- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2-69-674/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01340-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- E. Š., E.
- Trečiasis asmuo
- S. G., N. Š., notarė Alina Saročkaitė, N.
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė, Dalius Mecelica
tretiesiems asmenims S. G., N. Š., E. Š. atstovei advokatei D.Činčiuvienei, notarei Alinai Saročkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. pareikštą ieškinį atsakovui E. Š., tretieji asmenys notarė Alina Saročkaitė, S. G. , N. Š., E. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir termino priimti palikimą pratęsimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas prašo pratęsti jam terminą mirusio tėvo A. Š. palikimui priimti, panaikinti 2005 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo E. Š. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. jam paskambino B. Š., kuri paklausė, kodėl jis nepriėmė savo mirusio tėvo A. Š. palikimo. Ji pasakė, kad teismuose sprendžiamas ginčas tarp jos ir atsakovo E. Š. dėl jos iškeldinimo. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė dokumentus, kad jis yra priėmęs jo mirusio tėvo A. Š. palikimą. Jam nuvykus pas notarę Aliną Saročkaitę sužinojo, kad po jo tėvo A. Š. mirties palikimą priėmė tėvo brolis E. Š.. Jis mano, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas atsakovui nepagrįstai ir neteisėtai . Paveldėjimo liudijimas yra išduotas mirusiojo broliui, o ne vaikams. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes nepranešė jam apie tėvo mirtį. Apie tėvo mirtį sužinojo praėjus maždaug dviem savaitėm po laidotuvių. Jo tėvas A. Š. piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to jų santykiai buvo sudėtingi. Per laidotuvių ketvirtines atsakovas nurodė, kad jo tėvas yra pragėręs turtą ir paliko daug skolų. Atsakovas su jo tėvu palaikė gerus santykius, todėl netikėti atsakovu jam nebuvo pagrindo. Atsakovas paveldėjo jo tėvo turtą, melagingai nurodydamas notarei, kad nėra kitų paveldėtojų. Jis pats nesikreipė į notarę dėl palikimo priėmimo, nes atsakovas jam melavo, kad tėvas pragėrė turtą ir turi tik skolas. Prašo teismo panaikinti 2005-05-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovui, kadangi atsakovas paveldėjo panaudodamas apgaulę, taikyti restituciją, pratęsti terminą palikimui priimti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė kad ieškovas ir jo brolis bei sesuo su savo tėvu nepalaikė jokių ryšių, dėl to nežinojo apie tėvo mirtį, nedalyvavo laidotuvėse. Po dviejų savaičių po tėvo mirties ieškovas sužinojo, kad jo tėvas miręs. Į mirties keturių savaičių paminėjimą ieškovas buvo atvykęs. Ieškovas, dalyvaudamas savo tėvo mirties ketvirtinėse, praėjus po jo mirties mėnesiui laiko, žinojo apie savo teisę kreiptis dėl tėvo palikimo.Su ieškovo teiginiais, kad jis suklaidino ieškovą ir apgavo notarę, nenurodydamas kitų paveldėtojų, nesutinka. Jo miręs brolis A. Š. apsigyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno 20 metų iki pat tėvų ir savo mirties. Mirus tėvams, šiuose namuose liko gyventi jo brolis A. ir kito mirusio brolio J. buvusi žmona B. Š., dėl kurios iškeldinimo ir vyko teisminis procesas Raseinių rajono apylinkės teisme. Brolis A. buvo vedęs, turėjo šeimą, tačiau žmona su vaikais gyveno atskirai 20 metų, su broliu nebendravo. Nei brolis J. , nei brolis A. neturėjo pinigų žemės nuosavybės dokumentams sutvarkyti, todėl jis vienas tvarkė nuosavybės dokumentus, vienas visur mokėjo. Vėliau išlaidas padalino į tris dalis ir pasakė broliams, kokio dydžio šios išlaidos.Nė vienas brolis jam išlaidų nepadengė. Mirus tėvams, tėviškėje liko gyventi brolis A.. Jis piktnaudžiavo alkoholiu. Mirus broliui A., jis rūpinosi jo laidotuvėmis, jį palaidojo, surengė jo mirties paminėjimą, tvarko kapavietę, pastatė paminklą. Jis buvo pasakęs ieškovui, kiek kainavo laidotuvės, tačiau šis atsisakė padengti šias išlaidas. Be to, ieškovas pasakė, kad dėl tėvo palikimo jis nesikreips ir neturi jokių