Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Liudytojas D. J. teismo posėdyje davė paaiškinimus, tačiau jokių esminių aplinkybių, susijusių su ginču, nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 23S119829, kuriuo atsisakyta pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. F. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. vasario 2 d. buvo išduotos nacionalinės vizos, o nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paskutinis išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2024 m. lapkričio 22 d.

Duomenimis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-11868-484/2023, kurioje pateiktame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Departamento 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimtą sprendimą panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Nr. 760204567, kadangi, pasak Departamento, asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje dar nėra priimtas.

Nustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, 2023 m. gegužės 4 d. pateikė Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

2023 m. birželio 5 d. pareiškėjas asmeniškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo leisti pakeisti darbdavį pridėtų dokumentų originalus. Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 5 d.) (toliau – ir Aprašas), 10.3¹ papunkčiu, priimant prašymą buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo (toliau – ir Klausimynas). A. F., atsakydamas į Klausimyno 2-ą klausimą (nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)), nurodė, kad 2003–2005 m. tarnavo armijoje, Baltarusijoje, o 2005–2007 m. dirbo Baltarusijos apsaugos departamente, butų ir objektų apsaugoje.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. liepos 18 d. pateikė išvadą Nr. 18-7869, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad A. F. 2005–2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente. Remiantis viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, Apsaugos departamentas yra (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys. VSD vertinimu, A. F., dirbdamas (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, A. F. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į Išvadoje išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad A. F. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl prašė neišduoti jam naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

Migracijos departamentas, remdamasis VSD pateikta Išvada, 2023 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. 23S119829, kuriuo nusprendė pareiškėjui neleisti pakeisti darbdavio, nes asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris ketina dirbti, 3 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Taip pat Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Ši nuostata aiškinama kartu su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 1 punktu, t. y. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pagal Aprašo 10.3¹ papunktį užsienietis asmeniškai ar Aprašo 20–22 punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Įstatymo 28 straipsnyje nustatytą instituciją, išskyrus Aprašo 11¹ punkte nurodytą atvejį, ir užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (šis papunktis taikomas, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą).

Aprašo 76 punkto 3 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

Aprašo 78 punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai gaunama Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvada, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, Policijos departamento išvada, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei arba kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, Valstybės saugumo departamento išvada, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui <...>, tai šios išvados ir atsakymai pridedami prie užsieniečio bylos arba įdedamos į bylą pagal dokumentacijos planą, jeigu jos nėra įslaptintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu) (Aprašo 131 punktas).

Bylos duomenimis, pareiškėjas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, pateikė Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį tuo pagrindu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamento parengtame Klausimyne jis nurodė, jog 2003–2005 m. tarnavo Baltarusijos armijoje, o 2005–2007 m. dirbo Baltarusijos apsaugos departamente, butų ir objektų apsaugoje. VSD pateikė Departamentui Išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, 2005–2007 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi, remdamasis VSD Išvada, būtent pareiškėjo darbą Baltarusijos apsaugos departamente atsakovas vertino kaip pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai įrodymą.

Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pavyzdžiui, asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Be to, ta aplinkybė, kad A. F. (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente dirbo iki 2007 m., nepaneigia grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas pareiškėjo darbo laikotarpio nelaikė ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m., tačiau iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai rodo, jog jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę. Departamentas, vertindamas A. F. socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad jis nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki šiol dirba Lietuvoje, gyvena Lietuvoje vizų ir laikinai išduotų leidimų gyventi pagrindu, tačiau duomenų, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), o kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai tikimybė (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, kadangi Išvadoje pateikta informacija yra pakankama konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas jau nuo 2018 m. dirba Lietuvoje, o Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje nebedirba nuo 2007 m., savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamo Sprendimo metu nustatytas aplinkybes, nes šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija) (toliau – ir Nacionalinio saugumo strategija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Baltarusijos režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Pareiškėjas remiasi tuo, jog jį su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat su Lietuvos Respublikos piliečiais, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti apie pareiškėjo galimą lojalumą diktatoriškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad pareiškėjas, dirbęs Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje, gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o priimtas sprendimas, remiantis tokiu vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas.

Įvertinusi visas aplinkybes ir Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis jo pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą socialinių, šeiminių ir ekonominių ryšių su Lietuva aspektu, todėl negalima teigti, jog atsakovas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.