- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-152-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00017-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. G.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rokas Laurenčikas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Roko Laurenčiko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-54-992/2022, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirta 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-54-992/2022 G. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „B. W.“ (toliau – ir Bendrija) (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad MB „B. W.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors MB „B. W.“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus. G. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirta 900 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarime konstatavo, kad G. G. būdamas MB „B. W.“ (duomenys neskelbtini), atsakingu už Bendrijos mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Žemesnysis teismas taip pat darė išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir G. G. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Rokas Laurenčikas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną atsakomybėn traukiamo asmens G. G. atžvilgiu nutraukti nesant ir neįrodžius nusižengimo sudėties būtinųjų sąlygų.
3.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog apeliantas su skundžiamu nutarimu iš esmės nesutinka, kadangi teismas netinkamai kvalifikavo administracinio nusižengimo faktines ir teisines aplinkybes, institucija neįrodė ir nepagrindė visų administracinio nusižengimo sudėties elementų, dėl ko administracinė atsakomybė yra negalima. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas pažeidė ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatas, todėl neteisingai išsprendė bylą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 22 straipsnio, 32 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies ir CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad apelianto veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad MB „B. W.“ įsteigta 2013 metais. Įmonė eilę metų vykdė sėkmingą medienos gaminių gamybos ir prekybos veiklą. Įmonės didžioji dalis pajamų buvo generuojama iš produkcijos eksporto į kitas Europos Sąjungos, o taip pat trečiąsias šalis. Į bylą yra pateikta pastarųjų dviejų metų pajamų lentelė, kuri parodo įmonės eksportuojamų gaminių pardavimus (žr. paaiškinimų priedas nr. 1). Kaip matyti, įmonė 2020 metais vykdė gaminių pardavimus su 0 proc. PVM (nuliniu pridėtinės vertės mokesčiu), todėl produkcijos gamybai atlikti pirkimai su PVM sukūrė sąlygas, kad MB „B. W.“ turėjo nemažai grąžintino PVM. Teismui pateikiama grąžintino PVM apskaičiavimo lentelė (žr. paaiškinimų priedas nr. 2). Toks įmonės veiklos pobūdis ir prekybos sąlygos sudarė galimybes ilgą laiką netrukdomai vykdyti prievoles mokesčių administratoriui. Įmonės administracija tikėjosi, kad pasibaigus karantino laikotarpiui ir įmonės veiklai atsistačius į normalią įprastą padėtį, t. y. atsinaujinus produkcijos eksportui ir sugeneravus grąžintino PVM mokesčio, bus įmanoma tokiu pačiu būdu atsiskaityti su mokesčių administratoriumi. Dėl šių priežasčių įmonės prioritetai buvo išlaikyti darbuotojus, įmonės veikloje naudojamą turtą bei užtikrinti veiklos tęstinumą.
3.3. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje surinkti duomenys taip pat parodo, kad įmonės eksporto pardavimo rodikliai nuo 2021 metų I-ojo ketvirčio krito 4 kartus, II-ąjį ketvirtį sumažėjo daugiau kaip 6 kartus, o 2021 metų III-ąjį ir IV-ąjį ketvirtį gaminiai apskritai nebuvo eksportuojami. Nuo pat 2021 m. pradžios sutriko įmonės įprasta veikla ir ypatingai eksporto pardavimai, bendra apyvarta mažėjo, su įmone neatsiskaitė didelė dalis debitorių. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, visuotinės epidemiologinės pandemijos ir pasaulinės ekonomikos nuosmukio atsirado laikini sunkumai, todėl įmonės administracija dėjo visas pastangas, kad išsaugoti įmonės įprastą veiklą bei atstatyti jos pelningumą. Savaime suprantama, jog išgyvenant tokius sunkumus, įmonei yra svarbiausia yra išlaikyti jos darbuotojus, pasirūpinti einamųjų veiklos išlaidų padengimu, tokių kaip darbuotojų atlyginimų išmokėjimas, veikloje naudojamo turto išlaikymas, žaliavų įsigijimas ir kitokios išlaidos, kad užtikrinti pajamų generavimą. Nagrinėjamu laikotarpiu apelianto veiksmai buvo nukreipti, kad palaikyti įprastą produkcijos gamybą ir pardavimus, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Įmonė objektyviai stengėsi generuoti pajamas, kuriomis galėtų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir atsiskaityti su kreditoriais.
