- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-205-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00080-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas UAB „P.“ (toliau – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur dydžio baudą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-366-834/2022, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti jam apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
2.1. Pažyma, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai, jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties, kaip visumos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019).
2.2. Skunde nurodoma, kad įmonei UAB „P.“, patyrus laikinus finansinius sunkumus, įmonė 2020 m. birželio 3 d. su prašymu kreipėsi į VMI dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su COVID-19. Pagal įmonės prašymą, VMI įtraukė įmonę į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, laikotarpiui nuo karantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremalios situacijos pabaigos. Šiuo pagrindu įmonei buvo atidėtas mokesčių nepriemokos mokėjimas, VMI nurodant, jog „Privalomus mokesčius į biudžetų galima mokėti pagal galimybes, o jei mokestines prievoles vykdyti bus sudėtinga ir po ekstremalios situacijos pabaigos, tuomet Bendrovei nurodoma per mano VMI svetainę pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo“. Taigi, apelianto vertinimu, Bendrovė po minėto VMI rašto gavimo nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, kadangi pirmesnės eilės kreditorius – VMI, aiškiai ir apibrėžtam laikotarpiui atsisakė savo pirmumo teisės į įmonę, priešingai nei skundžiamame nutarime sprendė pirmosios instancijos teismas. Todėl tik turėdama šį VMI atsakymą į savo prašymą, įmonė ėmėsi veiksmų stabilizuoti savo padėtį ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Priešingu atveju, t. y. turint neigiamą VMI sprendimą dėl mokesčių nepriemokos mokėjimo, įmonė iš karto būtų inicijavusi nemokumo procesą, net nebandydama stabilizuoti finansinės padėties, todėl akivaizdu, jog esamoje situacijoje nėra ir nebuvo įmonės vadovo D. K. veiksmuose tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimų dėl atsiskaitymo eiliškumo, kaip nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.
2.3. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio nuostatomis, VMI 2020 m. spalio 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimus įmonei įteikė tinkamai. Nurodoma, jog juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnis). Šiuo atveju D. K. neveikia ir neveikė kaip mokesčių mokėtojas, todėl neturėjo prievolės reguliariai tikrinti elektroninės sistemos „Mano VMI“, nes mokesčių mokėtojas yra UAB „P.“, o ne D. K.. Taip pat pažymima, kad šiuo atveju, visgi, D. K. turėjo gauti pranešimą, jog sistemoje yra jam skirti dokumentai. Pažymima ir tai, kad visus prašymus įmonė UAB „P.“ teikė tiesiogiai VMI, o visus atsakymus iš VMI įmonė UAB „P.“ taip pat gaudavo tiesiogiai, o ne per „Mano VMI“ sistemą. Be to, D. K. per sistemą „Mano VMI“ 2020 m. spalio 27 d. išsiųstas pranešimas „Mano VMI“ sistemoje liko neperskaitytas. Taigi šios aplinkybės patvirtina faktą, jog D. K. nebuvo žinomas 2020 n. spalio 27 d. VMI rašto turinys, todėl jis juo negalėjo vadovautis.
2.4. Apelianto vertinimu, tiek pagal VMI 2020 m. birželio 22 d. raštą įmonei buvo atidėtas mokestinės nepriemokos mokėjimas, tiek pagal VMI 2020 m. spalio 27 d. raštą įmonei mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo atidėtas. Todėl įmonė, turėdama nepriemokos sumokėjimo atidėjimą iki 2021 m. vasario 28 d., priešingai nei teigė VMI, nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, kas pagrįstai suponuoja išvadą, jog D. K., kaip UAB „P.“ vadovas, nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ANK 120 straipsnio pagrindu, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog įmonės vadovas D. K. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ar sąmoningai suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos Bendrovė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, todėl šiuo atveju konstatuotina, jog D. K. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.
