- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- eA-1154-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08411-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 23S121993, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2018 m. balandžio 16 d., turėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2024 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl darbdavio pakeitimo bei sąžiningai atskleidė visą informaciją apie save, t. y. nurodė, kad jis 2005–2007 metais dirbo Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
2.2. Pareiškėjui minėtas leidimas buvo išduotas 2019 m. liepos 28 d., gavus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) teigiamo pobūdžio išvadą. Pareiškėjui nesuprantama, kokios aplinkybės, praėjus ketveriems metams, lėmė VSD išvadą, kad jo gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
2.3. Migracijos departamentas neįvertino, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, t. y. pareiškėjas jau penkerius metus dirba Lietuvos Respublikoje. Nuo 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas dirba vairuotoju-ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Krostransa“, įmonės vadovo charakterizuojamas teigiamai. Minėta įmonė į darbą priima tik darbuotojus, kurie nepalaiko Rusijos politikos ir karinių veiksmų, o pati įmonė aktyviai finansiškai remia Ukrainą.
2.4. Sprendimas yra formalus ir nesuderinamas su teisingumo bei proporcingumo principais, o vien tai, kad pareiškėjas daugiau nei penkerius metus gyveno Lietuvos Respublikoje ir nekėlė jokios grėsmės, patvirtina, kad Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė nėra proporcinga ir teisėta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovas rėmėsi VSD, t. y. kompetentingos institucijos, išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą̨ atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų̨ galimą grėsmę̨ valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų̨ nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
3.2. Vertinant pareiškėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, socialinius ir ekonominius ryšius, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas, galiojusias nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. vasario 2 d., leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. Taip pat pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 16 d. dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse (ekonominiai ryšiai su konkrečiomis įmonėmis nėra ilgalaikiai), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, Sprendimas priimtas atlikus pareiškėjo individualų vertinimą, t. y. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo darbinę veiklą), iš atliktų veiksmų (darbo) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje.
3.3. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir teismų praktikos reikalavimus, priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją dėl Baltarusijos ir Rusijos grėsmės valstybei, nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. VSD 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 18-7869 (toliau – ir Išvada) atsakovui nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir duomenų, Išvadoje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
4.3. Pareiškėjo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai negali nusverti valstybės saugumo. Pareiškėjo interesas atvykti, gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas teisėtai gyveno ir dirbo Lietuvoje.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias aktualias aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Daitra“, 2023 m. gegužės 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Šalies argumentai
6.2. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2003–2005 metais tarnavo armijoje, Baltarusijoje, o 2005–2007 metais dirbo Baltarusijos apsaugos departamente, (duomenys neskelbtini).
6.3. VSD 2023 m. liepos 18 d. Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodė, kad Apsaugos departamentas yra Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas minėtoje įstaigoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į šią informaciją ir geopolitinę situaciją, VSD prašė neišduoti pareiškėjui naujo ir panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
6.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė skundžiamą Sprendimą ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo (4, 35, str.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pažymėjo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima vertinti, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
8. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Išvada, iš kurios matyti, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD padarė išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas dirbo minėtoje įstaigoje, nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas turėjo 3 nacionalines vizas, galiojusias nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 14 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., ir nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2021 m. vasario 2 d. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti darbo pagrindu, galiojo nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. vasario 24 d., nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., ir turimas leidimas laikinai gyventi galioja nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. Sprendime nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. dirbo UAB „Vajuretas“, nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2022 m. spalio 26 d. – UAB „Transorloja“, o nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki šiol – UAB „Krostransa“. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi (apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir bazėse duomenų nėra).
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, be kita ko, Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą pažymėjo, kad Baltarusijos režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.
10. Nors pareiškėjas teigė, kad jį su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, tačiau teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat su Lietuvos Respublikos piliečiais, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
11. Išdėstytos aplinkybės, teismo teigimu, leidžia pagrįstai spręsti apie pareiškėjo galimą lojalumą diktatoriškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos kontekste yra pakankamas pagrindas vertinti, kad pareiškėjas, dirbęs Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje, gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo darbinė veikla Lietuvos Respublikoje negali paneigti grėsmės valstybės saugumui svarbos. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-11364-596/2023 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – VSD) dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti pakeisti darbdavį panaikinimo, o faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).
12. Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatavo, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta tinkamai, todėl padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o Sprendimas, priimtas remiantis šiuo vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybei. Nagrinėjamu atveju jokie anksčiau atlikti pareiškėjo veiksmai, net ir jo darbinė veikla, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis kelia realų pavojų valstybės saugumui. Išvada paremta pareiškėjo darbu Baltarusijoje ir šios šalies valdžios agresyvia užsienio politika, tačiau asmens negalima tapatinti su valstybe. Užsienio valstybės vykdoma agresyvi politika negali būti laikoma pagrindu visus jos piliečius pripažinti potencialiai pavojingais.
