Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-135-779/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
e2S-135-779/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31099-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
A. J. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-135-779/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31099-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys A. J. C., bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis D. K., ir

Aprašomoji dalis

nust at ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. C. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti arba anuliuoti hipoteka įkeisto turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio hipotekos davėjui, pirmąsias pakartotines varžytynes, įvykusias (baigtas) 2019 m. spalio 3 d. (varžytynių Nr. 177439) dėl išieškojimo ir vykdymo neteisėtumų ir pažeidimų, dėl apgaulės ir suklaidinimo panaudojimo. Nurodė, kad įkeistas turtas, kurio vertė yra apie 65 000 Eur, buvo neteisėtai parduotas pirmosiose varžytynėse už pusę jo rinkos kainos – 29 000 Eur. Antstolis nesudarė galimybės pareiškėjui pasiūlyti įkeisto turto pirkėją.

2. Antstolis 2019 m. spalio 15 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį teismui. Nurodė, kad teismų sprendimais konstatuota, jog antstolis tinkamai organizavo įkeisto turto priverstinio realizavimo procedūrą bei tinkamai įkainojo areštuotą turtą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad į bylą pateiktas elektroninis laiškas patvirtina antstolio panaudotą apgaulę ir nutylėjimą. Pakartotinai nurodė, kad varžytynes laimėjęs asmuo galimai susijęs su išieškotoju. Pareiškėju teigimu, pirkėjas buvo fiktyvus. Pareiškėjas buvo apgautas ir nespėjo laiku pateikti antstoliui prašymo dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 konstatuota, kad antstolis, nustatydamas ginčo Turto rinkos vertę, pagrįstai atsižvelgė į 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktu nustatytą Turto rinkos vertę. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad antstolis, priimdamas 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą, kuriuo turtas įkainotas 25 000 Eur suma, taip pat 2019 m. birželio 10 d. patvarkymą, kuriuo nuspręsta turtą parduoti iš pirmųjų varžytynių bei nustatyti, kad pirmųjų varžytynių pradinė turto pardavimo kaina yra 20 000 Eur (25 000 Eur x 80 proc.), nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi turto vertės klausimas išspręstas įsiteisėjusia nutartimi, o pareiškėjo argumentai dėl turto netinkamo įkainojimo atmestini kaip nepagrįsti.

6. Teismas vertino, kad nėra įrodymų apie tai, kad skolininkas būtų suradęs areštuoto turto pirkėją, taip pat, kad turto pirkėjas būtų iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjęs 10 procentų CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos, dėl ko pareiškėjo argumentai apie tai, kad jis negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo dėl antstolio neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.

7. Teismas konstatavo, kad antstolis D. K., organizuodamas pirmąsias pakartotines turto varžytynes Nr. 177439, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir patenkinti visus pareiškėjo skundo prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pareiškėjo turtas buvo neteisėtai parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes antstolis nesilaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, ir kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas turėjo būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, ir tokiu neteisėtu būdu turtas buvo parduotas iš varžytinių už daugiau kaip dvigubai mažesnę nei jo reali rinkos kaina (už 29 000 Eur vietoje apie 65 000 Eur), nes buvo nustatyta per maža turto pradinė kaina, ir varžytinės negalėjo įvykti ir dėl akivaizdaus potencialių varžytinių dalyvių suklaidinimo (realios ir tikros informacijos apie turtą nuslėpimo). Pirmosios instancijos teismas šiais aplinkybes netinkamai įvertino.

8.2. Hipotekos davėjas dėl antstolio panaudotos sąmoningos apgaulės ir jo tyčinio suklaidinimo negalėjo laiku pasiūlyti savo pirkėjo, nes hipotekos davėjo atstovas (pareiškėjas) dar 2019 m. spalio 1 d. buvo nuvykęs į antstolio kontorą ir pateikė antstoliui žodinį jo prašymą dėl turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui, ir antstolis išaiškino jam, kad jokio raštiško prašymo jis neturi pateikti, o antstolis suderinęs su išieškotoju, pats paruoš visus reikiamus susitarimo dokumentus ir sustabdys varžytines. Pareiškėjas iš esmės buvo sąmoningai apgautas ir tyčia suklaidintas, nes jis negalėjo laiku pateikti antstoliui prašymą dėl turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui, ir jo pasiūlytas pirkėjas taip pat negalėjo dalyvauti varžytinėse, todėl pareiškėjas prašė antstolio ir teismo panaikinti (anuliuoti, panaikinti, pripažinti negaliojančiomis) neteisėtai įvykusias (baigtas) 2019 m. spalio 3 d. varžytines, ir panaikinti apgaulės ir suklaidinimo panaudojimo pasekmes (panaikinti įvykusias (baigtas) 2019 m. spalio 3 d. dienos varžytines), bei sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ir tolesnį priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė antstolio veiksmų neteisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį Nr. 41061 V/2011 dėl piniginių sumų išieškojimo iš pareiškėjo, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą.

12. Antstolis 2017 m. balandžio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. 2-DK-T-2034, kuriuo nutarta areštuoti įkaito davėjui A. J. C. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), bei skirti šiam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Negrita“.