2.5. Skunde akcentuojama, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių, turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Šiuo konkrečiu atveju, Bendrovės vadovas D. K., turėdamas VMI 2020 m. birželio 22 d. raštą, gautą atsakant į pateiktą Bendrovės prašymą, kuriuo buvo tenkintas Bendrovės prašymas taikyti Bendrovei pagalbos priemones ir atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, ir suvokdamas bei suprasdamas, jog Bendrovė yra įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, objektyviai negalėjo suvokti, kad VMI atžvilgiu įmonė pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio normą.
2.6. Skundu konstatuojama, jog remiantis aukščiau išdėstytu ir remiantis teismų praktika, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir pažeidė VMI interesus. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įmonės vadovas D. K. VMI atžvilgiu nesiekė ir neturėjo tikslo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, nes pagrįstai vertino ir suvokė, jog įmonei pagal nurodytus dokumentus yra atidėti mokesčių mokėjimai, nes įmonei yra taikomos pagalbos priemonės ir atidėtas mokestinės nepriemokos mokėjimas, kadangi įmonė buvo įrašyta į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, iki kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija. Taigi akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. veiksmuose nėra tyčios padaryti jam inkriminuojamą administracinę veiką, todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo jo traukti administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš tiesų Bendrovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Tačiau pažymima, kad tarp COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų (teisės aktų pakeitimų) nebuvo numatyta, kad karantino ar kuriuo nors kitu laikotarpiu juridiniai asmenys gali nesilaikyti CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo (analogiškai kaip dėl netaikomos pareigos inicijuoti bankrotą pirmojo karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo – Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas). Vadinasi, nagrinėjamu laikotarpiu, kai Bendrovė turėjo lėšų, bet jų nepakako visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ji privalėjo atsiskaitymus atlikti, laikydamasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. UAB „Pilaitės terasos II“ gavo 13 306,87 Eur pajamų, patyrė 13 313,48 Eur išlaidų, iš jų į VMI surenkamąją sąskaitą jokių mokesčių nebuvo sumokėta. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. birželio 9 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 441 887,80 Eur.
3.2. Atsiliepime nurodoma, jog D. K. teiginiai, jog Bendrovei pateikus prašymą dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo, jai buvo atidėtas mokesčių mokėjimo terminas, yra nepagrįsti. VMI 2020 m. birželio 22 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę, kad taikoma valstybės pagalba: neskaičiuojami delspinigiai ir netaikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, o ne atidedami mokesčiai. Jei Bendrovei vykdyti mokestines prievoles yra sudėtinga, ji turi pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.
3.3. Atsiliepime pažymima, kad VMI 2020 m. spalio 27 d. išsiuntė pranešimą dėl pagalbos priemonių taikymo pabaigos Bendrovei per „Mano VMI“ portalą. Šiuo pranešimu VMI informavo Bendrovę, kad „VMI mokestinės pagalbos priemonės įmonėms, patyrusioms neigiamą COVID-19 poveikį, yra taikomos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Mokesčių skolas, susidariusias iki 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė turi arba sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d., arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų“. VMI pakartotinai 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimu informavo Bendrovę per „Mano VMI“ portalą apie galimybę sudaryti mokestinės sutartį. Pažymima ir tai, kad VMI tris kartus ragino Bendrovę sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau prašymų sudaryti mokestinės paskolos sutartį per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d. UAB „P.“ nepateikė.