3.4. Pastebėjo, kad nepaisant to, 2021 metų pabaigoje įmonę pradėjo palikinėti darbuotojai, įmonė taip ir neatstatė ankstesnės pelningos veiklos. Ilgainiui didėjo įmonės įsiskolinimai, kurie lėmė, jog 2022 metais įmonė pasiekė nemokumo būseną. Įmonės vadovas kreipėsi dėl MB „B. W.“ nemokumo procedūros inicijavimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1421-392/2022 buvo iškelta įmonės bankroto byla.
3.5. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad byloje surinkti duomenys ir pateikti paaiškinimai pagrindžia, jog nagrinėjamu laikotarpiu įmonės atlikti mokėjimai buvo neišvengiamos ir būtinos išlaidos, kurios leido užtikrinti veiklos tęstinumą ir nuolatinį pajamų generavimą. Šios aplinkybės yra svarbios nustatinėjant ir vertinant (duomenys neskelbtini) (apelianto) administracinės atsakomybės sudėties elementus.
3.6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad savalaikis darbo užmokesčio mokėjimas leido įmonei išlaikyti darbuotojus bei užtikrinti darbo jėgą, kurios leido įmonei vykdyti įprastą veiklą ir generuoti pajamas. Nagrinėjamu laikotarpiu MB „B. W.“ nuosekliai vykdė atsiskaitymus su įmonės darbuotojais, t. y. atliko mokėjimus II-osios eilės kreditoriams, kurie yra aukštesnėje eilėje negu mokesčių administratorius. Per nagrinėjamą laikotarpį įmonė sumokėjo net 64 424,66 Eur sumą įmonės darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti (žr. paaiškinimų priedas nr. 3). Vien ši darbo atlyginimų mokėjimams skirta suma buvo kur kas didesnė už tuometinį įsiskolinimą mokesčių administratoriui, kas iš esmės paneigia teismo išvadą, esą įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais.
3.7. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu įmonė atliko mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) (žr. paaiškinimų priedas nr. 4).
3.8. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad įmonė vykdydama ilgalaikius ir planuotus įsipareigojimus atliko periodinius mokėjimus kreditoriui, kad galėtų išlaikyti bei disponuoti tiesioginėje ūkinėje veikloje naudojamu turtu – transporto priemone. 2018 m. kovo 28 d. lizingo gavėjas MB „B. W.“ buvo sudaręs su lizingo davėju UAB „C. F.“ transporto priemonės išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išimtinai veiklos vykdymui į savo kapitalą buvo įsitraukusi transporto priemonę. Šį įmonės turtą naudojo įmonės darbuotojai vadybininkai, kurie vykdavo į dalykinius susitikimus, veždavo pavyzdžius ir prekes, vykdavo į gamybos ir pardavimo vietas, kitaip naudojo ūkinėje veikloje. Periodinių lizingo įmokų mokėjimas sąlygojo transporto priemonės išsaugojimą ir buvo būtinas tam, kad užtikrinti įprastą normalią įmonės veiklą. Priešingu atveju lizingo sutartis būtų nutraukta ir turtą perimtų lizingo davėjas, o tai reikštų, kad įmonė prarastų ūkinės veiklos priemonę, nebegalėtų vykdyti įprastos veiklos, atsirastų prielaidos priverstiniam likutinės vertės išieškojimui ir papildomų nuostolių atlyginimui. Mokėjimai lizingo davėjui neabejotinai priskiriami prie būtinųjų išlaidų, be kurių nebūtų įmanoma užtikrinti veiklos tęstinumo.
Šalies argumentai
3.9. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad įmonė buvo įtraukta į Juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, ir Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašus pagal VMI viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. VA-30 “Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – ir Įsakymas), įmonei MB „B. W.“ buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Įsakymo pagrindu įmonei buvo taikomas mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo laikotarpis, o taip pat numatyta galimybė kreiptis dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki pat 2022 m. gruodžio 31 d. Neabejotina, jog įmonė MB „B. W.“ siekdama atstatyti savo pelningą veiką bei tikėdamasi atnaujinti eksporto pajamas ne tik turėjo teisės aktų numatytą galimybę mokestinių nepriemokų išdėstymui, bet taip pat galėjo pasinaudoti mokestinių nepriemokų išdėstymo vėlesniam laikotarpiui priemonėmis. Verta pažymėti, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimas visuotinai sunkiu laikotarpiu negalėjo turėti teigiamos įtakos pareiškėjos veiklos stabilumui, tęstinumui ar pelningumo atstatymui.