pretenzijų. Po keturnedėlio ieškovas atvažiavo į Kauną ir jie kalbėjosi apie palikimo priėmimą. Jis pasakė ieškovui apie velionio brolio valią , kad velionis buvo sakęs, kad jis neturi savo vaikų ir ieškovas nėra jo vaikas. Visa tai jis pasakė ieškovui , jam atidavė tėvo mirties liudijimą, visus nuosavybės dokumentus bei kitus dokumentus, reikalingus palikimui susitvarkyti. Ieškovas pasiėmė dokumentus ir išvažiavo. Tačiau po mėnesio atvažiavo ir grąžino visus dokumentus, sakydamas, jog jis nesikreips dėl palikimo. Jis mano, kad ieškovas neturėjo lėšų palikimo priėmimo sutravarkymui, dėl to ir nesikreipė į notarą. Tik po to, kai atsakovas grąžino dokumentus, jis nuvyko pas notarę ir parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Eidamas pas notarę, jis buvo tikras, kad yra vienintelis A. Š. turto paveldėtojas ir tai nurodė notarei. Jam tik po 8 mėnesių buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Jis ieškovo nesuklaidino, notarės neapgavo. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, notarė Alina Saročkaitė, prašo ieškinį atmesti, nurodė, kad Raseinių rajono 1-ąjame notarų biure buvo užvesta mirusio A. Š., paveldėjimo byla. Mirusiojo palikimą priėmė jo brolis E. Š.. Įpėdinis pateikė mirusiojo brolio mirties liudijimą, savo asmens dokumentus ir giminystę įrodančius dokumentus. Mirusiojo brolis J. Š. parašė pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo ir pareiškė jog mirusiojo turto dalies gauti nepageidauja, kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vieninteliam priėmusiam palikimą įpėdiniui E. Š.. Ieškovas nurodo, kad apie tėvo mirtį jis sužinojo praėjus mėnesiui nuo tėvo laidotuvių. Tai reiškia, kad tuo metu dar buvo likę du mėnesiai palikimui priimti, tačiau ieškovas prašymo nepadavė. Kadangi apie tėvo mirtį ieškovas žinojo, praėjo 8 metai, terminas palikimui priimti negali būti pratęstas. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis įstatymo nustatytų terminų, išduotas įpėdiniui, kuris priėmė palikimą, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.
Trečiasis asmuo S. G. ieškinį palaiko, prašo ieškinį patenkinti. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, su tėvu bendravo tik būdama maža. Laidotuvėse ir mirties paminėjime nedalyvavo, kapo netvarkė. Apie tėvo mirtį sužinojo iš brolio ir mamos maždaug po mėnesio po tėvo mirties. Pati palikimo priimti nepageidauja, tačiau mato, kad brolis R., kai atgaus tėvo palikimą, su ja pasidalins.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo N. Š. nurodė, kad su tėvu bendravo labai seniai, apie mirtį brolis parašė laiške praėjus pusmečiui po tėvo mirties. Palikimo nepriėmė. Laidotuvėse nebūtų galėjęs dalyvauti, kadangi atlikinėjo bausmę Pravieniškėse. Ieškinį palaiko. Pats palikimo priimti nepageidauja.
Trečiasis asmuo E. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagriėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinakamai. Jo atstovė advokatė D.Činčiuvienė prašė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir termino palikimui priimti pratęsimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu praleidęs įstatymo numatytus terminus ir nenurodydamas jokių pateisinamų priežasčių. Civilinėje byloje trečiuoju asmeniu jis patrauktas dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl turto, kurio bendraturčiu yra ir jis. Jis ir E. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo pastatus ir žemę (duomenys neskelbtini). Abu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisių į jį gynimo ir B. Š. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir jo priklausinių. Raseinių rajono apylinkės teismas jų ieškinį patenkino ir B. Š. iškeldino iš šių pastatų. Apeliacinės instancijos teismas B. Š. apeliacinį skundą atmetė ir Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.Šiuo metu teismo sprendimas vykdomas priverstinai per antstolį, tačiau ryšium su šia byla vykdymas sustabdytas. Nurodė, kad būtent šie teismų priimti sprendimai ir paskatino ieškovą kreiptis į teismą su ieškiniu.
