Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.1.18.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.2.4.4.

2016 m. gruodžio 12 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje 2-1762-237/2016 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pagrįstumo.Ieškovė V. M. 2016 m. spalio 26 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo trijų nepilnamečių vaikų: D. M., A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą vaikams, mokant po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (b. l. 1–3). Ieškovė V. M. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo D. M. laikiną išlaikymą sūnui A. M. ir dukrai A. M. periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, kuris ją kartu mažamečiais vaikais išvijo iš namų Ariogalioje, todėl ji nuo šiol gyvena pas svetimus žmones. Su atsakovu liko gyventi tik judviejų vyresnysis sūnus D. M., su kuriuo ji susitinka tik savaitgaliais. Atsakovas neteikia išlaikymo likusiems dviem vaikams, kurie gyvena kartu su ja. Jos finansinė padėtis sunki, nes yra nedirbanti (iki 2016 m. spalio 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas), nuo 2016 m. spalio 18 d. registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro tik Socialinės paramos skyriaus mokama 136,80 Eur dydžio išmoka (b. l. 4–5).

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui A. M. ir dukrai A. M. kas mėnesį kiekvienam mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 26 d., iki sprendimo šioje byloje priėmimo (b. l. 27–28). Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalimi teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo teisė nutartimi įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.196 straipsnio 2 dalis). Įstatymu yra nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. tėvai, abu turi juo išlaikyti ir nepilnamečių vaikų išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovei. Iki ginčo tarp tėvų išnagrinėjimo, atsakovui neteikiant gera valia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis ir CK 3.196 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis), dukra ir sūnus gyvena su ieškove, todėl atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. M. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 80 Eur per mėnesį (b. l. 29–30). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas vienas pats išlaiko judviejų sūnų D. M., ieškovė visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nors turi tokią pareigą.Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikams vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, kad vaikų išlaikymui reikia 400 Eur. Atsakovas visą laikė išlaikė tris vaikus, todėl ieškovės prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė. Atsakovo nuomone, kad A. M. ir A. M. išlaikymui priteista suma negali būti didesnė nei išlaikymas trečiajam judviejų vaikui D. M., todėl prašo laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 80 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.Teismas priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.Atsakovo pajamos nėra tokios didelės kaip teigia ieškovė. Pajamas sudaro tik darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. M. prašo palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį (b. l. 38–39). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentais:Atsakovo nurodyta 80 Eur suma netenkintų net būtiniausius vaikų poreikių: vien D. M. pietums mokykloje reikia 44 Eur per mėnesį, skaičiuojant po du Eur per dieną, už A. M. ir A. M. darželį reikia mokėti po 30 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Be to, vaikus reikia aprūpinti maistu ne tik mokykloje ar darželyje, jiems taip pat reikia ir higienos priemonių, rūbų, mokymosi priemonių ir pan.Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 200 Eur dydžio išlaikymą, nes vertinant tėvų turtinę padėtį atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, bet ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nepagrįstai remiasi mažomis pajamomis, nes yra sveikas darbingo amžiaus vyras, todėl gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, nesidalina įmonės pelnu su ieškove, nors įmonė įsteigta santuokoje. Ieškovė negali nurodyti, koks yra įmonės pelnas, bet jo užtekdavo penkių asmenų šeimai išlaikyti. Atsakovui taip pat nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu Ariogaloje.Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji neprisideda prie sūnaus D. M. išlaikymo, nes sūnus su atsakovu gyvena keturias dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) o likusias tris su ja, tuo laikotarpiu ji perka maistą, rūbus, higienos priemones ir pan. Ieškovės nuomone, ji daugiau prisideda prie sūnaus išlaikymo nei atsakovas, nes atsakovas iš įmonės veiklos gautu pelnu nesidalina su ieškove, o prisideda prie sūnaus išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), santuoka iki šiol nėra nutraukta. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: D. M. gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9, 10). Bylos nagrinėjimo metu D. M. gyvena su atsakovu, o A. M. ir A. M. gyvena kartu su ieškove. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka teikti išlaikymą vaikams, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.Išaiškintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.Pažymėtina, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu turi pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Taigi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas (įskaitant ir laikino išlaikymo dydžio klausimą) teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus ( pvz. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), kadangi visais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovės teigimu mažamečių vaikų poreikiams tenkinti kiekvienam iš jų reikia po 400 Eur per mėnesį: 170 Eur maistui, 60 Eur rūbams, avalynei, 30 už darželį, 20 Eur maisto papildams ir vaistams, 40 Eur higienos reikmenims, po 50 Eur vaikų ugdymo reikmėms, žaislams, darželyje organizuojamiems mokamiems renginiams, 30 Eur laisvalaikiui, nenumatytoms išlaidoms, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą. Tačiau, atsakovo teigimu, vaikams užtektų ir mažesnio išlaikymo, t. y. teikiant 80 Eur per mėnesį kiekvienam iš jų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyti argumentai apie turtinę padėtį bus išsamiai įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, nes šioje proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurias įvertinus būtų išspręstas šalių ginčas dėl išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl atskirojo skundo argumentų atsižvelgęs į formuojamą praktiką ir preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, pažymi, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas gauna minimalaus dydžio darbo užmokestį, t. y. 380 Eur (b. l. 31), nors viešai skelbimai duomenys patvirtina, kad atsakovas yra šios įmonės savininkas (http://rekvizitai.vz.lt). Be to, apeliantas yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nėra duomenų apie nedarbingumą, sveikatos problemas, dėl kurių negalėtų uždirbti gerokai daugiau nei minimalus atlyginimas. Be to, atsakovui nuosavybės teise įregistruotos dvi transporto priemonės (b. l. 26), taip pat nekilnojamasis turtas: 0,1023 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17) bei ½ dalis 0,0641 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–20).Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 200 Eur kiekvienam vaikui – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ir suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad priteisto laikino išlaikymo dydis akivaizdžiai pažeistų atsakovo teises ir interesus, būtų neproporcingas vaikų poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai. Daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.