Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4260-1003/2019 pagal pareiškėjos L. P. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. D., R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis)

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. P. ir Č. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2005-05-09 Č. P. su AB „Swedbank“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Č. P. buvo suteikta 123 134,84 Eur dydžio paskola, už kurią L. P. laidavo, sutuoktiniai buvo solidarūs skolininkai. (duomenys neskelbtini) Č. P. mirė, o jo sutuoktinė L. P. priėmė palikimą pagal paveldimo turto apyrašus. Pareiškėja nuo 2012-01-19 iki 2016-03-30 AB „Swedbank“ sumokėjo 26 819,78 Eur. AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė nukreipti Č. P. skolos išieškojimą į hipotekos lakštu ir įkeitimo lakštu įkeistą L. P. nuosavybės teise priklausantį Č. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir visas esamas ir būsimas nuomos teises į 0,2262 ha žemės sklypą, įgytus paveldėjimo būdu. Šiaulių apylinkės teismas 2017-07-07 nutartimi patvirtino L. P. ir AB „Swedbank“ taikos sutartį, tačiau pareiškėjai neįvykdžius taikos sutarties sąlygų, AB „Swedbank“ pateikė vykdomąjį raštą antstoliui T. U..

9. Antstolio T. U. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomajame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta piniginė prievolė kreditoriui kilo iš paskolos gavėjo Č. P. ir paskolos davėjo AB „Swedbank“ 2005-05-09 sudarytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas suteikė Č. P. 123 134,84 Eur paskolą. Kaip minėta, pareiškėja pagal minėtą paskolą laidavo už Č. P. prievolės įvykdymą ir įsipareigojusi atsiskaityti kreditoriui kaip solidari bendraskolė, jei Č. P. neįvykdytų įsipareigojimų pagal paskolos sutartį.

10. 2018-12-11 įvykusiose varžytinėse už 138 500 Eur sumą buvo parduoti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), o gauta suma patvarkymu Nr. S-19-136-804 buvo paskirstyta taip: R. P. – 673,91 Eur (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolio R. K. kontoroje pagal Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-115-901/2012); R. D. – 123 466,97 Eur (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolio T. U. kontoroje pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-9475-1031/2017); R. D. – 7 753,97 Eur (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolės V. Š. kontoroje pagal Šiaulių apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)); antstoliui R. K. – 6,74 Eur atlygį; antstoliui T. U. – 429,66 Eur papildomas vykdymo išlaidas ir 5 191,50 Eur atlygį antstoliui; antstolei V. Š. – 77,54 Eur atlygį.

11. Pareiškėja prašė teismo nustatyti, kad jai priklauso 80 procentų, o Č. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), 20 procentų lėšų, esančių antstolio T. U. sąskaitoje, likusių varžytinėse kreditoriui R. D. pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

12. Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. nurodo, kad ji nėra skolinga nei R. P., nei R. D., o mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tampa daline, bet jokiu būdu netampa kurio nors vieno sutuoktinio nuosavybe, ar apskritai pradingsta. Visų pirma atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK ) 4.47 straipsnio 2 punkte numatyta, jog vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad esant šiam pagrindui netampa kurio nors vieno sutuoktinio nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po savo sutuoktinio Č. P. mirties pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio palikimą pagal apyrašą. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 2 punktu, L. P. tapo turto, priimto pagal apyrašą, savininke.

13. Pareiškėja nurodo, kad ji nėra skolinga nei R. P., nei R. D. ir nei vienas teismas nėra priteisęs minėtiems asmenims skolos iš pareiškėjos. Tačiau pažymėtina, kad, mirus Č. P., L. P. priėmė savo sutuoktinio palikimą pagal apyrašą. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi atsakovė, priėmusi savo sutuoktinio Č. P. palikimą, perėmė ne tik jo turtą, tačiau ir palikėjo turtines prievoles. Todėl L. P., priėmusi savo sutuoktinio palikimą pagal apyrašą, tapo atsakinga ir pagal Č. P. asmenines prievoles paveldėto turto ribose. Be to, byloje buvo minėta, jog pareiškėja L. P. buvo laiduotoja pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojusi atsakyti kreditoriui kaip solidari bendraskolė, jeigu sutuoktinis Č. P. savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdytų. Atsižvelgus į išdėstytą, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra skolinga nei R. P., nei R. D., yra atmestini kaip nepagrįsti.

14. Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis po 2018-12-11 varžytinių turėjo teisę atsiskaityti tik su R. D. pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, jog po sutuoktinio Č. P. bankui sumokėti 26 819,78 Eur negalėjo būti paskirstyti kreditoriams ir antstoliams, kadangi šioje sumoje yra ir pareiškėjos dalis – dalinė nuosavybė. Tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad L. P., po sutuoktinio mirties toliau atlikdama mokėjimus kreditoriui AB „Swedbank“, vykdė savo asmeninę prievolę kreditoriui kaip solidari bendraskolė, kadangi L. P., kaip minėta, laidavo pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi L. P., mirus sutuoktiniui Č. P., vykdė savo įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ kaip solidari bendraskolė. Taip pat pažymėtina, kad, kaip buvo minėta, mirus Č. P., baigėsi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybės teisė, o L. P. priėmus sutuoktinio palikimą pagal turto apyrašą, pareiškėja tapo atsakinga ir už palikėjo skolas paveldėto turto ribose.

15. Pareiškėja teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas, nesuteikė jai galimybės pasinaudoti savo teise nušalinti teisėją. Nurodo, kad teismas jau 2019 m. sausio 29 d. nutartyje išdėstė savo poziciją į pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo rezultatą, taip pat teismas nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų. Pareiškėja prašo panaikinus nutartį bylą perduoti nagrinėti kitam teisėjui. CPK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nušalinti. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų teisėjui nušalinti, o Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo atisakymo priimti L. P. prašymą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, nes toks prašymas nebuvo pareikštas. Be to apeliantės argumentas, kad teismas nesuteikė galimybės pasinaudoti nušalinti teisėją niekuo nepagrįstas, nes tokia teise vadovaujantis CPK nuostatomis apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti bet ja nepasinaudojo. Dėl minėtų apeliantės argumentų pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju spręsti klausimo dėl teisėjo nušalinimo, ar išsamiau pasisakyti šiuo klausimu nes apeliantė be to kas jau nurodyta jokių argumentų, prašymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti nušalinimo klausimą nenurodė.

16. Teismas anksčiau nurodytais motyvais atsakė į esminius atskirojo skundo argumentus. Iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms nėra tikslinga plačiau jų kartoti. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į byloje esančias faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą nutartį naikinti ar keisti, taip pat nėra teisinio pagrindo perduoti nagrinėti kitam teisėjui iš naujo, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Byloje duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.