- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-705-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01340-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01340-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija
34.1.;34.3.;102.5.;121.21.
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-674/2013, iškeltoje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui E. Š., tretiesiems asmenims notarei A. S., S. G., N. Š., E. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir termino priimti palikimą pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. Š. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pratęsti jam terminą mirusio tėvo A. Š. palikimui priimti, 2) panaikinti 2005 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. ASR2970 ir taikyti restituciją, 3) priteisti iš atsakovo E. Š. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. jam paskambino B. Š., kuri paklausė, kodėl jis nepriėmė savo mirusio tėvo A. Š. palikimo. Ji pasakė, kad teismuose sprendžiamas ginčas tarp jos ir atsakovo E. Š. dėl iškeldinimo. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė dokumentus, kad jis yra priėmęs ieškovo mirusio tėvo A. Š. palikimą. Nuvykęs pas notarę A. S. ieškovas sužinojo, kad po jo tėvo A. Š. mirties palikimą priėmė tėvo brolis E. Š.. Ieškovas mano, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas atsakovui neteisėtai, nes išduotas mirusiojo broliui, o ne vaikams. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes nepranešė jam apie tėvo mirtį. Apie tėvo mirtį sužinojo praėjus maždaug dviem savaitėm po laidotuvių. Jo tėvas A. Š. piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to jų santykiai buvo sudėtingi. Per laidotuvių ketvirtines atsakovas nurodė, kad jo tėvas yra pragėręs turtą ir paliko daug skolų. Atsakovas su jo tėvu palaikė gerus santykius, todėl netikėti atsakovu jam nebuvo pagrindo. Atsakovas paveldėjo jo tėvo turtą, melagingai nurodydamas notarei, kad nėra kitų paveldėtojų. Ieškovas pats nesikreipė į notarę dėl palikimo priėmimo, nes atsakovas jam melavo, kad tėvas pragėrė turtą ir turi tik skolas. Prašo teismo panaikinti 2005 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovui, kadangi atsakovas paveldėjo panaudodamas apgaulę.
A. E. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad
ieškovas, jo brolis bei sesuo su savo tėvu nepalaikė jokių ryšių, dėl to nežinojo apie tėvo mirtį, nedalyvavo laidotuvėse. Po dviejų savaičių po A. Š. mirties ieškovas sužinojo, kad jo tėvas miręs. Į mirties keturių savaičių paminėjimą ieškovas buvo atvykęs, todėl praėjus mėnesiui po tėvo mirties žinojo apie savo teisę kreiptis dėl tėvo palikimo. Su ieškovo teiginiais, kad jis suklaidino ieškovą ir apgavo notarę, nenurodydamas kitų paveldėtojų, nesutinka. Jo miręs brolis A. Š. apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno 20 metų iki pat tėvų ir savo mirties. Mirus tėvams, šiuose namuose liko gyventi jo brolis A. ir kito mirusio brolio J. buvusi žmona B. Š., dėl kurios iškeldinimo ir vyko teisminis procesas Raseinių rajono apylinkės teisme. Vėlionis brolis A. buvo vedęs, turėjo šeimą, tačiau žmona su vaikais apie 20 metų gyveno atskirai, su broliu nebendravo. Nei brolis J., nei brolis A. neturėjo pinigų žemės nuosavybės dokumentams sutvarkyti, todėl jis vienas tvarkė nuosavybės dokumentus, vienas visur mokėjo pinigus. Vėliau išlaidas padalino į tris dalis ir pasakė broliams, kokio dydžio šios išlaidos. Nė vienas brolis jam išlaidų nepadengė. Mirus tėvams, tėviškėje liko gyventi brolis A.. Jis piktnaudžiavo alkoholiu. Mirus broliui A., atsakovas rūpinosi jo laidotuvėmis, jį palaidojo, surengė jo mirties paminėjimą, tvarko kapavietę, pastatė paminklą. Jis buvo pasakęs ieškovui, kiek kainavo laidotuvės, tačiau šis atsisakė padengti šias išlaidas. Be to, ieškovas pasakė, kad dėl tėvo palikimo jis nesikreips ir neturi jokių pretenzijų. Po keturių savaičių paminėjimo ieškovas atvažiavo į K. ir jie kalbėjosi apie palikimo priėmimą. Atsakovas pasakė ieškovui apie velionio brolio valią, kad velionis buvo sakęs, kad jis neturi savo vaikų ir ieškovas nėra jo vaikas. Visa tai jis pasakė ieškovui, jam atidavė tėvo mirties liudijimą, visus nuosavybės dokumentus bei kitus dokumentus, reikalingus palikimui susitvarkyti. Ieškovas pasiėmė dokumentus ir išvažiavo, tačiau po mėnesio atvažiavo ir grąžino visus dokumentus, sakydamas, jog jis nesikreips dėl palikimo. Atsakovas mano, kad ieškovas neturėjo lėšų palikimo priėmimo sutvarkymui, dėl to ir nesikreipė į notarą. Tik po to, kai ieškovas grąžino dokumentus, atsakovas nuvyko pas notarę ir parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Eidamas pas notarę, jis buvo tikras, kad yra vienintelis A. Š. turto paveldėtojas ir tai nurodė notarei. Jam tik po 8 mėnesių buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Jis ieškovo nesuklaidino, notarės neapgavo.
Trečiasis asmuo notarė A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad Raseinių rajono 1-ąjame notarų biure buvo užvesta mirusio A. Š. paveldėjimo byla. Mirusiojo palikimą priėmė jo brolis E. Š.. Įpėdinis pateikė brolio mirties liudijimą, savo asmens dokumentus ir giminystę įrodančius dokumentus. Mirusiojo brolis J. Š. parašė pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo ir pareiškė, jog mirusiojo turto dalies gauti nepageidauja, kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vieninteliam priėmusiam palikimą įpėdiniui E. Š.. Ieškovas nurodo, kad apie tėvo mirtį jis sužinojo praėjus mėnesiui nuo tėvo laidotuvių. Tai reiškia, kad tuo metu dar buvo likę du mėnesiai palikimui priimti, tačiau ieškovas prašymo nepadavė. Kadangi apie tėvo mirtį ieškovas žinojo, praėjo 8 metai, terminas palikimui priimti negali būti pratęstas. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis įstatymo nustatytų terminų, įpėdiniui, kuris priėmė palikimą, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. Š. trečiajam asmeniui E. Š. 800,00 Lt jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo R. Š. 74,73 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad palikėjas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2004-10-11, praėjus CK 5.50 str. 4 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui, atsakovas, ketvirtos eilės įpėdinis, palikėjo brolis E. Š., pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. 2005-04-11 kitas palikėjo brolis J. Š. atsisakė priimti palikimą. 2005-05-20 atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Teismas konstatavo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dėl termino palikimui priimti pratęsimo į teismą kreipėsi 2012-11-26, t. y. praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po tėvo mirties, ir nors tėvo laidotuvėse nedalyvavo, tačiau apie tėvo mirtį sužinojo praėjus maždaug dviem savaitėm po laidotuvių. Nurodė, kad įstatymai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad po tėvo mirties ieškovas noro priimti palikimą neišreiškė bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad tėvo palikimą priimtų, nors realiai trukdžiusių kliūčių tai padaryti nebuvo. Konstatavo, kad remiantis rašytiniais įrodymais, trečiųjų asmenų paaiškinimais, aplinkybė, kad atsakovas ieškovui pateikė klaidingą informaciją apie palikėjo turtinę padėtį mirties dieną, byloje nenustatyta. Nurodė, kad pratęsus terminą palikimui priimti, būtų pažeisti atsakovo interesai, kuris išreiškė valią palikimą priimti bei, palikimą priėmęs, valdo paliktą turtą
I. R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad ieškovo tėvas A. Š. nebuvo sudaręs testamento, todėl ieškovas, būdamas palikėjo sūnus, yra pirmosios eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Būdamas pirmosios eilės įpėdiniu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti CK 5.50 str. 2 d. išvardintus palikimo priėmimo veiksmus. Ieškovas, prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Nurodo, kad atsakovas E. Š. yra ieškovo tėvo brolis, ir priėmė palikimą, būdamas ketvirtos eilės paveldėtoju (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas prielaida, kad, remiantis rašytiniais įrodymais, trečiųjų asmenų paaiškinimais, aplinkybė, kad atsakovas pateikė klaidinančia informaciją apie palikėjo turtinę padėtį mirties dieną, byloje nenustatytina. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka. Teigia, kad iš paveldėjimo bylos matyti, jog ieškovas, kreipdamasis į notarę, nuslėpė, kad miręs jo brolis A. Š. turi net tris vaikus, t. y., kad net trys asmenys yra pirmosios eilės paveldėtojai.
3. Kreipdamasis į notarę atsakovas nurodė, kad po A. Š. mirties liko žemės sklypas, tačiau nenurodė, kad yra skolų.
4. Paveldėjimo byloje yra atsakovo E. Š. ir mirusio A. Š. brolio rašytinis atsisakymas nuo palikimo priėmimo, kas leidžia išvadą, kad šiam asmeniui, žinančiam apie brolio palikimo priėmimą, notarė pareikalavo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo.
5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių fizinių asmenų (G.) patvirtinimų, kad miręs ieškovo tėvas A. Š. nebuvo skolingas už priekabą, neturėjo ir skolų kitiems asmenims.
Šalies argumentai
6. Nurodo, kad tiek pateiktame ieškinyje, tiek teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, ieškovas nurodė, kad jo apsisprendimą nepriimti mirusio tėvo palikimo nulėmė ne nuo jo priklausanti aplinkybė - kad atsakovas E. Š. nurodė, kad ieškovo tėvas yra pragėręs visą turtą ir paliko tik skolas, t. y., kad atsakovas panaudojo apgaulę. Tačiau pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovui atsakovas būtų suteikęs klaidingą informaciją.
7. Nurodo, kad įstatydamas draudžia piktnaudžiauti teise ir elgtis nesąžiningai (CK 1.137 str.). Mano kad aplinkybės, jog atsakovas E. Š. nepranešė apie tėvo mirtį, nors ir žinojo ieškovo telefono numerį, iškart po ieškovo tėvo mirties pasisavino dokumentus, patvirtinančius mirusio A. Š. turėtą nuosavybę, nekvietė į mirties mėnesio sukaktuves, nurodė klaidingas aplinkybes apie mirusio tėvo skolas ir turtą, notarei nenurodė visų teisingų duomenų apie paveldėtojus, leidžia teigti, kad atsakovas nėra asmuo, kurio teisės turėtų būti ginamos (CK 1.137 str. 3 d.).
Atsiliepimas
A. E. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo 600 Lt advokato pagalbos išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas terminą palikimui priimti praleido be jokių svarbių priežasčių ir į teismą kreipėsi net po aštuonerių metų laiko nuo palikimo atsiradimo dienos, visą kaltę dėl termino praleidimo nepagrįstai suversdamas atsakovui.
2. Žinodamas apie savo tėvo A. Š. mirtį nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio, ieškovas turėjo įstatymo nustatytu laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą. Ieškovas, vadovaudamasis CK 5.50 str. 3 d., turėjo teisę per tris mėnesius nuo savo tėvo mirties paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovas, dalyvaudamas savo tėvo mirties paminėjime, praėjus po jo mirties mėnesiui laiko, žinojo apie savo teisę kreiptis dėl tėvo palikimo ir tam turėjo įstatymo numatytą terminą, kuris nebuvo pasibaigęs. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios būtų jam trukdžiusios šia teise pasinaudoti. Todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
3. Atsakovas neigia suklaidinęs ieškovą. Nurodo, kad į notarų biurą kreipėsi po aštuonerių mėnesių laiko, t. y. 2005-05-20, po savo brolio mirties. Kreipėsi, žinodamas, kad kitų įpėdinių, išskyrus ieškovą, nėra. Tačiau ieškovas jam buvo sakęs, kad į notarą dėl tėvo palikimo nesikreips.
4. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Ieškovas, žinodamas apie tai, kad jo tėvas mirė, žodžiu atsakovui pasakė, kad neturi pretenzijų dėl tėvo palikimo ir dėl jo nesikreips, ką ir padarė. Tik po aštuonerių metų laiko persigalvojo ir kaltina atsakovą apgaule, nesąžiningai naudodamasis jam suteiktomis įstatymo teisėmis kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu. Priežasčių, pateisinančių tokį savo elgesį, ieškovas nenurodo, nenurodo ir priežasčių, trukdžiusių jam įgyvendinti savo teises į tėvo palikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė.
Trečiasis asmuo E. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo 300 Lt advokato pagalbos išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių ir į teismą kreipėsi net po aštuonerių metų nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
2. Vertinant ieškovo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja šio pobūdžio civilinėse bylose tokią praktiką, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Ieškovas, žinodamas apie tai, kad jo tėvas mirė, dėl palikimo nesikreipė į notarą, palikimo nepriėmė, bet po aštuonerių metų laiko persigalvojo ir kaltindamas kitą asmenį, neva apgaule, nesąžiningai naudodamasis jam suteiktomis įstatymo teisėmis, kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu. Pateisinančių tokį savo elgesį, ieškovas nenurodo, juo labiau nenurodo priežasčių, trukdžiusių jam įgyvendinti savo teises į tėvo palikimą. Todėl teismas ieškinį pagrįstai atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 10), nepalikęs testamento. Po A. Š. mirties liko trys jo vaikai: R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Visi velionio vaikai jo mirties dieną buvo pilnamečiai. Mirusiojo vaikai R. Š., S. G. ir N. Š. Civilinio kodekso (CK) 5.50 str. nustatytais terminais (per 3 mėn.) ir tvarka, t.y. pradėdami turtą faktiškai valdyti arba paduodami pareiškimą notarui, paveldėjimo nepriėmė.
Po A. Š. mirties liko du jo broliai: E. Š. ir J. Š.. A. E. Š. 2004-10-11 kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo (t.1, b. l. 63), o J. Š. 2005-04-11 pateikė pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo (t.1, b. l. 68), todėl 2005-05-20 velionio broliui E. Š. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas“ (t.1, b. l. 13-14).
I. R. Š. ieškinyje nurodė, kad apie savo tėvo A. Š. mirtį jis sužinojo praėjus beveik mėnesiui, o apie tai, kad atsakovas E. Š. yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, sužinojo 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovas pats nesikreipė pas notarę dėl palikimo priėmimo, nes atsakovas jam melavo, kad tėvas pragėrė turtą ir turi tik skolas, todėl prašo teismo pratęsti terminą palikimui priimti bei panaikinti 2005 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovui E. Š., kadangi atsakovas jo tėvo turtą paveldėjo panaudodamas apgaulę.
A. E. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui ir kitiems jo mirusio brolio A. Š. vaikams, apie tėvo mirtį buvo žinoma praėjus maždaug mėnesiui po tėvo laidotuvių, ieškovui jis buvo davęs dokumentus palikimui priimti, tačiau pastarajam pareiškus, kad palikimo nepriims, pats priėmė palikimą kreipdamasis pas notarą.
Byloje yra kilęs ginčas, ar ieškovas R. Š. dėl svarbių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo tėvo A. Š. mirties ir ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu velionio broliui E. Š. 2005-05-20 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.
Teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje numatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti tik pretendentas į palikimą. Kadangi ieškovas R. Š. Civilinio kodekso (CK) 5.50 str. nustatytais terminais (per 3 mėn.) ir tvarka, t.y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti arba paduodamas pareiškimą notarui, paveldėjimo nepriėmė, pirmiausia būtina išspręsti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepratęsė termino palikimui priimti, pripažinęs, kad šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5. straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo R. Š. prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą, nes jo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų.
Tos aplinkybės, kad ieškovas R. Š. nesikreipė į notarę dėl palikimo priėmimo, nes atsakovas E. Š. jam, neva, sakė, kad velionis A. Š. pragėrė visą turtą ir turi tik skolas, kad nepranešė jam apie tėvo mirtį ir kad buvo nesąžiningas, nenurodydamas apie tėvo turėtą turtą, negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios ieškovui laiku priimti palikimą.
I. R. Š. palikimo atsiradimo metu buvo suaugęs savarankiškas žmogus, todėl pats galėjo apsispręsti, ar patikėti E. Š. žodžiais, ar kreiptis į notarą ir pačiam viską išsiaiškinti apie tėvo turėtą turtą bei šio turto apsunkinimus, o įtardamas, kad paveldimas turtas gali būti praskolintas, palikimą priimti pagal turto apyrašą (CK 5.52 str. 2 dalis). Kaip galima suprasti iš R. Š. ieškinio, jis žinojo, kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, tačiau to nedarė beveik aštuonerius metus. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime, įstatymai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie palikėjo turtinę padėtį mirties dieną.
Apelianto argumentai, kad atsakovui E. Š. savo pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodžius ieškovą kaip paveldėtoją, jis, galimai būtų priėmęs palikimą, yra nepagrįsti, nes ieškovas R. Š. ieškinyje pats patvirtino, kad palikimo nepriėmė ne dėl to, kad nežinojo apie tėvo mirtį, o dėl to, kad manė, jog nėra turto arba yra daug skolų.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pagal S. G. rašytinį patvirtinimą miręs ieškovo tėvas A. Š. nebuvo jai skolingas už priekabą ir neturėjo skolų kitiems asmenims, neduoda pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nes šias aplinkybes po sužinojimo apie tėvo mirtį ir likus dviems mėnesism iki termino kreiptis į notarą, ieškovas galėjo susižinoti pats.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jo apsisprendimą nepriimti mirusio tėvo palikimo nulėmė ne nuo jo priklausanti aplinkybė, o tai, kad atsakovas E. Š. nurodė, jog ieškovo tėvas yra pragėręs visą turtą ir paliko tik skolas, byloje patvirtina, kad ieškovas R. Š. dar iki sueinant trijų mėnesių terminui pats buvo apsisprendęs nepriimti mirusio tėvo palikimo, todėl tai nėra termino praleidimas dėl svarbių priežasčių (t.1, b. l. 37).
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas E. Š. nepranešė apie tėvo mirtį, nors ir žinojo ieškovo telefono numerį; kad iškart po ieškovo tėvo mirties pasisavino dokumentus, patvirtinančius mirusio A. Š. turėtą nuosavybę; kad nekvietė ieškovo į mirties mėnesio sukaktuves; kad nurodė klaidingas aplinkybes apie mirusio tėvo skolas ir turtą; kad notarei nenurodė visų teisingų duomenų apie paveldėtojus, neduoda pagrindo spręsti, kad terminą palikimui priimti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Būtent šioje byloje nagrinėjamu atveju, ieškovas R. Š. elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai.
Dėl teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą.
Kaip jau buvo minėta, Civilinio kodekso 5.8. straipsnyje numatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti tik pretendentas į palikimą.
Kadangi ieškovas R. Š. Civilinio kodekso (CK) 5.50 str. nustatytais terminais (per 3 mėn.) ir tvarka, t.y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti arba paduodamas pareiškimą notarui, paveldėjimo nepriėmė, ir kaip nustatyta teismo, terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių (CK 5.57 str.), tai jis nėra pretendentas į palikimą Civilinio kodekso 5.50 straipsnio prasme ir negali pareikšti šio ieškinio dėl testamento negaliojimo.
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Atmetus ieškovo R. Š. apeliacinį skundą, atsakovui E. Š. ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje E. Š., pateikusiems atsiliepimus dėl ieškovo apeliacinio skundo, priteistinos bylinėjimosi (advokato samdymo) išlaidos (LR CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Pagal bylos duomenis atsakovas E. Š. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 600,00 Lt (t. 2, b. l. 53), o trečiasis asmuo atsakovo pusėje E. Š. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 300,00 Lt (t. 2, b. l. 57). Šios išlaidos yra pagrįstos ir protingos (CPK 98 str. 2 d.), todėl priteistinos iš ieškovo (apelianto) R. Š..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo (apelianto) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.