Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų T. K., Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio 2014 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 5 d. 17 val. 1 min., (duomenys neskelbtini), M. K. vairavo mopedą neturėdamas teisės vairuoti, nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu bei nepateikė registracijos liudijimo, transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 253 patvirtina, jog iš (duomenys neskelbtini) 17 val. 40 min. nuvežta transporto priemonė HONDA, valstybiniai numeriai nenurodyti, transporto priemonė apibraižyta, transporto priemonę apžiūrint dalyvavo savininkas (valdytojas) M. K., kuris savo parašu patvirtino, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą gavo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka jam išaiškinta. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovė su Telšių apskrities VPK sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 86-ST2-89, kurios 5.16 punkto nuostatomis bei 2017 m. rugpjūčio 17 d. susitarimo dėl transporto priemonių pervežimo paslaugų nuostatomis ieškovė įsipareigojo iš ankstesnio vykdytojo saugojimo aikštelės nemokamai pergabenti saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę ir saugoti policijos sulaikytas transporto priemones iki transporto priemonės perdavimo arba sunaikinimo. 2017 m. rugsėjo 6 d. transporto priemonių perdavimo aktu Nr. 5 ieškovei buvo perduota transporto priemonė motoroleris Honda, be valstybinių numerių, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 253, transporto priemonės priverstinio nuvežimo data 2014 m. spalio 5 d. (10 įrašas akte). Telšių apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovei pateikė informaciją apie transporto priemonių procesinius statusus, iš kurio nustatyta informacija, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktu priimtos saugoti ieškovės transporto priemonės motorolerio Honda, be valstybinio numerio, savininkas (valdytojas) M. K., transporto priemonės procesinis statusas „grąžintina“. Ieškovė atsakovui deklaruotu gyvenamosios vietos adresu 2019 m. rugsėjo 25 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovės siųsta registruotoji korespondencija nepavykus įteikti gavėjui, grąžinta ieškovei. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui nuvykus į transporto priemonių saugojimo aikštelę 2020 m. liepos 14 d., esančią adresu (duomenys neskelbtini), aikštelės darbuotojas parodė saugomą motorolerį, atsakovas motorolerį nufotografavo, pateikė fotonuotraukas, iš kurių galima identifikuoti motorolerį Honda su užrašais „46, Breil, Nastro Azzurro“ bei valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė į bylą saugomo motorolerio nuotraukas, iš kurių galima identifikuoti motorolerį Honda su užrašais „46, Breil, Nastro Azzurro“ be valstybinių numerių.

Dėl atsakovo atsakomybės atsiskaityti už automobilio saugojimą

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė pasaugos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830-6.850 straipsniai). Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepime pripažino, jog 2014 m. spalio 5 d. vairavo motorolerį, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taigi byloje nėra ginčo, jog atsakovas buvo motorolerio Honda valdytojas administracinio teisės pažeidimo metu, ką patvirtina ir byloje esančio 2014 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje duomenys.

Byloje atsakovas kelia abejones dėl saugojamos transporto priemonės tinkamo identifikavimo, nesutampant administracinio teisės pažeidimo, transporto priemonių perdavimo akto ir byloje esančių fotonuotraukų duomenims. Teismui įvertinus byloje esančius duomenis nekyla abejonių, jog ieškovės saugoma transporto priemonė motoroleris Honda yra ta pati 2014 m. spalio 5 d. priverstinai nuvežta transporto priemonė. Pažymėtina, kad nors vienuose dokumentuose transporto priemonės valstybinis numeris nenurodytas, kituose nurodytas, tačiau administracinio teisės pažeidimo 2014 m. spalio 15 d. nutarime nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ sutampa su atsakovo pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotu valstybiniu numeriu „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant to, jog „R“ raidė dėl nulūžusio numerio kampo yra matoma dalinai bei vertinant tai jog raidė „G“ proceso šalių dokumentuose užfiksuota kaip skaičius „6“. Pažymėtina, kad motorolerio vaizdas atsakovo pateiktose fotonuotraukose sutampa su ieškovės pateiktose fotonuotraukose motoroleriu, pagal kuriuos galima identifikuoti, jog vizualiai transporto priemonė yra ta pati, ką papildomai patvirtina sutampantys transporto priemonių perdavimo akto ir Telšių apskrities VPK teikiami duomenys apie transporto priemonę, jos nuvežimo saugoti datą ir pagrindą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Remiantis nurodytu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies reguliavimu, nekylant abejonių jog atsakovas 2014 m. spalio 5 d. valdė transporto priemonę motorolerį Honda, teismui nustačius, jog ieškovės saugoma transporto priemonė identifikuota kaip 2014 m. spalio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 253 nuvežtas motoroleris Honda, atsakovui kaip transporto priemonės valdytojui kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su motorolerio saugojimu.

