Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

12.1 Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo patikslintą ieškinį, išsiaiškino visas jame nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

15. Vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame pateikti tik minimalūs ir paviršutiniški motyvai, kas, apelianto nuomone, laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

17. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika sprendžia, kad priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnių reikalavimus, motyvus. Teismo sprendime glausta forma yra išdėstytos esminės bylos faktinės aplinkybės, nurodyta kuo vadovaudamasis teismas sprendė apie CK 3.179 straipsnyje nustatyto tėvų valdžios ribojimo instituto taikymo būtinumą. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tam tikrų ginčo aplinkybių ar tam tikras ginčo aplinkybes vertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio jis tikėjosi, nereiškia, jog teismo sprendimas nėra motyvuotas.

18. Remiantis tuo, konstatuotina, jog civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo patikslintas ieškinys dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Taip pat apeliantas 2023 m. spalio 17 d. papildomai pateikė ir prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos prašė prijungti 2023 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) centro pagalbos planą Nr. 6.41-1094 ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teikiami papildomi įrodymai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, o jų įrodomoji reikšmė bylai nėra esminė. Apelianto pateikta specialistės (duomenys neskelbtini) nuomonė yra gauta neaiškiomis aplinkybėmis, nėra žinoma, kokie faktiniai duomenys nurodytai specialistei buvo pateikti nuomonei parengti. Taip pat nėra pateikti jokie įrodymai, liudijantys nurodytos specialistės išsilavinimą, jos kvalifikaciją ir profesinę patirtį. Pažymėjimas apie (duomenys neskelbtini) dalyvavimą 18 val. kurse „4 žingsniai į darnų bendravimą“ bei 2020 m. gruodžio 24 d. elektroninio susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) kopija, taip pat 2023 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) centro pagalbos planas Nr. 6.41-1094 ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), nepagrindžia jokių naujų svarbių / esminių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos ir vertintos pirmosios instancijos teismo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pateikti papildomi įrodymai neturi esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl prašymo skirti vaikui ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę

25. Pažymėtina, kad kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

26. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo duktė yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir jau geba tinkamai bei argumentuotai suformuluoti savo nuomonę, pirmosios instancijos teismas apie (duomenys neskelbtini) ryšį / santykius su tėvu sprendė remdamasis kompetentingų specialistų dokumentuose užfiksuota informacija. Nepilnametės (duomenys neskelbtini) paaiškinimai apie santykius su tėvu (duomenys neskelbtini) buvo reguliariai fiksuojami nuo pat 2020 m. pabaigos: 2020 m. gruodžio 7 d. (2020 m. gruodžio 12 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-2356); 2020 m. gruodžio 18 d. (2020 m. gruodžio 19 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-2452); 2021 m. kovo 18 d. (2021 m. kovo 22 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-573); 2021 m. kovo 23 d. (2021 m. kovo 24 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-594); 2021 m. balandžio 26 d. (2021 m. balandžio 29 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-877). Taip pat 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. gegužės 31 d. buvo surašyti Vaiko nuomonės išklausymo aktai (Nr. 2TSD-1776 ir Nr. 2VAIK-76), kuriuose vėl gi buvo užfiksuota vaiko nuomonė, kuri išliko nuosekli. Vaiko nuomonė buvo pirmosios instancijos teismo išklausyta ir betarpiškai 2023 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įstatyme įtvirtintos pareigos atsižvelgti į vaiko nuomonę sprendžiant su juo susijusius klausimus – ši nuomonė buvo išsiaiškinta įstatymų leidžiamu būdu, tai buvo padaryta ne vieną kartą. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrindžia savo teiginių dėl ekspertizės poreikio apeliacinės instancijos teisme, neįvardija, kurie iš byloje esančių įrodymų lemtų tokį poreikį, jį motyvuoja tik jam nepalankiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

27. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties apelianto teiginius apeliaciniame skunde, sudarančių pagrįstą įsitikinimą ekspertizės reikalingumu. Priešingai, tokio prašymo patenkinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, neatitiktų nei vaiko interesų, nei sąžiningumo reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai pagrįstų duomenų, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, teisiškai jas kvalifikuoti, todėl apeliantui tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje psichologinę ekspertizę, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 straipsnis).

