- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-1253-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00842-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo ir 2023 m. kovo 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 666,62 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinį grindė tuo, kad gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su D. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT757908 ir apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2022 m. kovo 3 d. buvo gautas pranešimas, kad 2022 m. vasario 19 d. apdraustasis turtas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro stogą. 2022 m. kovo 3 d. buvo surašytas defektų aktas, apžiūros metu nustatyta, kad apgadintos sienos, lubos. Pasak ieškovės, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra administruojamas atsakovės UAB „Fabeta“. Ieškovė nurodė, kad remdamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 666,62 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Už padarytą žalą minėtam butui yra atsakinga gyvenamąjį namą administruojanti įmonė UAB „Fabeta“, t. y. atsakovė. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, tam, kad būtų išvengta užliejimo ir žalos, taigi, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, įskaitant ir padarytos žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Fabeta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės 2022 m. kovo 3 d. apžiūros akte nurodyta, jog užliejimas dėl lietaus įvyko 2022 m. vasario 19 d., tačiau įrodymų, kad užliejimas tikrai įvyko tuo metu per stogą nepateikta. Atsakovė pažymi, kad užliejimo datą nurodė buto savininkė. Ieškovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrą atliko nedalyvaujant atsakovės atstovui, todėl kyla abejonių dėl apžiūros akte fiksuotų buto pažeidimų objektyvumo ir tikrumo. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodyta užliejimo priežastimi. Ieškovės teiginys, kad užliejimas įvyko per stogą, pasak atsakovės, laikytinas prielaida ar spėjimu, nes ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (stogo apžiūros akto, stogo nuotraukų, ekspertų išvados ir pan.). Atsakovė taip pat ginčija ieškovės teiginį, kad užliejimas įvyko dėl lietaus vasario mėnesį, nes kaip žinoma Lietuvoje dažniausiai ir gausiai lyja rudenį. Remiantis meteorologijos apžvalga vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 2021 m. spalio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini),2 mm, lapkričio mėnesį – 81,2 mm, tačiau nei ginčo buto savininkė, nei kitų butų savininkai dėl užliejimo į atsakovę nesikreipė. Atsakovės teigimu, ginčo buto savininkė apie galimą užliejimą jai nepranešė, todėl 2022 m. vasario 19 d. nebuvo atlikta nei ginčo buto, nei virš šio buto esančio stogo apžiūra. Atsakovės tvirtinimu, ieškovės apžiūros apraše nurodytos neva užliejimo žymės bute galėjo atsirasti dėl blogos buto ventiliacijos ir susikaupusios drėgmės (garų), kurie per tam tikrą laiką paveikė sienų ir lubų glaistą bei dažus. Pasak atsakovės, gavus ieškovės pretenziją, atsakovės darbuotojas 2022 m. kovo 28 d. apžiūrėjo namo stogą virš ginčo buto ir konstatavo, kad vizualiai stogo dangos pažeidimų nesimato, ką patvirtina ir apžiūros metu darytos nuotraukos. Gavus ieškovės pretenziją buvo patikrinti atsakovės pastatų ūkio valdymo sistemoje fiksuoti butų savininkų pareiškimai, prašymai bei skundai, tačiau nei ginčo buto savininko, nei kitų butų savininkų pareiškimų ar nusiskundimų dėl stogo dangos nei 2020 m., nei 2021 m. nerasta. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, sezoninių apžiūrų aktus, nuolatinių stebėjimų įrašus, kurie patvirtina, kad vizualiai apžiūrint stogą nebuvo pagrindo teigti, jog stogo danga yra pažeista ir kad ji privalėjo atlikti STR 1.07.03:2017 95-96 punktuose nurodytus veiksmus, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ 666,62 Eur išmokėtą draudimo išmoką.
6. Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 19 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu, todėl vadovaudamasi draudimo sutartimi bei Gyventojų turto draudimo taisyklėmis, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 666,62 Eur draudimo išmoką. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriumi nuo 2019 m. vasario 14 d. yra atsakovė UAB „Fabeta“, pagrindas – 2018 m. spalio 15 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-3235/18(2.1.1E-TD2). Ieškovės vertinimu, atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą), todėl tinkamai šios pareigos neatlikusi turi atlyginti kilusią žalą.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro stogą, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Fabeta“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai.
8. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančio Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2020-2023 m. ilgalaikio plano, nurodytu laikotarpiu nebuvo numatyta remonto darbų, susijusių su stogo priežiūra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuo 2021 m. rugsėjo pabaigos iki 2022 m. vasario mėnesio būtų atlikti papildomi stogo apžiūros darbai bei įvertintas stogo dangos pralaidumas vandeniui (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių visumos galima spręsti, jog vandens prasiskverbimas į užlietą butą vyko pro stogą, kuri atsakovė tik po įvykio hermetizavo ir sandarino. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, kaip namo administratorė, atliko realius veiksmus įgyvendindama stogo priežiūrą, galimų stogo avarijų prevenciją, kad bendraturčiai buvo informuoti apie būtinumą atlikti konkrečius veiksmus, tam, kad būtų išvengta avaringumo, kurį gali sukelti nusidėvėjusi stogo danga ar sumažėjęs įlajų pralaidumas vandeniui.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (už suteiktas advokato paslaugas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė (apeliantė) UAB „Fabeta“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo ir prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti visiškai. Taip pat prašo panaikinti ir papildomą sprendimą. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
10.1. Atsakovė, gavusi 2022 vasario 24 d. ieškovės paklausimą dėl draudiminio įvykio aplinkybių, vasario 28 d. atliko neeilinę stogo dangos apžiūrą ( STR 1.07.03:201788.2 p.) bei fotofiksaciją, bet stogo dangos pažeidimų nerado, (žr. foto). Remdamasi šiais įrodymais atsakovė tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buto užliejimas per stogą įvykti negalėjo.
10.2. Nei D. R. nei kiti butų savininkai iki įvykio ir po jo į UAB „Fabeta” dėl prastos stogo dangos nesikreipė. Atsakovė kaip įrodymą pateikė teismui šešių lapų apimties 2021 metų namo priežiūros darbų išrašą, kuriame yra fiksuoti įvairūs butų savininkų prašymai bei pranešimai apie įvairias problemas ir atlikti darbai, tačiau nusiskundimų dėl pratekėjimo per stogo dangą nefiksuota.
10.3. Atsakovės liudytojas stalius V. S. kelis kartus teismui patvirtino, kad stogo danga gera, niekur nepažeista, o mastika profilaktiškai (savo nuožiūra) patepė stogo dangos jungtį su vertikalia siena kuri yra apie 40 cm aukščiau stogo dangos.
10.4. Atsakovė, neturi galimybės ginčyti užliejimo apimties ir žalos dydžio, nes ieškovas nepateikė buto fotofiksacijos. Atsakovės vadybininkas į (duomenys neskelbtini) butą nepateko, nes niekas neatidarė buto durų.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovė pateikė praktika ir teorija paremtą paaiškinimą, kad sienos sudrėko per ilgą laiką dėl bute susidarančios drėgmės, kuri, nusėdusi ant vėsių sienų paviršių kondensavosi ir vis labiau drėkino sienas. Tą procesą įtakojo tai, kad langai pakeisti plastikiniais be orlaidžių, o butas galimai retai ventiliuojamas.
10.6. Tai, kad ši žalos atsiradimo priežastis yra reali, patvirtina teismui pateikta eksperto išvada analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-1385-734/2015, kurioje buto savininkas, gyvenantis penktame viršutiniame aukšte taip pat siekė įrodyti, kad butas buvo užlietas per stogą. Ekspertas pateikė išvadą, kad stogo danga nepažeista ir butas per ją negalėjo būti užlietas. Sienos sudrėko dėl buto blogos ventiliacijos, prastos apdailos medžiagų kokybės ir ilgalaikio jų eksploatavimo. Ieškovas su eksperto išvada sutiko, o ieškinys buvo atmestas.
10.7. Draudimo sutartį D. R. sudarė nuotoliniu būdu (sutartyje nėra jos parašo) suponuoja išvadą, jog draudiko atstovas neapžiūrėjo (duomenys neskelbtini) buto, nenustatė jo būklės draudimo dieną, todėl labai tikėtina, kad įvykio metu aprašyti užliejimo požymiai buvo ir anksčiau. Neįrodžius priešingai atsakomybė dėl žalos atsakovui negali būti perkelta.
11. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
11.1. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Turto užliejimo priežastis – kiauras stogas. Už namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, priežiūrą atsakinga atsakovė.
11.2. Atsakovė turėjo vykdyti stogo priežiūrą, tikrinti stogo sandarumą. Žalos padarymo faktas bei aplinkybės, patvirtina, kad atsakovė tinkamai neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti stogą.
11.3. Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl kiauro stogo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau duomenų, jos atsakovė buvo nustačiusi defektus ir apie juos tinkamai informavusi gyventojus, byloje nepateikta.
11.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo stogo, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai–nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 21 d. apžiūrėjęs stogą ir stogelį virš įėjimo, nustatė, kad sumažėjęs įlajų pralaidumas vandeniui, tačiau jokių konkrečių stogo priežiūros ir/ar remonto darbų, neatliko.
