Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-322-1071/2024 pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. R.- T. dėl įpareigojimo šildyti patalpas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2023 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė įpareigoti atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip +10⁰C šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip + 14 ⁰C šilumos, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, paskirti atsakovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, pusę šios sumos skiriant ieškovei, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovei nuosavybes teise priklauso butas Nr. 2 pirmame namo aukšte ir butas Nr. 4 antrame namo aukšte. Atsakovei nuosavybes teise priklauso butas Nr. 1 pirmame namo aukšte, trečiajam asmeniui E. Š. nuosavybes teise priklauso butas Nr. 3 antrame namo aukšte. Daugiabutis namas yra trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, ginčo butas Nr. 1 yra daugiabučiame gyvenamajame name, nes name yra keturi butai. Name yra įrengtas vietinis centrinis šildymas – krosninis šildymas malkomis ir dujinis šildymas. Ieškovė jai priklausančius butus Nr. 2 ir Nr. 4 šildo dujomis, trečiasis asmuo E. Š. jai priklausantį butą Nr. 3 šildo briketais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-9 patvirtintų Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, kurių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, 20 punkte nustatyta – pastatų, atskirų jo dalių tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančias nenaudojamas patalpas užsandarinti, nesudarydami galimybių patekti pašaliniams asmenims ir nesukeldami neigiamos įtakos gretimų patalpų temperatūrai. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 1 žiemos laikotarpiu nešildomas jau daugiau nei 10 metų. Atsakovė patvirtino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negyvena. Šaltuoju metų laikotarpiu nešildomas daugiabučio namo butas gauna šilumą iš kitų greta esančių šildomų butų. Tam tikras šilumos kiekis į atsakovės butą Nr. 1 patenka iš ieškovės šildomo buto Nr. 2 ir trečiojo asmens buto Nr. 3. Be to, buto Nr. 1 langai yra seni, mediniai, nesandarūs, praleidžiantys orą. Namas yra be rūsių. Šaltuoju metų laikotarpiu šaltis per langus, grindis patenka į butą Nr. 1. Akivaizdu, kad šaltis iš nešildomo buto Nr. 1 skverbiasi per bendrą sieną į ieškovės butą Nr. 2 ir per lubas į trečiojo asmens butą Nr. 3. Pagal paskirtį nenaudojamos ir nešildomos buto Nr. 1 patalpos neigiamai veikia gretimų butų Nr. 2 ir Nr. 3 temperatūrą, nes ieškovė patiria šilumos nuostolius ir jai reikia nepagrįstai sunaudoti daugiau dujų savo buto Nr. 2 šildymui. Higienos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (toliau ir higienos norma HN 42:2009), nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose ir taikoma naudojant pastatus. Minėta higienos norma nustato, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18–22 °C. Nurodyta higienos norma nenumato nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama, tačiau tai savaime nereiškia, kad patalpos gali būti išvis nešildomos ir patalpose neturi būti užtikrinama tam tikra oro temperatūra. Taip pat nėra nustatyta, kokia turi būti gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, jei jose negyvenama. Todėl darytina išvada, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, kuriose negyvenama, neturėtų būti mažesnė nei namo bendrojo naudojimo patalpose, nes jose taipogi negyvenama. Higienos normoje HN 42:2009 nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpose (laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai) šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 14–16 °C. Dėl to negyvenamame bute Nr. 1 oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 14–16 °C. Atsakovė netinkamai naudojasi savo turtu, nes butas Nr. 1 yra nešildomas šaltuoju metų periodu. Atsakovė nesutinka, kad būtų patenkama į butą Nr. 1 siekiant išmatuoti patalpų oro temperatūrą. Be to, atsakovė, būdama informuota iš anksto, nesudarė sąlygų 2023 m. vasario 23 d. 9.30 val. atvykusiems Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistams patekti į butą Nr. 1 jo vizualiai apžiūrai. Toks atsakovės kliudymas turėtų būti vertinamas atsakovės nenaudai, konstatuojant, kad bute Nr. 1 nėra pakankama oro temperatūra.

