- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-84-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00147-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3236-1009/2018 pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tomadas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. P. 7587,84 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 25 d. su Šiaulių apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas pagal Sutartyje nustatytus įkainius. 2013-07-11pagal Šiaulių apskrities VPK Raseinių apskrities PK policijos pareigūnų iškvietimą transporto priemonę PIAGGIO ZIP, (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežė tolimesniam saugojimui į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Apie tai, jog motoroleris yra grąžintinas savininkui G. P., ieškovė iš Šiaulių AVPK Raseinių PK gavo 2014-09-03. Ieškovas 2014-09-16 bei 2017-12-18 kreipėsi su pranešimu į atsakovą, informuodamas, apie būtinybę atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Motoroleris yra išsaugotas, tačiau atsakovas nėra atlyginęs ieškovei išlaidų, kurias ieškovė patyrė, veikdama atsakovo interesais.
2. Atsakovas G. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dalyvavo atsakovas G. P., kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas), tad galima daryti išvadą, jog jam buvo žinoma, kad transporto priemonė nėra konfiskuojama, tačiau pastarasis nesikreipė dėl jos atsiėmimo, todėl ieškinys yra teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo G. P. 547,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ naudai; priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ valstybės naudai 168,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 7,07 Eur pašto išlaidų.
5. Remdamasis byloje surinktais įrodymais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir valdytojas – atsakovas G. P..
6. Teismas nurodė, kad nors ir nustatyta pareiga atsakovui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į paties ieškovo bei trečiojo asmens elgesį. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK dėl informacijos pateikimo kreipėsi tik 2014-08-13, t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo transporto priemonės nuvežimo; po to, kai nesulaukė jokio atsakymo iš atsakovo dėl 2014-09-16 pranešimo, pakartotinį pranešimą jam siuntė tik 2017‑12‑18, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams, iki tol jokių sumokėjimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą išieškojimo veiksmų, kaip numatyta Sutarties 4.3 punkte, nesiėmė, o ieškinį teismui pateikė tik 2018-02-05.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau kaip keturiems metams ir šešiems mėnesiams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo, ir sprendė, kad ieškovas nesistengė išieškoti susidariusio įsiskolinimo, t. y. elgėsi pasyviai, taip dirbtinai didindamas saugojimo išlaidas. Tokius ieškovo veiksmus teismas vertino kaip neatitinkančius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis ieškovas, sudaręs sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas) keliamų elgesio reikalavimų. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, taip pat nesiėmė jokių efektyvių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti.
8. Teismas, nustatęs, kad pagal sutarties 4.1.2 punktą išlaidos už transporto priemonės saugojimą sudaro 4,56 Eur (15,73 Lt) už vieną parą (136,80 Eur su PVM mėnesiui), sutartyje nustatytą kainą lygino su vidutine transporto priemonės saugojimo kaina Kauno mieste, ir sprendė, kad sudarydamas susitarimą, neįsitikinęs dėl rinkos kainų saugojimui taikymo, Šiaulių apskrities VPK neužtikrino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 5 punkto reikalavimų vykdymo bei tretiesiems asmenims pagrįstų kainų nustatymo.
9. Teismas pripažino, kad prašoma priteisti įsiskolinimo suma, paskaičiuota daugiau nei už ketverius metus šešis mėnesius, yra akivaizdžiai per didelė ir negali būti laikoma naudingomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos, todėl ieškovo prašomą priteisti sumą sumažino, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovo aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje, po kurio ji privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų ir šešių mėnesių laikotarpį už tai, kad jokių veiksmų nesiėmė atsakovas) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2013-07-11, t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 1,50 Eur už dieną, viso 547,50 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Ieškovės UAB „Tomadas“ teikiamų paslaugų įkainiai nėra neprotingai dideli ir atitinka rinkoje teikiamų analogiškų paslaugų kainas. 2013-03-25 Viešojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 dalis dėl paslaugų įkainių atsakovo atžvilgiu nėra ir negali būti laikoma nesąžininga. Sutartis yra sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, todėl atsakovo pasiūlyta paslaugų kaina buvo pripažinta mažiausia. Apelianto teikiamos paslaugos yra specializuotos, sutartimi yra nustatytas jų nuolatinis įkainis, kylanti iš įstatyminio reglamentavimo bei radikaliai besiskirianti nuo paslaugos, kurią subjektas perka savo laisva valia ir išskirtinai savo patogumui, pagrindo pirmosios instancijos teismo mažinti paslaugų įkainį ar pačią Atsakovo įsiskolinimo sumą nėra.
10.2 Teismas nelygino rinkos kainų su identiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kurios laimi viešuosius konkursus bei specializuojasi teikdami tokias pačias paslaugas kaip ir Apeliantas ir kurių įkainiai yra nuo 6,05 Eur iki 15 Eur parai. Teismas nepagrįstai apelianto teikiamą paslaugą prilygino eilinei transporto priemonių saugojimo aikštelei, kurioje transporto priemonės asmenų yra saugojamos laisvu pasirinkimu, ir kuri realiai net negalėtų dalyvauti viešajame pirkime dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo. Atsakovui suteikta paslauga yra specializuota. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai siekia reguliuoti rinką, nurodydamas, kad 1,50 Eur per dieną saugojimo įkainis atitinka rinkos kainą.
