Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pranešimo apie įvykį, taip pat AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, sugadinto turto apžiūros akto, sudaryto 2022 m. kovo 3 d., kopijos patvirtina, kad 2022 m. vasario 21 d. buvo vandeniu užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 38; 40-41, tomas 1). Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AAS BTA Baltic Insurance Company Gyventojų turto draudimu pagal ieškovės ir draudėjos D. R. 2021 m. vasario 12 d. Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GT 757908, draudimo laikotarpis - nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. vasario 25 d. (e.b.l. 25-27, tomas 1).

Minėta sutartimi būstas yra apdraustas nuo vandens, įskaitant vandens prasiskverbimą pro pastato konstrukcijas. Ieškovė 2022 m. vasario 21 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 716,62 EUR, draudimo išmoka, atėmus 50,00 EUR besąlyginę išskaitą – 666,62 EUR (e.b.l. 39, tomas 1).

Mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad draudėjai D. R. 2022 m. kovo 7 d. išmokėta 666,62 EUR draudimo išmoka (e.b.l. 46, tomas 1).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

Statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. P. S. priežiūros reglamento, nustatančio ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės, 2024 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, be kita ko yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat teismo eksperto dr. D. K. 2024 m. spalio 4 d. – 2024 m. lapkričio 25 d. Teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas, vandeniui prasiskverbus pro namo stogo ir sienų konstrukcijas dėl šių konstrukcijų nesandarumo, t. y. jų techninės būklės, neatitinkančios privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų. Tik patalpoje, pažymėtoje indeksu 6, apdailos apgadinimų susidarymo priežastis buvo dėl kondensato, susidariusio dėl vėdinimo sistemos trūkumų ar sienų peršalimo, tačiau šios patalpos apgadinimai nebuvo vertinami draudėjo sudarytame defektiniame akte ir jų pašalinimui reikalingos išlaidos į draudimo išmoką neįskaičiuotos.

Teismo ekspertizės metu buvo apžiūrėtos patalpos, pažymėtos indeksais 5; 6; 7; taip pat namo (duomenys neskelbtini), stogo danga, ventiliacijos kaminai (e.b.l. 86-117, tomas 2). Pavyzdžiuose Nr. 2.14, Nr. 2.15 užfiksuotas stogo dangos nesandarumas prie ventiliacijos kamino (e.b.l. 97, tomas 2); pavyzdyje Nr. 2.16 užfiksuota nesandari prieglauda (e.b.l. 99, tomas 2). Pavyzdyje Nr. 2.17 užfiksuotas nesandarus ventiliacijos kaminas (e.b.l. 100, tomas 2). Pavyzdyje Nr. 2.18 užfiksuota nesandari prilydomoji danga (e.b.l. 100, tomas 2). Pavyzdyje Nr. 2.19 užfiksuota nesandari prieglauda prie sienos (e.b.l. 101, tomas 2). Pavyzdžiuose Nr. 2.21, Nr. 2.22 ir Nr. 2.23 užfiksuota įtrūkusi tarpblokinė siūlė (e.b.l. 102-103, tomas 2). Pavyzdyje Nr. 2.24 užfiksuota nesandari tarpblokinė siūlė (e.b.l. 103, tomas 2). Pavyzdyje Nr. 2.25 užfiksuotas stovintis vanduo, surūdiję parapeto apskardinimas (e.b.l. 104, tomas 2). Pavyzdyje Nr. 2.27 užfiksuota nesandari stogelio prieglauda, pavyzdyje Nr. 2.28 – nesandarumai stogo konstrukcijoje (e.b.l. 106, tomas 2). Pavyzdyje Nr. 2.29 užfiksuotas nesandarus parapeto apskardinimas, pavyzdyje Nr. 2.30 – suskilinėjęs bitumas (e.b.l. 107, tomas 2). Teismo ekspertizės ako išvadoje pirmu klausimu konstatuota, kad nesandariai aptaisytas ventiliacijos kaminas yra virš apliejimo vietos (patalpos (duomenys neskelbtini)), taip pat nesandari tarpblokinė siūlė yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) išorinėje sienoje. Tokia situacija neatitinka STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ keliamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimams, kad hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo (42.2 punktas).

Teismo ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) esami pažeidimai (drėgmės pažeistos lubos) tikėtinai atsirado dėl nesandarumų parapete ar stogo dangoje.

Ekspertizės akto išvadoje trečiuoju klausimu konstatuota, kad tapetų ir gretimų paviršių pažeidimai patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl pratekėjusio vandens pro stogą; tik patalpoje (duomenys neskelbtini) sugadinimai galėjo atsirasti dėl kondensato poveikio.

Minėtos ekspertizės akto išvados patvirtina namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo konstrukcijos trūkumus ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo vieta (patalpomis Nr. 5 ir Nr. 7). Šios ekspertizės akto išvados atitinka ir kituose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotas užliejimo priežastis, t. y. pranešime apie įvykį ieškovės draudėjos nurodytas aplinkybes, jog vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) prasiskverbė iš išorės pro stogą, taip pat ieškovės 2022 m. kovo 3 d. sugadinto turto apžiūros akte nurodytų buto apdailos sugadinimų pobūdį bei mastą. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokį užliejimo šaltinį. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog drėgmė bute Nr. (duomenys neskelbtini) susikaupė dėl netinkamo vėdinimo sistemos funkcionavimo, grindžiama tik prielaidomis ir nepatvirtinta įrodymais. Teismo ekspertizės akto išvados paneigia šią drėgmės susikaupimo priežastį. Teismo ekspertizės akto 3 dalyje „Išvados klausimų studija“ konstatuota, kad drėgmės pažeidimai tik (duomenys neskelbtini) patalpoje tikėtinai atsirado dėl kondensato susidarymo, kuris atsirado arba dėl konstrukcijos peršalimo arba dėl netinkamo vėdinimo. Kadangi ieškovas neįskaičiavo patalpos (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų į draudimo išmokos sumą, drėgmės ir dėl jos poveikio atsiradusių šios patalpos apgadinimų priežastys nėra reikšmingos ieškovo reikalavimų pagrįstumui, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką konstatavus namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų – stogo ir išorinių sienų konstrukcijų trūkumus, atsakovei kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei, paskirtai administraciniu aktu – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-3235/18(2.1.1E-TD2), kyla griežtoji civilinė atsakomybė dėl kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjoms jų nuostoliams, patirtiems dėl joms nuosavybės teise priklausančių butų užliejimo apgadinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovė jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad žalos dydis įrodytas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovui priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 20,00 EUR žyminis mokestis, 1500,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 1700,00 EUR teismo ekspertizės išlaidos, priteisiamos iš atsakovės ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Fabeta“ ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, 666,62 EUR (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt du euro centus).

Priteisti iš atsakovės UAB „Fabeta“ ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 666,62 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Fabeta“ ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, 3220,00 EUR (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Fabeta“ valstybei 17,76 EUR (septyniolika eurų septyniasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.