2. Atsakovė I. R.-T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad šalys gyvena daugiabučiame (keturių butų) name. Tai užfiksuota 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/22/F-1459. Jas ir kitus namo butų, kitų patalpų bendraturčius sieja teisės, pareigos ir atsakomybė už bendrąja daline nuosavybės teise valdomas namo dalis, todėl nagrinėjamam ginčui aktualios bei taikytinos daiktinės teisės normos tiek, kiek jos reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teises į namo butų, kitų patalpų savininkų bendrai valdomas namo dalis, tarp jų ir šildymo sistemą bei iš to kylančias teisines pasekmes. Tačiau kiekvieno buto savininkai – tiek ieškovė, tiek atsakovė – naudoja savo asmeninės nuosavybės teise priklausančias šildymo sistemas. Ieškovė – dujinį šildymą, atsakovės butas šildomas krosnimi – malkomis. Atsakovė nėra šilumos tiekėja ir negali būti įpareigota ja būti būstų šildymo aspektu. Atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negyvena, butas paveldėtas iš tėvų ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės, kad jos bute būtų ieškovės pageidaujama temperatūra. Ypač, įvertinant tai, kad šalys neturi bendrosios dalinės nuosavybės šildymo sistemos atžvilgiu, kiekviena šalis savo patalpomis disponuoja savarankiškai ir naudojasi autonominėmis šildymo sistemomis, nepriklausomai nuo kitų būstų savininkų. Ieškovė privalo užtikrinti įrangos atitiktį įstatymo nustatytiems reikalavimams ir tinkamą funkcionavimą, kad būtų išvengta jos nurodomų bute esančių dėl drėgmės ir nepakankamos temperatūros pasekmių. Konkrečiu atveju būtent atsakovė yra nukentėjusi šalis esamo ginčo situacijoje. Ieškovė per daugybę metų po atlikto remonto (kaip ji nurodo) neatliko darbų, siekiant tinkamo stogo konstrukcijų, čerpių dangos išsaugojimo rezultato. Ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, prižiūrėti namo patalpas tinkamai ir sąžiningai. Antstolės pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ieškovei priklausanti namo dalies išorinė siena apkalta dailylentėmis, net vizualiai matoma, kad ieškovės buto kambarių langai aprasoję. Taip pat pateikta stogo čerpių įlūžusi dalis, tai tiesiogiai sąlygoja kritulių, drėgmės skverbimąsi ir į atsakovės butą per visas namo sienas. Be to, jokie namo inventorinių bylų dokumentai nefiksuoja, kad būtų suderinti su institucijomis, įregistruoti valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centre ieškovės atliktos priestatų statybos.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad butas Nr. 1 yra nešildomas pereinamuoju laikotarpiu ir žiemą jau beveik 20 metų, taip pat butas nevėdinamas. Šiame bute niekas negyvena jau daug metų. Jos butas yra Nr. 3, antrame aukšte virš buto Nr. 1. Butų Nr. 1 ir Nr. 3 šildymas yra krosnimis ir malkomis, todėl savo butą šildo malkomis. Butų Nr. 2 ir Nr. 4 šildymas buvo pakeistas iš krosninio į centralizuotą dujinį, todėl šie butai šildomi dujomis. Šiuose butuose nuolat gyvenama ir jie yra prižiūrimi. Dėl nešildomo buto Nr. 1, bute Nr. 2 dauginasi pelėsis. Taip pat dėl nešildomo buto Nr. 1 ji, šildydama savo butą Nr. 3, sudegina žymiai daugiau malkų ir todėl šildymo sezonais nuolat turi papildomų išlaidų.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje e2-841-991/2023 ieškovės V. J. patikslintą ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovę I. R.-T. esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip plius 10 ⁰C šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimu priimtas ieškovės V. J. patikslinto ieškinio atsisakymas dėl reikalavimo paskirti atsakovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pusę šios sumos skiriant ieškovei. Teismas bylos dalį dėl reikalavimo paskirti atsakovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pusę šios sumos skiriant ieškovei, nutraukė. Teismo sprendimu ieškovės V. J. patikslintas ieškinys atmestas. Teismas nutarė priteisti iš ieškovės V. J. 3 555,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. R.-T.

7. Teismas nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra bendros šildymo sistemos, kurią pagal anksčiau nurodytas teisės normas būtų galima laikyti šalių bendrąja daline nuosavybe valdomais objektais.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nėra nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama, tą patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos bylai pateiktas Klaipėdos departamento 2023 m. vasario 22 d. raštas Nr. (3-12 15.1.1 Mr)2-7823, kuriame nurodyta, kad Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nėra nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama.

