Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Olgai Andrievski,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 2 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Bendrovė) vadovu pažeidė kreditorines teises, t. y. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, nes, atlikus viešuose registruose prieinamos informacijos apie mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą analizę, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie jo vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį ir įsipareigojimus, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir nesumoka mokesčių, nes jau ilgą laiką yra skolinga valstybės biudžetui, o mokestinė nepriemoka, kuri 2022 m. liepos 22 d. duomenimis yra 441 887,80 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai ir 80 centų), vis didėja, dėl ko yra pažeidžiamos kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI, Institucija) teisės, ir gaudamas VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle, jau žinodamas, kad Bendrovė iš esmės yra nemoki, kas įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

Institucija pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad Bendrovės pateiktame balanse už 2020 metus viso turto vertė nurodyta 1 511 401,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 640 971,00 Eur, iš ko matyti, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės. Bendrovė nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI. Iš Bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Nors sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo priimti 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 7 d., tačiau priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Kaip nustatyta, Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis mokesčių mokėtojo vardu įregistruotas žemės sklypo 69312/627800 dalis, esanti (duomenys neskelbtini), kuriai taikomas apribojimas – turto areštas. Bendrovėje buvo 2 darbuotojai, kurie 2021 m. rugsėjo 1 d. atleisti, šiuo metu Bendrovėje dirbančių asmenų nėra. Todėl Bendrovės vadovas D. K. žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, D. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 10 d. (b. l. 1-8).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, jam išaiškintos jo teisės.

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė parodė, kad palaiko pareiškimą, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama Bendrovė yra valstybės skolininkė. Jos atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas nuo 2021 m. lapkričio 8 d., kai skola tik didėjo. Išieškojimas nebuvo rezultatyvus, todėl Institucija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, Bendrovės vadovas, žinodamas apie mokestinės nepriemokos egzistavimą, gaudamas Institucijos pranešimus dėl vykdomo išieškojimo, žinojo, kad Bendrovė iš esmės yra nemoki, todėl jis turėjo pareigą ieškoti sprendimų dėl Bendrovės mokumo atkūrimo arba savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas minimos bendrovės atžvilgiu iškėlė bankroto bylą. Nurodo, kad nusižengimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 21 m. gegužės 25 d., kai tuo tarpu nusižengimas dėl bankroto bylos neiškėlimo padarytas laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio 10 d., kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateiktas pranešimas apie išieškojimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas E. Zaleskis nurodė, kad nesutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Palaiko pateiktą atsiliepimą. Institucija, teikdama pareiškimą dėl savalaikio bankroto iškėlimo piktnaudžiauja, mėgindama už tą patį nusižengimą asmenį nubausti du kartus. Nurodo, kad šiuo atveju yra padaryta viena veika, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalis apima ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas, juolab, kad dėl bankroto Institucijai jau buvo žinoma kreipiantis dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo. todėl asmuo negali būti baudžiamas vėl už tą patį nusižengimą. Prašo Institucijos pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. Nr. 2AT-9-489/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 2AT-28-303/2020; ).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Institucija, nustačiusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. neteisėtus veiksmus dėl kreditorių tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, o būtent: D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdamas VMI teises. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 mm. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-366-834/2022 Darius kelmelis pripažintas kaltu, apdarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1400,00 eurų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo su minėtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-366-834/2022, jį apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos tesimas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi byloje Nr. AN2-205-312/2022 D. K. apeliacinį skundą atmetė, konstatuodamas, kad D. K., būdamas Bendrovės vadovu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal NAK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismui 2022 m. liepos 22 d. pateiktame Institucijos pareiškime nurodoma, kad D. K. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 10 d. (b. l. 4). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė parodė, kad D. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas už neteisėtus veiksmus, atliktus laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. gegužės 25 d., kai nagrinėjamu atveju, jo administracinio nusižengimo padarymo laikas turi būti laikomas nuo 2021 m. lapkričio 10 d.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nurodo, kad pagal pateiktus bylos duomenis Bendrovė nuo 2020 m. birželio 18 d. buvo įtrauka Institucijos sudarytą sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, dėl ko mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės prasidėjo tik nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Be to, Institucija 2020 m. spalio 27 d. išsiuntė pranešimą dėl pagalbos priemonių taikymo pabaigos bendrovei per Mano VMI portalą, kuriuo informavo, kad VMI mokestinės pagalbos priemonė bus taikoma iki 2020 m. gruodžio 31 d., o mokesčių skolas susidariusias iki 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė turi sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d., arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Bendrovė prašymų sudaryti mokestinės paskolos sutartį per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d. nepateikė (b. l. 2). Taigi, Institucijai 2022 m. vasario 21 d. kreipiantis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, turėjo būti žinoma, kad Bendrovės vadovas pažeidė ne tik kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos reikalavimą, bet ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Institucija 2022 m. sausio 28 d. Bendrovei pateikė pranešimą Nr. (23.31-08) 352-64 apie inicijuojamą nemokumo procesą Bendrovei (b. l. 3, 28-30). Pareiškime Institucija taip pat nurodo, kad Bendrovės vadovui apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma gavus VMI 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 4, 13). Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija, 2022 m. kovo 8 d. kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pilaitės terasos II“, nurodė, kad Bendrovė nesugeba atsiskaityti su VMI nuo 2020 m. spalio mėnesio (b. l. 15-43, 44-48).

Pagal aktualią teismų praktiką, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-152-988/2022).

ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Ir nors šio principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. EŽTT savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (pvz., 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo nurodytos pareigos. Šiuo klausimu iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas (administracinė byla Nr. 2AT-14-2012). Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje yra nurodyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už teisės pažeidimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Kartu EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėtas straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų negalimas pakartotinas nuteisimas, grindžiamas elgesiu, kuris pasireiškė kelis kartus, net jei šio elgesio esmė tokia pati, kaip ir ankstesniojo (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2005 m. sausio 27 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Smolickis prieš Latviją, peticijos Nr. 73453/01; Europos žmogaus teisių komisijos 1996 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Raninen prieš Suomiją, peticijos Nr. 20972/92 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 2AT-36-719/2020).

Teismas, vertindamas bylos medžiagą, daro išvadą, kad Institucijos 2022 m. liepos 22 d. pareiškime nurodyti laikotarpiai, kurių metu padarytas administracinis nusižengimas, sutampa su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A6-366-834/2022 išnagrinėta administracinio nusižengimo byla.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Institucijos atstovė neįrodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė naują administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurį dar nebuvo nubaustas, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nors BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nėra nustatyta, kaip asmeniui apmokamos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, kai šis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra išteisinamas, remiantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, vadovavimasis minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai. Minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) ir BPK 106 straipsnis tiek, kiek juose nenustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties arba išteisinus asmenį baudžiamojoje byloje, tokiam asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisme 2022 m. spalio 17 d. gautas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašoma D. K. iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600,00 eurų. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, D. K. patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikomos bendrosios Konstitucijos nuostatos ir pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Kadangi jokios specialios advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo iš valstybės lėšų tvarkos taip pat nėra nustatyta, vadovaujantis teisine logika, minėtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 2AT-8-788/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 2AT-14-489/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. 2AT-41-976/2022). Šiuo atveju institucija, kuri kreipėsi į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl būtent iš jos priteistinas D. K. advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 8 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 ir 666 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį D. K. nutraukti.

Priteisti D. K. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 600,00 Eur (šeši šimtai eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.