Atsakovo nurodyti argumentai, jog jis nebuvo motorolerio savininkas nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės neturi įtakos, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę tiek savininkui, tiek valdytojui, t. y. šiuo atveju atsakovui, kuris naudodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Dėl įkainio, taikytino už priverstinį transportų priemonių saugojimą, dydžio nustatymo.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistinos skolos dydžio svarbu ne tik formaliai vertinti ieškovės nurodytus saugojimo įkainius bei motorolerio saugojimo terminą, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tai yra atsakovo elgesį bei pačios ieškovės veiksmus (neveikimą).

Bylos duomenimis, atsakovui pirmas pranešimas apie saugomą motorolerį ir raginimą sumokėti už jo saugojimą buvo siųstas atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu 2019 m. rugsėjo 25 d. ir buvo neįteiktas atsakovui. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5611-1067/2020 išieškoti iš skolininko M. K. skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Tomadas“. 2020 m. gegužės 13 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai, kurie priimti 2020 m. gegužės 19 d. teisėjos rezoliucija. Prieštaravimuose atsakovas nurodė, jog niekada nėra turėjęs skolų, transporto priemonės ir pirmą kartą girdi apie UAB „Tomadas“. Nesupranta kodėl jis skolininkas, jokių laiškų nėra gavęs nei jis, nei jo artimieji, prašė patikrinti ar nėra klaidos. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikino 2020 m. gegužės 6 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5611-1067/2020 ir priėmė ieškovės ieškinį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas apie tai, jog jo valdytas motoroleris saugomas ieškovei priklausančioje aikštelėje pranešimo nebuvo gavęs, apie reikalavimą sužinojo tik Klaipėdos apylinkės teismui 2020 m. gegužės 6 d. priėmus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5611-1067/2020 ir jį išsiuntus atsakovui. Nors transporto priemonės - motorolerio 2014 m. spalio 5 d. priverstinio nuvežimo akte atsakovas savo parašu patvirtino, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą gavo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka jam išaiškinta, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis nebuvo motorolerio savininkas, todėl neturėjo pareigos kreiptis dėl motorolerio atsiėmimo, kuris jam nepriklauso, nežinojo apie transporto priemonės saugojimą UAB „Tomadas“ priklausančioje transporto priemonių saugojimo aikštelėje iki pat Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. įsakymo gavimo. Teismo posėdžių metu atsakovas patvirtino nurodomas aplinkybes duodamas paaiškinimus, jog, kadangi transporto priemonė jam nepriklausė, T. K. dalyvavo nuvežant transporto priemonę, todėl atsakovas tolesniu transporto priemonės likimu nebesirūpino, iš Telšių apskrities VPK nėra gavęs jokios informacijos apie teisę atsiimti motorolerį, todėl net iš šiuo metu transporto priemonei vis dar esant ieškovės aikštelėje kelia abejones ar jam gali būti grąžinta transporto priemonė, kuomet jis nėra jos savininkas.