9. Teismas nusprendė, kad ginčo situacijai yra aktuali Reglamento STR 2.09.02:2005 3 priede ,,Pakankama oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas gyvenamosiose ir viešosios paskirties patalpose“ numatyta teisės norma, kuri nustato, kad oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti iki 28 C, šaltuoju metų periodu 18–26 C, bei kurioje yra įtvirtinta išimtis, reglamentuojanti, jog šaltuoju metų periodu, kai žmonės patalpose nenusivelka viršutinių drabužių, patalpos oro temperatūra priimama nuo 8 iki 14 ˚C.

10. Teismo vertinimu, sprendžiant byloje iškilusį ginčą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų šildymo, Šilumos ūkio įstatymo nuostatos taip pat nėra taikytinos, nes daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kiekvienam savininkui (taip pat ir atsakovei) priklausantys butai yra šildomi autonomiškai, jie nėra prijungti prie centrinės šildymo sistemos ir šildymas yra tiekiamas ne centralizuota tvarka (gyvenamojo namo šildymo būdas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotas: ,,vietinis centrinis šildymas“), taip pat tai, kad ginčo name nėra įsteigta bendrija, bendraturčiai neturi namo administratoriaus, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų taisyklių „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 65 punktas numato, kad vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant taisyklių I priedo 27 punkto higienos normų (t. y. Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“).

11. Teismas nusprendė, kad byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog nenaudojamos ir nešildomos atsakovės buto patalpos kažkaip neigiamai veikia ieškovės patalpas, jų būklę ar ieškovės patalpų temperatūrą ir tokiu būdu ieškovė patiria kokią nors žalą ar didesnes išlaidas savo butui šildyti. Konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai, ne aukštesnei kaip +10 ⁰C, šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė V. J. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti – įpareigoti atsakovę I. R.-T., esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip + 10 ⁰C, šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip + 14 ⁰C, priteisti bylinėjimo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Higienos normos Nr. HN 42:2009 reglamentavimą. Higienos normoje Nr. HN 42:2009 nustatyti mikroklimato parametrai gyvenamųjų pastatų patalpose, kurie taikomi nepriklausomai nuo to, ar šiose patalpose faktiškai yra gyvenama ar negyvenama.

12.2. Pažymi, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl jų rašte pateikiama specialistų nuomonė dėl teisės aktų nuostatų taikymo negali būti traktuojama kaip oficiali išvada teisės aktų aiškinimo prasme.

12.3. Neteisingai išaiškinus Higienos normos HN 42:2009 taikymo sąlygas, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo situacijai yra aktuali Reglamento STR 2.09.02:2005 3 priede ,,Pakankama oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas gyvenamosiose ir viešosios paskirties patalpose“ numatyta teisės norma, kuri nustato, kad oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti iki 28 ⁰C, šaltuoju metų periodu 18–26 ⁰C ir kurioje yra įtvirtinta išimtis, reglamentuojanti, jog šaltuoju metų periodu, kai žmonės patalpose nenusivelka viršutinių drabužių, patalpos oro temperatūra priimama nuo 8 iki 14 ⁰C.

12.4. Atsakovei šaltuoju sezonu nešildant patalpų, tam tikra temperatūra atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute laikosi tik dėl to, kad savo patalpas šildo ieškovė ir trečiasis asmuo E. Š., o ieškovė ir trečiasis asmuo E. Š. atitinkamai patiria didesnes išlaidas būsto šildymui. Taigi atsakovė, nešildydama patalpų, savo butą šildosi gretimų butų savininkų sąskaita.

12.5. Atsakovei nepateikus įrodymų apie jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančią temperatūrą šaltuoju sezonu ir neleidus atlikti patikrinimą bute, aplinkybes, kurias galėtų paneigti ar patvirtinti nepateikti įrodymai, turi būti įvertinti šių įrodymų nepateikusios šalies, t. y. atsakovės, nenaudai. Atsakovė neįrodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute šaltuoju sezonu būna apie +10 ⁰C temperatūra.

