Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 23S121993 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena ir dirba nuo 2018 m. balandžio 16 d. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2024 m. lapkričio 22 d. Teikdamas prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio pakeitimo, Migracijos departamentui sąžiningai atskleidė visą informaciją apie save, t. y. nurodė, kad jis 2005-2007 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente.

Pareiškėjo teigimu, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas dėl neva jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra pagrįstas. Pareiškėjas pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas dar 2019 m. liepos 28 d. Pabrėžia, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas, gavus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) teigiamo pobūdžio išvadą. Pareiškėjui nesuprantama, kokios aplinkybės, praėjus ketveriems metams, lėmė Valstybės saugumo departamento išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad jį su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, t. y. pareiškėjas jau penkerius metus dirba Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2022 m. lapkričio 4 d. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės vadovo charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į darbą priima tik tuos darbuotojus, kurie nepalaiko (duomenys neskelbtini) politikos ir karinių veiksmų, o pati įmonė aktyviai finansiškai remia (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad Sprendimas paremtas tik formaliais pagrindais ir nesuderinamas su teisingumo bei proporcingumo principais, o vien tai, jog pareiškėjas daugiau nei penkerius metus gyveno Lietuvos Respublikoje ir nekėlė jokios grėsmės, lemia, kad Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė nėra proporcinga ir teisėta.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Nurodo, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Atsakovo tvirtinimu, šios nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Atsakovas teigia, kad Valstybės saugumo departamentas pateiktoje išvadoje nurodė, jog atlikus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pareiškėjas, Valstybės saugumo departamento vertinimu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus, o palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamentas vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuota: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“.

Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) pradėjus vykdyti atvirą karinę agresiją prieš (duomenys neskelbtini) ir jos žmones, ši situacija sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką bei aktyvų A. L. režimo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) agresijos prieš (duomenys neskelbtini) valstybę strategijoje.

Atsakovas, atsiliepime remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 ,,Dėl R. F. ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš Ukrainą“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 ,,Dėl R. F. vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl R. F. veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo R. agresijos nusikaltimui ištirti“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, teigia, kad R. F. ir (duomenys neskelbtini) politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė R. ir (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Atsakovo tvirtinimu, negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti R. F. režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisės būtų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

Atsakovas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, atsiliepime pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei ir jo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Atsakovo teigimu, grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo.

Atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija yra unikali, tačiau tai taip pat reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Vertinant pareiškėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas, galiojusias nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. vasario 2 d., turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. Taip pat pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 16 d. dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse (ekonominiai ryšiai su konkrečiomis įmonėmis nėra ilgalaikiai), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo tvirtinimu, Sprendimas priimtas atlikus pareiškėjo individualų vertinimą, t. y. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (darbą (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente), iš atliktų veiksmų (darbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje.

Atsakovo teigimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl jo nėra pagrindo naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kuri reglamentuoja, kad Valstybės saugumo departamentas atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, Valstybės saugumo departamentas 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 18-7869 pateikė Migracijos departamentui vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Paaiškina, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog nuo 2005 m. iki 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (16 punkte). Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę dirbę šios šalies karinėse struktūrose ar dirbę valstybės institucijose. Nurodo, kad Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus, o palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Valstybės saugumo departamento teigimu, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą.

Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento vertinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog jose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėjo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai negali būti nusverti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, anot Valstybės saugumo departamento, pareiškėjo interesas atvykti, gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas teisėtai gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pareiškėjo skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 23S121993 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. lapkričio 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. gegužės 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.

Užsienietis, pildydamas klausimyną (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.3¹ punktas) ir atsakydamas į Klausimyno 2-ą klausimą (nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)), nurodė, kad 2003–2005 metais tarnavo armijoje, (duomenys neskelbtini), o 2005–2007 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, butų ir objektų apsaugoje.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Aprašo 76 punktu, išsiuntė paklausimą Valstybės saugumo departamentui, prašydamas įvertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. liepos 18 d. pateikė išvadą Nr. 18-7869, kurioje nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad A. F. 2005–2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente. Remiantis viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, Apsaugos departamentas yra (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, A. F., dirbdamas (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, A. F. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į šią informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamentas vertino, kad A. F. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl prašė neišduoti jam naujo ir panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento pateikta išvada, 2023 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. 23S119829, kuriuo nusprendė pareiškėjui neleisti pakeisti darbdavio, nes asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė ir sprendimą Nr. 23S121993 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. lapkričio 22 d.

Įstatymo (suvestinė įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. R. F. piliečių vykimo iš R. F. teritorijos į R. F. Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nurodyta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Pagal Aprašo 10.3¹ papunktį užsienietis asmeniškai ar Aprašo 20–22 punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Įstatymo 28 straipsnyje nustatytą instituciją, išskyrus Aprašo 11¹ punkte nurodytą atvejį, ir užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (šis papunktis taikomas, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą).

Aprašo 76 punkto 3 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

Aprašo 78 punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai gaunama Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvada, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, Policijos departamento išvada, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei arba kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, Valstybės saugumo departamento išvada, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui <...>, tai šios išvados ir atsakymai pridedami prie užsieniečio bylos arba įdedamos į bylą pagal dokumentacijos planą, jeigu jos nėra įslaptintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu) (Aprašo 131 punktas).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateiktu vertinimu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 18 d. rašto Nr. 18-7869 „Dėl informacijos pateikimo“, Valstybės saugumo departamentas atliko (duomenys neskelbtini) pil. A. F., gim. (duomenys neskelbtini), keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pil. A. F., dirbdamas (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pil. A. F. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Byloje ginčo, kad pareiškėjas 2005–2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, nėra.

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, A. F. turėjo 3 nacionalines vizas, galiojusias nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 14 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., ir nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2021 m. vasario 2 d. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti darbo pagrindu, galiojo nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. vasario 24 d., nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., ir šiuo metu turimas leidimas laikinai gyventi galioja nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d.

Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2022 m. spalio 26 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki šiol – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje neturi (apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija) (toliau – ir Nacionalinio saugumo strategija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio R. F. valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, R. F. valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti R. F. įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Pareiškėjas remiasi tuo, jog jį su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat su Lietuvos Respublikos piliečiais, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti apie pareiškėjo galimą lojalumą diktatoriškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad pareiškėjas, dirbęs (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o priimtas sprendimas, remiantis tokiu vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjo darbinė veikla Lietuvos Respublikoje negali nulemti grėsmės valstybės saugumui svarbos.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos Respublikos valstybės saugumui konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-11364-596/2023 pagal pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas) dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 23S119829, kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti pakeisti darbdavį panaikinimo (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.