Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-255-1067/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. K., Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 11 624,85 Eur skolą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) sudaryta Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 86-ST2-89 (toliau – Sutartis), ja ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas. Pagal Sutarties 5.16 punktą ieškovė įsipareigojo savo lėšomis iš ankstesnio paslaugų vykdytojo (G. S. firmos) saugojimo aikštelės nemokamai pergabenti saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę. 2017 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens Telšių AVPK sudarytas Susitarimas dėl transporto priemonių pervežimo paslaugų (toliau – Susitarimas), juo ieškovė įsipareigojo pervežti tolimesniam saugojimui transporto priemones iš G. S. firmos automobilių saugojimo aikštelės į ieškovės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) . Vadovaujantis Sutarties 5.16 punktu, Susitarimo nuostatomis ir 2017 m. rugsėjo 7 d. priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktu, ieškovė iš G. S. firmos tolimesniam saugojimui perėmė priverstinai nuvežtą transporto priemonę – motorolerį „Honda“ be valstybinių numerių, sulaikytą dėl KET 14 punkto reikalavimų pažeidimų. Ieškovė pažymėjo, kad ji savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus / valdytojus apie būtinybę atsiimti saugomą transporto priemonę ir apmokėti transportavimo ir saugojimo išlaidas tik gavusi informaciją iš trečiojo asmens Telšių AVPK apie tai, jog transporto priemonė yra grąžintina. Ieškovė siųsdavo trečiajam asmeniui Telšių AVPK saugojimo aikštelėje faktiškai stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą), prašydama nurodyti transporto priemonių procesinį statusą, t. y. ar jau yra priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę, ir nurodyti, kas yra transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas. 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė gavo atsakymą iš trečiojo asmens Telšių AVPK apie tai, kad motorolerio „Honda“ savininkas yra atsakovas Mantas Kviatkauskis. Gavusi minėtą informaciją, ieškovė 2019 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į atsakovą su pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir skolos už transporto priemonės saugojimą sumokėjimo, tačiau atsiskaitymo už suteiktas paslaugas negavo. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte atsakovas raštu patvirtino, kad jis yra transporto priemonės savininkas (valdytojas). Šį faktą patvirtina ir trečiojo asmens Telšių AVPK pateikti duomenys. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovas turi prievolę atlyginti išlaidas, susijusias su motorolerio „Honda“ saugojimu.

2. Atsakovas M. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d. jis padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo trečiajam asmeniui T. K. priklausantį mopedą, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), neturėdamas teisės vairuoti, mopedui nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Dėl šių pažeidimų atsakovui buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir skirta 200 Lt bauda. Atsakovas pažymėjo, kad jis jokio pranešimo iš ieškovės nėra gavęs, ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad išsiuntė atsakovui minėtą pranešimą. Ieškovės prašoma priteisti 11 624,85 Eur skola susidarė tik dėl ieškovės netinkamo bendradarbiavimo, t. y. ieškovė ilgai saugojo mažos vertės transporto priemonę, dėl ko prašoma priteisti suma turi būti mažinama. Atsakovas nurodo, jog teismui nusprendus, kad jis turi prievolę atlyginti motorolerio „Honda“ saugojimo išlaidas, vadovaujantis teismų praktika, jam turėtų būti taikomas 1,50 Eur dienos įkainis. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas yra motorolerio „Honda“ savininkas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis minėta transporto priemonė atsakovui nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovui 2014 m. spalio 15 d. buvo surašytas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo už tai, kad jis vairavo mopedą, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), neturėdamas teisės vairuoti, be techninės apžiūros, civilinės atsakomybės draudimo ir nepateikė registracijos liudijimo. Nutarime nurodyta, kad atsakovas vairavo mopedą, o ne motorolerį „Honda“.

3. Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens Telšių AVPK sudaryta Sutartis yra kilusi iš viešojo pirkimo teisinių santykių, todėl būtent konkurso sąlygos, specialūs kvalifikacijos reikalavimai ir techniniai reikalavimai paslaugos teikėjui, perkančiosios organizacijos parengta viešojo pirkimo sutartis, lemia paslaugų įkainį. Atsakovo skolą lėmė išskirtinai paties atsakovo veiksmai (neveikimas). Kaip nurodo pats atsakovas, jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Akivaizdu, kad nuo pat transporto priemonės priverstinio nuvežimo momento atsakovas žinojo, jog transporto priemonė bus priverstinai saugoma. Pareiga atlyginti išlaidas už priverstinį transporto priemonės saugojimą tenka ne tik transporto priemonės savininkui, bet ir pažeidėjui, t. y. transporto priemonės valdytojui, valdžiusiam transporto priemonę eismo įvykio metu. 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte atsakovas pasirašytinai patvirtino, kad jam buvo įteiktas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir išaiškinta transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka.

4. Atsakovas pateikė tripliką, nurodydamas, kad 2020 m. liepos 14 d. jis nuvyko į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) . Aikštelės darbuotojas parodė saugomą motorolerį, pažymėtą valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (numerio kampas nulūžęs), t. y. šio motorolerio numeriai nesutampa su 2014 m. spalio 15 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais valstybiniais numeriais. Pažymėjo, kad minėta transporto priemonių saugojimo aikštelė neatitinka minimalių apsaugos reikalavimų, juolab, atsižvelgiant į taikomą 11,85 Eur paros įkainį. Nurodė, kad atsakovas nėra transporto priemonės savininkas, jam nekilo pareiga domėtis kur yra motoroleris ar jo atsiimti, o tokios galimybės nebūdamas savininku ir neturėtų. Taigi, atsakovas atsakingas už 11 624,85 Eur įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju skolos didėjimą lėmė tiek policijos komisariato, tiek pačios ieškovės veiksmai, todėl pastarųjų neveikimo pasekmės negali tekti atsakovui.

5. Trečiasis asmuo Telšių AVPK su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog nors mopedas „Honda“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), teisės aktų nustatyta tvarka nėra registruotas VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje, tačiau tai nepaneigia, jog 2014 m. spalio 5 d. mopedą „Honda“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vairavo atsakovas ir jis yra šios transporto priemonės valdytojas. Taigi, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalies pagrindais, yra atsakingas už mopedo „Honda“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį tenkino iš dalies:

6.3. Priteisė iš ieškovės UAB „Tomadas“ 1 108,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Mantui Kviatkauskiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. (pirmojo pranešimo atsakovui išsiuntimo jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dienos) iki 2020 m. gegužės 4 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienos), t. y. už 222 dienas. Motoroleris „Honda“ atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, jis šią transporto priemonę 2014 m. spalio 5 d. vairavo trečiojo asmens T. K. prašymu. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas buvo motorolerio „Honda“ valdytojas, tačiau, nors ieškovė ginčo transporto priemonę savo aikštelėje laikė nuo 2017 m., bet pranešimą apie motorolerio saugojimą ir susidariusią skolą atsakovui išsiuntė 2019 m. rugsėjo 25 d. Minėtas pranešimas atsakovui įteiktas nebuvo, pakartotinio pranešimo ieškovė nesiuntė, o į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2020 m. gegužės 4 d., t. y. praėjus 222 dienoms, dėl ko atsakovo skola išaugo. Taigi, ieškovė, kaip transporto priemonės saugotoja, ilgą laiką laikydama mažos vertės transporto priemonę ir turėdama pareigą informuoti transporto priemonės savininką ir (ar) valdytoją apie teisę atsiimti transporto priemonę ir pareigą sumokėti išlaidas už jos saugojimą šių savo pareigų nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniais skundais

