Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-5-873/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A6.-127-1123/2025Nutarimas · 2025-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-5-873/2026Nutartis · 2026-01-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-05
Bylos Nr.
eAN2-5-873/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00976-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Pažeidėjas
A. T.
Pareiškėjas
P. J.
Advokatai
Eimantas Čepas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-5-873/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00976-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) įgalioto atstovo advokato Eimanto Čepo (toliau – ir atstovas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 480 Eur dydžio bauda. Pareiškėjo P. J. (toliau – ir pareiškėjas) įgalioto atstovo advokato J. J. (toliau – ir pareiškėjo atstovas) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš A. T. priteista 2 000 Eur proceso išlaidų P. J. naudai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Pareiškėjo P. J. įgaliotas atstovas advokatas J. J. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. T. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) “T” akcininko P. J. teisių pažeidimo – nustatytos informacijos nepateikimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi, įvertinus pareiškėjo P. J. atstovo pareiškime nurodytas aplinkybes, A. T. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 480 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB “T”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktorius, iki 2025 m. birželio 11 d. nepateikė įmonės akcininkui P. J., turinčiam 50 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų bendrovės akcijų, 2025 m. birželio 5 d. prašyme nurodytos informacijos apie bendrovę: 1) 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. bei 2024 m. UAB “T” metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, 2) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. vykusių UAB “T” visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų nuorašų, 3) UAB “T” banko sąskaitų išrašų nuorašų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d., 4) UAB “T” akcininkų sąrašo, 5) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. UAB “T” sudarytų sandorių nuorašų; suteiktų laidavimų nuorašų, suteiktų garantijų nuorašų, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutarčių nuorašų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nustatytu terminu. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrovės UAB “T” akcininko P. J. teises. Šiuo nutarimu iš A. T. pareiškėjo P. J. naudai buvo priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti iš pareiškėjo P. J. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Nurodo, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas visiškai neatsižvelgė į nagrinėtinos bylos esminę faktinę aplinkybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė pareiškėjui P. J. prašomų dokumentų ne todėl, kad siekė tyčia nevykdyti savo, kaip UAB “T” vadovo, ABĮ įtvirtintų pareigų, tačiau todėl, kad jis šių dokumentų neturėjo, nes tie dokumentai buvo P. J. žinioje. Teismas tik formaliai įvertino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo UAB “T” vadovas ir jo neveikimas atitiko ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.

4.1.1. Pasak skundą padavusio asmens, pareiškėjui P. J. lig šios dienos yra ne tik prieinami, tačiau ir puikiai žinomi visi dokumentai ir informacija, kurios formaliai ir deklaratyviai buvo prašoma, kadangi, apelianto teigimu, pareiškėjas, veikdamas jam 2020 m. gegužės 8 d. išduoto įgaliojimo pagrindu, faktiškai buvo atsakingas už tam tikros įmonės dokumentacijos tvarkymą. Teigia, kad pareiškėjui suteikti įgaliojimai atitiko funkcijas, kurias įprastai vykdo įmonės vadovai (ABĮ 37 straipsnis).

4.1.2. Pažymi, kad laikotarpiai, už kuriuos buvo prašoma pateikti informaciją 2025 m. birželio 5 d. prašyme (nuo 2020 m. iki 2025 m.), pateko į pareiškėjui išduoto įgaliojimo laikotarpį (2020 m. gegužės 8 d. – 2025 m. gegužės 16 d.). Visa prašyme nurodyta informacija pareiškėjui faktiškai buvo prieinama – ja disponuojama pagal įgaliojimą, taigi jokios pareiškėjo kaip akcininko teisės niekuomet nebuvo ir nėra pažeidžiamos.

4.1.3. Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 m. – 2023 m., kuriuose nurodytas būtent pareiškėjo vardas pavardė; balsavimo biuletenis, patvirtina, kad P. J. pagal jam išduotą įgaliojimą visuomet turėjo informaciją apie bendrovę.

4.2. Teismas nevertino to, kad pareiškėjas yra inicijavęs skirtingas administracinio nusižengimo teisenas, siekdamas padaryti įtaką Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-9790-1176/2025 pagal kitos bendrovės akcininkės ieškinį dėl bendrovės valdomos UAB „L“ akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Nuo 2020 m., nuo kurių prašoma pateikti informaciją, iki pat kol kita bendrovės akcininkė kreipėsi į teismą civiline tvarka, pareiškėjas nebuvo nei kreipęsis dėl informacijos pateikimo į bendrovę ir jos vadovą, nei teikęs kitas pretenzijas, nei inicijavęs bendrovės vadovo atstatydinimą. Tai, pasak skundą padavusio asmens, tik patvirtina, kad iki tol bendrovės vadovavimas pareiškėją tenkino, o nusiskundimai (ir skundai) pradėti teismui teikti tik išimtinai po bendrovės akcininkės civilinės bylos teisme inicijavimo.