12.6. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, kad „bylą nagrinėjant antrą kartą, ieškovė teismo posėdžio metu nebeakcentavo aplinkybės, jog nešildomos atsakovės patalpos įtakoja pelėsių atsiradimą jos bute, netgi priešingai – paaiškino, jog jos bute pelėsis palaipsniui nyksta ir jo beveik nebėra“, iš tikro ieškovė paaiškino, kad pelėsį nuolat nuo vonios sienų nuvalo šiame bute gyvenanti nuomininkė.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. R.-T. prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą (jo dalį), o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai išanalizavo faktines aplinkybes, nurodančias, kad šalių namas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra daugiabutis, tačiau pastatas pastatytas 1936 metais, kad 4 jo privatūs butai yra šildomi autonomiškai, jie nėra prijungti prie centrinės šildymo sistemos, kad šalys neturi bendrosios dalinės nuosavybės šildymo sistemos atžvilgiu, kad ginčo name nėra įsteigta bendrija, kad bendraturčiai neturi namo administratoriaus, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, kad namas nepriklauso savivaldybės fondui (sprendimo 44 p.). Atsakovės įsitikinimu, yra pagrįstas teismo vertinimas, kad, sprendžiant byloje iškilusį ginčą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų šildymo, Šilumos ūkio įstatymo nuostatos nėra taikytinos.

13.2. Atsakovės nuomone, apeliantė visiškai nepagrįstai ignoruoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2023 m. vasario 22 d. raštas Nr. (3-12 15.1.1 Mr)2-7823, analizuojantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 taikymą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip kompetentingų specialistų išvada, kurios ignoruoti nėra jokio pagrindo.

13.3. Atsakovės nuomone, apeliantės reikalavimas, kad atsakovė šildytų savo butą, nors jame negyvena, niekaip nesusijęs su neigiama įtaka ieškovės buto būklei. Priešingai, atsakovės nuomone, kiekvieno pakankamai apdairaus ir protingo, rūpestingo asmens vertinimu, turėtų būti suprantama, kad apeliantės vonia dėl jos eksploatavimo savybių – nuolatinės drėgmės, besikaupiančių garų, nepakankamos ventiliacijos – yra jos pačios netinkamai eksploatuojama patalpa.

13.4. Atsakovė nurodo, jog apeliantė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek teikdama skundą ignoravo antstolės V. D. 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/22/F- 1459 nustatytas aplinkybes bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-730/2023 nustatytus įrodinėjimo įpareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Remiantis bylos duomenimis, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (butas Nr. 2 pirmame aukšte ir butas Nr. 4 antrame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagal 2013 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6705. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 2-3035-642/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. 2A-9-538/2010, pagal 2013 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį pastatui (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys gyvenamojo namo (butas Nr. 1 pirmajame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagal 2017 m. liepos 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5998. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 24/100 dalys gyvenamojo namo (butas Nr. 3 antrame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagal 2013 m. sausio 22 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 941, 2013 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 943.

17. Ieškovės atstovas 2022 m. spalio 14 d. su pretenzija „Dėl patalpų nešildymo“ kreipėsi į atsakovę, ja (pretenzija) įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip nuo 2022 m. spalio 21 d. pradėti šildyti ir vėdinti jai nuosavybes teise priklausančias gyvenamąsias patalpas pirmajame namo aukšte adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų 18–22 ⁰C, o santykinė oro drėgmė sudarytų 35–60 procentų, vadovaujantis Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklėmis. Pretenzijoje nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas pereinamuoju laikotarpiu ir žiemą nešildomas ir nevėdinamas jau beveik 20 metų. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento sveikatos apsaugos skyrius 2013 m. balandžio 25 d. surašė Sanitarinio patikrinimo aktą Nr. SV4-24. Akte buvo konstatuota, kad butas Nr. 1 yra nešildomas ir nevėdinamas. Nustatyti Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių 19 ir 29 punktų pažeidimai. Aktu buvo reikalaujama šildyti gyvenamąsias patalpas esant vidutinei lauko temperatūrai <+10⁰C. Šis įpareigojimas nėra vykdomas ir butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra šildomas iki šiol. Pretenzijoje pažymėta, kad pagal paskirtį nenaudojamos, neprižiūrimos ir nešildomos gyvenamojo namo patalpos neigiamai veikia gretimų patalpų temperatūrą bei lėmė pelėsių dauginimąsi, tai daro žalą ieškovei priklausančiam turtui.