3.10. Apibendrino, kad aukščiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog nagrinėjamu atveju įmonės vykdyti mokėjimai, atitinkamai ir (duomenys neskelbtini) (apelianto) veika, buvo išimtinai nukreipta MB „B. W.“ ūkinės veiklos tęstinumui palaikyti ir įprastai veiklai užtikrinti. Tai būtiniausios įmonės ūkio veiklos išlaidos, be kurių įmonės apskritai nebūtų galėjusi tęsti veiklos, o tai reiškia ir pajamų generavimą, kuris tiesiogiai susijęs su įsipareigojimų vykdymų savo kreditoriams įskaitant atsiskaitymus su aukštesnės eilės kreditoriais darbuotojais bei mokesčiu administratoriumi. Atsižvelgiant į tai, jog sąlyginai nedidelė įmonės turimų lėšų suma (3 595,77 Eur) buvo skirta kreditoriaus planuotoms ir būtinoms išlaidoms – lizingo davėjo periodinėms įmokoms sumokėti, o taip pat įvertinus šių mokėjimų pobūdį ir paskirtį – įmonės veikloje naudojamo turto išsaugojimas, yra pagrindas konstatuoti, kad MB „B. W.“ įvykdyti mokėjimai ne tik leido užtikrinti veiklos tęstinumą, tačiau įgalino sugeneruoti pajamų bei atsiskaityti su darbuotojais (atlyginimo išmokėta net 64 424,66 Eur) bei bent iš dalies atsiskaityti su mokesčių administratoriumi (SODRAI sumokėta 4242,3 Eur). Maža to, MB „B. W.“ mokestinių nepriemokų nesumokėjimas nagrinėjamu laikotarpiu buvo įgalintas tuo metu galiojusių teisės aktų, juolab įvykdytas lėšų paskirstymas vykdant mokėjimus kitiems subjektams buvo sąlygotas ne (duomenys neskelbtini) (apelianto) savanaudiškų veiksmų ir (ar) siekio išvengti mokesčių, tačiau objektyviai susiklosčiusių aplinkybių bei siekio užtikrinti veiklos tęstinumą ir atnaujinti įmonės pelningumą.
3.11. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog įmonė nors ir buvo susidūrusi su laikinais sunkumais, tačiau administracijos vadovo veiksmai buvo nukreipti išsaugoti įmonės darbuotojus ir tęsti įmonės įprastą ūkinę veiklą. Būtent iš kasdienės veiklos vykdymo atsirado poreikis ir būtinybė atsiskaityti už paslaugas ir prekes (išperkamosios nuomos periodinės įmokos) bei vykdyti prievoles mokėti samdomiems darbuotojams atlyginimus. Aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, kuri pagrįsta vien teismo iškeltais pasvarstymais, neva “…Kia Optima yra keleivinis lengvasis automobilis, todėl mažai tikėtinas tiesioginis jo panaudojimas žaliavų pristatymui gamybai bei pagamintos produkcijos pristatymui klientams”.
3.12. Apelianto nuomone, įmonė pilnai funkcionavo, vykdė įprastą veiklą, todėl natūralu, kad įmonė turėjo pareigą atsiskaityti su darbuotojais už atliktą darbą. Kasdieninė ūkinė veikla sąlygojo poreikį bei būtinybę mokėti periodines lizingo įmokas, o tai leido įmonei išsaugoti turtą bei sudaryti sąlygas naudoti tokį turtą tiesioginėje veikoje, užtikrinti darbuotojams normalias darbo priemones. Nėra jokių prielaidų teigti, kad vadovo veika turėjo savanaudiškų tikslų ar įmonė siekė vengti atsiskaitymo su mokesčių administratoriumi, kadangi visi mokėjimai nagrinėjamu laikotarpiu buvo sąlygoti užtikrinti veiklos tęstinumą ir skirti pajamų gavimui. Priešingai, byloje patekti rašytiniai įrodymai atskleidžia, kad nagrinėjamu laikotarpiu sumokėta 3 595,77 Eur suma lizingo davėjui sudarė sąlygas įmonei sugeneruoti tiek pajamų, kad iš jų galėjo būti patenkinti ženkliai didesnės apimties kreditoriniai reikalavimai, t. y. sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams už 64 424,66 Eur sumą ir mokesčių administratoriui SODRAI sumokėta 4 242,3 Eur. Dėl šios priežasties visiškai negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) (apeliantas) sąmoningai didino skolas ir suvokė pažeidimo veikos pobūdį, nes iš esmės visa apelianto veika buvo nukreipta į įmonės veiklos tęstinumą, gamybinių pajėgumų didinimą ir pelningumo atstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