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė siuntė užklausimus Telšių apskrities VPK 2017 m. spalio 17 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. liepos 25 d., tačiau atsakymą iš Telšių apskrities VPK apie tai, jog motoroleris yra grąžintinas, gavo tik 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 86-S-7671, t. y. praėjus dvejiems metams nuo motorolerio jai perdavimo. Sutarties 7.6 punkte numatyta, kad ieškovė (vykdytojas) turi imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti, o sutarties 6.1, 6.2 punktuose numatyta VPK pareiga sudaryti vykdytojui visas sąlygas paslaugoms teikti; dėl paslaugų suteikimo vykdytojui bet kuriuo paros metu sutarties priede Nr. 3 nurodytais telefono numeriais pateikti informaciją apie transporto priemonę bei reikalingas atlikti paslaugas. Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti iš VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti automobilį, taip pat pareigą dirbtinai nedidinti daikto saugojimo išlaidų. Nors ieškovė nurodė, kad nuolat kreipėsi į VPK dėl informacijos apie saugomą motorolerį pateikimo, byloje yra pateikti keli ieškovės užklausimai, tačiau teismo vertinimu nagrinėjamu atveju tokių ieškovės veiksmų nepakako, jog būtų greitai ir aktyviai išsiaiškintas motorolerio savininkas, kaip tą numato Sutarties 7.6 punktas: ieškovės užklausos Telšių apskrities VPK buvo atliekamos ilgais intervalais, pakartotinę užklausą siunčiant po 8 ar 5 mėnesių pertraukos, pirmi ir vieninteliai veiksmai siekiant informuoti transporto priemonės valdytoją apie nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. saugomą motorolerį ieškovės aikštelėje atlikti 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovui išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog registruotas laiškas grįžo siuntėjui kaip neįteiktas, kitų ieškovės aktyvius veiksmus patvirtinančių duomenų apie tai, jog ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad motoroleris būtų kuo greičiau atsiimtas: informuoti savininką/ valdytoją apie saugomą motorolerį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti, byloje nepateikta.

Įvertinęs visa tai teismas pripažįsta, kad yra objektyvus teisinis pagrindas mažinti ieškovės naudai priteistiną atsakovo įsiskolinimo sumą dėl pasyvaus ieškovės elgesio. Ieškovė nepakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti ir tuo iš dalies sudarė sąlygas atsakovo skolai didėti, todėl neigiamos tokio neveikimo pasekmės turi tekti ne tik atsakovui, bet ir pačiai ieškovei. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma, paskaičiuota nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. kaip nurodo ieškovė už 981 paras, pripažintina akivaizdžiai per didele, todėl yra mažinama, priteisiant iš atsakovo skolą už motorolerio saugojimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. (pirmojo pranešimo atsakovui išsiuntimo jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu dienos) iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m gegužės 4 d., iš viso už 222 dienas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, apskaičiuotą taikant 11,85 Eur dydžio įkainį (už vieną transporto priemonės saugojimo parą), nustatytą Sutarties priede Nr. 1. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė taikyti 1,50 Eur dienos įkainį, atsižvelgiant į teismų praktiką suformuotą dėl analogiško ieškovės reikalavimo kildinamo iš tos pačios Sutarties. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo taikyti Sutarties priede Nr. 2 nurodytą 0,90 Eur vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainį, nustatytą Telšių apskrities VPK.

Sutartis su Telšių VPK buvo sudaryta viešo pirkimo konkurse ieškovei pasiūlius mažiausią kainą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarytoje Sutartyje nustatytos kainos prieštaravo protingumo kriterijui. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad jam nedalyvavus sudarant Sutartį, neturėjusiam galimybės derėtis dėl įkainio, automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas lemtų, jog transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. e3K-3-14-690/2019 pažymėjo, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Nurodė, kad teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką.