18. Atsakovės atstovė 2022 m. lapkričio 25 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovės atstovui atsakymą į 2022 spalio 14 d. pretenziją „Dėl patalpų nešildymo“, jame nurodė, kad su pateikta ieškovės pretenzija nesutinka, kadangi pretenzijoje nenurodyta, jog ieškovei aktualūs klausimai buvo spręsti su namą administruojančia įmone, pasigesta teisiškai pagrįsto, nedviprasmiško nurodomų aplinkybių pagrįstumo ir konstatavimo, pretenzijoje nurodomas 2013 m. balandžio 25 d. patikrinimo aktas Nr. SV4-24 yra surašytas nedalyvaujant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturtei I. R.-T., nesuprantama, kodėl, nei akte, nei pretenzijoje neužfiksavus faktinių aplinkybių atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra teigiama, kad 1-ojo buto gyvenamieji kambariai ir tualetas visiškai nesivėdina, atsakovė tokius teiginius neigia. Beveik dešimties metų senumo pretenzijoje nurodomas aktas nurodo, kad nešildomas ir antrajame aukšte esantis butas Nr. 4, kuris su atsakovei keliamais reikalavimais niekaip nesusijęs. Pažymėta, kad, kalbant apie buto šildymo klausimus, turi būti įvertinama, kad, net centralizuotai tiekiant šildymo paslaugas gyventojams, nustatyta bendroji taisyklė, kad šildymas nepradedamas, nesant oro temperatūrai tris paras žemiau 10⁰C, taip pat, keliant reikalavimus privataus buto savininkei, neatsižvelgiama į dabartinėje ekonominėje finansinėje situacijoje esančių gyventojų sprendimus ir jų poreikių tenkinimo galimybes, atsižvelgiant į visas infliacijos sukeltas pasekmes Lietuvos Respublikoje ir kylančių kainų bei šildymo kaštų išlaidas. Daug reikšmingesnė yra ta aplinkybė, jog virš ieškovei esančio buto yra kiauras ir neremontuojamas stogas. Kaip tai tiesiogiai veikia jos buto būklę, pretenzijoje neįvardijama.

19. Antstolės V. D. 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/22/F- 1459 nurodyta, kad atsakovės prašymu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, konstatuotos faktinės aplinkybės, siekiant užfiksuoti, kiek butų yra pastate Nr. 8, pareiškėjai (atsakovei) priklausančio buto ribojimąsi su kitais pastate esančiais butais, pastato šildymo būdą, bendrą namo stogo ir fasado būklę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Konstatuota, kad pastato dalis, kurioje yra butai Nr. 2 ir 4, apkalta plastikinėmis lentelėmis, iš lauko matoma, kad buto Nr. 2 langai pietinėje ir rytinėje namo pusėje viduje užrasoję; pareiškėjai (atsakovei) priklausantis butas Nr. 1 su butu Nr. 2 ribojasi tik viena vidine siena, kuri yra virtuvėje patalpa Nr. I-2 ir koridoriuje Nr. I-1 , iš pareiškėjos buto pusės ši siena apdirbta, apdaila nerodo jokių pažeidimų, kurie galėtų atsirasti nuo drėgmės, t. y. nėra pelėsio, plytelės neatšokusios, kartoninė apdailos plokštė neišpūsta, dailylentės nesupuvusios (pridedamos patalpų Nr. I-1 ir Nr. I-2 besiribojančios sienos nuotraukos); patalpoje Nr. I-3 sienos sausos- – nesupelijusios, užfiksuota drėgmės padaryta žala kambario kampe ties lubomis; patalpoje Nr. I-4 sienos sausos – nesupelijusios, neužfiksuoti jokie pažeidimai; ant įėjimo į namą durų yra senas užrašas su keturių butų skaičiumi, pirmajame daugiabučio aukšte buto Nr. 2 durys užmūrytos, į butą patenkama per priestate įrengtą įėjimą, antrame aukšte užfiksuotos dvejos butų durys; namo laiptinėje užfiksuota įvadinė dujų spinta, iš jos atšakos nuvestos į butus Nr. 2 ir Nr. 4, taip pat užfiksuoti dujinių katilų kaminai, išeinantys iš butų Nr. 2 ir Nr.4; prie šiaurinės pastato sienos, ties patalpomis Nr. II-2 ir II-3 pastatytas priestatas, per kurį patenkama į butą Nr. 2; pastato dalies, esančios virš butų Nr. 1 ir 3, stogas senas – čerpinis, o pastato dalies, esančios virš butų Nr. 2 ir Nr. 4, atnaujintas, naujos ir senos stogo dangos sandūroje nesuformuotas joks perėjimas / sudūrimas; ties sandūra tarp čerpinio ir šiferinio stogo dangų paliktas tarpas, nukritusi kraiginė čerpė; plastikinės sienų apdailos lentelės ties butu Nr. 4 taip pat išlūžinėjusios, stogo apskardinimai ir lietvamzdžiai surūdiję – deformavęsi; kieme, prie pareiškėjai (atsakovei) priklausančio garažo Nr. 3G1p praktiškai prišlietas kitas statinys (pažymėta raudonai), kurį, pareiškėjos (atsakovės) teigimu, pastatė butų Nr. 2 ir 4 savininkas; tarp pastatų paliktas ~30–40 cm tarpas (pridedamos schemos, fotonuotraukos).