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

17. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – 2021 m. kovo 10 d. trečiojo asmens Telšių AVPK raštą dėl transporto priemonės grąžinimo Nr. 86-S-1127, 2021 m. kovo 10 d. trečiojo asmens Telšių AVPK raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 86-S-1147. Atsakovas pateikė naujus įrodymus – 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 12 d. prašymus dėl transporto priemonės grąžinimo, 2021 m. kovo 10 d. trečiojo asmens Telšių AVPK pranešimą dėl informacijos pateikimo, motorolerio „Honda“ nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su transporto priemonės – motorolerio „Honda“ grąžinimu atsakovui, todėl darytina išvada, jog šalys neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad abi šalys teikia įrodymus, susijusius su motorolerio „Honda“ grąžinimu atsakovui, pateiktais naujais įrodymais grindžiami šalių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18. Atsakovas taip pat pateikė naujus įrodymus – interneto svetainės skelbiu.lt skelbimą apie motorolerio pardavimą ir duomenis apie motorolerių, motociklų saugojimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti įrodymai nėra naujai atsiradę po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl galėjo būti pateikti laiku, t. y. nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

Dėl prievolės atlyginti išlaidas už transporto priemonės saugojimą

19. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 1 554 Eur skolą už transporto priemonės – motorolerio „Honda“ saugojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu: SEAK 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 77 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 83 dalis).

22. Taigi, įstatymas nustato solidariąją transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybę už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą. Toks teisinis reguliavimas suponuoja ieškovės teisę nuspręsti, kuriam iš šių asmenų (ar abiem) pareikšti ieškinį dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo. Teisinis reguliavimas nenustato šios ieškovės teisės įgyvendinimo papildomų sąlygų ar tuo labiau sąlygos, jog ieškovė turi teisę reikšti ieškinį transporto priemonės savininkui tik sulaukusi ikiteisminio tyrimo pabaigos ar turėdama duomenų apie kitą transporto priemonės valdytoją ar už jo saugojimo išlaidų atlyginimą atsakingą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, jog motoroleris, už kurio saugojimą ji reikalauja priteisti skolą, yra be valstybinių numerių, tačiau 2014 m. spalio 15 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens Telšių AVPK atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad ginčo transporto priemonės valstybinis numeris yra (DUOMENYS NESKELBTINI). Dėl šios priežasties kyla pagrįstos abejonės, ar ieškovės reikalavimas priteisti skolą kildinamas būtent už tos transporto priemonės, kurią atsakovas vairavo ir buvo nubaustas administracine tvarka, saugojimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

25. Įvertinusi byloje esančius duomenims, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės saugoma transporto priemonė – motoroleris „Honda“ yra 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 253 nuvežta atsakovo valdyta transporto priemonė. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2014 m. spalio 5 d. padarė administracinį teisės pažeidimą vairuodamas motorolerį „Honda“, kuris priverstinai nuvežtas 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 253. Antra, trečiojo asmens Telšių AVPK 2014 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATPK) 131 straipsnio 9 dalyje, 123 straipsnio 1, 5 dalyse, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 200 Lt bauda, t. y. už tai, kad jis 2014 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vairavo teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotą, civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą mopedą, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Taigi, 2014 m. spalio 15 d. nutarime užfiksuoti atsakovo vairuoto motorolerio „Honda“ valstybiniai numeriai sutampa su atsakovo pateiktoje nuotraukoje užfiksuotais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) “. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuotraukoje raidė „R“ dėl nulūžusio valstybinių numerių lentelės kampo yra matoma tik iš dalies, o raidė „G“ proceso šalių dokumentuose užfiksuota kaip skaičius „6“. Ketvirta, nors G. S. firmos 2017 m. rugsėjo 6 d. transporto priemonių perdavimo akte nurodyta, jog įmonei buvo perduotas saugoti motoroleris „Honda“ (be valst. numerių), analogiškos aplinkybės taip pat nurodytos 2017 m. rugsėjo 7 d. priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo – perdavimo akte, sudarytame tarp G. S. firmos, trečiojo asmens Telšių AVPK ir ieškovės UAB „Tomadas“, tačiau šiuose dokumentuose nurodyta, kad minėta transporto priemonė perduota saugoti 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 253, t. y. aktu, kurį, kaip transporto priemonės „Honda“ savininkas (valdytojas), pasirašė atsakovas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad 2014 m. spalio 5 d. buvo priverstinai nuvežta kita atsakovo valdyta transporto priemonė. Be to, kartu su apeliaciniais skundais šalys pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2021 m. kovo 10 d. trečiasis asmuo Telšių AVPK suteikė leidimą atsakovui atsiimti ginčo transporto priemonę. 2021 m. kovo 16 d. atsakovas atvyko į priverstinai saugomų transporto priemonių aikštelę ir atsiėmė motorolerį „Honda“. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 2021 m. kovo 16 d. jam perduoto motorolerio „Honda“ valstybiniai numeriai – (DUOMENYS NESKELBTINI) .

26. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, jog atsakovas, kaip priverstinai nuvežtos transporto priemonės valdytojas, turi prievolę atlyginti ieškovei išlaidas už šios transporto priemonės – motorolerio „Honda“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , saugojimą.

Dėl laikotarpio, už kurį priteistina skola

28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo skolą už transporto priemonės saugojimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. (pirmojo pranešimo atsakovui išsiuntimo jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dienos) iki 2020 m. gegužės 4 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienos). Nors ieškovė ginčo transporto priemonę savo aikštelėje laikė nuo 2017 m., tačiau pranešimą apie motorolerio saugojimą ir susidariusią skolą atsakovui išsiuntė tik 2019 m. rugsėjo 25 d., o į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2020 m. gegužės 4 d., dėl ko atsakovo skola išaugo. Ieškovė nurodo, kad ji kreipėsi į trečiąjį asmenį Telšių AVPK, prašydama nurodyti, ar priimtas dėl motorolerio grąžinimo, tačiau atsakymą iš trečiojo asmens gavo tik 2019 m. rugsėjo 6 d. Ši situacija susidarė ne dėl atsakovo kaltės, todėl jis negali būti laikomas atsakingu už minėtas aplinkybes.

30. Policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo (SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis). Aprašo 9 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 3 d.) nustatyta, kad Aprašo 1 priede nustatytos formos aktas pildomas keturiais egzemplioriais. Pirmas egzempliorius kartu su pareigūno tarnybiniu pranešimu perduodamas policijos įstaigos įgaliotam pareigūnui, antras egzempliorius įteikiamas priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininkui (valdytojui), trečias – įteikiamas vilkiko vairuotojui, ketvirtas – saugomas administracinio teisės pažeidimo byloje. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šią įstatymo normą KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

31. Kaip jau minėta, SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (KET 17 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

32. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

33. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

34. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas)

35. Nagrinėjamoje byloje 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu motoroleris „Honda“ priverstinai nuvežtas atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeisti KET reikalavimai ir padaryti ATPK pažeidimai, – atsakovas neturėdamas teisės vairuoti, vairavo teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotą, civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą motorolerį „Honda“, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Priverstinai nuvežtas automobilis buvo saugomas G. S. firmos, o nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. – ieškovės UAB „Tomadas“ aikštelėje vadovaujantis Sutartimi ir joje nurodytais įkainiais už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta dalyvaujant atsakovui, jis pasirašė 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir jame patvirtino, kad transporto priemonės priverstinio apskundimo tvarka jam išaiškinta. Taigi, sutiktina su ieškove, kad atsakovas apie motorolerio „Honda“ nuvežimą ir saugojimą žinojo nuo faktinio transporto priemonės sulaikymo dienos, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas turi atlyginti išlaidas už transporto priemonės saugojimą nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., t. y. transporto priemonės perdavimo ieškovei dienos. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir trečiojo asmens, t. y. subjekto priėmusio sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, bei ieškovės, t. y. transporto priemonės saugotojos, veiksmus (neveikimą).

36. Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog nei 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, nei 2014 m. spalio 15 d. nutarime atsakovui nenurodyta informacija apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo, saugojimo tvarką ir kt. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis nėra motorolerio „Honda“ savininkas, todėl po transporto priemonės konfiskavimo, tolimesniu jos likimu nebesirūpino, iš trečiojo asmens Telšių AVPK nėra gavęs jokios informacijos apie teisę atsiimti motorolerį. Byloje pateiktais VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ginčo transporto priemonė atsakovui nepriklausė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis teisės aktų nustatyta tvarka buvo registruotas jos valdytoju. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors atsakovas buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir aktyvus, nepakankamai domėjosi priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimu, tačiau jam taip pat nebuvo suteikta pakankamai duomenų apie savo teisę ir pareigą atsiimti ginčo transporto priemonę.