4.3. Nurodo ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose neegzistavo ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas neanalizavo visų sudėties požymių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. T. padarė administracinį nusižengimą.

4.4. Skunde nurodo, kad pareiškėjo prašyta informacija nebuvo teikiama ir tuo pagrindu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl UAB “T” priklausiusių UAB „Laitus“ akcijų pardavimo UAB „Or“ (kurios vadovas, o ne tik akcininkas yra P. J.), N. S. ir M. S..

4.5. Taip pat teigia, kad pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė, koks neigiamas poveikis buvo sukeltas, nors pagal teismų praktiką, šios aplinkybės yra reikšmingos ir vertintinos sprendžiant dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, todėl darytina išvada, kad jokios P. J. teisės ar kiti įstatymų ginami teisiniai gėriai nebuvo pažeisti, todėl neegzistuoja bendrovės vadovo kaltė, kaip ir kiti sudėties požymiai.

4.6. Apelianto teigimu, veika, su kurios padarymu bendrovės vadovas kategoriškai nesutinka, yra mažareikšmė ir neatitinka pavojingumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui visuomet buvo prieinama jo prašoma informacija, apeliantas įsitikinęs, kad nagrinėtinu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinės nuobaudos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjo P. J. įgaliotas atstovas advokatas J. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, priteisti iš A. T. pareiškėjui P. J. bylinėjimosi išlaidas (4 186,60 Eur). Nurodo, kad A. T. veiksmuose yra visi ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai – A. T., turėdamas pareigą pateikti informaciją, kurios prašė akcininkas, apie šią pareigą puikiai žinojo, tačiau jos neįvykdė. Šis A. T. pažeidimas realiai, o ne formaliai pažeidė akcininko neturtinę teisę į informaciją ir kartu į bendrovės valdymą, kadangi slepia informaciją apie bendrovės mokumą, finansinę būklę bei turimus įsipareigojimus. Nurodo, kad yra pradėta civilinė byla Nr. eB2-3266-430/2025 dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau A. T. vis dar slepia informaciją nuo akcininko. Maža dalis dokumentų akcininkui buvo pateikta (2021 m., 2022m. bei 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai), tačiau tai buvo padaryta jau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakomybės pažeidėjui. Pažymi, kad 2020 m. gegužės 8 d. įgaliojimu akcininkui nebuvo perduoti jokie įgaliojimai, kurie ABĮ bei bendrovės įstatais priskirti išimtinai A. T., kaip bendrovės vadovui, įgaliojimo išdavimas nešalina ir nesumažina A. T. pareigos teikti informaciją akcininkui apimties. A. T. priėmimo-perdavimo aktų nepateikė, jokie dokumentai, susiję su UAB „T“ finansine atskaitomybe, akcininkui ar jokiam kitam asmeniui nebuvo perduoti ir akcininkas jų neturėjo. Pažymi, kad prašymas dėl informacijos pateikimo buvo teiktas nebeturint 2020 m. gegužės 8 d. įgaliojimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. T. atstovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu patraukti A. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, motyvuojant iš esmės tuo, kad jo veiksmuose nėra visų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kadangi tarp akcininkų vyksta teisminiai procesai, o prie visų prašomų dokumentų ir informacijos pareiškėjas P. J. prieigą turėjo, todėl prašymas pateikti informaciją buvo formalus, deklaratyvus ir juo siekiama padaryti įtaką nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

7. Pažymėtina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, juridinių asmenų vadovams už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Taigi, ši teisės norma nustato atsakomybę už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žino, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti ir gali ją įvykdyti, tačiau sąmoningai jos nevykdo. Taigi, sprendžiant atsakomybės klausimą pagal ANK 119 straipsnį, teismas turi išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024). Be to, ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ.

8. Skundžiamu nutarimu A. T. pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB “T” direktoriumi, iki 2025 m. birželio 11 d. ABĮ nustatytu terminu nepateikė įmonės akcininkui P. J. 2025 m. birželio 5 d. prašyme nurodytos informacijos apie bendrovę. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais A. T. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrovės UAB “T” akcininko P. J. teises.

9. Viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę. Akcininko teisę nuolat gauti informaciją iš bendrovės reguliuoja ABĮ 18 straipsnis. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas dokumentų, kurie nurodyti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje.

