Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,

Dalyvaujant Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei O. A. (dalyvavo 2022-04-22 teismo posėdyje)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t.y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2020-09-01 iki 2021-10-21 pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, taip pat raštu išaiškintos jo teisės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis matydamas jog Bendrovės finansinė padėtis dėl kilusios pandemijos darosi sunki, siekdamas užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, pasinaudojo valstybės taikomu mechanizmu dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ir 2020-06-03 kreipėsi į VMĮ su prašymu dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį susijusį su viruso COVID-19 paplitimu, prašant sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir palūkanų skaičiavimą. 2020-06-22 gautas VMI atsakymas, jog nuo karantino paskelbimo pradžios (2020-03-16) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremalios situacijos pabaigos, Bendrovė yra įtraukta į sąrašą „juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės priemonės dėl COVID-19" ir tuo pagrindu atidėtas mokesčių nepriemokos mokėjimas. Jis suprato, jog Bendrovės prašymas dėl nepriemokų, delspinigių mokėjimo atidėjimo buvo patenkintas ir nepriemokų mokėjimas/išieškojimas atidėti iki ekstremalios situacijos šalyje paskelbimo pabaigos, o delspinigiai už nurodomą laikotarpį iš viso bus neskaičiuojami. Taigi, Bendrovė ir vadovas suprato, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu, mokėjimai į valstybės biudžetą yra atidėti, tam kad Bendrovė siektų išsaugoti tolimesnį veiklos tęstinumą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad išlaidos per laikotarpį nuo 2020-10-15 iki 2021-05-25 nėra reikšmingos ir didelės, bei visos skirtos būtiniesiems poreikiams susijusiems su Bendrovės veikla užtikrinti, o vadovas kreditorių interesų eiliškumą pažeidė neturėdamas tyčios ir nesąmoningai, todėl jo manymu nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė pareiškimą bei paaiškino, kad bendrovė įsiskolinusi 440844.80 eurų. Iš Institucijai pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog įmonė buvo įsiskolinusi, bet prioritetą vykdė kredito įmonėms, o ne VMI, todėl D. K., kaip direktorius pažeidė Civilinį kodeksą ir tai jam užtraukia baudą. Įmonė buvo įtraukta į sąrašą, įmonių, kurioms reikalinga pagalba „Covid-19“ metu, tai reiškia, kad tokioms įmonėms neskaičiuojami delspinigiai ir įmonė gavusi įplaukas privalo mokėti įmokas, mokesčius. Įmonė gavo virš 12 tūkstančių įplaukų, bet į valstybės biudžetą jokių įmokų nedarė. Mokestinės paskolos sutarties įmonė nesudarė, nors ne karta buvo raginama tą daryti. Dabar įmonei yra iškelta bankroto byla, tai dar karta parodo, kad vadovas nesugebėjo suvaldyti savo mokestinės sistemos. Įmonė kreipėsi, dėl valstybės pagalbos ir antroje pastraipoje buvo parašyta, jog neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas išieškojimas, trečioje pastraipoje parašyta, kad reikia sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Minėta priemonė reiškia, kad nėra vykdomi išieškojimo veiksmai ir neskaičiuojami delspinigiai. Jeigu įmonė nurodė atidėjimą, tai turi teikti prašymą dėl mokestinės sutarties sudarymo. 2020 m. spalio 27 d. pranešimu, Institucija informavo bendrovę. Minėtas raštas Mano VMI sistemoje nurodytu elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas D. K. ir dviem kitiems asmenims. Pagal Institucijos duomenis jis nebuvo perskaitytas, tačiau pagal VMI taisykles, jeigu yra tinkamai nurodytas adresas ir yra tinkamai išsiųstas, laikoma, kad pranešimas įteikta tinkamai. D. K. kaip vadovas turėjo pareiga domėtis. Institucijos vertinimu, jeigu įmonė gauna pajamas, ji turi vykdyti mokesčių mokėjimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. atstovas advokatas Eduardas Zaleskis paaiškino, kad D. K. neturėjo tyčios nemokėti mokesčių. Jo vadovaujama įmonė užsiėmė gyvenamosios paskirties namų statyba ir pardavimu. Prasidėjus COVID-19, įmonė susidūrė su sunkumais ir kreipėsi į VMI dėl mokesčių atidėjimo. Jie buvo atidėti kol tęsėsi COVID-19 ir mokėti pagal galimybės. Įmonės vadovas suprato, kad mokesčiai atidėti ir toliau vykdę veiklą. Pagal sąskaitų išrašus matyti kur įmonė leido lėšas, trūkumų šalinimai nurodyti, kuriuos nurodė klientai, nusipirkę būstus, kuriuos reikėjo šalinti. Buvo daromos išlaidos susisijusios su įmonės veiklos tęstinumu, sumos nėra labai didelės, reikalingos palaikyti įmonės veiklą. Tęstinių mokymų centras, tai visų įmonių vadovų kurie vykdo statybą atestavimai, tam, kad būtų galimybė vykdyti visus priežiūros darbus. 2020-06-03 buvo kreiptasi ir pirmas mokėjimas buvo padarytas po 4 mėnesių. Šiuo metu yra pradėta nemokumo byla.

Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. vadovaujama įmonė patyrė laikinus finansinius sunkumus, tai patvirtina įmonės 2020-06-03 prašymas dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 plitimu (b.l. 76). Iš šio prašymo matyti, kad įmonė prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus bei atleisti nuo delspinigių sumokėjimo. Prašyme be kita ko nurodoma prašymo pateikimo priežastis, t.y. smukę bendrovės pardavimai 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais. Taigi, kaip matyti, šie įmonės finansiniai sunkumai nesiejami su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik tuo metu negalėjo, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad nors minėtu prašymu buvo galimybė išdėstyti VMI administruojamus mokesčius, tačiau įmonė prašė tik sustabdyti išieškojimo veiksmus bei atleisti nuo delspinigių sumokėjimo.

Iš byloje esančio Institucijos 2020-06-22 atsakymo į 2020-06-03 įmonės prašymą matyti, kad įmonei pranešama apie delspinigių neskaičiavimą ir išieškojimų nevykdymą, tačiau dėl privalomų mokėti mokesčių įmonei išaiškinama galimybė juos mokėti pagal galimybes, o jei vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaugius, pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2020-06-18 įmonė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ .

Iš byloje esančio „Mano VMI“ išrašo matyti, kad įmonės vadovui D. K. tiek per sistemą „Mano VMI“, tiek ir elektroniniu paštu 2020-10-27 buvo išsiųstas pranešimas dėl pagalbos priemonių taikymo pabaigos (b.l. 91, 93). Iš pranešimo teksto matyti, kad VMI mokestinės pagalbos pramonės įmonėms patyrusiems neigiamą COVID-19 poveikį yra taikomos iki 2020-12-31, o skolas susidariusias iki 2020-12-31 įmonė turi sumokėti iki 2021-02-28 arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį. (b.l. 91). Minėtas pranešimas „Mano VMI“ sistemoje liko neperskaitytas. Pakartotinas prašymas išsiųstas analogišku būdu 2021-09-21, tačiau „Mano VMI“ sistemoje tai pat liko neperskaitytas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnis reglamentuoja dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus ir tvarką, kur be kitą ko nurodoma, jog dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tiesiogiai įteikiant; siunčiant registruotu laišku; telekomunikacijų galiniais įrenginiais; viešai paskelbiant. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad Institucija pranešimus įmonei įteikė tinkamai. Be to, pažymėtina, kad D. K., būdamas įmonės vadovu turėjo domėtis kaip yra tvarkoma jo vadovaujamos įmonės finansinė veikla, kadangi jam, kaip įmonės vadovui keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai.

Nors D. K. savo rašytiniame atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdyje nurodo, kad įmonės išlaidos buvo būtinos Bendrovės kasdienei veiklai vykdyti ir susijusios su Bendrovės turimų ankstesnių įsipareigojimų klientams aptarnavimu, o išlaidos per laikotarpį nuo 2020-10-15 iki 2021-05-25 nėra reikšmingos ir didelės, bei visos skirtos būtiniesiems poreikiams susijusiems su Bendrovės veikla užtikrinti, visgi iš bylos medžiagos, o būtent 2021-11-05 AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo per laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-10-21 matyti, kad piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2020-09-01 buvo 8,38 Eur, per laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-10-21 gauta 13306,87 Eur pajamų, padaryta 13313,48 Eur išlaidų ir likutis 2021-10-21 sudarė 1,77 Eur. Įvertinus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktus sąskaitų išrašus įmonė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija, taip pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Be to, pažymėtina, kad pirmąja ir antrąja eile tenkinami tokie kreditorių reikalavimai, kurie kildinami iš sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, išlaikymo prievolės, darbo ir autorinių sutarčių, kurie yra perėję jų pagrįstumo kontrolę ir dėl jų yra priimtas atitinkamas ginčą išnagrinėjusio subjekto sprendimas.( 2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-319-969/2020). Taip pat pažymėtina, kad nei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies imperatyvi norma, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada minėtų atsiskaitymų eiliškumo nuostatų būtų galima nepaisyti, jokie privačių subjektų civiliniai sandoriai negali pakeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų ir nustatyti kitokius atsiskaitymo eiliškumą ar tvarką. Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t.y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės Bendrovės kreditoriams ir pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. D. K. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad asmuo administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimą praeityje nebaustas, D. K. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.