Esminės faktinės aplinkybės

28. Nepilnametė (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dukra (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimu. Minėtu sprendimu, be kita ko, vaikų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nepilnametės (duomenys neskelbtini) motina (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

29. 2020 m. lapkričio 30 d. užfiksuotas pirmas pranešimas apie galimą vaiko (t. y. (duomenys neskelbtini)) teisių pažeidimą, kuomet (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl iš tėvo (duomenys neskelbtini) patiriamo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto, kurį mato jo nepilnametė sesuo (duomenys neskelbtini) (2020 m. lapkričio 30 d. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2VTP-1725). 2020 m. gruodžio 19 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet šeimą aplankiusiai tetai vaikai teigė, jog tėvas prieš juos vartojo psichologinį smurtą (Užduotis (duomenys neskelbtini)). 2021 m. vasario 27 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) informavo, kad tėvas (duomenys neskelbtini) konfliktuoja su nepilnamete seserimi (duomenys neskelbtini), triukšmauja ir kelia balsą prieš ją (Policijos užregistruotas pranešimas (duomenys neskelbtini)). 2021 m. kovo 7 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) informavo, jog tėvas psichologiškai smurtauja prieš dukrą (duomenys neskelbtini), ir tai ne pirmas kartas, kai tarp jų vyksta žodinis konfliktas dėl visokių buitinių smulkmenų (Policijos užregistruotas pranešimas (duomenys neskelbtini)). 2021 m. kovo 16 d. gautas pačios nepilnametės (duomenys neskelbtini) el. laiškas, kuriame ji nurodė, jog psichologiškai nebegali būti su tėvu; tėvas meluoja dėl jos banko sąskaitoje esančių lėšų; meluoja policijai, nepriima psichologų ir mediatorės pagalbos; nebenori gyventi su tėvu, kuris meluoja ir negali jos išlaikyti.

30. 2021 m. kovo 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad: su tėvu gyventi nebenori, nes įtampa šeimoje jau įsisenėjusi; specialistų pagalba šeimai nepadeda, kadangi tėvas neklauso specialistų patarimų; tėvas jos negirdi, ji tėvu nepasitiki.

31. 2021 m. balandžio 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota reikšminga informacija, kad: (duomenys neskelbtini) negeba užtikrinti vaiko emocinio saugumo, stokoja žinių, kaip atliepti vaiko emocinius poreikius, stokoja empatijos, vadovaujasi savo vidinėmis nuostatomis, griežtomis taisyklėmis (psichologės (duomenys neskelbtini) komentaras); mergaitė nenori gyventi su tėčiu, tas atsiskleidė eigoje, nors tėvas motyvuotas lankyti ir paskaitas ir seminarus, tačiau akivaizdžių pokyčių šeimoje nėra, situacija tai pagerėja, tai pablogėja (socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) komentaras); su tėvu gyventi nenori, nes įtampa ir konfliktiški santykiai jau įsisenėję, specialistų pagalba šeimai nepadeda, kadangi tėvas neklauso specialistų patarimų, tėvas jos negirdi, neatsižvelgia į jos nuomonę, neužtikrina asmeninės erdvės, tėvu nepasitiki, yra pažeista emociškai dėl ilgalaikių konfliktų šeimoje (nepilnametės (duomenys neskelbtini) komentaras); pripažįsta, kad santykiai su dukra (duomenys neskelbtini) yra sudėtingi, mergaitė nenori su juo bendrauti, lanko daug kursų ir konsultacijų, tačiau jam sudėtinga teorines žinias pritaikyti praktikoje, bendraujant su dukra ((duomenys neskelbtini) komentaras).

32. Atsižvelgiant į Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotus duomenis, 2021 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas tetą (trečiąjį asmenį) (duomenys neskelbtini), konstatavus, jog vaikas paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi ir tai kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai (2021 m. balandžio 29 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 2VLA-194). Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš tėvo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A1-379 jai buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta (duomenys neskelbtini).