37. Sutarties 7.6 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Vadovaujantis Sutarties 5.14 punktu ieškovė taip pat įsipareigojo grąžinti transporto priemones asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jiems išduotą įgalioto policijos pareigūno, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pasirašytą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Trečiasis asmuo Telšių VPK įsipareigojo sudaryti ieškovei visas sąlygas paslaugoms teikti (Sutarties 6.1 punktas).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. liepos 25 d. ieškovė siuntė pranešimus trečiajam asmeniui Telšių AVPK, prašydama nurodyti, ar 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu priverstinai nuvežtas motoroleris „Honda“ yra grąžintinas jo savininkui (valdytojui). Trečiasis asmuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimu nurodė, kad, vadovaujantis 2014 m. spalio 15 d. nutarimu, ginčo transporto priemonė grąžintina atsakovui. Taigi, nors ginčo transporto priemonė atsakovui buvo grąžintina nuo 2014 m. spalio 15 d., o ieškovė, kuri šią transporto priemonę perėmė saugoti nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., jau nuo 2017 m. spalio 17 d. teikė užklausas trečiajam asmeniui Telšių AVPK dėl jos grąžinimo savininkui (valdytojui), tačiau pastarasis minėtą informaciją ieškovei suteikė tik praėjus beveik dvejiems metams. Akivaizdu, kad trečiajam asmeniui tinkamai bendradarbiaujant su ieškovei, jai būtų buvusios sudarytos prielaidos laiku informuoti atsakovą apie pareigą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė taip pat nebuvo pakankamai aktyvi, t. y. iki 2018 m. lapkričio 30 d. pranešimus trečiajam asmeniui Telšių AVPK siuntė tik kas 5 ar 8 mėnesius, nepavykus atsakovui įteikti 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimo, kitų veiksmų atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti nesiėmė, į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2020 m. gegužės 4 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti ieškovei iš atsakovo priteistiną skolą už transporto priemonės saugojimą. Nors nagrinėjamu atveju, atsakovas buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir aktyvus, nepakankamai domėjosi priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimu, tačiau skolos už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą didėjimą taip pat lėmė ir ieškovės bei trečiojo asmens veiksmai (neveikimas).

40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovo skolą už motorolerio „Honda“ saugojimą už 222 dienas, t. y. laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. (pirmojo pranešimo atsakovui išsiuntimo jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu dienos) iki 2020 m gegužės 4 d. (kreipimosi į teismą dienos). Minėta išvada atlikta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, atitinka suformuotą teismų praktiką, padaryta įvertinus kiekvienos iš ginčo šalių teises ir pareigas, susijusias su priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui), jų atliktus veiksmus (neveikimą), atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl įkainio už transporto priemonės saugojimą

41. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino transporto priemonės saugojimo paros įkainį nuo 11,85 Eur iki 7 Eur. Ieškovė yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, kuris savo paslaugas teikia ne už savikainą, o siekia gauti pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės taikomos įkainius nepagrįstai siejo su specializuotų paslaugų realiais kaštais. Teismo motyvai dėl skirtingų įkainių už priverstinį transporto priemonės saugojimą taikymo skirtingiems subjektams neatitinka SEAK| 33 straipsnio 1, 5, 8 dalies nuostatų ir negali būti pagrindas mažinti viešojo pirkimo sutartimi nustatytą įkainį transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Pažymi, kad, sumažindamas transporto priemonės saugojimo paros įkainį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020, tačiau nevertino, ar toks atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis atitinka ginčo automobilio saugojimo metu buvusią tokių paslaugų rinkos situaciją šiai bylai reikšmingoje vietovėje konkrečiu laikotarpiu. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad vienas iš pagrindų mažinti ieškovės prašomą priteisti iš sumą, yra motorolerio vertė.

42. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas 7 Eur paros įkainį, t. y. beveik 8 kartus didesnį įkainį nei tas, kurį ieškovė taiko policijos įstaigai, nepagristai perkėlė atsakovui pernelyg didelę naštą, taip sudarydamas sąlygas ieškovei praturtėti jo atžvilgiu. Bylos duomenimis, įmonių teikiančių transporto priemonių saugojimo paslaugas motorolerio / motociklo saugojimo kaina parai sudaro nuo 2 Eur iki 3 Eur, mėnesiui nuo 15 Eur iki 35 Eur. Ieškovė šiuo atveju galėjo tikėtis ne didesnės kaip 200 Eur sumos už mažavertės transporto priemonės saugojimą, o saugodama mažos vertės transporto priemonę tokį ilgą laiką, kai saugojimo išlaidos 60 kartų viršija motorolerio vertę, turi prisiimti to pasekmes.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešojo pirkimo procedūras sudaryta sutartis yra privaloma bei sukelia teises ir pareigas jos šalims (ieškovei ir trečiajam asmeniui). Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais.

44. Byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sumažindamas už ieškovės suteiktas paslaugas taikytiną įkainį, rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog vien kasacinio teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame saugotojo naudai buvo priteista atitinkama suma, nereiškia, kad jame teismo taikytas įkainis laikytinas pavyzdiniu ir visais atvejais teismų turėtų būti priteisiamas nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

46. Taigi, šiuo atveju spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo įvertinti analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Ieškovė dublike pateikė duomenis apie viešai skelbiamose sutartyse dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo nustatytus įkainius (www.eviesiejipirkimai.lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad interneto svetainės www.eviesiejipirkimai.lt, kurioje skelbiamos viešos sutartys dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo duomenimis (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109) nustatyta, kad 2017 m. balandžio 26 d. tarp Vilniaus AVPK ir UAB „Sauda“ sudarytos sutarties Priede Nr. 1 nustatytas 3 Eur priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paros įkainis Ukmergės r., 12 Eur įkainis – Šalčininkų r., 15 Eur įkainis – Švenčionių r., 19 Eur įkainis – Širvintų r., 18,50 Eur įkainis – Trakų r.; 2017 m. birželio 27 d. tarp Klaipėdos AVPK ir UAB „Okreta“ sudarytos sutarties Priede Nr. 1 nustatytas 6 Eur įkainis Palangos mieste ir Kretingos r., 2017 m. birželio 28 d. tarp Klaipėdos AVPK ir UAB „Tomadas“ sudarytos sutarties Priede Nr. 1 nustatytas 10,51 Eur įkainis Klaipėdos mieste ir rajone, Neringoje; 2017 m. liepos 3 d. tarp Klaipėdos AVPK ir UAB „Transidara“ sudarytos sutarties Priede Nr. 1 nustatytas 6,05 Eur įkainis Plungės r. ir Rietavo sav.; 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarp Šiaulių AVPK ir UAB „Automagija“ sudarytos sutarties 4.1.2 punkte nustatytas 4,84 Eur įkainis Pakruojo r. ir Joniškio r.; 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarp Šiaulių AVPK ir UAB „Automagija“ sudarytos sutarties 4.1.2 punkte nustatytas 4 Eur įkainis Radviliškio r., Šiaulių mieste ir rajone; 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp Šiaulių AVPK ir UAB „Tomadas“ sudarytos sutarties 4.1.2 punkte nustatytas 5 Eur įkainis Raseinių r.; 2017 m. gegužės 22 d. tarp Tauragės AVPK ir UAB „Sauliaus transporto sistemos“ sudarytos sutarties Priede Nr. 1 nustatytas 7,01 Eur įkainis Šilutės sav.; 2018 m. birželio 26 d. tarp Kauno AVPK ir Zigmo Bandros ĮĮ sudarytos sutarties 2 punkte nustatytas 8,70 Eur įkainis Kaišiadorių r.; 2018 m. birželio 26 d. tarp Kauno AVPK ir M. Jakimavičiaus įmonės sudarytos sutarties 2 punkte nustatytas 8,70 Eur įkainis Jonavos r.; 2018 m. birželio 29 d. tarp Klaipėdos AVPK ir UAB „Priekabos“ sudarytos sutarties Priede Nr. 1 nustatytas 5 Eur įkainis Klaipėdos mieste ir rajone, Neringoje; 2018 m. spalio 29 d. tarp Kauno AVPK ir M. Jakimavičiaus įmonės bei Zigmo Bandros ĮĮ sudarytos sutarties 2 punkte nustatytas 5 Eur įkainis Jonavos r. ir Kaišiadorių; 2018 m. spalio 29 d. tarp Kauno AVPK ir UAB „Keleriškių metalistas“ sudarytos sutarties 2 punkte nustatytas 8 Eur įkainis Kėdainių r.; 2018 m. lapkričio 12 d. tarp Kauno AVPK ir UAB „Augenas“ sudarytos sutarties 2 punkte nustatytas 3 Eur įkainis Kauno mieste; 2019 m. gruodžio 4 d. tarp Vilniaus AVPK ir UAB „Varimeda“ sudarytos sutarties 2.5 punkte nustatytas 1,50 Eur įkainis Švenčionyse ir Švenčionių r.; 2019 m. spalio 16 d. tarp Telšių AVPK ir UAB „Tomadas“ sudarytos sutarties 2 punkte nustatytas 10 Eur įkainis; 2020 m. gegužės 26 d. tarp Utenos AVPK ir Rolando Karaliaus ĮĮ sudarytos sutarties 2.5 punkte nustatytas 1,815 Eur įkainis Utenos apskrityje.

