Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą J. R..

G. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

J. R. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti, priteisti iš G. V. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti J. R. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai, priteisti iš G. V. 3 049,33 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. V. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 4 d. apie 12 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvės ir svetainės patalpoje, J. R. sėdint prie stalo, tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė rankos kumščiu J. R. į dešinės pusės apatinį žandikaulį, taip pastarajam sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiu dešinio kampo srityje. Tokiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Dėl nuteistojo G. V. kaltės

6. BPK nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, jog teismas galėtų padaryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje išvadoms daryti įrodymų pakanka. Pakankamumo reikalavimas reiškia, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojama visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų gali neduoti. Teismo teisė atlikti bet kokį BPK numatytą proceso veiksmą nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek konkretūs proceso veiksmai turi įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui.

8. Proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. V. kaltę neigė, teigdamas, jog įvykio dieną nukentėjusįjį J. R. matė tik stovintį tėvo F. V. namų balkone, adresu (duomenys neskelbtini), jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Nuteistasis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 4 d. (įvykio dieną) apie 10.00-11.00 val., su drauge Ž. Z. buvo grįžęs į tėvo F. V. namus pasiimti asmens dokumento, kadangi tą pačią dieną susižeidė dešinės rankos plaštaką krisdamas ant paspirtukų, todėl ketino važiuoti į Raudoną Kryžių (past. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (Laisvės alėjos padalinys)) apžiūrai. G. V. parodė, jog sužalojimų ant J. R. nematė, jis tikrai nebuvo kruvinas. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistajam G. V. konstatuota dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti, vertinant lūžio pobūdį, smūgiuojant kumščiu (2 t., b. l. 3-5). Pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė S. B., atlikusi aukščiau aptartą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, jog abejotina, kad griuvimo metu, atsitrenkus į kietus bukus daiktus, nuteistasis galėjo susilaužyti delnakaulį, G. V. kitų sužalojimų nenustatyta, jis jam konstatuotą delnakaulio lūžį galėjo pasidaryti smūgiuojant. Specialistė taip pat parodė, jog radiologo patvirtintas įstrižinis delnakaulio lūžis, kuris galėjo būti sugniaužus kumštį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vis dėlto apelianto G. V. nurodytos aplinkybės apie jo nekaltumą, kelia abejonių. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo bei jo gynėjo dėmesį, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, kad jis nesudavė smūgio nukentėjusiajam J. R., įvykio dieną matė jį tik balkone, o taip pat nurodytas savo rankos susižalojimo aplinkybes vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo J. R. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių esminių nukentėjusiojo parodymų prieštaravimų ar nenuoseklumo, kurie sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti nukentėjusiojo J. R. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Nukentėjusysis Kauno apylinkės teisme 2024 m. spalio 3 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog viskas įvyko labai greitai, J. R. sėdint prie stalo su F. V. (past. nuteistojo G. V. tėvu) nukentėjusysis pajuto smūgį, nematė kas jį sudavė, tačiau suprato, kad G. V., nes matė nuteistojo susistumdymą su tėvu. Nukentėjusysis nurodė, kad skausmo nejautė, tik žandikaulio traškesį. J. R. apklausiamas taip pat parodė, jog po G. V., tiek nuteistajam, tiek nukentėjusiajam būnant pas tyrėją, jo atsiprašinėjo, o taip pat nuteistasis buvo atėjęs pas nukentėjusįjį į namus siūlydamas atlyginti žalą, davė 100 Eur. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apeliantas, o taip pat ir jo gynėjas advokatas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo J. R. parodymais, akcentuoja jo neblaivumą įvykio dieną. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog dėl nukentėjusiojo neblaivumo ginčo viso proceso metu nebuvo, o būtent, pats nukentėjusysis J. R. neneigė, jog iki įvykio, t. y. nuteistojo suduoto smūgio, jis kartu su G. V. tėvu vartojo alkoholį, o tai patvirtinta ir baudžiamojoje byloje esantys J. R. neblaivumo nustatymo žurnalo duomenys – 2023 m. lapkričio 4 d. 16.10 val. nukentėjusiajam nustatytas 3,06 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 38). Vis dėlto, atsižvelgiant į J. R. apklausos protokolą ikiteisminio tyrimo metu, praėjus vos šešioms dienoms po nagrinėjamo įvykio, tiek į vėlesnę apklausą (po įvykio praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams), o taip pat jo duotus parodymus baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad būtent nuteistasis prieš jį smurtavo ir savo parodymų bei smurto prieš jį panaudojimo aplinkybių savo parodymuose nekeitė, kas rodo, kad neblaivumas suvokti kas, kaip ir jo nuomone kodėl, prieš jį smurtavo, jam įtakos neturėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajam J. R. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinio žando sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai 2023 m. lapkričio 4 d. Sužalojimas griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingas (1 t., b. l. 86-88). Pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Ž. M., atlikęs aukščiau aptartą specialisto išvadą, patvirtino ir parodė, jog nukentėjusiajam nustatyti apatinio žandikaulio lūžiai nebūdingi griuvimui, yra tiesioginis smūgis į žandikaulį ir griūnant, kad atsitrenktų kažkur, yra mažai tikėtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde kelta versija, jog nukentėjusiojo parodymai dėl jo neblaivumo nepatikimi, o taip pat, jog J. R. apatinio žandikaulio lūžį galėjo patirti krisdamas pats, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir juos siejant tarpusavyje, paneigta, priešingai, aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis G. V. naudojo smurtinius veiksmus J. R. atžvilgiu ir sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistojo G. V. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, be kitų įrodymų, rėmėsi liudytojos K. Š. parodymais. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 18 d. vykusiame teisiamajame posėdyje liudytoja parodė, jog įvykio dieną grįžo namo iš miesto, pas ją atėjo dėdė (past. nukentėjusysis J. R.) kruvinas. Dėdė aiškino, kad nuėjo pas kaimyną (past. F. V.) ir grįžo sužalotas, jam į veidą trenkė Gytis. Iš baudžiamojoje byloje esančios įvykio registracijos (ROIK) duomenų ataskaitos matyti, jog pranešėja – liudytoja K. Š., kuri 2023 m. lapkričio 4 d. iškvietė pagalbą, nurodydama, kad pas ją ką tik atėjo dėdė, kuris teigia, kad kaimyno sūnus jį sumušė, dėdei sumuštas žandikaulis, kraujuoja (1 t., b. l. 42-49). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros (apžiūros objektas – telefoninio pokalbio garso įrašas (BPC)) protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis pokalbio metu nurodo, jog jam išdaužtas dantis, jis pas kaimyną užėjo atsigerti vyno ir atėjo agresyvus sūnus, išdaužė visą žandikaulį. Nukentėjusysis J. R. minėto pokalbio metu taip pat nurodė, kad asmuo, kuris jam trenkė, pabėgo ir dar tėvą sumušė. Vėliau pokalbyje dalyvauja liudytoja K. Š., kuri nurodė, kad atėjo jos dėdė, sakė, jog jam skauda žandikaulį, jį sumušė kaimyno sūnus (1 t., b. l. 127-130). Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo J. R. poziciją iš esmės patvirtina, o nuteistojo paneigia liudytojos K. Š. parodymai, kuri paties įvykio nors tiesiogiai ir nematė, tačiau matė J. R. patirtus sužalojimus iš karto po įvykio. Nėra duomenų, kad liudytoja būtų šališka, todėl netikėti jos duotais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aukščiau aptartus liudytojos K. Š. parodymus, kitų byloje esančių įrodymų kontekste vertino kaip visetą ir jais pagrįstai vadovavosi, kaip įrodančiais G. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, t. y., kad būtent jis sudavė smūgį nukentėjusiajam J. R. į dešinės pusės apatinį žandikaulį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės

11. Vienas iš apelianto G. V. skundo apygardos teismui prašymų - priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

12. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 (trijų) mėnesių iki 2 (dvejų) metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, šios bausmės rūšies vidurkis – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė nuteistajam paskirta mažesnė nei vidurkis, tai yra – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros. Nuteistasis G. V. įvykdė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką. Nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas, apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau šiuo atveju privaloma atsižvelgti į tai, kad jo veiksmais buvo pasikėsinta į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, kad dėl tokių kaltininko veiksmų J. R. patyrė realius sužalojimus. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina ir tai, kad nors nėra nustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau taip pat nėra nustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo asmenybė išimtinai teigiamai vertinama taip pat negali būti, kadangi jis nors ankščiau ir neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių laikyti per griežta, neproporcinga G. V. asmenybei ar įvykdytam nusikaltimui nuteistajam paskirtą bausmę (tiek jos rūšį, tiek terminą). Juo labiau, kad apeliantui laisvės apribojimo bausmė paskirta be intensyvios priežiūros, taikant tik vieną įpareigojimą – per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą J. R.. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įpareigojimas nuteistajam buvo paskirtas pagrįstai, jis yra tikslingas, galintis ir būtinas užtikrinti reikiamą poveikį, padėti taisyti nuteistojo elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, pasiekti bendruosius bausmės tikslus bei greičiau nukentėjusiajam atlyginti patirtą žalą.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

13. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies jį patenkina arba atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

14. Nukentėjusysis J. R. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas iš G. V. priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, jog dėl įvykio nukentėjusysis patyrė didelius skausmus, nepatogumus, išgyvenimus, turėjo dvi operacijas, pasekmes dėl žandikaulio lūžio jaučia iki šiol (1 t., b. l. 100).

15. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-235-628/2020, 2K-132-942/2021, 2K-109-511/2024 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

16. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022).

17. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ar nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos.

19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, nustatydamas nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus (nusikaltimo padarymo aplinkybes, padarinius, kuriuos nukentėjusiajam sukėlė jai padarytas nusikaltimas ir kt.). Taigi konstatuotina, kad, nustatydamas nukentėjusiajam J. R. atlygintinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (padarytų sužalojimų pobūdį, patirtus nepatogumus ir išgyvenimus), į žalą padariusio asmens kaltę, be kita ko, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

20. Teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

21. Baudžiamojoje byloje esant įrodytai G. V. kaltei dėl nukentėjusiajam J. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai tenkintas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Minėta civilinė ieškovė dokumentais pagrindė nukentėjusiajam teiktas medicinos paslaugas (1 t., b. l. 111-113), šių paslaugų teikimą nulėmė nuteistojo nusikalstami veiksmai, todėl išlaidų padengimas pagrįstai priteistas iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.