11.5. Atsakovas į bylą pateikė pastato valdymo sistemos išrašus, kurie patvirtina, kad 2022 m. vasario 28 dieną, atsakovas gavo pranešimą dėl 2 laiptinės 3 aukšte tekančio stogo. Gavus šį pranešimą buvo atlikti stogo dangos sandarinimo darbai. Byloje esantis 2022 vasario 28 d. techninės priežiūros atliktų darbų aktas patvirtina, kad buvo atlikti įėjimo į laiptinę stogelio dangos sandarinimo darbai, taip pat stogo dangos sandarinimas. Šiuos darbus atlikęs atsakovo darbuotojas V. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad vykdydamas užduotį jis apžiūrėjo stogą bei įtartinas vietas užtepė mastika, kad į pastatą nesiskverbtų vanduo. Anot liudytojo, jis užsandarino sieną ties (duomenys neskelbtini) (apdraustasis butas) ir (duomenys neskelbtini) butais.
Šalies argumentai
11.6. Apeliantas nurodo, kad byloje esminis ginčas yra dėl to, ar buvo kiauras stogas, ar ne. Ieškovas su šiuo pareiškimu iš esmės sutinka, nes tai yra viena iš aplinkybių, kurias reikėjo nustatyti, siekiant išsiaiškinti apliejimo priežastį. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kuriais nuginčytų savo paties parengtus dokumentus dėl kiauro stogo ir jo remonto.
11.7. Apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2023 m. balandžio 27 d. balsavimo biuletenį ir 2023 m. balandžio 28 d. balsavimo protokolą. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad šie dokumentai niekaip nesusiję su klausimu dėl 666,62 eurų žalos atlyginimo. Šie įrodymai patvirtina, kaip atmestinai ir formaliai administratorius vykdo savo funkcijas. Balsavimui pateiktas klausimas dėl stogo remonto, tuo pačiu nepateikiant jokios informacijos dėl: kodėl reikia remonto; kokie dokumentai pagrindžia poreikį remontuoti stogą; koks stogo plotas bus remontuojamas; kokia įmonė atliks remonto darbus; kokios galimos pasekmės nepriėmus sprendimo dėl stogo remonto ir pan. Ieškovas prašo nevertinti apelianto naujai pateiktų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
13. Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė (duomenys neskelbtini) namo dalies stogo nuotraukas bei Lietuvos meteorologijos centro pažymą apie kritulius, iškritusius Vilniaus mieste 2022 m. vasario 19-20 d.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Tačiau draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-2(duomenys neskelbtini)/2020, 44 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad nurodyti dokumentai ir juose esanti informacija gali būti susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 180 straipsnis) ir gali būti aktuali sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Aptariamo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes dalyvaujantys byloje asmenys iki skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šio dokumento. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pateikti naujas rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant skundą (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už buto užliejimą. Atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji, kaip administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.
19. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.2(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.
20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė (apeliantė), vykdydama (duomenys neskelbtini) namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, kurių 3 p. nustato: „Pagrindinis administratoriaus uždavinys –administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. “
21. Vykdydama bendrosios nuosavybės priežiūrą atsakovė vadovaujasi Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Statybos techniniu reglamentu (STR 1.07.03:2017) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka. Šiame teisės akte (trečiasis skirsnis) „Daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimas ir jos atkūrimo darbų nustatymas” yra nurodyti visi bendrosios nuosavybės objektų priežiūros veiksmai, jų atlikimo tvarka, terminai bei stebėjimų fiksavimo dokumentai.
22. Techninis prižiūrėtojas turi vykdyti teisės aktuose (STR 1.07.03:2017) nustatytas organizacines ir technines priemones sistemos būklei palaikyti, kad būtų išlaikytos jos savybės – būklę nuolat stebėti, įvertinti jos atitiktį privalomiesiems reikalavimams, nustatyti privalomųjų sistemos atnaujinimo darbų poreikį ir apie tai pranešti butų (patalpų) savininkams (naudotojams), kurie turi organizuoti nustatytų privalomųjų darbų finansavimą ir įgyvendinimą.
23. Apeliantė įrodinėdama, kad tinkamai atliko (duomenys neskelbtini) namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir įvykdė reglamente nurodytus veiksmus pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius dokumentus: Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopiją su nuolatinių stebėjimų įrašais žurnale, 2021 metų sezoninių apžiūrų aktus, 2016 ir 2019 m. ilgalaikius planus ir balsavimo dėl jų patvirtinimo protokolus, 2021-2022 metinius planus ir balsavimo protokolus, 2019 ir 2022 m. balsavimo dėl namo modernizavimo (renovacijos) balsavimo biuletenius ir protokolus. Pateikti balsavimo protokolai rodo, kad butų savininkai buvo abejingi administratoriaus iniciatyvoms dėl ginčo namo remonto.
24. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantė, gavusi 2022 m. vasario 24 d. ieškovės paklausimą dėl draudiminio įvykio aplinkybių, 2022 m. vasario 28 d. atliko neeilinę stogo dangos apžiūrą ( STR 1.07.03:2017, 88.2 p.) bei fotofiksaciją, bet stogo dangos pažeidimų nerado. Remdamasi šiais įrodymais atsakovė įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) buto užliejimas per stogą įvykti negalėjo. Atsakovė teigė, kad nei D. R. nei kiti butų savininkai iki įvykio ir po jo į UAB „Fabeta” dėl prastos stogo dangos nesikreipė. Apeliantė pateikė teismui 2021 metų namo priežiūros darbų išrašą, kuriame yra fiksuoti įvairūs butų savininkų prašymai bei pranešimai apie įvairias problemas ir atlikti darbai, tačiau nusiskundimų dėl pratekėjimo per stogo dangą nefiksuota.
25. Atsakovės liudytojas stalius V. S. kelis kartus teismui patvirtino, kad stogo danga gera, niekur nepažeista, o mastika profilaktiškai (savo nuožiūra) patepė stogo dangos jungtį su vertikalia siena kuri yra apie 40 cm aukščiau stogo dangos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė buto fotofiksacijos. Apeliantės vadybininkas į (duomenys neskelbtini) butą nepateko, nes niekas neatidarė buto durų.
26. Teismas neaptarė ir nesivadovavo UAB „Fabeta” staliaus V. S. liudijimu, kuris nurodė, kad stogo danga gera ir jis jos neremontavo.
27. Apeliantė taip pat įrodinėjo, kad ginčo buto sienos sudrėko per ilgą laiką dėl bute susidarančios drėgmės, kuri, nusėdusi ant vėsių sienų paviršių kondensavosi ir vis labiau drėkino sienas. Šį procesą galėjo lemti tai, kad langai pakeisti plastikiniais be orlaidžių, o butas galimai retai ventiliuojamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių apeliantės nurodytų aplinkybių skundžiamame sprendime nevertino ir dėl jų pagrįstumo nepasisakė.
28. Bendrosios nuosavybės prižiūrėtojo tikslus bei priežiūros veiksmus nustato Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (3, 6.1 p.) Statybos įstatymo (duomenys neskelbtini) str. 5 d. bei STR 1.07.03:2017 (VII skyrius), todėl teismas, vertindamas ar atsakovas tinkamai atliko savo pareigas, turėtų nustatyti kurių veiksmų, turėjusių įtakos žalai kilti, jis neatliko. Tačiau teismas, neaptaręs priežasčių ir motyvų, atmetė atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus – namo apžiūrų ir nuolatinių stebėjimų aktus, stogo dangos fotofiksaciją, savininkams pateiktus metinius planus ir ataskaitas, ilgalaikius planus, tame tarpe ir organizuotus balsavimus dėl namo modernizavimo. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas atliko STR Nr. 1.07.03:22017 VII skyriuje nurodytus namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės priežiūros veiksmus ir juos įformino nustatytos formos dokumentuose. Apeliantė įrodinėjo, kad priežiūros procese nenustatė stogo dangos pažeidimų, todėl jai nekilo pareigos nustatytos STR Nr.l.07.03:22017 93, 96 ir/ar 97 punktuose.
29. Šioje byloje ginčas kilo dėl faktinės aplinkybės – ar buvo kiaura stogo danga ar ne. Šios aplinkybės buvimas ar nebuvimas turi esminės reikšmės sprendimo objektyvumui ir teisingumui.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įrodymų, rėmėsi prielaida, kad stogo lietaus kanalizacijos įlajos iki 2022 m. vasario 19 d. nebuvo profilaktiškai pravalytos, sprendė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. namo apžiūros akte įrašytas lietaus kanalizacijos defektas „sumažėjęs įlajos pralaidumas” turėjo įtakos buto užliejimui. Tačiau apeliantės minėtose eksperto išvadose paaiškinta, kad stogo danga įrengta taip, jog užsikimšus vienai įlajai, vandens perteklius nubėga į kitą įlają ir yra nukanalizuojamas. Teismas nepasiūlė šalims apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo, todėl įrodymus vertino prielaidomis (CPK 185 str.).
31. Pažymėtina, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
32. Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, sprendimą priėmė visapusiškai neišanalizavęs bylai reikšmingų aplinkybių dėl sutarties pagrindu paskirto daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus byloje esančios administravimo sutarties nuostatų turinio, ja atsakovei nustatytų pareigų apimties, nepasisakyta dėl ieškovės ieškinio pagrindu įvardytų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pagrįstumo, nenustatyta tikroji žalos atsiradimo priežastis. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byla išnagrinėta neišsiaiškinus esminių aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės.
33. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo. Šiuo atveju bylą nagrinėjant iš naujo tikslinga šalims pasiūlyti svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti tikrąją buto užliejimo priežastį.
34. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo.
35. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teismas,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.