Tiekėjas, atitinkamai apskaičiavęs vidutinę saugojimo trukmę, viešojo pirkimo procedūrose turi galimybę pasiūlyti nedidelę ir dėl to konkurencingą saugojimo kainą, atsižvelgdamas į numatomą transporto priemonės saugojimo laikotarpį, dėl tokio laikotarpio susidarantį saugomų transporto priemonių skaičių ir tam reikalingą saugojimo aikštelių plotą. Be to, mažesnę saugojimo kainą gali iš dalies kompensuoti didesnė nuvežimo kaina ir/arba atvirkščiai. Dėl šios priežasties saugojimo kaina, kuri turi būti mokama po to, kai transporto priemonės savininkas, gavęs policijos įstaigos leidimą, neatsiima (jam neatiduodama) transporto priemonės dėl to, kad nevykdo įstatymo reikalavimo sumokėti nuvežimo ir saugojimo kainą iki atsiėmimo, gali būti nustatoma kita, negu ta, kuri numatyta Sutartyje. Kitaip būtų sudarytos sąlygos neteisėtus veiksmus atliekančiam transporto priemonės savininkui tokiais neteisėtais veiksmais sukurti nuostolius kuriančias išlaidas sąžiningam ir teisėtai verslą vykdančiam ūkio subjektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020).

Ieškovės už tapačią paslaugą skirtingiems subjektams taikomi įkainiai skiriasi daugiau nei 13 kartų. Darytina išvada, kad iš atsakovės reikalaujamas priteisti 11,85 Eur įkainis už vieną automobilio saugojimo parą negali būti pripažintas nei atitinkančiu realią analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ginčui aktualioje teritorijoje, nei ekonomiškai pagrįstu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neteikė į bylą konkrečių duomenų, ekonominių skaičiavimų, kurie galėtų pagrįsti jos teikiamų specializuotų paslaugų realius kaštus, o kartu ir būtų pagrindas spręsti apie reikalaujamo už teikiamas paslaugas 11,85 Eur įkainio dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, o policijos įstaigai nustatyto 0,90 Eur dydžio įkainio ieškovė nelaiko ekonomiškai nepagrįstu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas taip pat neteikė duomenų apie automobilio saugojimo įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020 pripažino, kad Telšių apylinkės teismas pagrįstai taikė 7 Eur dydžio įkainį už vieną transporto priemonės saugojimo parą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020 buvo analizuojami panašaus laikotarpio įkainiai. Nustatant motorolerio saugojimo paros įkainį teismas taip pat įvertintina ir tai, kad motorolerio vertė yra daug kartų mažesnė nei jo saugojimo išlaidos. Byloje nėra nurodyta konkreti motorolerio vertė, tačiau atsižvelgiant į atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktus autogidas.lt svetainėje parduodamų Honda mopedų/motorolerių kainas intervale nuo 199 Eur iki 500 Eur, taip pat į priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodytą transporto priemonės būklę „transporto priemonė apibraižyta“, akivaizdu, kad motoroleris mažavertis, tuo tarpu prašoma priteisti pasaugos suma – net 11624,85 Eur.

Teismas sprendžia, kad Sutartyje numatytas 11,85 Eur įkainis už saugojimą, neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų panašioje vietovėje konkrečiu 2019 m.- 2020 m laikotarpiu, teisingumo bei proporcingumo principų. Esant išdėstytam, vertinant teismų praktiką, suformuotą dėl analogiško ieškovės reikalavimo kildinamo iš tos pačios Sutarties, teismas taiko 7 Eur įkainį, todėl iš atsakovo ieškovei už motorolerio saugojimą 222 dienas priteistina 1554 Eur skola (7 Eur x 222 dienos).

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 262 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 262 Eur žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tenkinta 13,37 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 35,03 Eur bylinėjimosi išlaidos (262 Eur x 13,37 proc.).

Atsakovas patyrė 1280 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą. Tenkinus ieškinį iš dalies, atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 1108,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (1280 Eur x 86,63 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 1554 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,03 Eur (trisdešimt penkis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atsakovui M. K. 1108,86 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.