3.13. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai formaliai vertino, kad per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. įmonės sumokėta pinigų suma paskesnės eilės kreditoriui, kurių suma sudarė tik 3 595,77 Eur, pažeidė aukštesnės eilės kreditorių teises kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalies teisės normoje. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad šie mokėjimai buvo būtini įmonės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui užtikrinti, todėl nepagrįstai pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai. Priešingai, (duomenys neskelbtini) vykdyta įprastinė veika įmonės mokumui atstatyti ir pajamoms generuoti lėmė gebėjimą atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais ir realiai sumokėti jiems ženkliai didesnes sumas. Pagal (duomenys neskelbtini) inkriminuojamą administracinio nusižengimo sudėtį apelianto veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios. Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) veika buvo nukreipta tam, kad būtų išvengta mokesčių sumokėjimo mokesčių administratoriui. Apeliacinės instancijos teismo prašoma dar kartą išanalizuoti pateiktus duomenis ir įvertinti, jog per nagrinėjamą laikotarpį įmonė atliko daug didesnės apimties atsiskaitymus tiek su mokesčių administratoriumi, tiek su samdomais darbuotojais. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, įvertinus atliktų mokėjimų paskirtį ir būtinumą, yra pagrindo motyvuotai išvadai, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.
3.14. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad sistemiškai vertinant ANK 7 straipsnyje ir 120 straipsnyje įtvirtintų normų turinį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia. Tai reiškia, jog norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje.
Žemesnės instancijos teismas
3.15. Įgaliotasis atstovas pažymėjo, kad pareiškėja VMI ir pirmosios instancijos teismas neįrodė apelianto tyčios kaip būtinojo inkriminuojamo nusižengimo požymio. Apelianto į bylą pateikti dokumentai ir paaiškinimai sąlygoja svarų pagrindą daryti motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra kaltės (tiesioginės tyčios) kaip inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymio.
Šalies argumentai
3.16. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Nors nagrinėjamu laikotarpiu įmonė turėjo įsiskolinimų ne tik VMI, bet ir SODRA, tačiau pritaikius VMI viršininko 2021 m. balandžio 27 d. Įsakymą Nr. VA-30 nepriemokų mokėjimas buvo atidėtas ir galėjo būti išdėstytas ateityje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus paaiškinimus byloje ir į bylą pateiktus rašytinius duomenis, susijusius su MB „B. W.“ iki VMI pareiškimo apylinkės teismui pateikimo atliktais mokėjimais, sumokėtas pinigų sumas ir bei šių mokėjimų paskirtį ir motyvus. Įmonės atlikti mokėjimai buvo neišvengiami ir būtini bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui užtikrinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai. Visuotinai žinoma, kad dėl šalyje susidariusios situacijos dėl Covid-19 pandemijos daugelio įmonių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl apelianto veiksmai atliekant mokėjimus, formaliai nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tačiau esant šalyje sudėtingai verslo padėčiai koronaviruso situacijoje stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, negali būti laikomi piktybiškais, atliktais tyčia, siekiant pažeisti kitų kreditorių (konkrečiai VMI) interesus. Apelianto veiksmai nebuvo nukreipti asmeninės naudos siekimui ir (ar) įmonės atsiskaitymo galimybių iškreipimui, juolab neatlikti siekiant išvengti mokestinių prievolių. Objektyviu vertinimu, apelianto veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad G. G. (duomenys neskelbtini) būdamas atsakingas už MB „B. W.“ finansinę veiklą privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. G. G. būdamas atsakingu už MB „B. W.“ finansinę veiklą ir žinodamas apie bendrijos skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti darė mokėjimus kitiems kreditoriams.
4.2. Nurodoma, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis būdamas MB „B. W.“ (duomenys neskelbtini) ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad bendrija turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Bendrijos mokestinę nepriemoką sudarė bendrijos deklaruoti mokesčiai 79 606,73 Eur, iš jų: 31 670,03 Eur GPM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 16 d.), 332,3 Eur GPM delspinigiai, 23 445,00 Eur PVM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. gegužės 26 d.), 220,12 Eur PVM delspinigiai, 12 993,00 Eur pelno mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d.), 10 672,00 Eur pelno mokesčio avansas (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. kovo 16 d.), 274,28 Eur pelno mokesčio delspinigiai.
