Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1649-258/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2S-1649-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16148-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
A. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1649-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16148-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.5.21.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. pareiškimą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas A. C. pateikė 2019 m. gegužės 20 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Reg. Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 2) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos; 3) panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę antstolio nauju patvarkymu po jo šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Reg. Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453); 4) visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, antstolio nauju patvarkymu po jo šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Reg. Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453).

2. Nurodė, kad nesutinka su turto vertinimo akte Nr. 19-05-08A nurodyta turto verte. Pareiškėjo teigimu, eksperto nustatyta 25 000 Eur turto vertė neatitinka realios rinkos kainos.

3. Antstolis 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas A. C. pateikė 2019 m. birželio 17 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio 2019 m. birželio 10 d. patvarkymą Reg. Nr. S-19-174-8033 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 2) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos.

5. Antstolis 2019 m. birželio 20 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad turtas (tiek žemės sklypas, tiek jame esantis sodo namelis) galimai nebuvo apžiūrėti, konstatavo, jog Ekspertizės akte nurodyta, kad turtas buvo apžiūrėtas 2019 m. gegužės 2 d. Ekspertas ekspertizės akte taip pat nurodė, kad sodo namelis buvo apžiūrėtas tik iš išorės, vidaus patalpos nebuvo apžiūrėtos, nes vertinamo turto savininkas A. J. C. atsisakė patalpas parodyti ekspertui.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad 2009 m. balandžio 30 d. turtas buvo įvertintas UAB „Butas tau“ vertinimo pažyma 46 340 Eur, nurodė, kad 2009 m. atliktas įkeisto turto vertinimas nebėra aktualus šiuo metu dėl pasikeitusios rinkos situacijos. Pareiškėjo pateiktas namų kainų kitimo grafikas nelaikytinas įrodymu, galinčiu paneigti atliktos Turto vertės nustatymo ekspertizės išvadas, nes jis atspindi tik bendras kainų kitimo tendencijas, tačiau neteikia pagrindo išvadai, kad turto vertintojo nustatyta ir 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės akte užfiksuota Turto vertė neatitinka realios rinkos vertės. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad skaičiavimams lyginamuoju metodu rinkos vertei nustatyti buvo nepagrįstai paimti daugiau kaip prieš kelis metus (2017 m. gegužės mėn. ir 2018 m. kovo mėn.) įvykę nekilnojamojo turto sandoriai, nes nekilnojamojo turto kainos per paskutiniuosius metus padidėjo. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas pasirinko lyginamąjį metodą, kadangi rinkoje yra per trisdešimt šešis paskutinius mėnesius įvykusių analogiškų arba panašių į vertinamą objektą sandorių. Ekspertas nurodė, kad išanalizavo pirkimo–pardavimo sandorius, įvykusius 2016 m. birželio mėn.–2019 m. gegužės mėn. ir pateikė VĮ „Registrų centras“ fiksuotus sąlyginai panašaus savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis į vertinamą nekilnojamojo turto pardavimo atvejus. Ekspertas pasirinko 2017 m. gegužės mėn., 2017 m. liepos mėn. ir 2018 m. kovo mėn. sandorius, t. y. 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad antstolis patvarkyme dėl pirmųjų varžytynių nepagrįstai Turto vertę sumažino 20 proc. Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdymo proceso metu Turto vertės nustatymo ekspertizes atliko ekspertas K. K., kuris turi galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, K. K. taip pat yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti nei eksperto K. K. kompetencija ir jo tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiame ekspertizės akte nurodomos išvados dėl Turto vertės teisingumu.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

12.1. Antstolis selektyviai ir neteisingai taikė CPK teisines vykdymo nuostatas, kad vadovaujantis CPK 661 str. 2 d. (redakcija, galiojusia iki 2012-07-01 dienos) raginimas vykdant hipotekos nutartį dėl skolininko turto realizavimo nesiunčiamas. Raginimas vykdant hipotekos nutartį dėl skolininko turto realizavimo turėjo būti siunčiamas pareiškėjui, todėl antstolio patvarkymai ir aktas buvo neteisėti ir naikintini.

