir neigė, kad yra neblaivus (b.l. 20). 2012-04-16 direktorė pareikalavo iki 2012-04-18 ieškovo pasiaiškinti dėl to, kad jis 2012-04-16 darbe buvo neblaivus (b.l. 21). 2012-04-19 ieškovas buvo raštu įspėtas, kad jei dar kartą pasirodys darbovietėje neblaivus arba kitaip pažeis darbo taisykles, bus nedelsiant atleistas iš darbo (b.l. 22).

2012-04-23 (duomenys neskelbtini) F. S. rašytiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini)direktorę, kad ieškovas 2012-04-23 pavėlavo į darbą ir atvyko neblaivus, pateikto darbo neatliko ir iš darbo išėjo anksčiau nustatyto laiko (b.l. 23). Tą pačią dieną (2012-04-23) liudytojai – (duomenys neskelbtini)F. S., (duomenys neskelbtini)J. T. ir (duomenys neskelbtini)T. C. surašė Einamųjų darbų V. B. neblaivumo darbe aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtino, kad einamųjų darbų darbininkas V. B. (ieškovas) 2012-04-23 buvo neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba nerišli, vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi ir neigė, kad yra neblaivus. Nurodė, kad ieškovas jau ne pirmą kartą ateina į darbą neblaivus, bet to nepripažįsta (b.l. 24). 2012-04-23 direktorė pareikalavo iki 2012-04-24 ieškovo pasiaiškinti dėl to, kad jis 2012-04-23 darbe buvo neblaivus (b.l. 25).

2012-04-24 (duomenys neskelbtini) F. S. rašytiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) direktorę, kad ieškovas neinformavęs neatvyko į darbą, apie jo neatvykimo į darbą priežastį nepranešė ir jo artimieji (b.l. 26). 2012-04-25 (duomenys neskelbtini) F. S. rašytiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) direktorę, kad ieškovas 2012-04-25 atvyko į darbą paveiktas alkoholio, pavėlavo į darbą, neprisipažino, kad yra neblaivus. nors (duomenys neskelbtini)dirbantys žmonės ir besimokantys mokiniai matė, kad šis darbuotojas tikrai yra neblaivus. Ieškovui buvo neleista dirbti ir jis buvo nusiųstas pas direktorę (b.l. 28).

2012-04-25 liudytojai – (duomenys neskelbtini)F. S., (duomenys neskelbtini)J. T. ir (duomenys neskelbtini)T. C. surašė Einamųjų darbų V. B. neblaivumo darbe aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtino, kad einamųjų darbų darbininkas V. B. (ieškovas) 2012-04-25 buvo neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba nerišli, vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi ir neigė, kad yra neblaivus. Šis darbuotojas jau ne pirmą kartą ateina į darbą neblaivus. bet to nepripažįsta, todėl (duomenys neskelbtini) direktorė reikalavo, kad jis įrodytų, kad tikrai yra blaivus ir gali dirbti. Darbininkas pamelavo, kad eina į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Darbininkas pažadėjęs direktorei grįžti su tyrimų atsakymai to nepadarė ir daugiau darbe nepasirodė (b.l. 27).

2012-04-25 (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 8 p. ir 136 str. 2 p. 3 p. (b.l. 29). 2012-04-26 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo ištaisyta rašymo apsirikimas 2012-04-25 direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)nurodant, kad ieškovas atleistas pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 8 p. ir 136 str. 3 dalies 2 punktą (b.l. 30).

Išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 6) patvirtina, kad ieškovas 2012-04-26 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, kur jam buvo diagnozuota nustatyta juosmens kryžmens radikulopatija, skausmo sindromas, stuburo osteochondrozė, lėtinis bronchitas.

VšĮ ,,Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ pateikė teismui duomenis, kad išnagrinėjus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus, konstatuota, kad 2012-04-25 jis į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją nesikreipė (b.l. 48).

Šioje byloje keliami šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindo, ir įrodymų vertinimo klausimai.

DK235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – įstatyme priskiriamas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleisti darbuotoją iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus. Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK1, 3, 4 straipsniai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu NR. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, skirtos įgyvendinti nutarime nurodytiems viešosios teisės aktams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl šiame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sąvoka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikšmingą darbuotojo neblaivumo būseną. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK177 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. R. v. 641-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-93/2011). Teisme sprendžiant darbo ginčus taikomos bendrosios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą (CPK176–224 straipsniai), darbuotojo neblaivumo faktą pagrindžiantys įrodymai turi būti vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiškumo, pakankamumo ir kt. principų. Aktuali ir darbo bylose įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. UAB „ Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.).

CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjant bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pareiga įrodyti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tenka darbdaviui (atsakovui).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., IPuišei, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007).

Teismui nekyla abejonių dėl atsakovo surašytų aktų ir įsakymų eiliškumo,nes tam nėra jokio objektyvaus pagrindo.Tekstiniai panašumai tik parodo tų pačių aplinkybių pakartotinį egzistavimą,o ne kelia abejones,kad dokumentai surašyti tą pačią dieną.