10.3. Teismas vadovavosi ne šiam ginčui taikytinais teisės aktais. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.229 ir 6.233 str., neteisingai kvalifikavo susidariusius teisinius santykius bei nepagrįstai netaikė ginčui taikytinų CK 6.830 - 6.849 str. normų. Teismas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-25 nutarimu patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktu, nors Taisyklės reglamentuoja tik tuos santykius, kurie susiję su valstybės turtu (ar jai perduotinu turtu), tačiau ne su fizinių asmenų privačiu turtu.
10.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-436/2009, nes teismo cituota nutartis, yra priimta iš esmės skirtingomis aplinkybėmis.
10.5.Apeliantas, teikdamas paslaugą, neabejotinai veikė atsakovo interesais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013-12-20 nutarime yra aiškiai pasisakęs, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu siekiama suderinti automobilio savininko interesus, kad transporto priemonė bus apsaugota nuo neteisėto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo, ir automobilį saugančio ūkio subjekto interesus, kad jo patirtos saugojimo išlaidos bus atlygintos; įtvirtindamas ginčijamą teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas užtikrino automobilio savininko ir automobilį saugančio subjekto interesų pusiausvyrą, įvertino nustatytos priemonės proporcingumą.
Žemesnės instancijos teismas
10.6 Motorolerio saugojimo išlaidos susidarė išskirtinai dėl paties atsakovo veiksmų ir nesirūpinimo savo turtu. Teismas nustatė tik 12 mėnesių motorolerio priverstinio saugojimo laikotarpį, kai bylos duomenys patvirtina, jog motoroleris nuo jo priverstinio nuvežimo (2013-07-11) buvo priverstinai saugojamas iki ieškinio pateikimo dienos (2018-01-29); motoroleris priverstinai tebesaugojamas ir šiai dienai, kadangi atsakovas, netgi žinodamas apie ginčo civilinę bylą, ir toliau nesiima jokių veiksmų motorolerio atsiėmimui.
10.7. Teismas nepagrįstai konstatavo apelianto tariamą pasyvumą informuojant atsakovą apie priverstinį motorolerio saugojimą. Apeliantui teko pareiga išsaugoti motorolerį bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Tik išsprendus klausimą iš esmės – galutiniu teismo sprendimu priteisus ieškinyje nurodyto faktinio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas sumą Apeliantas tokio sprendimo pagrindu turėtų bent jau teorinę galimybę imtis priemonių realizuoti Motorolerį CK 6.843 str. nuostatų pagrindu arba utilizuoti jį, o taip pat – apginti savo poziciją prieš nesirūpinantį savo turtu atsakovą tuo atveju, jei piktnaudžiaujantis neveikimu atsakovas ateityje imtų reikšti nepagrįstas pretenzijas, susijusias su motorolerio priverstiniu saugojimu bei iš jo kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo sprendime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Ieškovė su apeliacinius skundu pateikė papildomus įrodymus (transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo teikiančių įmonių ir VPK sudarytų sutarčių išrašus su priedais apie teikiamų paslaugų įkainius). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apelianto pateikti įrodymai buvo išsiųsti atsakovui kartu su apeliaciniu skundu ir atsakovas turėjo galimybę nuomonę dėl jų pareikšti atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėtus įrodymus priima.
15. Byloje nustatyta, kad 2013-03-25 ieškovė UAB „Tomadas” ir Šiaulių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1021 (2014 m. sausio 20 d. pasirašytas susitarimas dėl sutarties pratęsimo) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2013-07-11 policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę PIAGGIO ZIP, (duomenys neskelbtini), į aikštelę, esančią Raseinių r., sav., Norgėlų k. 2013-07-16 nutarimu Nr. 82N‑2767869-13 atsakovas G. P. nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį ir 131 straipsnio 9 dalį, paskirta galutinė 57,92 Eur (200,00 Lt) bauda. Ieškovė 2014-08-13 raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK dėl informacijos pateikimo, į kurį 2014-09-03 raštu buvo atsakyta, kad transporto priemonę PIAGGIO ZIP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galima grąžinti. Ieškovas 2014-09-16 ir 2017-12-18 siuntė atsakovui pranešimus ragindamas sumokėti susidariusią skolą ir atsiimti transporto priemonę. Leidimas atsiimti nuvežtą motorolerį nebuvo išduotas, transporto priemonė ir šiuo metu yra saugoma aikštelėje.
16. Byloje sprendžiama dėl atlyginimo, mokėtino už priverstinai nuvežtos transporto priemonės PIAGGIO ZIP, (duomenys neskelbtini) (toliau – motorolerio) saugojimą laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2018-01-29, dydžio nustatymo.
17. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 547,50 Eur skolos ir procesines palūkanas. Ieškovė, nesutikdama su tokiu procesiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo susidariusius teisinius santykius, kad nepagrįstai specializuotą priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugą prilygino privačių asmenų teikiamai transporto priemonių saugojimo paslaugai, kad motorolerio saugojimo išlaidos susidarė dėl paties atsakovo veiksmų nesirūpinant savo turtu.
18. Byloje nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, jog priverstinai nuvežtos transporto priemonės PIAGGIO ZIP, (duomenys neskelbtini) savininkas G. P. neatsiskaitė su ieškove už motorolerio saugojimą nuo 2013-07-11(priverstinio transporto priemonės nuvežimo diena) iki 2018-01-29 (ieškinio pateikimo teismui diena), t.y. 1 664 dienas. Ieškovė reikalaujamos priteisti skolos dydį grindžia su trečiuoju asmeniu Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarytos Sutarties nuostatomis, pagal kurias už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, vykdomą asmens interesais (būtinoji pasauga), turi sumokėti automobilio savininkas ir (ar) valdytojas, saugojimo (vienos paros) įkainis – 15,73 Lt su PVM (Sutarties 4.1.2. punktas).
19. Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo transporto priemonės savininko skolą už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies – pagrindu (iki 2018-05-20 galiojusi straipsnio redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko (atsakovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą, todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijų teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, susijusius su atsakovo motorolerio saugojimu. Pažymėtina, kad sprendžiant nurodytą ginčą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 padarytomis išvadomis, nes vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) pakeitė joje formuojamą teisminę praktiką.
20. Ieškovė ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį paskaičiavo pagal 2013-03-25 UAB „Tomadas“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarytoje sutartyje numatytus įkainius – 4,56 Eur už vieną parą (4.1.2 p.). Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomą priteisti įsiskolinimo sumą, paskaičiuotą už ketverius metus ir šešis mėnesius, sumažino ir vietoje prašomų priteisti 7587,84 Eur už 1664 saugojimo dienas priteisė 547,50 Eur už 365 dienas. Apeliantė nurodo, kad Sutartis sudaryta vadovaujantis VPK skelbto supaprastinto atviro konkurso rezultatais, vertinant pasiūlymus buvo taikytas mažiausios kainos kriterijus; apelianto pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą (t.y., mažiausia pasiūlyta kaina), dėl šios priežasties nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nuomonė dėl neprotingai didelių ar rinkos kainų neatitinkančių paslaugos įkainių.
21. Atlikus viešojo pirkimo procedūras sudaryta sutartis yra privaloma bei sukelia teises ir pareigas jos šalims (ieškovei ir trečiajam asmeniui). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui; esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis byloje e3K-3-14-690/2019).
22. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į 2013-03-25 UAB „Tomadas“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarytos sutarties specifiką. Minėta sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, atsakovas nėra dalyvavęs Sutarties sudaryme ir sutikęs su saugojimo kaina, teisinis santykis, atsiradęs tarp pasaugos davėjo ir saugojamos transporto priemonės savininko (atsakovo) įgyja vartojimo sutarties elementų (CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis), todėl teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva atlikęs rinkos tyrimą, pagrįstai nustatė, kad transporto priemonės vienos paros saugojimo rinkos kaina yra 1,50 Eur parai ir šia kaina vadovavosi apskaičiuodamas priteistinų nuostolių dydį.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad motorolerio saugojimo išlaidos susidarė išskirtinai dėl paties atsakovo veiksmų nesirūpinant savo turtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2014-09-16 siuntė atsakovui pranešimą dėl saugojimo išlaidų atlyginimo ir transporto priemonės atsiėmimo, 2016 m. rugpjūčio mėnesį vyko atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovo namuose nerado, 2017-12-18 pakartotiniu pranešimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą ir būtinumą atsiimti saugojamą motorolerį. Atsakovas G. P. teismo posėdyje paaiškino, kad sumokėjęs baudą iš karto norėjo pasiimti motorolerį, tačiau motoroleris jam nebuvo grąžintas, nes apie metus laiko buvo tikrinama, ar minėta transporto priemonė nėra vogta; motorolerį norėjo pasiimti iš saugojimo aikštelės, tačiau buvo pareikalauta pažymos iš policijos komisariato, buvo siuntinėjimas iš aikštelės į policiją.
24. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad užsitęsusį transporto priemonės saugojimą ir dėl to susidariusias didesnes saugojimo išlaidas šiuo atveju nulėmė išskirtinai atsakovo neatidus požiūris į savo turtą bei delsimas atsiimti jam priklausančią transporto priemonę iš ieškovės saugomos aikštelės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė taip pat nepakankamai operatyviai gynė pažeistas teises ir tuo iš dalies sudarė sąlygas atsakovo skolai padidėti. Kadangi nagrinėjamu atveju abiejų ginčo šalių nepakankamas aktyvumas įgyvendinant savo teises ir pareigas nulėmė automobilio saugojimo išlaidų padidėjimą, kolegija sutinka su teismo išvada, kad neigiamos ieškovės ir atsakovo neveikimo pasekmės taip pat tenka abiem šalims. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog skola už automobilio saugojimą ieškovei iš atsakovo priteistina už vienerių metų laikotarpį.
25. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos išlaidos neatlyginamos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui G. P. 2018-11-08 sprendimu suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2019-01-31 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-732 sudaro 182,00 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 93, 178 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, valstybės naudai, 182,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).