33. Po laikinosios globos nustatymo (duomenys neskelbtini) buvo apklausa du kartus. 2021 m. lapkričio 3 d. nurodė, kad: su tėčiu susiskambina, kartais susitinka; tėtis stengiasi būti pozityvus, geranoriškai bendrauti, tačiau tai jam ne visada pavyksta; tėtis neįsiklauso į jos nuomonę, perša savo nuomonę, pokalbiai dažnai virsta konfliktais; mano, kad tėtis nepasikeitė ir grįžti pas jį gyventi ji nenori (Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2TSD-1776). 2022 m. gegužės 31 d. nurodė, kad: su tėčiu lankė individualias ir bendras psichologo konsultacijas, tačiau didesnių pokyčių tarpusavio ryšio atstatyme ar bendravime nepastebėjo; bendraudama su tėčiu jaučia įtampa, bijo rodyti emocijas; su tėčiu bendrauja ir susitinka ne todėl, kad nori, bet kad reikia; mano, kad tėtis niekada nepasikeis, nes toks jo charakteris (Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-76).

34. 2022 m. birželio 1 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 268A-253 konstatuota, kad priežastys, dėl kurių vaikui nustatyta globa (rūpyba), neišnyko.

35. 2022 m. rugpjūčio 30 d. pagalbos plane Nr. 6.41-01-1051 nurodyta, kad būtina tęsti vadybos procesą šeimai, taip pat tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas šeimai.

36. 2023 m. sausio 19 d. teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei, buvo išklausyta nepilnametė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad: gyvenant su tėčiu tarp jų nuolat kildavo konfliktai dėl įvairių smulkmenų; tėtis jos neišklausydavo, neatsižvelgdavo į jos nuomonę, primesdavo savo nuomonę, visur kišdavosi; gyvendama pas tetą jaučiasi daug ramiau ir saugiau; jos savijauta tapo daug geresnė; su tėčiu gyventi nenori; norėtų gyventi kartu su savo broliu, bet be tėčio.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

37. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų taikomas nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų tinkamai rūpinamasi.

38. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų. Kasacinis teismas, aiškindamas anksčiau nurodytą teisės normą, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvų gyvenimo skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai / dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas nepaneigė, kad tokios aplinkybės, byloje teismui visapusiškai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006).

39. Apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktą faktinę medžiagą. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis myli savo vaikus, jais visą laiką rūpinosi ir rūpinasi, dėjo ir deda visas įmanomas pastangas ryšiui su vaikais stiprinti, nėra turėjęs problemų su teisėsauga, neturi žalingų įpročių, turi aukštąjį išsilavinimą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, dirba, priėmė vaiko teisių apsaugos institucijų pagalbą, su jomis bendradarbiavo, pats savo iniciatyva lankė įvairius kursus, mokymus, skaitė literatūrą apie tėvų ir vaikų santykius.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog nepilnametės (duomenys neskelbtini) nesutikimas grįžti gyventi pas tėvą (atsakovą) yra pakankamas pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį. Nors teismas ir neanalizavo aplinkybių, nulėmusių tokį vaiko nenorą gyventi kartu su savo biologiniu tėvu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

41. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimu. Minėtu sprendimu, be kita ko, vaikų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina (duomenys neskelbtini). To pasekoje (duomenys neskelbtini) gyveno skyrium nuo savo abiejų vaikų, su jais bendraudavo epizodiškai. Kartu su vaikais gyventi ir jais betarpiškai rūpintis atsakovas pradėjo tik po (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Bylos faktinė medžiaga liudija, kad nuo 2020 m. pabaigos (duomenys neskelbtini) ir jo vaikų – pilnamečio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) – šeimoje įprastas gyvenimas nevyko – šeimoje nuolat kildavo įvairūs buitiniai konfliktai, į šeimos namus būdavo kviečiami policijos pareigūnai, visų šeimos narių emocinė ir psichologinė būsena būdavo įtempta. Šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tokia situacija šeimoje susidarė dėl to, jog tėvui (atsakovui) trūko socialinių įgūdžių, būtinų auginant vaikus. Tai buvo tiesiogiai pažymėta įvairių specialistų oficialiuose dokumentuose: 2021 m. kovo 17 d. Akte Nr. 6.22-01-121 (socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) komentaras: (duomenys neskelbtini) tik iš dalies atlieka tėvo pareigas; (duomenys neskelbtini) neužtikrina tėvo pareigų visapusiškai išlaikyti vaikus savarankiškai ir iš dukters ir sūnaus neimti pinigų vaikų poreikių tenkinimui; (duomenys neskelbtini) nesudaro namuose saugios aplinkos nepilnametei (duomenys neskelbtini) augti; neužtikrina vaiko asmeninės erdvės, nesudaro sąlygų siekiant gerinti vaiko emocinę ir psichologinę būsena); 2021 m. balandžio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-426 (psichologės (duomenys neskelbtini) komentaras: (duomenys neskelbtini) negeba užtikrinti vaiko emocinio saugumo, stokoja žinių, kaip atliepti vaiko emocinius poreikius, stokoja empatijos, vadovaujasi savo vidinėmis nuostatomis, griežtomis taisyklėmis).

42. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) gyvenimas kartu su tėvu yra negalimas dėl paties vaiko interesų – nors tėvas objektyviai (dėl savarankiškai lankytų kursų ir seminarų; įvairių specialistų teiktos įvairiapusės pagalbos) galimai galėtų vaiku rūpintis, tačiau vaikas (dukra (duomenys neskelbtini)) to nepriima dėl ankstesnio netinkamo, ilgai trukusio tėvo elgesio. Tarp tėvo (duomenys neskelbtini) ir jo dukros (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra tarpusavio ryšio, (duomenys neskelbtini) bendraudama su tėvu jaučia įtampą, jų ilgalaikis bendravimas yra apsunkintas, kartu su tėvu vaikas jaučiasi nesaugus. Nesant tėvo ir vaiko ryšio jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryšys nebus atkurtas.

43. Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi. Būtent tai ir buvo padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, perkeliant vaiką (duomenys neskelbtini) į emociškai saugią ir ramią gyvenamąją aplinką, kurią šiuo metu vaikui užtikrina trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

44. Atmestini apelianto argumentai, kad (duomenys neskelbtini) išreikštas nenoras gyventi su juo, neatitinka paties vaiko interesų. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju iš įvairiuose dokumentuose (2021 m. lapkričio 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2TSD-1776; 2022 m. gegužės 31 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-76; 2022 m. birželio 1 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 2GPA-253; 2023 m. kovo 20 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-45) užfiksuotų (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, taip pat jos apklausos 2023 m. sausio 19 d. teismo posėdyje (dalyvaujant teismo psichologui), yra akivaizdu, kad vaiko norai atitinka saugumo, emocinio stabilumo, privačios / asmeninės erdvės turėjimo poreikius. Vaiko noras (siekis) realizuoti tokius poreikius yra nuoseklus, stebimas iš esmės visuose dokumentuose, kuriuose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) paaiškinimai / jos nuomonė. Būtent tėvo nenoras / negebėjimas nurodytus vaiko poreikius tinkamai užtikrinti ir yra (duomenys neskelbtini) atsisakymo kartu su juo gyventi pagrindinė priežastis. Apibūdindama santykius su tėvu (duomenys neskelbtini) nuolat pažymi, kad su tėvu jaučia įtampą, jis yra kategoriškas, nelinkęs jos suprasti, įsiklausyti į jos nuomonę ir norus, nuolat pažeidinėja jos privatumą. Iš to seka, kad vaiko noras įgyvendinti anksčiau nurodytus poreikius (jaustis saugiai, ramiai, turėti pakankamą asmeninę erdvę, gyventi be įtampos) atitinka geriausius vaiko interesus, dėl ko jis negali būti ignoruojamas.

45. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad situacija, kai tėvas ir dukra sunkiai bendrauja, gali būti laikina, nes iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) deda reikšmingas pastangas ryšiui su vaiku atkurti, tačiau kol kas jų nepakanka (2022 m. rugpjūčio 30 d. Pagalbos plane Nr. 6.41-01-1051 nurodyta, kad būtina tęsti vadybos procesą šeimai, taip pat tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas šeima). Tokioje situacijoje reikia laiko, kad užsimegztų vaiko artimesnis bendravimas su tėvu, taip pat tėvo nepertraukiamų pastangų. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė laikinai atskirti nepilnametę dukterį nuo atsakovo (tėvo), įvertinant tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, galimai palengva suartintų tėvą ir dukterį. Teisėjų kolegija šioje byloje neneigia apelianto nurodomos vaiko teisės į biologinę šeimą, tik pažymi, kad tokia vaiko teisė turi būti užtikrinama nedarant žalos pačiam vaikui, palaipsniui atkuriant tėvo ir vaiko ryšį, nes nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) nesutikimas grįžti gyventi kartu su tėvu yra itin kategoriškas ir aiškiai išreikštas, ne vieną kartą įvardijant to priežastis (su tėvu gyventi nenori; santykiai konfliktiški; būdama su tėvu jaučia įtampa; tėvas jos negirdi; neatsižvelgia į jos nuomonę; neužtikrina asmeninės erdvės; tėvu ji nepasitiki dėl jo melo; ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ir aplinkybių, jog trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) darytų neigiamą įtaką nepilnametei (duomenys neskelbtini), ją sąmoningai ir sistemingai nuteikinėtų prieš tėvą. Tokių, subjektyvaus pobūdžio, (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina jokie civilinėje byloje esantys faktiniai duomenys. Priešingai, 2021 m. lapkričio 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 2TSD-1776 yra užfiksuoti (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, jog globėja nedraudžia bendrauti su tėčiu, nesikiša į jų reikalus. 2022 m. birželio 1 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 268A-253 užfiksuotose (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose pastaroji vėl gi patvirtino, kad rūpintoja (duomenys neskelbtini) prieš tėtį nenuteikinėja, atvirkščiai – skatina jų bendravimą, susitikimus. Minėtame Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte daroma nuoroda į (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 19 d. raštą Nr. SK-40, jog (duomenys neskelbtini) neprieštarauja mergaitės ryšio palaikymui su giminaičiais. Tame pačiame 2022 m. birželio 1 d. akte užfiksuoti (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini) ne visada noriai eina į susitikimus su tėčiu, todėl ją reikia motyvuoti bendrauti, susitikti ir palaikyti ryšį su tėčiu; į tėvo ir dukros santykius, ji nesikiša.

47. Duomenų, kad trečiasis asmuo netinkamai rūpintųsi nepilnamete (duomenys neskelbtini) ar veiktų prieš jos interesus, civilinėje byloje taip pat nėra. 2022 m. birželio 1 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 2GPA-253 pati (duomenys neskelbtini) nurodė, jog rūpintojos šeimoje jaučiasi saugi, rami, suprasta ir mylima; su rūpintoja gali pasidalinti iškilusiais rūpesčiais, gauti naudingų patarimų, būti išklausyta ir išgirsta; rūpintoja jai yra vienas artimiausių žmonių. Tai liudija, kad trečiojo asmens šeimoje (duomenys neskelbtini) yra užtikrinamos tokios gyvenimo ir buities sąlygos (saugumo, emocinio stabilumo, privačios / asmeninės erdvės turėjimo), kokių ji visą laiką norėjo ir siekė, tačiau realiai neturėjo gyvendama kartu su tėvu (atsakovu) (duomenys neskelbtini).

48. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde atsakovui (duomenys neskelbtini) nenurodžius absoliučiai jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su išvestinais ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais (nuolatinės globos nustatymu, nuolatinio globėjo paskyrimu, gyvenamosios ir globos vietos nustatymu, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimu / materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu), neteisėtumo ir nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis ir šiais klausimais plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas sprendžiant dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, tinkamai aiškino šiame straipsnyje apibrėžtas objektyvias aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti dėl vaiko atskyrimo. Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyviomis aplinkybėmis pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

50. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą, nėra pagrindo atsakovui iš ieškovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.