10. Byloje ginčo, kad P. J. yra įmonės UAB “T” akcininkas ir jam priklauso 50 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų įmonės akcijų, nėra. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad akcininkas P. J. 2025 m. birželio 4 d. prašymu (pasirašytas 2025 m. birželio 5 d.) prašė UAB „T“ direktoriaus A. T. pateikti: 1) 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. bei 2024 m. UAB “T” metinės finansinės atskaitomybės dokumentus; 2) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. vykusių UAB “T” visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų nuorašus; 3) UAB “T” banko sąskaitų išrašų nuorašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d.; 4) UAB “T” akcininkų sąrašą; 5) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. UAB “T” sudarytų sandorių nuorašus; suteiktų laidavimų nuorašus, suteiktų garantijų nuorašus, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutarčių nuorašus (t. 1, b. l. 5). 2025 m. birželio 11 d. atsakydamas į šį reikalavimą, UAB “T” vadovas A. T., nepažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino, informavo P. J., kad prašymas gautas, prašymo pateikti informaciją apimtis ir atitiktis ABĮ 18 straipsnio reikalavimams dėl to, kokia apimtimi akcininkas turi teisę gauti informaciją, analizuojama. Taip pat atsakyme pažymėjo, kad yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9790-1176/2025, kurioje, be kita ko, bus nagrinėjami klausimai dėl akcininko P. J. neteisėtų veiksmų organizuojant ir inicijuojant sandorių, kuriais perleistos UAB “T” priklausiusios UAB „L“ akcijos, parengimą ir pasirašymą. Vadovas taip pat vertins akcininko prašyme pateikti informaciją nurodytos dokumentacijos apimtį nagrinėjamos civilinės bylos ir galimai nesąžiningų P. J. veiksmų kontekste (t. 1, b. l. 6). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bendrovės vadovas per teisės aktų nustatytus terminus būtų įgyvendinęs akcininko P. J. teisę gauti prašomą informaciją, nebuvo pateikti 2025 m. birželio 4 d. (pasirašytame 2025 m. birželio 5 d.) reikalavime prašomi dokumentai, nebuvo pateikta informacija – kada ir kur akcininkui bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija, taip pat nebuvo gautas ir aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), todėl apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju UAB “T” direktorius A. T. pažeidė P. J., kaip UAB “T” akcininko, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas neturtines teises.

11. Apeliaciniame skunde bandoma pateisinti A. T. neveikimą tuo, kad P. J. pagal jam išduotą 2020 m. gegužės 8 d. įgaliojimą ir iki įgaliojimo panaikinimo turėjo galimybę susipažinti bei matyti visą informaciją (dokumentus), kurią formaliai buvo prašoma pateikti. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas P. J., veikdamas jam 2020 m. gegužės 8 d. UAB “T” išduoto įgaliojimo pagrindu, faktiškai buvo atsakingas už tam tikros įmonės dokumentacijos, įskaitant ir finansinę, tvarkymą. Šiuos argumentus apygardos teismas laiko nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

12. Bylos duomenys patvirtina, kad P. J. 2020 m. gegužės 8 d. įgaliojimas buvo išduotas (t. 1, b. l. 82–83). Iš 2020 m. gegužės 8 d. įgaliojimo matyti, kad P. J. buvo įgaliotas gauti visus reikiamus dokumentus dėl UAB „L“ akcijų pardavimo (perleidimo); UAB “T” vardu atstovauti interesus, teikti ir gauti dokumentus valstybės institucijose, t. y. Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Juridinių asmenų registre; sudaryti, pakeisti, nutraukti visas sutartis dėl UAB “T” nuosavybės teise priklausančio turto eksploatacijos, telekomunikacijos, kitų paslaugų gavimo, mokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su minėtu turtu, UAB “T”, kaip minėto turto savininkės vardu, pasirašyti ir pateikti visus prašymus, sutikimus, pareiškimus, kitus dokumentus, susijusius su minėtu turtu; atstovauti UAB “T” kaip UAB „L“ akcininkui eiliniuose/neeiliniuose visuotiniuose UAB „L“ akcininkų susirinkimuose, su teise savo nuožiūra balsuoti juose svarstomais klausimais, priimti pranešimus apie šaukiamus susirinkimus, UAB “T” vardu teikti UAB „L“ prašymus, paklausimus, pareiškimus, gauti visą informaciją bei dokumentus, susijusius su UAB „L“ veikla, UAB “T” vardu teikti pasiūlymus, reikšti pastabas bei prieštaravimus, naudotis visomis UAB “T” priklausančių UAB „L“ akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, UAB “T” vardu pasirašyti visus dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant, protokolus, akcininkų registravimo sąrašus, sprendimus), atstovauti UAB “T” pirmiau nurodytais tikslais UAB „L“ bei visose kitose įstaigose ir įmonėse, taip pat santykiuose su fiziniais asmenimis, vykdant pirmiau nurodytą pavedimą UAB “T” vardu gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus bei kt.; atstovauti UAB “T” visose įmonėse, įstaigose, VĮ Registrų centre, notarų biuruose, savivaldybėse, vykdant pirmiau nurodytus pavedimus, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su turto valdymu, tvarkymu, disponavimu, priežiūra ir apsauga, gauti, pasirašyti, teikti dokumentus, susijusius su pirmiau nurodytų pavedimų vykdymu. Taigi, kaip matyti, P. J. iš tiesų buvo suteikti platūs įgaliojimai, visgi analizuojamame dokumente nebuvo nurodyta, kad P. J. pavesta atlikti UAB “T” vadovo pareigas, todėl A. T. atsakomybės už tinkamą nagrinėjamos vadovo pareigos atlikimą minėtas įgaliojimas nešalina. Objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti kitokią išvadą, apeliantas nenurodė ir nepateikė.

13. Apeliacinio skundo argumentai, jog neva laikotarpiai, už kuriuos buvo prašoma pateikti informaciją 2025 m. birželio 4 d. prašyme (nuo 2020 m. iki 2025 m.), pateko į pareiškėjui išduoto įgaliojimo laikotarpį (2020 m. gegužės 8 d. – 2025 m. gegužės 16 d.), taip pat atmestini. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. įgaliojimas buvo atšauktas 2025 m. gegužės 16 d. (t. 1, b. l. 84), reikalavimą (prašymą) pateikti dokumentus pareiškėjas P. J. pateikė 2025 m. birželio 5 d. Akivaizdu, kad net ir tikint apeliacinio skundo argumentais, jog neva pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais jam suteikto įgaliojimo pagrindu, tačiau tokią teisę jis turėjo tik iki 2025 m. gegužės 16 d., kol minimas įgaliojimas nebuvo atšauktas. A. T., būdamas bendrovės vadovas, bylai aktualiu laikotarpiu buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė perdavimo-priėmimo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, jog būtų perdavęs dokumentus pareiškėjui. Todėl vien apelianto prielaida, kad pareiškėjas galėjo ar turėjo žinoti tam tikrų dokumentų turinį dėl tariamai jo vykdytų funkcijų, nesudaro išvados, jog dokumentai jam faktiškai buvo prieinami ar kad jis juos realiai valdė.

14. Pažymėtina ir tai, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021). Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų, todėl apylinkės teisme dėstyta versija, esą, visų reikalaujamų dokumentų prašymo gavimo metu neturėjo, nelaikytina ir tinkamu bendrovės vadovo pareigos aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti informaciją įgyvendinimu. Kaip nustatyta, M. T. nedėjo pastangų, kad būtų užtikrinta jo vadovaujamos bendrovės ir jos akcininko interesų pusiausvyra.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde pateikiami ir prieštaringi teiginiai: vienur nurodoma, kad P. J. jam suteikto įgaliojimo pagrindu turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, kitur – teigiama, kad informacija jam esą nebuvo teikiama todėl, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl UAB “T” priklausiusių UAB „L“ akcijų pardavimo UAB „Or“ (kurios vadovas, o ne tik akcininkas yra P. J.), N. S. ir M. S.. Tokie nenuoseklūs aiškinimai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tyčinio neveikimo nepateisina. Be to, pažymėtina, kad pats deklaruojamas ginčas dėl akcijų neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi pareigos teikti informacijos akcininkui nešalina ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu atsisakyti pateikti prašomus dokumentus.

16. Apelianto teiginiai, esą administracinio nusižengimo byla iškelta „dirbtinai“, siekiant daryti įtaką civilinei bylai, skundžiamo nutarimo išvadų teisingumo taip pat nepaneigia. Vadovas privalo teikti informaciją akcininkui nepriklausomai nuo tarp šalių kylančių (kilusių) civilinių ginčų ar nesutarimų. Nei civilinė byla, nei ginčo pobūdis šios vadovo pareigos nepanaikina. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pareiškėjo ankstesnis nesikreipimas į įmonę esą patvirtina jo „pasitenkinimą vadovavimu“, ar paneigia galimybę ginti savo teises. Teisė kreiptis dėl informacijos pateikimo nepriklauso nuo pasitenkinimo ar nepasitenkinimo vadovo veiksmais, taip pat nėra nustatytos pareigos kreiptis „nuo tam tikros datos“, o asmens ankstesnis nesinaudojimas aptariama neturtine teise savaime teisinių pasekmių nesukuria ir šios teisės nepanaikina.