Liudytoja B. P. paaiškino, kad ji yra kaimynė, pažinojo mirusįjį A. Š., dažnai užeidavo pas jį. Žino, kad jis turėjo du sūnus. Sūnus R. atvažiuodavo aplankyti tėvo. Ji nežino, kokia buvo A. valia dėl palikimo, apie tai jie nesikalbėjo. Ji dalyvavo A. laidotuvėse, buvo keista, kad vaikų nebuvo. Jai yra žinoma, kad A. pirko priekabą iš G., jai pinigus pats A. sumokėjo. Apie A. skolas ji nieko nežino, jai jis nebuvo skolingas.
Liudytoja D. Š. paasiškino, kad ji yra ieškovo žmona. 2004 m. liepos mėnesį kartu su vyru nuvažiavo aplankyti uošvio A. Š., bet sužinojo, kad jis jau miręs ir palaidotas. Bendravo su B. Š.. Vėliau buvo atvažiavę į uošvio mirties paminėjimą ketvirtines. Nedaug žmonių buvo, apie palikimą nebuvo kalbama. Ji žinojo , kad uošvis gėrė. Per ketvirtines vyro dėdė E. pasakojo apie uošvio skolas, sakė, kad jis viską pragėręs, apie turtą nekalbėjo.Apie likusį uošvio turtą ji sužinojo prieš metus, kai jos vyrui paskambino B. Š. ir pasakė, kad E. paveldėjo uošvio turtą. Tada jos vyras buvo pas notarę nuvykęs, sužinojo, kad tikrai tėvo turtą paveldėjo tėvo brolis.
Liudytoja D. Ž. paaiškino, kad ji yra B. Š. draugė. Kai 2003 metais B. išsikraustė gyventi pas uošvius, ji B. daug padėjo, daug bendraudavo su A. Š., kartu švęsdavo šventes. Kai mirė A., ji buvo laidotuvėse . Buvo keista, kad nėra A. vaikų. Ji klausė B. Š., kodėl nėra vaikų, bet ji nežinojo telefono numerio ir negalėjo paskambinti. Po A. mirties visą ūkį prižiūrėjo B. Š.. Ji žemę dirbo, gyvulius augino ir traktoriumi naudojosi. Žemes deklaruodavo E., o ji padėdavo B. išmatuoti deklaruojamus plotus, telefonu pasakydavo duomenis E.. Maždaug prieš metus, kai Rseinių teisme buvo užvesta B. Š. iškeldinimo byla, ji taip pat dalyvavo teismo posėdyje. Teismui E. pateikė nuosavybės dokumentus ir ji sužinojo, kad A. prieš mirtį turėjo turto, kurį paveldėjo E.. Ji tada per Socioalinės rūpybos skyrių sužinojo R. Š. žmonos telefono numerį, nes ši buvo socialiai remtina ir gaudavo pašalpas. Tą telefono numerį pasakė B. Š., ir patarė B. skambinti R., kad jis kreiptųsi į teismą dėl tėvo palikimo
Liudytoja B. Š. paaiškino, kad ji buvo J. Š. žmona. Jie su vyru buvo išsituokę, bet jis gyveno su kita moterimi. 2003 metais jos paprašė vyro brolis E., kad ji persikraustytų gyventi į vyro tėviškę, nes ten gyveno vyro brolis A., kuris piktnaudžiavo alkoholiu. A. žmona su vaikais gyveno atskirai, jis kartais nuvažiuodavo vaikų aplankyti, R. buvo 2 kartus atvažiavęs tėvo lankyti. Ji ten ir gyvena iki šiol. Kai mirė A. Š., jį laidojo E. Š.. Vaikai laidotuvėse nedalyvavo, nes jiems niekas nepranešė. Ji neturėjo vaikų telefono, todėl irgi negalėjo pranešti. Sūnus R. po 2 savaičių po tėvo mirties atvyko aplankyti tėvo, bet rado jau palaidotą. Tada jis nuvyko pas tėvo brolį J. pasikalbėti. Vėliau mirties paminėjime keturių savaičių po mirties R. dalyvavo. E. sakė, kad A. turėjo skolų, bet ji žino, kad jis skolų neturėjo. Kai ją pradėjo kraustyti iš tos sodybos, ji pagalvojo, kodėl vienas E. turi paveldėti turtą, tada ji paprašė kaimynės Ž., kad ji surastų R. numerį. Kaimynė sužinojo ir jai pasakė telefono numerį. Tada ji 2012 m. rugpjūčio mėnesį susirado R. ir pasakė, kad tėvas turėjo turto ir kad vaikams priklauso turto dalis.
