Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį grąžinti ieškovei, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5543-619/2017 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 800 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys grindžiamas neteisėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų veiksmais.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, kaip reikalavimas yra susijęs su teisėjų neteisėtais veiksmais, kurie atlikti priimant procesinius sprendimus, pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį rašytiniais įrodymais, taip pat išaiškino, jog nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.Ieškovė, vykdydama minėtą teismo nutartį, padavė teismui ieškinį, nurodydama, jog ieškinio trūkumai pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.Teismas susipažinęs su paduotu ieškiniu vertino, jog ieškovė nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, nepateikė leistinų įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi negalės pripažinti kitų teisėjų veiksmų teisėtais. Be to, atsisakydamas priimti ieškinį, teismas įtvirtino teismų savivalę.Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai apie turtinės žalos dydį, nurodyta, kokiu būdu apskaičiuota žemės vertė. Todėl vien dėlto, jog nepateikti įrodymai, teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieškovė), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, joje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2017 m. spalio 23 d. nutartimi įpareigojo apeliantę pašalinti ieškinio trūkumus, nurodydamas, jog ieškovė prašomos žalos atlyginimo sumos nepagrindė rašytiniais įrodymais, nepateikė įrodymų apie turto rinkos vertę, nenurodė kriterijų, pagal kuriuos apskaičiuota neturtinė žala, kokie įrodymai (medicininiai dokumentai) patvirtina patirtus dvasinius išgyvenimus, be to, nenurodė priežastinio ryšio tarp prašomos atlyginti žalos ir teisėjų veiksmų. Vykdydama šios nutarties įpareigojimus, 2017 m. lapkričio 2 d. apeliantė (ieškovė) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atskirose dalyse išsamiai išdėstė ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes) ir suformulavo ieškinio dalyką (reikalavimą). Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė teismo nurodytų trūkumų iš esmės nepašalino, nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą bei paduoto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, jog tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei (ieškovei) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė valstybės atsakomybę kildina iš neteisėtų teismo / teisėjų veiksmų, nurodo, jog turtinė žala turėtų būti apskaičiuojama pagal negrąžinto turto vertę, o neturtinę žalą vertina per savo suvokimą ir vidinę savo patirtų išgyvenimų prizmę. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluoti konkretūs ir aiškūs materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovei, nurodytos prašomos priteisti pinigų sumos. Nors ieškiniui pagrįsti pateikti dokumentai galimai turi netikslumų, vien tai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti klausimai bei netikslumai, susiję su konkrečiomis aplinkybėmis, žalos apskaičiavimo dydžiu, įrodomąja reikšme ir pan., sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti.Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką akivaizdu, jog medicininiai dokumentai negali nei pagrįsti, nei paneigti neturtinės žalos dydžio, o kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas, kuris nustatomas remiantis įstatymų reglamentuotais ir teismų praktikoje suformuotais kriterijais bei atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.Teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien tuo, kad šis asmuo neįrodė reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi šį klausimą sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovės ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškinio pagrįstumą ir įrodymų pakankamumą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.