20. Ieškovė pateikė atsakovei priklausančio buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, fasado fotonuotraukas (DOK-5025, 1-4 fotonuotraukos), iš kurių matyti, jog namo fasadas yra nutrupėjęs, taip pat buto Nr. 2 vonios kambario fotonuotraukas (DOK 10832, 1-2 fotonuotraukos) ir buto Nr. 3 kambario fotonuotraukas (DOK-10832, 3-4 fotonuotraukos), iš kurių matyti, kad ant sienų kaupiasi pelėsis.

21. Iš pateiktos elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovės atstovas 2023 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistus, siekiant atlikti patikrinimą patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (numatyta data 2023 m. vasario 23 d., 9.30 val.). Apie numatomą patikrinimą ieškovės atstovas 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės atstovę, prašydamas sudaryti sąlygas savivaldybės specialistams patekti į patalpas. Atsakovės atstovė 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir poįstatyminiuose aktuose įtvirtintu privataus asmens būsto neliečiamumo principu, neturi jokio pagrindo nurodyti atsakovei ar įpareigoti ją sudaryti sąlygas patekti savivaldybės specialistams į jos privatų gyvenamąjį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovės atstovas 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku pakartotinai kreipėsi į atsakovės atstovę, informuodamas, kad Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistai patikrinimo metu pagal savo įgaliojimus vizualiai apžiūrės patalpas, kokia vietinio patalpų šildymo sistema, šildymui naudojama įranga ir medžiagos ir kt., prašė sudaryti sąlygas savivaldybės specialistams 2023 m. vasario 23 d. 9.30 val. patekti į patalpas. Atsakovės atstovė elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, jog atsakymas buvo pateiktas 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu.

22. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir NVSC) Klaipėdos departamento 2023 m. vasario 22 d. rašte Nr. (3-12 15.1.1 Mr)2-7823 nurodyta, kad NVSC pagal asmenų prašymus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-1179 „Dėl Sričių, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo patvirtinimo“ 1.2 punktą, pagal kurį vertina gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, oro drėgmę ir oro judėjimo greitį dėl ūkinės komercinės veiklos veiksnių, galinčių turėti įtakos visuomenės sveikatai, pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081„Dėl Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“, kurioje nustatyti mikroklimato parametrai, reikalavimus. Iš informacijos, kuri nurodyta prašyme, darytina išvada, kad patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ūkinė veikla nėra vykdoma. Šilumos vartojimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Šilumos vartojimo kontrolė nepriklauso Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje numatytai NVSC kompetencijai. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nėra nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama.

23. Iš atsakovės pateiktos 2016 m. sausio 7 d. akcinės bendrovės (toliau ir AB) AB ,,Klaipėdos vanduo“ pažymos Nr. 2016/ S.03-53 matyti, kad atsakovė nenaudoja vandens ir jis nėra jai tiekiamas. Pažymoje nurodyta, kad sutartis dėl vandens tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pasirašyta su V. J. ir E. Š.. Apie J. R. priklausančioje namo dalyje suvartotą vandens kiekį informacijos neturi, kadangi vanduo į šį pastatą yra tiekiamas vienu įvadu. Sutartis su J. R. nėra sudaryta ir paslaugos jos vardu neteikiamos.

Dėl atsakovės atsiliepimų į apeliacinį skundą

24. Byloje yra pateikti du atsakovės atsiliepimai į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė 2024 m. kovo 28 d. prašyme nurodė, kad dėl techninės klaidos į EPP sistemą buvo įkeltas neaktualios redakcijos atsakovės atsiliepimas (DOK-15298), teigiama, kad atsakovės atstovė nedelsiant į EPP sistemą įkėlė aktualios redakcijos atsiliepimą į apeliacinį skundą (DOK-15339) ir prašė juo vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas nurodytas aplinkybes, vadovaujasi atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-15339) ir atsižvelgia į jame nurodomus argumentus, atsikirtimus.