17. Apelianto teiginiai, jog pareiškėjas nepagrindė, koks neigiamas poveikis buvo sukeltas, nepasitvirtino. Kaip nurodė apylinkės teisme pareiškėjo atstovas, P. J. yra suinteresuotas susipažinti su UAB “T” dokumentais, kadangi būtina įsitikinti, ar turtas nėra eikvojamas (t. 1, b. l. 174), atsiliepimo duomenimis – informacija būtina, kadangi slepiama informacija apie bendrovės mokumą, finansinę būklę bei turimus įsipareigojimus, pradėta civilinė byla Nr. eB2-3266-430/2025 dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau A. T. vis dar slepia informaciją nuo akcininko. Pažymėtina, jog įstatymas suteikia akcininkui teisę į bet kokią informaciją ir dokumentus (net ir laikomus bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija), būtinus vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ši nuostata taikoma ir akcininkui siekiant inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos X skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021). Pažeidus šią teisę, akcininkas neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumą, spręsti, ar nepažeidžiami bendrovės veiklos tikslai ir interesai, ir kaip bendrovės dalyvis, besinaudojantis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teise, priimti išsamia ir objektyvia informacija apie bendrovės veiklą grindžiamus kolektyvinius su bendrovės veikla susijusius sprendimus. Nemotyvuotai, formaliai atsisakydamas pateikti informaciją, A. T. sudarė kliūtis pareiškėjui pasinaudoti įstatymo nustatytomis akcininko teisėmis.

18. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad A. T. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį reikštų neproporcingą administracinės atsakomybės taikymą, nes A. T. veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga taikyti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju vadovo ilgalaikis ir sąmoningas informacijos neteikimas akcininkui akivaizdžiai neatitinka mažareikšmiškumo sampratos – buvo pažeista esminė akcininko teisė gauti informaciją, o informacija nebuvo prieinama, nepaisant pareiškėjo pakartotinių prašymų. Padarytas nusižengimas yra pavojingas ir negali nesulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad veika yra mažareikšmė ar kad administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta. Apelianto argumentai nepagrįsti.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Apibendrinamas aptartas teisines ir faktines aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tinkamai vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai ir nešališkai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl keisti ar naikinti nutarimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų bei teisinio reguliavimo vertinimą, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas pats savaime ANK nuostatų nepažeidžia, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Skundžiamo nutarimo išvados yra motyvuotos ir neprieštaringos, su jomis sutinka ir apygardos teismas.

20. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinės nuobaudos neskyrimo A. T. (ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas). Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

21. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių visumos, leidžiančios spręsti, jog A. T. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas, apeliaciniame skunde apygardos teismui nenurodyta. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimalaus dydžio bauda. Nuobauda paskirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. T. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka ne tik padaryto nusižengimo pobūdį, bet ir pažeidėjo asmenybę, teisingumo bei protingumo kriterijus, ją vertinti kaip aiškiai per griežtą ar neproporcingą nėra pagrindo. Paskirta nuobauda yra adekvati ir nelaikytina asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina.

22. Apeliaciniu skundu prašoma A. T. priteisti visas jo patirtas teisinių paslaugų išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau, įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas šia nutartimi yra atmestinas, pagrindo tenkinti tokį pašymą nenustatyta.

23. Atsiliepimu į skundą pareiškėjo atstovas prašo iš A. T. pareiškėjui P. J. priteisti 4 186,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, jog minėta suma pareiškėjo sumokėta už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 2 val. trukmės duomenų ir teismų praktikos analizę, 2 val. konsultacijas su nagrinėjama byla susijusiais klausimais. Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

24. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuojančio ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

25. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024 ir kt.).

26. Pareiškėjo atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, žodžiu ir raštu teikė paaiškinimus, taigi faktinės bylos aplinkybės jam buvo žinomos. Nesutikimo su apeliacinio skundu argumentai iš esmės analogiški pareiškėjo atstovo pozicijai, išdėstytai apylinkės teisme. Įvertinus nedidelę bylos apimtį, nurodoma išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Iš administracinėn atsakomybėn pareiškėjo naudai priteistina 200 Eur išlaidų advokato teikiamai teisinei pagalbai atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. įgalioto atstovo advokato Eimanto Čepo apeliacinio skundo netenkinti.

Pareiškėjo P. J. įgalioto atstovo advokato J. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš A. T. priteisti 200 Eur proceso išlaidų P. J. naudai.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė