Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui M. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė G. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Institucija, teikianti išvadą, pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Institucija neturi duomenų apie tėvų netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie mažametės V. V. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus negauta. Institucijos atstovas 2020 m. rugsėjo 9 d. apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur buvo įvertintos vaiko gyvenamosios sąlygos ir užpildytas nustatytos formos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Namai apsilankymo metu buvo tvarkingi, švarūs, sanitarinės sąlygos namuose geros. Vaikui skirtas kambarys, kurį dalijasi su seserimi L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Kambarys tenkina vaiko poreikius. Su vaiku pasikalbėti nepavyko, nes vaikas drovėjosi ir tik šypsojosi. Atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje turimais duomenimis, mažametė nuo gimimo, taip pat tėvams pradėjus gyventi skyriumi, gyveno su motina, į tai, kad institucija neturi duomenų, jog motina vaiku rūpinasi netinkamai, nėra pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Institucija neturi duomenų, kad vaikui mamos aplinkoje būtų nesaugu, vaiko teisių pažeidimų, kurie nurodytų į nesaugią ar pavojingą vaikui aplinką, šeimoje nenustatyta. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka V. V. interesams, o prašoma priteisti suma iš atsakovo, t. y. 250 Eur mėnesiui, galėtų būti pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovas M. M. palaikė išvadoje raštu pateiktą nuomonę bei nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog institucijos atstovas buvo nuvykęs į nurodytą atsakovo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo jo gyvenamojoje vietoje nerado, su juo pabendrauti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką – L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. birželio 19 d. ir 2021 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas, ieškovei mokamas apie 400 Eur dydžio, atskaičius privalomuosius mokesčius, darbo užmokestis. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės vardu registruota ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, pastatas – viralinė ir 1/3 kitų inžinerinių statinių – šulinio, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, nors atsakovas nėra įregistravęs nuosavybės teisių, tačiau 2019 , rugpjūčio 26 d. yra sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, pastato – daržinės, ½ dalies pastato – malkinės, kitų inžinerinių statinių – šulinio ir lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pagal Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko išrašą apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro, atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. spalio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam už 2020 m. rugpjūčio mėnesį išmokėta 1252 Eur dydžio, neatskaičius privalomųjų mokesčių, dydžio darbo užmokestis, už 2020 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas 950 Eur dydžio, neatskaičius privalomųjų mokesčių, darbo užmokestis. Atsakovas nuo 2020 m. spalio 6 d. nedirba, jam mokama apie 300 Eur dydžio išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai ja rūpinasi ir auklėja. Kadangi iš esmės ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės V. V. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui V. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 437 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 642 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 468 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė pateikė nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog dukters V. V. reikmėms per mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma: maistui reikia apie 180 Eur per mėnesį, gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 10 Eur per mėnesį, rūbams ir avalynei reikia apie 50-60 Eur mėnesiui, vaiko žaislams, lavinimui, ugdymui skirtų priemonių ir amžių atitinkančių žaislų įsigijimui (dukrai augant lėšos bus reikalingos ir edukacijai) reikia apie 15-20 Eur per mėnesį, laisvalaikio poreikių užtikrinimui (apsilankymai vaikų žaidimo kambariuose, kino teatre, delfinariume ir kt.) reikia apie 40 Eur per mėnesį (po 10 Eur savaitgaliui), šventėms (šv. Kalėdoms, Velykoms), gimtadieniams skirtina apie 15 Eur per mėnesį, higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, dantų šepetėliams ir pastai, kirpyklos paslaugoms, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia maždaug po 15 Eur per mėnesį, transporto išlaidos per mėnesį vaiko reikmėms sudaro apie 15 Eur (vizitams pas gydytojus, prekių įsigijimui, išvykoms prie jūros ir kt.). Taip pat reikalingos lėšos ir prisidėjimui prie būsto išlaikymo, kurias sudaro nuomos mokestis 250 Eur per mėnesį, elektra, dujos, vanduo, šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir kt. Ieškovė nurodė ir tai, kad, kol gyvena kartu su dviem dukromis ir mama nuomojamame bute (iš viso 4 asmenys), ieškovė prisideda prie būsto nuomos mokesčio ir komunalinių išlaidų ¾, taigi išlaidų dalis, tenkanti dukrai V., per mėnesį sudaro apie 90 Eur. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, susipažinus su ieškovės pateiktu vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimu ir išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, įvertinus ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, pripažintina, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pagal 2020 m. birželio 19 d. ir 2021 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas, ieškovei mokamas apie 400 Eur dydžio, atskaičius privalomuosius mokesčius, darbo užmokestis. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškove kartu gyvena jos mama, kuri padeda prižiūrėti vaikus, taip pat padeda materialiai. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės vardu registruota ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką – L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kitus ieškovės išlaikomus asmenis ar turimus įsipareigojimus kreditoriams byloje nepateikta. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. spalio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam už 2020 m. rugpjūčio mėnesį išmokėta 1252 Eur dydžio, neatskaičius privalomųjų mokesčių, dydžio darbo užmokestis, už 2020 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas 950 Eur dydžio, neatskaičius privalomųjų mokesčių, darbo užmokestis. Atsakovas nuo 2020 m. spalio 6 d. nedirba, jam mokama apie 300 Eur dydžio išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, pastatas – viralinė ir 1/3 kitų inžinerinių statinių – šulinio, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, nors atsakovas nėra įregistravęs nuosavybės teisių, tačiau 2019 , rugpjūčio 26 d. yra sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, pastato – daržinės, ½ dalies pastato – malkinės, kitų inžinerinių statinių – šulinio ir lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pagal Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko išrašą apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro, atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kitus, nei šalių nepilnametė dukra, atsakovo išlaikomus asmenis bei turimus įsipareigojimus kreditoriams byloje nepateikta.

Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Taip pat pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, apribojamos galimybės daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes faktiškai kasdien rūpinamasi nepilnamečiu vaiku. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti didesne dalimi turėtų dengti atsakovas.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, vaiko amžių, įsipareigojimus kreditoriams, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnametės dukters V. V. išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. V. 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovas nuo dukters gimimo neprisidėjo prie jos išlaikymo. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Būtina įvertinti tai, kad byloje nepateikta duomenų apie vaiko poreikius nuo 2017 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą, taip pat nepateikta duomenų apie tuo metu buvusią šalių turtinę padėtį. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo mažesnis, todėl tikėtina, kad jo poreikiai taip pat buvo mažesni, darytina išvada, kad ieškovės nurodoma iš atsakovo priteistina kas mėnesį iki kreipimosi į teismą 200 Eur suma yra protinga ir pagrįsta. Byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui. Teismas pažymi, jog pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė su reikalavimu atsakovui priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kreipėsi 2020 m. liepos 23 d., taigi iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Įvertinus nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 7200 Eur (200 Eur x 36 mėn.) dydžio išlaikymo įsiskolinimas vaikui V. V.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš atsakovo nepilnametes dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo priteistina 7200 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai V. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei sudaro 299,90 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 299,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 305 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 162 Eur (7200 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos pinigines lėšos, gautos vykdant 2020 m. liepos 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. L. ieškinį tenkinti.

Nepilnametės V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama ieškove R. L.

Priteisti iš atsakovo M. V. išlaikymą nepilnametei dukrai V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. liepos 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. V. nepilnametei dukrai V. V., gim. (duomenys neskelbtini), 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2020 m. liepos 22 d.

Paskirti ieškovę R. L. lėšų, skirtų nepilnametės dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo M. V. 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo M. V. 299,90 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2020 m. liepos 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.