Dėl buto šildymo, įpareigojimo šildyti butą

25. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), pažymėjęs, kad nors 1936 m. statybos gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu, nustatė, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad name yra įrengta tik vietinė šildymo sistema (kuri reiškia, jog kiekviena iš šalių autonomiškai naudojasi joms nuosavybės teise priklausančia šildymo sistema ir bendros šildymo sistemos, kurią būtų galima laikyti šalių bendrąja daline nuosavybe valdomais objektais, nėra), bei tai, jog atsakovė jai priklausančiame bute Nr. 1 negyvena, šiose patalpose taip pat nėra vykdoma ir ūkinė komercinė veikla. Teismas nusprendė, kad jokia teisės norma neįpareigoja atsakovės šildyti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas užtikrinant, kad šaltuoju metu laikotarpiu oro temperatūra jose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos. Teismas nenustatė ir žalos fakto, padaryto ieškovės butui dėl atsakovės veiksmų (neveikimo).

26. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtintos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nurodytą žodžio „gyvenamųjų“ pastatų reikšmę, susiedamas žodį „gyvenamųjų“ tiesiogiai su faktišku gyvenimu tose patalpose. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad minėtoje Higienos normoje Nr. HN 42:2009 nėra reglamentuota, kokia temperatūra turi būti palaikoma gyvenamuosiuose patalpose, jose negyvenant. Apeliantė tikina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė netinkamai naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu buto šaltuoju metų laikotarpiu jo nešildydama, pažeidžia ir nesilaiko Higienos normoje HN 42:2009 nustatytų minimalių mikroklimato parametrų ir pažeidžia kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų ir bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir neteisingai taikė materialinės teisės normas.

27. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

28. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 13 punktą). Tačiau svarbu pažymėti, kad, be specializuotų teisės aktų reikalavimų, taip pat turi būti paisoma bendro įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad būtų nepažeistos kitų asmenų teisės (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

29. Kaip teisingai nurodo apeliantė, šiuo atveju bylos kontekste šalių teisinius santykius tampriausiai reglamentuoja bendraturčių teisiniai santykiai, Higienos norma Nr. HN 42:2009 bei Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklės. Minėtų taisyklių IV skyriuje „Privalomi prevenciniai veiksmai gyventojų sergamumui mažinti“ nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrai (oro temperatūra, temperatūrų skirtumai, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis) turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ pateikiamas ribines vertes (38 punktas).

30. Aktualu ir tai, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus, negyvenamuosius pastatus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 5.1 punktas). Kaip žinoma, ieškovė ir atsakovė bei trečiasis asmuo gyvena daugiabučiame gyvenamajame name / pastate (trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 6.3 punktas). Higienos normoje Nr. HN 42:2009 nurodoma, kad gyvenamosios patalpos – bute įrengti kambariai, taip pat atskiri kambariai, įrengti gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (namuose) (II skyrius „Sąvokos ir apibrėžimai“). Higienos normoje Nr. HN 42:2009 nurodoma, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18–22 °C (lentelė Nr. 1). Minėta, kad Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nėra nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė faktiškai negyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 1, bei tai, kad atsakovė jai priklausančių patalpų šaltuoju sezonu nešildo, be to, kompetentingų institucijų patikrinti, kokia 2023 m. vasario 23 d. jos bute palaikoma temperatūra, neįleido.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kitą svarbų šios bylos aspektą, kurį būtina ištirti ir įvertinti. Šioje byloje būtina nustatyti (atitinkama ieškovei įrodyti) (CPK 12, 178 straipsniai) priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų (buto nešildymo) ir ieškovės patiriamos žalos ir (ar) jos teisių pažeidimo. Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-730/2023, grąžindamas civilinę bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pareikštus reikalavimus, nenustatė priežastinio ryšio tarp patalpų nešildymo fakto ir žalos pastato konstrukcijai (sienoms).