12.2. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), kad 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktu Nr. 19-05-08A eksperto K. K. nustatyta Turto bendra (turtinių vienetų junginio) rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., yra 25 000 Eur (nustatyta lyginamuoju metodu) yra teisinga. Toks vertinimas (aktas) buvo neracionalus ir nepagrįstas, nes įkeistas turtas pareiškėjui imant paskolą buvo jau vieną kartą vertintas turto vertintojo UAB „Butas Tau“. Antstolis turėjo skirti atlikti ekspertizę šiai įmonei.

Šalies argumentai

12.3. Antstolio 2019-04-15 dienos pranešimu reg. Nr. 2-DK-T-3409 negalėjo būti ekspertinei įstaigai perduotas vykdyti antstolio 2017-04-06 dienos patvarkymas reg. Nr. 2-DK-T-2034, nes tai turėjo būti padaryta tik antstolio nauju patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą. Visi tolesni antstolio patvarkymai ir ekspertizės aktas negalėjo būti priimti ir turėjo būti panaikinti.

12.4. Atliekant ekspertizę nepagrįstai buvo vertinami individualūs ginčo objekto požymiai 2019 metais. Pareiškėjo pateiktas 2009 m. atliktas įkeisto turto vertinimas buvo aktualus ir pareiškėjo pateiktas namų kainų kitimo grafikas laikytinas tinkamu įrodymu, galinčiu paneigti atliktos Turto vertės nustatymo ekspertizės išvadas. Pareiškėjo pateiktas grafikas atspindėjo kainų kitimo tendencijas 10 metų laikotarpiu. Pažymi, kad 2009 m. nekilnojamojo turto kainos buvo sumažėjusios dėl pasaulinės ekonominės krizės, o vėliau jos ženkliai padidėjo.

Šalies argumentai

12.5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. Ši teismo išvada neteisinga, nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES nuostatas, gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą.

12.6. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nei eksperto K. K. kompetencija ir jo tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizė buvo atlikta neteisėtai ir netinkamai, pažeidžiant įstatymus ir vykdymo tvarkos nuostatas, o nustatyta turto vertė buvo sumažinta daugiau nei kelis kartus. Todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą suabejoti ir eksperto K. K. kompetencija ir jo tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę.

Šalies argumentai

12.7. Kadangi 2019-07-10 dienos neteisėtos varžytinės parodė, kad net nuslėpus esminę informaciją nuo varžytinių dalyvių ir neteisėtai vykdant varžytines, turto kaina pakilo net kelis kartus, turto rinkos vertė yra iš esmės kitokia.

13. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

15. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis selektyviai ir neteisingai taikė CPK teisines vykdymo nuostatas, kad vadovaujantis CPK 661 str. 2 d. (redakcija, galiojusia iki 2012.07.01 dienos) raginimas vykdant hipotekos nutartį dėl skolininko turto realizavimo nesiunčiamas. Pareiškėjo nuomone, raginimas vykdant hipotekos nutartį dėl skolininko turto realizavimo turėjo būti siunčiamas. Pažymėtina, jog antstolis 2017-04-06 patvarkyme Nr. 2-DK-T-2034 detaliai paaiškino, kodėl pareiškėjui nebus siunčiamas raginimas vykdant hipotekos teisėjo nutartį dėl skolininko turto realizavimo. 2017-04-06 patvarkymas buvo persiųstas pareiškėjui el. paštu tą pačią dieną. Jei pareiškėjas su 2017-04-06 patvarkymu nesutiko, galėjo dėl šio patvarkymo per CPK įtvirtintą terminą paduoti skundą dėl antstolio veiksmų, o ne skundžiant 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 10 d. patvarkymus kartu ginčyti 2017 metais priimtą patvarkymą, kuriam apskųsti jau suėjęs 90 d. naikinamasis terminas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino, nes raginimo neišsiuntimas nėra šios bylos dalykas.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktu Nr. 19-05-08A eksperto K. K. nustatyta kaina yra teisinga (2019 m. gegužės 2 d., nustatyta kaina yra 25 000 Eur ). Pareiškėjo teigimu, toks vertinimas (aktas) buvo neracionalus ir nepagrįstas, nes įkeistas turtas pareiškėjui imant paskolą jau vieną kartą buvo vertintas UAB „Butas Tau“, todėl antstolis turėjo pavesti atlikti ekspertizę šiai įmonei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėju.

17. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

18. 2019-05-08 ekspertizės aktu Nr. 19-05-08A ekspertas K. K. nustatė, kad vertinamo Turto bendra rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2019-05-02, yra 25 000 Eur (nustatyta lyginamuoju metodu). UAB „Negrita“ turto vertintojas – teismo ekspertas K. K., turi turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 000376, 2007-02-28 išduotą Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos. Taip pat K. K. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-12-05 įsakymu Nr. 1R-280 yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Šis teisės aktas kaip ir kiti teisės aktai įstatymo nustatyta tvarka yra skelbiami viešai. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra nustatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų abejoti eksperto kompetencija. Pažymėtina ir tai, kad CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimą, nenumato, kad pasirenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės.

19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodomas 2009 m. atliktas įkeisto turto vertinimas nebėra aktualus šiuo metu dėl pasikeitusios rinkos situacijos. Pareiškėjo pateiktas namų kainų kitimo grafikas nelaikytinas įrodymu, galinčiu paneigti atliktos Turto vertės nustatymo ekspertizės išvadas, nes jis atspindi tik bendras kainų kitimo tendencijas. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atliekant ekspertizę buvo vertinami individualūs ginčo objekto požymiai 2019 metais. Taigi, pagrįstai buvo vadovaujamasi eksperto nustatyta turto verte, o ne pareiškėjo bendro pobūdžio nurodomomis aplinkybėmis, kad nekilnojamojo turto kainos kilo ir šioje vykdomojoje byloje turto kaina turėjo būti nustatyta didesnė.

20. Pareiškėjas nurodo, kad antstolio 2019-04-15 dienos pranešimu reg. Nr. 2-DK-T-3409 negalėjo būti ekspertinei įstaigai perduotas vykdyti antstolio 2017-04-06 dienos patvarkymas reg. Nr. 2-DK-T-2034, nes tai turėjo būti padaryta tik antstolio nauju patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu pareiškėjo argumentu, pažymi, kad vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas 2017-04-06 paskirti turto ekspertizę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė priverstinio vykdymo veiksmus iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik 2019-04-12, todėl antstolis pagrįstai nepriėmė naujo patvarkymo, o pasibaigus laikinosios apsaugos priemonėms tęsė veiksmus pradėtus iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, akivaizdu, kad vadovaujantis vykdymo proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais atnaujinus vykdymo veiksmus jie tęsiami nuo to paties veiksmo, kuriame buvo sustabdyti, kitaip vykdymo procesas neprotinga užsitęstų ir pažeistų išieškotojo interesus. Darytina išvada, kad antstolis pagrįstai ekspertinei įstaigai perdavė vykdyti antstolio 2017-04-06 dienos patvarkymą reg. Nr. 2-DK-T-2034, o ne priėmė naują patvarkymą skirti ekspertizę.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad antstolis vadovavosi CPK 681 ir 718 str. ir pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą nustatė 80 proc. mažesnę nei įvertino ekspertas. Pareiškėjo teigimu, reikėjo vykdomojoje byloje taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES nuostatas, numatančias, kad gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą. Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. CPK 718 str. įtvirtinta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 681 str. 4 d. jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis, remdamasis eksperto nustatyta turto rinkos verte, veikė pagal įstatymo suteiktus įgalinimus ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių turto vertei nustatyti, t. y. nustačius, kad atlikta ekspertizės išvados nekėlė jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo. Atsižvelgiant į šias CPK nuostatas, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai vadovavosi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis turto kainos nustatymą vykdomojoje byloje.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitos pareiškėjo nurodomos abstraktaus pobūdžio aplinkybės negali būti pripažintos, patvirtinančiomis neteisingą turto vertės nustatymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, turėjo visas galimybes kreiptis pas profesionalius turto vertintojus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjas nepasinaudojo ir CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytinių paskelbimo specialiame tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją, kuris nupirktų turtą už pareiškėjai priimtiną kainą. Pareiškėjas nepateikė net jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų bandant surasti pirkėją, ar kitų veiksmų, kad greičiau būtų padengta skola. Pačiam skolininkui elgiantis pasyviai ir nededant jokių pastangų, kad būtų greičiau išieškota skola, o taip atsižvelgiant į operatyvumo ir ekonomiškumo principus, atidėti antstolio tam tikrus veiksmus ar pratęsti terminą, kad pareiškėjas galėtų surasti pirkėją, nėra racionalu, be to būtų pažeisti išieškotojo interesai.

23. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rita Kisielienė