47. Taigi, kaip matyti iš nutarties 46 punkte nustatytų aplinkybių, šalyje paslaugų teikėjų taikomi įkainiai už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą iš esmės svyruoja nuo 10 Eur iki 1,815 Eur. Pažymėtina, kad Telšių r. sav. gretimose vietovėse – Palangos mieste, Kretingos r., Plungės r., Rietavo sav., Radviliškio r., Šiaulių mieste ir rajone, Raseinių r., Šilutės sav. – nurodytas įkainis panašiu kaip byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu svyravo nuo 4 Eur iki 7,01 Eur. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovei priteistiną skolą pagrįstai sumažino transporto priemonės saugojimo paros įkainį iki 7 Eur.

48. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2021 m. kovo 15 d. jam buvo grąžintas motoroleris „Honda“, tačiau jo būklė yra prasta – motoroleris sulaužytas, netinkamas naudoti. 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, kad motoroleris tik apibraižytas. Tai reiškia, kad šie apgadinimai atsirado po to, kai motoroleris buvo priverstinai nuvežtas ir perduotas saugoti, todėl ieškovė, netinkamai vykdžiusi saugotojos pareigas, yra atsakinga už motorolerio sugadinimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti ieškovei priteistino atlyginimo už priverstinį transporto priemonės transportavimą ir saugojimą dydį.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 6.845 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad saugotojo pareigų netinkamas vykdymas, dėl kurio sumažėjo saugoto daikto vertė, yra pagrindas mažinti atlyginimo, mokėtino už priverstinį transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, dydį byloje pagal saugotojo ieškinį dėl tokio atlyginimo priteisimo savininko pareikštų atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-403/2019). Teisėjų kolegija pažymi kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo motorolerio būklė jo saugojimo metu pablogėjo. Iš kartu su apeliacinių skundu pateiktų nuotraukų matyti, jog atsakovui grąžintas motoroleris turi išorinių defektų – įbrėžimų ir pan. Vis dėlto atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad minėtai defektai atsirado po transporto priemonės priverstinio nuvežimo. Priešingai, 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, kad motoroleris „Honda“ yra apibraižytas. Taigi, minėta transporto priemonė jos priverstinio nuvežimo metu jau turėjo defektų. Kitų duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 554 Eur (7 Eur x 222 d.) skola.

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 262 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai nepriteistinas šių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 086 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 36 Eur žyminis mokestis, 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 450 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.