Byloje esančių dokumentų pagrindu,teismas daro išvadą,kad ieškovas iki atleidimo iš darbo ne vieną kartą buvo pažeidęs darbo drausmę ir į darbą buvo atėjęs neblaivus.Tai reiškia,kad jau tuo metu buvo pažeidžiama darbo drausmė ne bet kaip,o šiurkščiai.

Rašymo apsirikimas,kokiu pagrindu buvo atleistas iš darbo ieškovas 2012-04-25 buvo ištaisytas 2012-04-26 ir tai yra DK 235 str.1d.8p.,136 str.3d.2p.numatyti pagrindai.

Teismas neturi pagrindo tikėti ieškovo paaiškimais,nes jie ne tik nepatvirtinami atsakovės atstovės paaiškinimais,jie yra nelogiški ir nenuoseklųs savo paties rašytinio paaiškinimo dublike ir teisme turiniu-ieškovas teigia tai,ką neigia direktorė ir visa eilė liudytojų,o kodėl įrodymai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes neaiškinama net jokiomis prielaidomis.

DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas. Šį darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieštarauti teisės aktams. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas laiko įrodyta, jog ieškovas V. B. 2012 metų balandžio 25 d. savo darbo laiku, darbo vietoje – (duomenys neskelbtini)buvo neblaivus. Kaip minėta, tai patvirtina rašytiniai įrodymai: 2012-04-25 (duomenys neskelbtini)direktoriaus pavaduotojo ūkiui tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį be paties direktorės pavaduotojo pasirašė ir liudytojai – (duomenys neskelbtini)V. G., (duomenys neskelbtini) J. B., (duomenys neskelbtini)D. K. bei (duomenys neskelbtini)T. C., taip patvirtindami, kad 2012-04-24 ieškovas neatvyko į darbą, apie neatvykimo priežastis neinformavo, o 2012-04-25 ieškovas į darbą atvyko paveiktas alkoholio, pavėlavo, nepripažino, kas yra neblaivus; 2012-04-25 einamųjų darbų V. B. neblaivumo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų liudytojų suinteresuotumu ieškovo atleidimu. Atsakovo ir minėtų liudytojų parodymai teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu paties ieškovo ir liudytojo A. Š. parodymai vertinamai kritiškai, nes jie yra su ieškovo paaiškinimais prieštaringi tarpusavyje.Ieškovas nurodo,kad liudytojas atvažiavo paimti pas jį raktų ir iš esmės jis atsitiktinai jį pamatė prie (duomenys neskelbtini),kai išėjo į polikliniką(telefono jis neturi).Liudytojas nurodo,kad atvažiavo dėl to,kad paskambino ieškovo bendradarbis,nes ieškovui blogai su sveikata(„Jei nebūtų paskambinę,nebūtų važiavęs jo pasiimti“).Teismas mato,kad liudytojas siekia padėti ieškovui,nes juos sieja giminystės ryšiai-ieškovas yra jo dėdė.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.Toks įstatymo reikalavimo įvykdymas yra galimas tik tuo atveju,jeigu darbuotojas sutinka parašyti pasiaiškinimą.Įstatymas nenumato prievartos priemonių darbuotojo atžvilgiu.Formaliai neįvykdydamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys pats sau apribojo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams. Į visa tai atsižvelgtina vertinant DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo įtaką atleidimo iš darbo teisėtumui. Tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2008, Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005).

Šioje byloje pagal esamas faktines aplinkybes,kai darbuotojas negrįžo į darbovietę po to,kai jo tiesioginis vadovas jam nurodė grįžti į darbo vietą iš poliklinikos be jokios objektyvios priežasties,kai dar nesibaigė jo darbo diena-darbas iki 12 valandos(pagal liudytojo ir paties ieškovo parodymus matyti,kad jau iki 11 valandos jie buvo ieškovo gyvenamoje vietoje),kai su darbuotoju nebuvo įmanoma susisiekti ir jis vėliau nesirodė darbovietėje,laikytina,kad darbdavys negalėjo gauti iš darbuotojo raštiško pasiaiškinimo,kaip tai numatyta DK 240 str.1d..Todėl darbdavys turėjo teisę paskirti drausminę nuobaudą be darbuotojo pasiaiškinimo(DK 240 str.1d.). DK 123 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti. Viena vertus, ši norma iš esmės suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kurią privalu vykdyti, o darbdavio teise šiuo atveju pripažintina DK jam suteikta galimybė darbuotojo pasirodymą darbe neblaiviam vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK235 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nutraukti su tokiu darbuotoju darbo sutartį (DK136 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į LAT praktiką negalima suabsoliutinti DK 240 straipsnio 1 dalies normų reikalavimų, o ieškovo argumentas, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su neblaivumo darbe aktu, tokiu būdu buvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos atleidimo procedūros ir toks atleidimas yra neteisėtas,nesudaro teismui pagrindo konstatuoti,kad ieškovas atleistas neteisėtai ir nepaneigia fakto, kad 2012-04-25 ieškovas savo darbo vietoje darbo metu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – darbo vietoje buvo neblaivus(Civilinė byla Nr. 2A-1517-460/2012). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas pagrįstai nutraukė darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs (DK 136 str. 3 d. 2 p.), todėl ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo valstybei priteistina 20,31 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20,31 Lt (dvidešimt litų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.