4.3. Kaip matyti iš bendrijos sąskaitos išrašo, MB „B. W.“ turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. iš bendrijos sąskaitos vykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių / paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis) daugiau kaip 2 946,26 eurų.
4.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad MB „B. W.“ turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. iš bendrijos sąskaitos vykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (Lizingo sutarties vykdymas). Tai, kad bendrija žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina ir bendrijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
4.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad bendrija buvo įtraukta į sąrašus: Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (75) ir Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (89).
4.6. Argumentavo, kad vadovaujantis VMI viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo. Kaip jau aukščiau minėta, vadovaujantis Įsakymu netaikomi tik priverstinio išieškojimo veiksmai.
4.7. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o (duomenys neskelbtini) G. G. žinodamas bendrijos finansinę padėtį apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, tačiau atlikdamas bendrijos atsiskaitymus pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad G. G. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam pagrįstai skirta nuobauda.
Šalies argumentai
4.8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus, kurie atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius bei pagrįstai individualizavo apeliantui skiriamą nuobaudą ir jos dydį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Roko Laurenčiko apeliacinis skundas tenkinamas
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena G. G. yra nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde keliamas G. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas byloje esančių duomenų vertinimas, apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimas faktinėms bylos aplinkybėms, nurodoma, kad byloje nebuvo įrodyta, jog G. G. nesiėmė priemonių įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti ir įmonės pelningumui atkurti (išlaikyti), įmonės atlikti mokėjimai buvo neišvengiamos ir būtinos išlaidos, kurios leido užtikrinti veiklos tęstinumą ir nuolatinį pajamų generavimą, kuris tiesiogiai susijęs su įsipareigojimų vykdymu savo kreditoriams įskaitant atsiskaitymus su aukštesnės eilės kreditoriais darbuotojais bei mokesčių administratoriumi, todėl nėra ir būtinos sąlygos administracinei atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsirasti, taigi apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
6. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą. Antra šio įstatymo dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
7. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo CK straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
8. Skundžiamu nutarimu G. G. pripažintas kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą už tai, kad jis būdamas MB „B. W.“ (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad MB „B. W.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė iš viso 2 946,26 Eur atsiskaitymus (2021 m. balandžio 2 d. atliktas 658,79 Eur mokėjimas; gegužės 18 d. atliktas 338,33 Eur mokėjimas; birželio 2 d. atliktas 320,43 Eur mokėjimas; rugpjūčio 5 d. atliktas 647,04 Eur mokėjimas; rugsėjo 3 d. atliktas 339,57 Eur mokėjimas ir 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atliktas 642,10 Eur mokėjimas) (apygardos teismas pastebi, kad apeliantas mini ir didesnę sumą, 3 595,77 Eur, ši suma vadovaujantis UAB „C. F.“ 2021 m. gruodžio 29 d. raštu buvo sumokėta per 2021 m.) su kitais kreditoriais (UAB „C. F.“ pagal 2018 m. kovo 28 d. tarp MB „B. W.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) G. G., ir UAB „C. F.“ pasirašytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo finansuojamas transporto priemonės „Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimas), nors MB „B. W.“ buvo skolinga valstybės biudžetui (Bendrijos skola VMI balandžio mėn. sudarė 9 886,02 Eur; gegužės mėn. sudarė 14 129,43 Eur; birželio mėn. sudarė 32 973,43 Eur; rugpjūčio mėn. sudarė 54 785,33 Eur; rugsėjo mėn. sudarė 55 143,49 Eur; lapkričio mėn. sudarė 74 799,70 Eur). Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė kreditorės VMI interesus. Byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių.
9. Apygardos teismas pastebi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą, balanse (b. l. 5) yra nurodyta kita įsiskolinimo (mokestinės nepriemokos) valstybės biudžetui suma – Bendrijos deklaruoti mokesčiai 79 606,73 Eur, iš jų: 31 670,03 Eur GPM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 16 d.), 332,3 Eur GPM delspinigiai, 23 445,00 Eur PVM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. gegužės 26 d.), 220,12 Eur PVM delspinigiai, 12 993,00 Eur pelno mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d.), 10 672,00 Eur pelno mokesčio avansas (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. kovo 16 d.), 274,28 Eur pelno mokesčio delspinigiai. Aukštesnysis teismas vadovaujasi tais įsiskolinimo dydžiais, kurie yra nurodyti nutarime (iki 2021 m. lapkričio 3 d. 74 799,70 Eur), kadangi jie apima tą laikotarpį, per kurį buvo daromas pažeidimas. Iš VMI pareiškimo matyti, kad 74799,70 Eur suma yra nurodyta pagal 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų); pagal 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto suma 78 775,63 Eur (padidėjo per tą laikotarpį, už kurį nekonstatuotas pažeidimas); pagal VMI pareiškimą mokestinė nepriemoka 79 606,73 Eur.
10. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta G. G. tyčia padaryti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl skundžiamu apylinkės teismo nutarimu G. G. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad sumokėta 3 595,77 Eur suma lizingo davėjui sudarė sąlygas įmonei išsaugoti turtą, naudoti tokį turtą tiesioginėje veikoje, užtikrinti darbuotojams normalias darbo priemones, tokiu būdu sugeneruoti tiek pajamų, kad iš jų galėjo būti patenkinti ženkliai didesnės apimties kreditoriniai reikalavimai, t. y. sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams už 64 424,66 Eur sumą (b. l. 44–47) ir SODRAI sumokėta 4 242,3 Eur (b. l. 48, 49). Nors apylinkės teismo nutarime motyvuojama, kad pagal viešai internete prieinamą informaciją MB „B. W.“ vertėsi parketlenčių gamyba, montavimu ir pan. [prieiga internete (duomenys neskelbtini)], o „Kia Optima“ yra keleivinis lengvasis automobilis, todėl mažai tikėtinas tiesioginis jo panaudojimas žaliavų pristatymui gamybai bei pagamintos produkcijos pristatymui klientams, tačiau, kaip nurodė apeliantas, toks poreikis atsirado iš kasdienės veiklos vykdymo.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Institucijos pozicijos pareiškime pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir atsiliepime į apeliacinį skundą, G. G. kaltę ji grindžia tik formaliai nurodydama tą aplinkybę, kad Bendrija per tikrinamą laikotarpį vykdydama nustatytus mokėjimus (2 946,26 Eur UAB „C. F.“ už išperkamąją automobilio nuomą) pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tačiau visiškai neanalizuodama bylos nagrinėjimo metu nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių, kurios nurodytos ir apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš UAB „C. F.“ 2021 m. gruodžio 29 d. pranešimo, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., Bendrovei esant skolingai valstybei 74 799,70 Eur (kaip minėta, atskirais laikotarpiais nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. skola buvo mažesnė, šis dydis yra 2021 m. lapkričio mėn.), Bendrija atliko mokėjimus ir penktosios eilės kreditorei – UAB „C. F.“ (bendra kreditorei išmokėta suma iki 2021 m. lapkričio 3 d. – 2 946,26 Eur), tačiau tuo pat metu reguliariai mokėjo mokesčius Sodrai (nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo iš viso 4 063,20 Eur (b. l. 48–49), taip pat ir darbo užmokestį darbuotojams (iš viso 64 424,66 Eur sumą (b. l. 44–47), kas pagal bylos duomenis ir sudarė didžiausią dalį nuskaitomų iš Bendrijos lėšų.
13. Kaip matyti iš G. G. atstovo paaiškinimų teismo posėdyje ir kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 41, 43), laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., o ypač 2021 m. III, IV ketvirčiais, Bendrija buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, bet savo ūkinę veiklą vykdė toliau. Būtent iš kasdienės ūkinės veiklos vykdymo atsirado poreikis bei būtinybė toliau mokėti automobilio išperkamosios nuomos įmokas pagal lizingo sutartį, taip buvo būtinybė mokėti įsiskolinimą Sodrai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti G. G. atstovo teismo posėdyje pateiktais paaiškinimas, kad buvo naudojama transporto priemonė nuvežti prekes į gamybą, gaminius į paskirties vietą, vadybininkams susisiekti su klientais. Tos lizingo įmokos ir buvo skirtos tam, kad įmonė turėtų pajamų ir priemonių vykdyti tą veiklą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. kovo 28 d. sudaryta transporto priemonės „Kia Optima“ lizingo sutartis, kurios pabaigos data 2023 m. balandžio 15 d. (b. l. 14). Taigi Bendrija turėjo prievolę mokėti šias įmokas aptariamu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. Lizingo sutartis buvo nutraukta ir transporto priemonė buvo perduota lizingo davėjui 2022 m. sausio 6 d. (b. l. 50–53), tai yra prieš bankroto bylos Bendrovei iškėlimą 2022 m. sausio 27 d. Tai reiškia, kad Bendrija iki pat bankroto bylos jai iškėlimo stengėsi vykdyti veiklą, be kita ko, išsaugodama automobilį, kuris buvo tiesiogiai naudojamas įmonės veiklai. Toliau vykdydama veiklą įmonė 2021 m. II ketvirtį atliko pardavimus Europos Sąjungoje ir eksportą (b. l. 41). Įvertinus penktosios eilės kreditorei sumokėtų sumų dydžius, kurios visos sudaro 2 946,26 Eur, ši suma iš esmės negalėjo nulemti ar turėti įtakos pilnai atsiskaityti su VMI. Nors per tikrintą laikotarpį sumokėta dalis nepriemokų valstybei – Sodrai iš viso buvo sumokėta 4 063,20 Eur, taip pat darbuotojų atlyginimams sumokėta 64 424,66 Eur, tačiau šios sumos buvo baigtos sumokėti 2021 m. III ketvirtį, kas tik patvirtina, jog tokio dydžio sumas įmonė galėjo sumokėti tik vykdydama veiklą. Tiriamu laikotarpiu Bendrija dar funkcionavo, vykdė veiklą, kas rodo, jog Bendrijos darbuotojai atliko savo pareigas, todėl natūralu, kad vadovas turėjo pareigą atsiskaityti su jais už atliktą darbą, tokiu būdu siekdamas sėkmingo veiklos vystymo ir pajamų gavimo. Su Bendrijos darbuotojais buvo atsiskaityta nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 44–47), tai yra iš esmės tuo laikotarpiu, kai įmonė dar vykdė pardavimus Europos Sąjungoje ir eksportą. Taigi apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė G. G. atstovo paaiškinimu, kad iš kasdieninės ūkinės veiklos vykdymo atsirado poreikis bei būtinybė mokėti lizingo įmokas, ir pagrindinį dėmesį skyrė tik formaliai pozicijai, kad tokiu būdu buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju vertinamos ne tik teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios ne tik objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą, tačiau sudarančios pagrindą daryti neabejotiną išvadą ir dėl subjektyviosios pusės sudėties būtinojo požymio – tyčios – nebuvimo atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nustatymo.
14. Aukštesnysis teismas G. G. veiksmų nelaiko tyčiniais ir piktybiškais nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl aukščiau nurodytų atliktų mokėjimų penktosios eilės kreditorei Bendrija tapo nemoki ir dėl to negalėjo pilnai atsiskaityti su kreditore – VMI. Per tiriamą laikotarpį, kai buvo sumokėtos kreditorei lizingo įmokos, kartu buvo sumokėtos pakankamai didelės sumos valstybės įstaigai mokestinei nepriemokai padengti – 4 063,20 Eur Sodrai – ir darbo užmokesčiui sumokėti – 64 424,66 Eur. Visos mokestinės nepriemokos Bendrija neturėjo galimybės padengti pablogėjus jos finansinei padėčiai, ką patvirtina aplinkybė, jog 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 1 319 782 Eur vertės turto ir 1 284 776 Eur įsipareigojimų, tai yra panašiai (b. l. 15), ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1421-392/2022, kuria Bendrijai buvo iškelta bankroto byla.
15. Visuotinai žinoma, kad dėl šalyje susidariusios situacijos dėl Covid-19 pandemijos daugelio įmonių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl G. G. veiksmai atliekant mokėjimus, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tačiau esant šalyje sudėtingai verslo padėčiai koronaviruso situacijoje stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, negali būti laikomi piktybiškais.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, jog vadovaujantis Įsakymu, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo. Aukštesniojo teismo manymu, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrijai buvo leista nesilaikyti mokėjimų eiliškumo, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, jog G. G. savo veiksmais siekė išvengti skolos mokėjimo VMI, o ne bandyti išsaugoti Bendriją ir tęsti veiklą. Priešingai, aplinkybė, jog buvo priimtas Įsakymas, suponuoja, kad valstybė stengėsi padėti mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, G. G. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.
18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje panašiomis aplinkybėmis irgi yra laikomąsi pozicijos, kad asmuo neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios – nebuvimo asmens veiksmuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-744/2022).
19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Roko Laurenčiko apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.