13. 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktu Nr. 19-05-08A ekspertas K. K. nustatė, kad vertinamo turto bendra (turtinių vienetų junginio) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. gegužės 2 d.), yra 25 000 Eur.

14. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymu antstolis nusprendė vadovaujantis UAB „Negrita“ 2019 m. gegužės 8 d. parengtu ekspertizės aktu Nr. 19-05-08A įkainoti turtą 25 000 Eur suma.

15. Antstolis 2019 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nusprendė turtą parduoti iš pirmųjų varžytynių bei nustatyti, kad pirmųjų varžytynių pradinė turto pardavimo kaina yra 20 000 Eur (25 000 Eur x 80 proc.) (varžytynių Nr. 173056).

16. 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu pirmosios turto varžytynės Nr. 173056 paskelbtos neįvykusiomis, A. J. C. išaiškinta teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti turto pirkėją.

17. 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu nuspręsta parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių turtą, nustatyti pradinę turto kainą – 20 000 Eur (25 000 x 80 proc.), išaiškinta teisė pateikti antstoliui prašymą dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui.

18. 2019 m. spalio 3 d. įvyko turto varžytynės Nr. 177439, kuriose turtas parduotas už 29 000 Eur kainą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad įkeistas turtas (įkaito davėjui A. J. C. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)), buvo parduotas iš varžytinių už daugiau kaip dvigubai mažesnę nei jo reali rinkos kaina (už 29 000 Eur vietoje apie 65 000 Eur), nes buvo nustatyta per maža turto pradinė kaina; hipotekos davėjas dėl antstolio neteisėtų veiksmų negalėjo laiku pasiūlyti savo pirkėjo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikšmingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.

21. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad yra bylai svarbių prejudicinių faktų. Teismas prejudiciniais faktais laikė civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 (kuri išnagrinėta apeliacine tvarka (bylos Nr. e2S-1649-258/2019)) nustatytas aplinkybes, kad antstolis, priimdamas 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą, kuriuo turtas įkainotas 25 000 Eur suma, taip pat 2019 m. birželio 10 d. patvarkymas, kuriuo nuspręsta turtą parduoti iš pirmųjų varžytynių bei nustatyti, kad pirmųjų varžytynių pradinė turto pardavimo kaina yra 20 000 Eur (25 000 Eur x 80 proc.), nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

22. Vadovaujantis 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009).

23. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 (kuri išnagrinėta apeliacine tvarka (bylos Nr. e2S-1649-258/2019)) dalyvaujančiais asmenimis buvo A. C., A. J. C., BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis D. K., taigi tie patys asmenys, kaip ir šioje civilinėje byloje.

24. Kadangi minėtoje byloje pareiškėjas įrodinėjo aplinkybes, kad antstolis įkeistą turtą (įkaito davėjui A. J. C. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), pardavė iš varžytinių už ženkliai mažesnę nei jo reali rinkos kaina; antstolis nesudarė galimybės pasiūlyti turto pirkėją, nagrinėjant bylą buvo svarbios civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 (kuri išnagrinėta apeliacine tvarka (bylos Nr. e2S-1649-258/2019)) teismo nustatytos minėtos aplinkybės.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kad civilinėje byloje e2YT-21960-854/2019 (kuri išnagrinėta apeliacine tvarka (bylos Nr. e2S-1649-258/2019)) bei šioje civilinėje byloje šalimis yra ties patys asmenys ir byloje teismai nustatė aplinkybes, reikšmingas šiai bylai, šių aplinkybių pakartotinai nenustatinėjo ir vadovavosi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 teismų nustatytais prejudiciniais faktais.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 ir atitinkamai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1649-258/2019 konstatavo, kad antstolis tinkamai įvertino įkeistą turtą, pareiškėjas A. C. nepasinaudojo ir CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytinių paskelbimo specialiame tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją.

27. Remiantis išdėstytu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytoje byloje teismo nustatytomis prejudicinę galią turinčiomis (t. y. pripažintomis įrodytomis, kurių įrodinėti iš naujo nereikia) aplinkybėmis ir pripažino įrodytomis faktines aplinkybes, jog antstolis tinkamai įvertino įkeistą turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat turėjo remtis prejudiciniu faktu, kad pareiškėjas A. C. nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytinių paskelbimo specialiame tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją. Nors minėtu prejudiciniu faktu pirmosios instancijos teismas nesirėmė, skundžiamoje nutartyje padarė analogišką išvadą, kad pareiškėjo argumentai apie tai, kad jis negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo dėl antstolio neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Kadangi, kaip minėta, ginčas dėl antstolio veiksmų nustatant įkeisto turto vertę ir aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmais užtikrinant pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėją yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019, kuri yra įgijusi res judicata (t. y. išspręsto ginčo) galią, joje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados nebegali būti ginčijamos ir pakartotinai nustatinėjamos (CPK 279 str. 4 d.).

29. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kurias iš esmės ginčijamos prejudicinę galią įgijusios teismų išvados, pripažintini nepagrįstais, dėl ko atmestini.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės tinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė