Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-54-992/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00017-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

2022 m. kovo 18 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam G. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

G. G., būdamas mažosios bendrijos „B. W.“ (toliau – MB, Bendrija arba Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y., kad MB „B. W.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors MB „B. W.“ buvo skolinga valstybės biudžetui. G. G. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G. nedalyvaujant. Jo atstovas advokato padėjėjas R. Laurenčikas, atvykęs į teismo posėdį, paaiškino, kad G. G. šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, dirba Maskvoje ir į teismo posėdį atvykti negali. Nurodė, kad su atstovaujamuoju išsamiai aptarė jo poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad G. G., būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio datą, laiką bei vietą į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, jo interesams atstovauja pasirinktas atstovas, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta G. G. nedalyvaujant.

G. G. atstovas advokato padėjėjas R. Laurenčikas teisme paaiškino, kad jo atstovaujamasis G. G. nesutinka su pareiškimu, jame išdėstytais motyvais bei reikalavimais, kadangi bylai aktualiu laikotarpiu buvo atliekami mokėjimai aukštesnės eilės kreditoriams, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, mokesčiai Sodrai. Visi mokesčiai buvo mokami pagal galimybes, tą patvirtina Bendrovės sąskaitos išrašai, sutartys. VMI savo poziciją dėl G. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn iš esmės grindžia IV eilės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis apie tai, kad 2021 metais nuo balandžio iki lapkričio mėnesio buvo atsiskaitoma su šiuo kreditoriumi, su kuriuo 2018 metais buvo sudaryta transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis. Kadangi Įmonė gamina produktus ir ją pardavinėja eksportuojant į Europos Sąjungos ir trečiąsias šalis, ir tai yra pagrindinė Įmonės veikla, transporto priemonė buvo reikalinga Įmonės veiklai vykdyti. Šios priemonės sugeneravo pajamas, iš kurių galėjo būti vykdomi išmokėjimai darbuotojams, taip pat mokėjimai mokesčių administratoriui. Pandemijos metu Bendrija buvo įtraukta į lengvatinių įmonių sąrašą, tačiau mokesčiai buvo vis vien mokami. Sušlubavus Įmonės veiklai tęsti veiklos nebuvo galima, eksporto prekių mažėjo, mažėjo apyvarta ir galiausiai Bendrija pasiekė nemokumą būseną, tačiau net ir tuo laikotarpiu Bendrija mokėjo įmokas Sodrai, darbo užmokesčius, buvo atlikti mokėjimai IV eilės kreditoriui, tačiau tą sąlygojo įprastos ūkinės veikos vykdymas, stengiantis palaikyti normalią Įmonės veiklą.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad MB „B. W.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. vasario 15 d., veiklos rūšis - medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. Bendrijos vadovas – G. G.. Bendrija yra VMI skolininkė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. sausio 5 d. duomenimis, mokestinę nepriemoką sudarė 79 606,73 Eur, iš jų: 31 670,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau -GPM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 16 d., 332,3 Eur GPM delspinigiai, 23 445,00 Eur PVM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. gegužės 26 d.), 220,12 Eur PVM delspinigiai, 12 993,00 Eur pelno mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d.), 10 672,00 Eur pelno mokesčio avansas (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. kovo 16 d.), 274,28 Eur pelno mokesčio delspinigiai.

VĮ Registrų centro duomenimis, Bendrija privalomojo registruoti nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrijai valdytojo teise priklauso transporto priemonė KIA Optima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2018 m. kovo 30 d., savininkas UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 01 -13-04/362E pateikė informaciją, kad 2018 m. kovo 28 d. tarp MB „B. W.” ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta lizingo sutartis Nr. 201803F- 902, kurios pagrindu buvo finansuojamas transporto priemonės KIA Optima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimas. Lizingo sutarties likutis 2021 m. sausio 1 d. pradelstas įsiskolinimas buvo 15 907,84 Eur. Per 2021 m. pagal lizingo sutartį sumokėta 3595,77 Eur. Lizingo sutarties likutis 2021 m. gruodžio 28 d. pradelstas įsiskolinimas yra 13 070,96 Eur. Lizingo sutarties pabaigos data 2023 m. balandžio 15 d.

Bendrija buvo įtraukta į Juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (75), ir Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (89), sąrašus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021-04-27 įsakymu Nr. VA-30 (toliau - Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe - iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebuvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebuvo skaičiuojami delspinigiai. Pareiškime pažymima, kad įsakyme nebuvo numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 01-13-04/362E (kopija), VĮ Registrų centro pateikti duomenys apie MB „B. W.“, VĮ Regitra duomenys apie automobilį K. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantys pareiškime išdėstytus teiginius (1-18 b. l.).

Byloje pateikti MB „B. W.“ 2020 – 2021 m. pardavimo ir eksporto dokumentai; Įmonės grąžintino PVM apskaičiavimo lentelė bei MB „B. W.“ sąskaitos išrašas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 28 d. tarp MB „B. W.“, atstovaujamos direktoriaus G. G., ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo finansuojamas transporto priemonės K. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimas. Nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. (išskyrus liepos ir spalio mėnesiais) Bendrija vykdė atsiskaitymus su UAB (duomenys neskelbtini), t. y. 2021 m. balandžio 2 d. atliktas 658,79 Eur mokėjimas; gegužės 18 d. atliktas 338,33 Eur mokėjimas; birželio 2 d. atliktas 320,43 Eur mokėjimas; rugpjūčio 5 d. atliktas 647,04 Eur mokėjimas; rugsėjo 3 d. atliktas 339,57 Eur mokėjimas ir 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atliktas 642,10 Eur mokėjimas. Pareiškimo duomenys patvirtina, kad vykdant atsiskaitymus su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atsižvelgta į tai, kad Bendrijos skola VMI balandžio mėn. sudarė 9886,02 Eur; gegužės mėn. sudarė 14129,43 Eur; birželio mėn. sudarė 32973,43 Eur; rugpjūčio mėn. sudarė 54785,33 Eur; rugsėjo mėn. sudarė 55143,49 Eur ir lapkričio mėn. sudarė 74799,70 Eur, t. y. lėšos buvo panaudotos atsiskaityti ne su valstybės biudžetu, o su kitais kreditoriais, nagrinėjamu atveju su UAB (duomenys neskelbtini). Tai, kad vykdant atsiskaitymus nebuvo laikomasi atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos, teisme iš esmės neneigė ir G. G. atstovas advokato padėjėjas R. Laurenčikas. Jo teigimu, Bendrijai buvo labai svarbu vykdyti mokėjimus pagal sutartį, 2018 m. kovo 28 d. sudarytą tarp MB „B. W.“ ir UAB (duomenys neskelbtini), kadangi šios sutarties pagrindu įgyta transporto priemonė – automobilis K. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas Bendrijai vykdant veiklą: nuvežti prekes į gamybą, pristatyti prekes į paskirties vietą, susisiekti su klientais, todėl, atstovo teigimu, visus mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini) buvo stengiamasi atlikti laiku.

Teisme G. G. atstovas pažymėjo, kad bylai aktualiu laiku darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis siekiant, kad Bendrijos veikla nenutrūktų ir būtų išlaikyti joje dirbantys asmenys, taip pat buvo vykdomi mokėjimai Sodrai. Atstovo teigimu, Įmonė, vykdydama atsiskaitymus su darbuotojais bei vykdydama sutartinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, siekė išsaugoti darbuotojus bei neprarasti Įmonės turto – automobilio, kadangi tokiu būdu buvo galima toliau plėtoti įmonės veiklą ir išvengti dar didesnių skolinių įsipareigojimų. Teismas, vertindamas šiuo atstovo teiginius, atkreipia dėmesį, kad pagal viešai internete prieinamą informaciją, MB „B. W.“ vertėsi parketlenčių gamyba, montavimu ir pan. [prieiga internete (duomenys neskelbtini)], o K. O. yra keleivinis lengvasis automobilis, todėl mažai tikėtinas tiesioginis jo panaudojimas žaliavų pristatymui gamybai bei pagamintos produkcijos pristatymui klientams.

Analizuojant traukiamo administracinėn atsakomybėn G. G. atstovo teiginius iš MB „B. W.“ byloje pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2021 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais buvo atliekami darbo užmokesčio mokėjimai, taip pat 2021 m. vasario, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Bendrija atliko mokėjimus Sodrai. Akcentuotina, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, tačiau nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrija darbo užmokesčius mokėjo pagal vykdomuosius dokumentus. Tokios aplinkybės teisme nepatvirtino ir traukiamo administracinėn atsakomybėn G. G. atstovas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šių mokėjimų kaip atliktų tenkinus reikalavimus antrąja eile CK 6.930¹ straipsnio prasme (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. AN2-520-1121/2019).

Nei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies imperatyvi norma, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada minėtų atsiskaitymų eiliškumo nuostatų būtų galima nepaisyti. Pabrėžtina, jog jokie privačių subjektų civiliniai sandoriai (kaip šiuo atveju darbo užmokesčio mokėjimai, mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini)) negali pakeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų ir nustatyti kitokį atsiskaitymo eiliškumą ar tvarką. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu – nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. MB „B. W.“ atliktų atsiskaitymų sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, o ne su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. mokėjimai turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir G. G. kaip Bendrijos vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis.

Bendrijos vadovui G. G. buvo žinoma apie Bendrijos finansinę padėtį, tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau vietoje to, kad jis būtų ieškojęs būdų susidariusios skolos mažinimui šią skolą sąmoningai didino vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tai rodo, kad G. G. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusižengimą padarė tyčia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad G. G. būdamas MB „B. W.“ vadovu, atsakingu už Bendrijos mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

G. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas, skirdama nuobaudą atsižvelgia į tai, kad MB „B. W.“ buvo įtraukta į įmonių, nukentėjusiųjų nuo Covid-19 pandemijos, sąrašą šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl MB „B. W.“ bankroto bylos iškėlimo. Svarbu įvertinti ir tai, kad G. G., kaip Įmonės vadovas dėjo pastangas Bendrijos veiklai išsaugoti, mokėjo atlyginimus darbuotojams, ir nors šios aplinkybės negali būti pagrindu atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, tačiau tai turi vertinamąjį kriterijų skiriant nuobaudą ANK nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, teismas taip pat atsižvelgia į G. G. asmenybę – asmuo pakankamai jauno amžiaus, dirba, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarimu baustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 200 Eur bauda. Administracinė nuobauda įvykdyta. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas pirmą kartą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nenustatyta, kad G. G. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir G. G. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.