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad ji yra atsakovo žmona. Jos vyras po savo tėvų mirties sutvarkė paveldėjimo dokumentus, padalino į tris dalis ant visų vaikų – sau ir savo dviems broliams. Jis už viską mokėjo, broliai neprisidėjo. A. po tėvų mirties gyveno tėvų namuose. Kai jis mirė, jos vyras brolį laidojo, už viską mokėjo, po to mirties paminėjimą padarė, kapą tvarko, paminklą pastatė. R. Š. 2004 m. rugpjūčio mėnesį buvo atvažiavęs pas juos į namus į Kauną. Jos vyras padavė R. žemės ir pastatų dokumentus, visą papkę dokumentų, kad jis susitvarkytų palikimą po tėvo mirties. Taip pat pasakė, kad yra jo tėvo neapmokėtų sąskaitų. Tada R. pasiėmė dokumentus, sakė kad pagalvos ir išvažiavo. Maždaug po mėnesio R. dokumentus atvežė atgal ir atidavė vyrui , sakė, kad nesitvarkys paveldėjimo dokumentų. Ji mano, kad palikimo R. nesitvarkė dėl to, kad tvarkant paveldėjimo dokumentus , už viską reikėjo mokėti.
Iš mokėjimo kvito (b. l. 6) matyti, kad R. Š. sumokėjo 697 Lt žyminio mokesčio. Iš gimimo liudijimo kopijos (b. l. 8) matyti, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. Š. sūnus. Iš Mirties liudijimo kopijos (b. l. 10) matyti, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2005-05-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuorašo (b. l. 13-14, 76) matyti, kad A. Š. turtą paveldėjo jo brolis, E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Paveldėtą turtą sudarė traktorius JUMZ-6, pagamintas 1987, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), mašinos numerio ženklas LL Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,25 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis svirno, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis 5,30 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis 3,20 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 203/1245 dalys 12,45 h žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis 3,30 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis 5 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą 1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį rezultatų ir ieškinio kainos apskaičiavimo lentelės (b. l. 16-28) matyti, kad nurodoma apskaičiuota 23240 Lt ieškinio suma. Iš 2008-10-14 Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57) matyti, kad nurodytos E. Š. nuosavybės įregistravimo juridinis pagrindas yra 2004-04-07 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-05-20 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2008-10-07 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2004-10-11 pareiškimo apie palikimo priėmimą nuorašo (b. l. 63) matyti, kad E. Š. pareiškė, kad priima A. Š. palikimą be apyrašo, pareiškime kiti žinomi įpėdiniai nenurodyti. Iš gimimo pažymėjimo ir gimimo liudijimo nuorašų (b. l. 67) matyti, kad E. Š. ir A. Š. buvo broliai. Iš 2005-04-11 pareiškimo dėl palikimo nepriėmimo nuorašo matyti, kad mirusio A. Š. brolis J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti palikimą. Iš 2008-10-07 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 96) matyti, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dovanojo nurodytą turtą sūnui E. Š.. Iš 2013-01-28 teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito (b. l. 97-98) matyti, kad E. Š. sumokėjo 800 Lt už atsiliepimo paruošimą.