32. Apeliantės vertinimu, tokių kategorijų bylose esant nustatytam faktui dėl patalpų nešildymo ir nesant pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo, ieškovui nereikia įrodinėti deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltės. Jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo nustatinėti priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo nešildant buto) ir ieškovei padarytos žalos, kuria ieškovė patyrė padidėjus šildymo sąnaudoms ir atsiradus pelėsiui. Pagal pareikštą ieškinio dalyką nėra pagrindo nustatinėti priežastinio ryšio, nurodyto Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartyje, t. y. nustatinėti priežastinio ryšio tarp patalpų nešildymo fakto ir žalos pastato konstrukcijai (sienoms), siekiant įvertinti, ar daugiabučiame name apeliantės patalpų nešildymo faktas veikia pastato konstrukcijų tvirtumą ir stabilumą, pelėsio atsiradimą gretimų patalpų sienose, įvertinti ar šiuo atveju pelėsio atsiradimo priežastis yra atsakovės veiksmai, o ne faktiniai pastato trūkumai, nes tai peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos tinkamai prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. konkrečiai – šildyti atsakovei priklausantį butą. Dėl to ieškovė neturėjo papildomai įrodinėti ir teikti bylai įrodymus, jog nenaudojamos ir nešildomos atsakovės buto patalpos kažkaip neigiamai veikia ieškovės patalpas, jų būklę ar ieškovės patalpų temperatūrą ir tokiu būdu ieškovė patiria kokią nors žalą ar didesnes išlaidas savo butui šildyti.

33. Tačiau be to, kas nurodyta, apeliantė teigia ir tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo E. Š. patiria didesnes išlaidas būsto šildymui. Taip pat tai, kad nešildomos atsakovės patalpos daro įtakos pelėsių atsiradimui jos bute. Nesutinka su teismo argumentais, kad jog jos bute pelėsis palaipsniui nyksta ir jo beveik nebėra. Nurodė, kad pelėsį nuolat nuo vonios sienų nuvalo šiame bute gyvenanti nuomininkė L. C., kuri buvo apklausta kaip liudytoja bylą nagrinėjant pirmą kartą). Be to, nurodė, kad ieškovė yra pateikusi atsakovei priklausančio buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fasado fotonuotraukas (DOK-5025, 1-4 fotonuotraukos), iš kurių matyti, jog namo fasadas yra nutrupėjęs, taip pat buto Nr. 2 vonios kambario fotonuotraukas (DOK 10832, 1 -2 fotonuotraukos) ir buto Nr. 3 kambario fotonuotraukas (DOK-10832, 3-4 fotonuotraukos), iš kurių matyti, kad ant sienų kaupiasi pelėsis.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006).

35. Taigi, nors šiuo atveju apeliantė akcentuoja, kad pagal pareikštą ieškinio dalyką nėra pagrindo nustatyti priežastinio ryšio tarp patalpų nešildymo fakto ir žalos pastato konstrukcijai (sienoms), iš esmės ji akcentuoja dėl patalpų nešildymo jai kylančias neigiamas pasekmes. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nei žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio, t. y. to, ar atsakovės neveikimas (buto nešildymas) sukelia atsakovės turtui žalą ar daro įtakos ieškovės padidėjusioms šildymo (sunaudojamų dujų) sąskaitoms, neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Svarbu ir tai, kaip teisingai paminėjo teismas, byloje nėra jokių įrodymų, jog nenaudojamos ir nešildomos atsakovės buto patalpos kažkokiu būdu neigiamai veikia ieškovės patalpas, jų būklę ar ieškovės patalpų temperatūrą ir tokiu būdu ieškovė patiria kokią nors žalą ar didesnes išlaidas savo butui šildyti (CPK 12, 178 straipsniai).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo įrodyta ir tai, jog pelėsio atsiradimo priežastis yra atsakovė neveikimas – patalpų nešildymas šaltuoju / žiemos laikotarpiu, kad atsakovės neveikimas daro ieškovės gyvenamąją aplinką (butą) netinkama (nesveika) gyventi (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įrodymus pateikia ta šalis, kuri teigia, o ne ta, kuri neigia (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų dėl priežastinio ryšio, dėl konkrečios žalos apeliantė nepateikė, ieškovės ekspertizės pirmosios instancijos teisme atsisakė nesumokėdama užstato.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės teisių pažeidimo /galbūt kilusios žalos (padidėjusios sąskaitos, žala butui)) nagrinėjamu atveju yra pernelyg nutolęs. Kitaip tariant, atsakovės buto nešildymas šaltuoju metų laikotarpiu nėra ieškovės įrodinėjamo teisių pažeidimo ir (ar) žalos tiesioginė pasekmė. Dėl to visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio, kartu ir ieškovės teisių pažeidimo, egzistavimo.

39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė ieškovės reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė (ieškovė), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.

40. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

Dėl kitų argumentų

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, dėl to skundžiamas sprendimas (jo dalis) paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos / nekompensuotinos.

44. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.