14.2. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2018 m. Tuo metu buvo išduotas pirmasis leidimas laikinai gyventi, VSD vertino pareiškėją ir atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas, charakterizavo jį teigiamai bei palankiai. Todėl nėra suprantama, kokiu teisiniu pagrindu, nepasikeitus aplinkybėms (dėl pareiškėjo), praėjus 5 metams, institucija priėmė priešingas išvadas. Be to, nuo pareiškėjo darbinės veiklos Baltarusijoje praėjo 15 metų. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju gali būti laikoma, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas dėl jo tautybės ir ankstesnio darbo.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi administracinė byla Nr. eI2-11354 596/2023. Pareiškėjas dėl susijusių įvykių (sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi, sprendimo neleisti pakeisti darbdavio ir sprendimo įpareigoti jį išvykti iš Lietuvos Respublikos) pradėjo net tris administracines bylas. Nors minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas, dėl savo turtinės padėties taupydamas išlaidas ir neteikė apeliacinio skundo, tačiau taip pat kita jo pradėta administracinė byla Nr. eI2-2282-872/2024 buvo sustabdyta, laukiant sprendimo šioje byloje. Administracinėje byloje Nr. eI2-11354-596/2023 nagrinėtos aplinkybės buvo susijusios tik su sprendimu neleisti pakeisti darbdavio. Tai nėra pagrindinis sprendimas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjui, nes „svarbiausias“ sprendimas buvo leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir dėl to priimti kiti sprendimai. Todėl šios aplinkybės neturėtų būti laikomomis prejudiciniu faktu. Be to, nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas yra tik formalus, grindžiamas ne keliamą grėsmę įrodančiais faktais ar aplinkybėmis (priešingai, jos net neįrodinėjamos), o tik spėjimais apie grėsmę ateityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmė valstybei yra ne tik neįrodyta, tačiau ir grindžiama praeities įvykiais, kurie vyko kai Baltarusija jokios grėsmės Lietuvai nekėlė.
14.4. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena jau 5 metus, jokios aplinkybės nuo 2018 m. nėra pasikeitusios, todėl ne tik sprendimas naikinti leidimą laikinai gyventi, bet ir draudimas atvykti į šalį 5 metus yra neproporcinga ir netikslinga poveikio priemonė, juo labiau, kai dėl jos pareiškėjas netenka ir darbo vietos bei savo pragyvenimo šaltinio.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. VSD nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo individualią situaciją ir ginčo šalių argumentus. Teismo sprendimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
15.2. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo ryšių su Baltarusijos Respublikos apsaugos departamentu. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas minėtoje institucijoje nedirba, savaime nereiškia, kad ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir negali kelti grėsmės. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, jo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
15.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Pareiškėjas tik pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, ar paneigtų Išvadoje išdėstytus argumentus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta reikšmingų pareiškėjo šeiminių, socialinių ar kitokio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pagal bylos duomenis pareiškėjo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kompetentingų institucijų patvirtintą potencialią grėsmę valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą darbo Lietuvoje pagrindu, galiojusį iki 2024 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą dėl darbdavio pakeitimo ir atsakovo klausimyne nurodė, kad 2005–2007 m. laikotarpiu dirbo Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente (buvo (duomenys neskelbtini)). Atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, remdamasis VSD Išvada, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje dėl jo darbo 2005–2007 m. laikotarpiu Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo atliktas pareiškėjo situacijos tyrimas yra tinkamas ir visapusiškas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino esminių jo argumentų ir tik formaliai pritarė nepagrįstoms VSD ir atsakovo išvadoms.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas Migracijos departamentas pateikė prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Šiuo aspektu vertintina, kad prašyme atnaujinti minėtą terminą nenurodyta įrodymais pagrįstų priežasčių / argumentų, sudarančių pagrindą jį atnaujinti, todėl terminas pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą neatnaujintinas (ABTĮ 66 str. 3 d.).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas pagrįstų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
22. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
23. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
24. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
25. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
27. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
29. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
30. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
31. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į šios nutarties 29–30 punktuose pažymėtoje Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
33. Sprendimo turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus darbo Lietuvoje pagrindu. Pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, byloje nenustatyta. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, kad pareiškėjas pakankamai seniai dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje, darbo trukmė, užimtos pareigos, įsidarbinimo priežastys, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Išdėstytų aplinkybių pagrindu taip pat atmestini hipotetinio pobūdžio argumentai dėl pareiškėjo diskriminacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, todėl leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.
34. Šiuo aspektu taip pat kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad VSD ir atsakovo išvados yra hipotetinės ir grįstos prielaidomis. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente, t. y. valstybės institucijoje, kurioje, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.
35. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
36. Taip pat aplinkybė, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisę reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
37. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamo sprendimo turinį, byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
38. Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada priimta įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat į pareiškėjo darbinę veiklą ir kitas aktualias aplinkybes.
39. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
40. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. F. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.