Paveldėjimo teisiniai santykiai atsiranda mirus fiziniam asmeniui. Lietuvos Respublikos CK 5.2 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Įstatymų leidėjas taip pat nustatė įpėdinių pagal įstatymą paveldėjimo eilę, Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.11 str. 1 d. 4 p. nustato, kad ketvirtos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. CK 5.11 str. 2 d. nustatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi palikimą priimti (CK 5.50 str. 1 d.). CK 5.50 str. 2 d. numato dvi palikimo priėmimo galimybes: pirmoji galimybė – palikimas priimamas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, antroji galimybė – pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.50 str. 4 d. numato, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikėjas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). 2004-10-11, praėjus CK 5.50 str. 4 d. nustatytam trijų mėnesių terminui, atsakovas, ketvirtos eilės įpėdinis, palikėjo brolis E. Š., pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. 2005-04-11 palikėjo brolis J. Š. atsisakė priimti palikimą. 2005-05-20 atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d. nurodyta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (c. b. Nr. 3K-3-103/2007, Nr. 3K-3-126/2007, Nr. 3K-3-295/2011 etc.) suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Pažymėtina ir tai, jog nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio teisė į palikimą pasibaigia.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dėl termino palikimui priimti pratęsimo į teismą kreipėsi 2012-11-26, t. y. praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po tėvo mirties. Tėvo laidotuvėse nedalyvavo, apie tėvo mirtį sužinojo praėjus maždaug dviem savaitėm po laidotuvių. Nurodo, kad su tėvu artimų santykių nepalaikė, artimus santykius su tėvu palaikė atsakovas, kuris pateikė melagingas žinias apie mirusio tėvo palikimą. Atsakovui nemeluojant būtų palikimą priėmęs.
Ieškovas nurodo, kad tai, jog atsakovas pateikė klaidingą informaciją apie palikėjo turtinę padėtį mirties dieną, yra svarbi priežastis, sutrukdžiusi priimti palikimą. Remiantis rašytiniais įrodymais, trečiųjų asmenų paaiškinimais, aplinkybė, kad atsakovas ieškovui pateikė klaidingą informaciją apie palikėjo turtinę padėtį mirties dieną, byloje nenustatyta. Įstatymai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Iš bylos duomenų matyti, kad po tėvo mirties ieškovas noro priimti palikimą neišreiškė bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad tėvo palikimą priimtų, nors realiai trukdžiusių kliūčių tai padaryti nebuvo. Įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido aštuoniais metais. Tai rodo, kad po palikimo atsiradimo ieškovas valios priimti palikimą neturėjo. Pažymėtina, kad pratęsus terminą palikimui priimti, būtų pažeisti atsakovo interesai, kuris išreiškė valią palikimą priimti bei, palikimą priėmęs, valdo paliktą turtą. Trečiasis asmuo E. Š., su kuriuo atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatus ir žemę (duomenys neskelbtini) su atsakovu dėl valdomo turto sutaria, ginčų dėl jo nebuvo, jie bendrai valdo visą turtą, dalijasi šio turto valdymo išlaidomis. Tretieji asmenys, palikėjo vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, S. G. ir N. Š., nors ieškinį ir palaiko, valios priimti palikimą taip pat neišreiškė, su palikėju, savo tėvu, beveik nebendravo, jų teisė į palikimą yra pasibaigusi.
Teismas daro išvadą, kad svarbių priežasčių , trukdžiusių priimti palikimą, nebuvo. Teismas laiko , kad praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio R. Š. teisė į tėvo A. Š. palikimą pasibaigusi.
Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir dėl to atmestinas.
Laikinosios apsaugos priemonės naikininos.
Iš ieškovo priteistinos ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos ir teismo turėtos pašto išlaidos. (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2012-12-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo ieškovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštuotas atsakovo E. Š., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vardu registruotas paveldėtas turtas: traktorius JUMZ-6, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio markė D-65, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), mašinos numerio ženklas LL Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., 1/6 dalis 5,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis 3,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 203/1245 dalis 12,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis 3,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis 5,00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui minėtą turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš ieškovo R. Š. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens E. Š. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 800,00Lt. (aštuonis šimtus litų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Š. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 74,73 Lt. (septyniasdešimt keturis litus 73 ct.) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.