- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-234-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05318-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. P. pateikė teismui prašymą, kuriuo pareiškėja prašė nustatyti, jog jai priklauso 80 procentų, o Č. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso 20 procentų lėšų, esančių antstolio T. U. sąskaitoje, likusių pardavus kreditoriui R. D. varžytynėse nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nuostatų.
3. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas darė išvadą, kad mirus pareiškėjos sutuoktiniui pasibaigė ir jų turtui taikytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, priėmusi mirusio sutuoktinio palikimą pareiškėja tapo vienintele šio turto savininke ir prievolių kreditoriams vykdytoja. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju bendro turto nėra nei jungtine, nei daline nuosavybe.
5. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, dėl dalies antstolio T. U. depozitinėje sąskaitoje esančios 29 242,12 Eur sumos pripažinimo jos asmenine nuosavybe, pareiškėja turėtų reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, skųsti antstolio vykdymo procese atliktus išieškojimo veiksmus CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismo kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nutartis neteisėta, nes teismas neteisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, nustatė aplinkybes, kurias galima nustatyti tik bylą nagrinėjant iš esmės.
6.2. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo ar prašymo) priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje taikoma taisyklė, jog esant netiksliam (ydingam) ieškinio (pareiškimo ar prašymo) reikalavimui, teismas turi teisę ir galimybę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir skundžiamojoje nutartyje neįvardijo nė vieno aukščiau minėto teisinio pagrindo pareiškimo nepriimti.
6.3. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas neturėjo teisės vertinti pateiktų įrodymų. Nuosavybės formos ir priklausymo konkrečiam asmeniui klausimo teismas negalėjo ir neturėjo spręsti prašymo priėmimo stadijoje, tai galėjo padaryti bylą išnagrinėjęs iš esmės, ištyręs visus įrodymus.
6.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Dar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, konstatavusio, kad T. U. depozitinėje sąskaitoje esanti visa 29 242,12 Eur suma priklauso mirusiam Č. P.. Todėl šiuo momentu nėra teisinio pagrindo kreiptis ginčo teisena dėl sumos dalies pripažinimo pareiškėjos asmenine nuosavybe. Pareiškėja pasinaudojo CPK 667 straipsnyje suteikta teise kreiptis į teismą skolininko turto dalies nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. P. pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, jog jai priklauso 80 procentų, o Č. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso 20 procentų lėšų, esančių antstolio T. U. sąskaitoje, likusių pardavus kreditoriui R. D. varžytynėse nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme vadovaujantis CPK VI vykdymo proceso normomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma.
12. CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
13. Bylos dėl turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje yra nagrinėtinos teisme (CPK 22 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismui, sprendžiant pareiškėjos pateikto prašymo priėmimo klausimą kilo kokie neaiškumai, teismas galėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. CPK 115 straipsnyje ir 138 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą.
15. Sutiktina su apeliante, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagristas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018)
16. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017)
17. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartis naikintina, o civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.