3.4. Atsiliepime nurodoma, kad nors D. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog jis neperskaitė Bendrovei skirtų VMI pranešimų, įkeltų į Bendrovės „Mano VMI paskyrą“, tačiau VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities „Mano VMI“ naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-9 (toliau – Taisyklės), 6 punkte numatyta, kad „asmeniui, kuris registruojasi Mano VMI, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis. Sutikdamas su Taisyklėmis, elektroninės paslaugos gavėjas sutinka per Mano VMI gauti iš VMI dokumentus<...>“. Dokumentų įkėlimo į „Mano VMI“ data laikoma dokumento įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui data (Taisyklių 10 punktas). Informacija apie į „Mano VMI“ Bendrovės paskyrą įkeltus dokumentus papildomai buvo siunčiama ir Bendrovės paskyroje nurodytu vadovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tai įrodo į bylą pateiktas „Mano VMI“ sistemos išrašo nuorašas, pateiktas į bylą su papildomais paaiškinimais, kuriame yra aiškiai nurodoma, jog pranešimas yra išsiųstas vadovo nurodytu korespondencijai skirtu el. p. adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis paminėtomis Taisyklių nuostatomis, darytina išvada, kad per „Mano VMI“ siųsti pranešimai laikomi įteiktais. Aplinkybė, kad pranešimai buvo siunčiami el. pašto adresu, kurių D. K. neperskaitė, negali būti reikšminga, sprendžiant nutarimo panaikinimo klausimą, kadangi pats D. K. buvo nurodęs tokį el. pašto adresą ir tik pats D. K. yra atsakingas už teisingų kontaktinių duomenų pateikimą.
3.5. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1829-794/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „P.“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d. Tai dar kartą parodo, kad vadovas D. K. nesugebėjo suvaldyti savo mokestinės sistemos.
3.6. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje surinktų duomenų (iš vykdomų atsiskaitymų su tiekėjais, mokamo darbo užmokesčio), darytina išvada, jog UAB „P.“ COVID-19 pandemijos laikotarpiu tęsė iki tol vykdytą veiklą, todėl galėjo prognozuoti, kokie mokesčiai ir kokiais terminais yra/bus mokėtini į valstybės biudžetą. Vadinasi, ir D. K., kaip Bendrovės vadovas, turėjo pareigą planuoti Bendrovės piniginius srautus taip, kad kreditorių reikalavimai būtų dengiami, laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. nepažeidžiant kreditorės VMI teisių. Šiuo atveju, Bendrovė vykdė mokėjimus nesilaikydama įstatyme nustatyto atsiskaitymo eiliškumo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl D. K. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentais ir dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. K. pagrįstai pripažino padariusį ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, konstatavęs, jog D. K. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka šio administracinio nusižengimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
5. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų dėl to, kad D. K., būdamas UAB „P.“ vadovu, žinodamas, kad jo vadovaujama Bendrovė turi įsiskolinimą VMI, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d., atsiskaitė su kitais Bendrovės kreditoriais. Nagrinėjamu atveju D. K. nesutinka su tuo, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, nes Bendrovė nevertintina kaip skolininkas, nurodytas minėtoje normoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo.
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
7. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatant pirmą sąlygą, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
8. Iš Bendrovės 2020 m. birželio 3 d. prašymo dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 plitimu, matyti, kad Bendrovė prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus bei atleisti ją nuo delspinigių sumokėjimo. Prašyme taip pat nurodoma prašymo pateikimo priežastis, t. y. smukę bendrovės pardavimai 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais (b. l. 76). Iš VMI 2020 m. birželio 22 d. atsakymo į 2020 m. birželio 3 d. Bendrovės prašymą matyti, kad Bendrovei pranešama apie delspinigių neskaičiavimą ir išieškojimų nevykdymą, tačiau dėl privalomų mokėti mokesčių įmonei išaiškinama galimybė juos mokėti pagal galimybes, o jei vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo (b. l. 94). Iš VMI pareiškimo matyti, kad Bendrovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (b. l. 3). Iš „Mano VMI“ išrašo matyti, kad įmonės vadovui D. K. tiek per sistemą „Mano VMI“, tiek ir elektroniniu paštu 2020 m. spalio 27 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl pagalbos priemonių taikymo pabaigos (b. l. 91, 93). Iš šio pranešimo turinio matyti, kad VMI mokestinės pagalbos priemonės įmonėms, patyrusiems neigiamą COVID-19 poveikį, yra taikomos iki 2020 m. gruodžio 31 d., o skolas, susidariusias iki 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė turi sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d. arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį. (b. l. 91). Kaip matyti iš pranešimo „Mano VMI“, sistemoje jis liko neperskaitytas (b. l. 93). Pakartotinas pranešimas išsiųstas analogišku būdu 2021 m. rugsėjo 21 d., tačiau „Mano VMI“ sistemoje taip pat liko neperskaitytas (b. l. 97). UAB „P.“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. matyti, kad piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo 8,38 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. gauta 13 306,87 Eur pajamų, padaryta 13 313,48 Eur išlaidų ir likutis 2021 m. spalio 21 d. sudarė 1,77 Eur (b. l. 38). Įvertinus AB „Swedbank“ banko pateiktus sąskaitų išrašus, kai Bendrovė turėjo vykdyti įsipareigojimus VMI, Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, taip pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Akivaizdu, kad UAB „P.“ nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. patyrė laikinus finansinius sunkumus. Taigi, atsižvelgus į visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „P.“ atitinka skolininko apibrėžimą pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį.
9. Kaip jau minėta anksčiau, pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai pajamų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti ir tai, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Iš UAB „P.“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (b. l. 38) matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl D. K., būdamas UAB „P.“ vadovu, pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnį.
10. Iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta bendrovėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi CK 6.930¹ straipsnio taikymas nesiejamas su bendrovės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės nemokumas yra svarbus tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl bankroto juridiniam asmeniui iškėlimo.
11. ANK 21 straipsnyje yra nurodyta, kad pagal ANK neatsako asmuo, kuris ANK numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. VMI atsakydama į 2020 m. birželio 3 d. Bendrovės prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 plitimu (b. l. 94), nurodė, kad UAB „P.“ buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Taip pat VMI UAB „P.“ išaiškino, kad Bendrovė privalomus mokesčius į biudžetą mokėtų pagal galimybes, o jei mokestines prievoles bus sudėtinga mokėti ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, tuomet siūloma pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad VMI informacija dėl mokesčių mokėjimo į biudžetą pagal galimybes nėra pagrindas D. K. atleisti nuo administracinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo pranešimu VMI aiškiai ir apibrėžtam laikotarpiui atsisakė savo pirmumo teisės į įmonę. Iš minėto VMI atsakymo akivaizdu, kad leidimas Bendrovei nemokėti mokesčių buvo siejamas su tuo, jog UAB „P.“ buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Iš VMI pareiškimo matyti, kad Bendrovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (b. l. 3), o nuo 2021 m. sausio 1 d. nebėra įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 veiklų sąrašą. Taigi konstatuotina, kad bendrovė nuo 2021 m. sausio 1 d. mokesčius turėjo mokėti įstatymuose nustatyta tvarka.
12. Nors D. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog jis neperskaitė Bendrovei skirtų VMI pranešimų, įkeltų į Bendrovės „Mano VMI paskyrą“, tačiau sutiktina su VMI atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities „Mano VMI“ naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-9, 6 punkte iš tiesų numatyta, kad „asmeniui, kuris registruojasi Mano VMI, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis. Registruojantis Mano VMI, būtina nurodyti Mano VMI atstovo elektroninio pašto adresą, į kurį bus siunčiama su elektroninių paslaugų vykdymu bei kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija“. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, informacija apie į „Mano VMI“ Bendrovės paskyrą įkeltus dokumentus papildomai buvo siunčiama ir Bendrovės paskyroje nurodytu vadovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tai įrodo į bylą pateiktas „Mano VMI“ sistemos išrašo nuorašas, pateiktas su papildomais paaiškinimais, kuriame yra aiškiai nurodoma, jog pranešimas yra išsiųstas vadovo nurodytu korespondencijai skirtu el. p. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 93, 105). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad per „Mano VMI“ siųsti pranešimai laikomi įteiktais.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl D. K. kaltės ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.