Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T. ir jo atstovams advokatui Eimantui Čepui, advokato padėjėjai Karolinai Laurai Briliūtei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., būdamas UAB A., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir bendrovė), direktorius, iki 2025 m. birželio 11 d. nepateikė įmonės akcininkui P. J., turinčiam 50 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų bendrovės akcijų, 2025 m. birželio 5 d. prašyme nurodytos informacijos apie bendrovę: 1) 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. be 2024 m. UAB A. metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, 2) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. vykusių UAB A. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų nuorašų, 3) UAB A. banko sąskaitų išrašų nuorašų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d., 4) UAB A. akcininkų sąrašo, 5) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. UAB A. sudarytų sandorių nuorašų; suteiktų laidavimų nuorašų, suteiktų garantijų nuorašų, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutarčių nuorašų, Akcinių bendrovių įstatymo nustatytu terminu. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrovės UAB A. akcininko P. J. teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2025 m. birželio 11 d. A. T. atsakė Akcininkui P. J., kad šiuo atsakymu akcininkas informuojamas, kad Prašymas gautas, prašymo pateikti informaciją apimtis ir jo atitiktis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 18 straipsnio reikalavimams dėl to, kokia apimtimi akcininkas turi teisę gauti informaciją, analizuojama ( b. l. 6).

Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį kyla tik tam tikriems subjektams, t. y. juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Todėl svarbu nustatyti asmenį, kuris buvo atsakingas už informacijos pateikimą dėl 2025 m. birželio 5 d. prašymo.

Teisme A. T. nurodė, jog prašomų dokumentų jis neturi, nes pats P. J. 2025 m. gegužės 8 d. išduoto įgaliojimo pagrindu, pats tvarkė visus su bendrove susijusius klausimus, teikė finansinės atskaitomybės dokumentus registrų centrui, turėjo prisijungimus prie banko sąskaitos, anksčiau P. J. niekada nėra prašęs jokių dokumentų.

Susipažinus su 2020 m. gegužės 8 d. įgaliojimo (b. l. 82-83), kuris buvo atšauktas nuo 2025 m. gegužės 16 d. (b. l. 84), turiniu matyti, kad įgaliojimo pirmas punktas apibrėžia įgaliotinio teisinius veiksmus dėl UAB B. akcijų pardavimo, 2-4 punktai dėl UAB A. vardu atliktinų veiksmų (interesų atstovavimo, atitinkamų dokumentų teikimo ir gavimo) valstybės institucijose: Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Juridinių asmenų registre, 5 punktas apibrėžia įgaliojimus atlikti teisnius veiksmus, susijusius su bendrovės turto valdymu ir eksploatacija, 6 punktas apibrėžia įgaliotinio kaip akcininko UAB A. veiksmus UAB B. valdyme ir akcininko interesų gynime, 7 punktas – atstovauti UAB A. visose įmonėse, įstaigose, VĮ Registrų centre, notarų biuruose, savivaldybėse, vykdant aukščiau nurodytus pavedimus, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su turto valdymu, tvarkymu, disponavimu, priežiūra ir apsauga, gauti, pasirašyti, teikti dokumentus, susijusius su aukščiau nurodytų pavedimų vykdymu. Kaip matyti, nei vienas iš minėtų įgaliojimo punktų nesuteikia P. J. teisės pakeisti vadovą atliekant ABĮ 37 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo funkcijas, už kurių netinkamą įgyvendinimą atsakomybė kyla bendrovės vadovui, kaip vieninteliam valdymo organui, pavestas pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokia teisinė situacija, kai bendrovės vadovas dėl tam tikrų aplinkybių (nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ir pan.) laikinai negali eiti savo pareigų, kvalifikuotina kaip trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau ji nereiškia naujo bendrovės vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-349-415/2015). Todėl funkcijų, kylančių iš įstatymo ir priskirtų vadovo kompetencijai, netinkamas vykdymas arba nevykdymas negali būti pripažįstamas neteisėta asmens veikusio pagal šį įgaliojimą veikla. Pažymėtina, jog ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 16 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams. Pastebėtina, kad būtent bendrovės vadovas privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą kasacinę praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Darytina išvada, jog pareigą teikti informaciją ir tinkamas subjektas ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme dėl minėto 2025 m. birželio 5 d. pateikto prašymo yra UAB A. vadovas A. T..

Kaip minėta, akcininko teisę gauti informaciją iš bendrovės reguliuoja ABĮ 18 straipsnis. Tiek minėtas teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika dėl akcininko teisės į informaciją rodo, kad, visų pirma, akcininkas turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardintą informaciją, t. y. bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, dokumentų kopijas. Šią bendro pobūdžio informaciją įstatymas nustato kaip minimalią, kuri bendrovės akcininkui būtina, siekiant apsaugoti savo kaip akcininko pagrindines teises, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti ją suteikti akcininkui. Be to, akcininkas turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Šiuo atveju akcininkai, tvirtindami bendrovės įstatus, turi teisę laisvai apsispręsti, kokia informacija, be nurodytosios įstatyme, bus prieinama akcininkams. Tačiau bet kuriuo atveju įstatuose negali būti susiaurintas įstatyme nustatytos informacijos sąrašas. Dar daugiau, akcininkas turi teisę į informaciją, jei tokia informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi, pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Tiek teisinis reguliavimas, tiek ir kasacinės instancijos teismo suformuota praktika rodo, kad akcininko teisė gauti šio pobūdžio informaciją yra grindžiama kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu, kas reiškia, jog akcininkas, siekdamas gauti iš bendrovės tokio pobūdžio informaciją, turėtų pagrįsti, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021 yra išaiškinta, jog kasacinio teismo vertinimu, teisės aktų reikalavimų vykdymas apima ir akcininko interesą bei poreikį gauti informaciją ir savo, kaip akcininko, teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimo tikslais. Nagrinėtinu atveju, iš P. J. teisme duotų parodymų, matyti, kad akcininkas P. J. informacijos gavimo iš bendrovės poreikį grindžia būtinumu sekti bendrovės veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą, siekiu įsitikinti, ar Bendrovė nėra prisiėmusi užbalansės įsipareigojimų, tai yra, ar nėra laidavimų, garantijų, tai yra to, ko balanse nesimato. Teismo vertinimu, P. J. nurodyti argumentai suponuoja, kad jis savo kaip akcininko teisę į informaciją grindžia akcininko teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimu. Kas reiškia, kad šiuo atveju, kai bendrovės informacija akcininkui buvo būtina kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, t. y. siekiant realizuoti savo, kaip akcininko teisę – dalyvauti bendrovės valdyme, įstatymas nesuteikė bendrovei teisės atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti net ir su informacija, kuri galėtų būti pripažinta bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija ir (ar) pateikti su tokia informacija susijusių dokumentų kopijas. Tokiu atveju pagal įstatymą akcininkui tik tenka pareiga užtikrinti tokios gautos informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš 2025 m. birželio 5 d. akcininko prašymo dėl informacijos pateikimo matyti, jog jame P. J. nurodė, kad jis pasižada neplatinti konfidencialios informacijos. Sistemiškai aiškinant minėtas ABĮ 16 straipsnio, 18 straipsnio nuostatas, bendrovės įstatų 19, 20 punktą, laikytina, kad gauti akcininko 2025 m. birželio 5 d. prašyme nurodytą informaciją yra neturtinė akcininko teisė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. T., būdamas UAB A. vadovas, nepagrįstai nepateikė akcininkui įstatyme nustatytos informacijos, tokiu būdu pažeisdamas P. J. teisę į informaciją.

A. T. ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo akcininko P. J. kaip akcininko neturtinė teisė – gauti informaciją nebuvo pažeista, kadangi jis pats iš esmės ir organizavo bendrovės veiklą 2025 m. gegužės 8 d. išduoto įgaliojimo pagrindu, pats tvarkė visus su bendrove susijusius klausimus, teikė Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl akcininkui P. J. buvo žinoma bendrovės UAB A. finansinė situacija, todėl pasak A. T. atstovės advokato padėjėjos Karolinos Lauros Briliūtės, egzistavo objektyvios aplinkybės dėl kurių nebuvo teikiami dokumentai, todėl joks realus pavojus akcininko teisėms nekilo, vadinasi A. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl teisena turėtų būti nutraukta, nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m gegužės 31 d. nutartį Nr. 2AT-40-489/2018, kurioje, pasak advokato padėjėjos, buvo įvertintas veikos, numatytos ANK 119 straipsnio 1 dalyje pavojingumas.

Teismas nesutikdamas su šiais argumentai, pažymi, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2139/2011, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018 ir kt.). Jei bendrovės vadovas šių duomenų neturėjo, vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir ABĮ 18 straipsnio nuostatomis A. T. privalėjo duoti akcininkui atsisakymą pateikti reikalaujamą informaciją su paaiškinimu, kodėl jis negali pateikti reikalaujamų duomenų. Pažymėtina, kad nutartyje Nr. 2AT-40-489/2018 teismas sprendė, ar teismai tinkamai pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskyrė nuobaudos, atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, teisės pažeidimų pobūdį, veikos realių pasekmių nebuvimą ir konstatavo, jog byloje nustatyta, kad nors V. Č., L. K. ir S. S. nusižengimai atitiko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau realių pasekmių nesukėlė. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad tarp padaryto teisės pažeidimo bei siekiamo tikslo ir priemonių jam pasiekti bus teisinga pusiausvyra nepaskyrus V. Č., L. K. ir S. S. administracinių nuobaudų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tuo tarpu atstovės nurodytoje byloje buvo nustatytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, nes prašomi dokumentai buvo pateikti nesilaikant ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto septynių dienų termino ir ne tam asmeniui, t. y. ne D. Š., o antstoliui. Tokį dokumentų įteikimą teismai laikė netinkamu ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme ir pripažino V. Č. ir L. K. padariusiais ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau šį nusižengimą teismai laikė formaliu, nes D. Š. nepatyrė jokių realių neigiamų padarinių, be to, kaip nustatyta, arba dalį prašomų dokumentų ir informacijos jis jau turėjo dar iki prašymų bendrovėms pateikimo, arba tokią informaciją, kuri yra vieša, galėjo gauti pateikęs elektroninę užklausą VĮ Registrų centrui.

Konstatuotina, kad A. T. nepasinaudojo nei viena anksčiau minėta alternatyvia galimybe, kurios pagrindu vadovo elgesys būtų pripažintas teisėtu. Taigi jis, kaip juridinio asmens vadovas, žinodamas, kad turi pareigą atlikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tyčia sąmoningai neatliko įstatyme nustatytos pareigos per įstatymo numatytą terminą pateikti akcininko prašomą informaciją arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus), taip pažeisdamas akcininko P. J. akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinę teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Iš esmės tokiu informacijos neteikimu pažeidžiama akcininko teisė dalyvauti įmonės valdyme, svarstyti sprendimus apie nemokumo proceso inicijavimą, jei įmonė taptų nemoki, ar įmonės pabaigą, jei jos veikla tapo neperspektyvi, akcininkas neturėdamas duomenų apie įmonės veiklos dokumentus, finansinius dokumentus, negalėjo įvertinti parengtų metinių finansinių ataskaitų rinkinių teisingumo. Konstatuotina, kad tokiu neveikimu A. T. padarė administracinį nusižengimą, įvardytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 480 Eur iki 3 000 Eur.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su jo vadovaujamos įmonės įvykdytu akcininko teisių pažeidimu), į nusižengimo padarymo aplinkybes (nusižengimas padarytas bendrovės direktoriui tinkamai neatliekant savo pareigų), į tai, kad A. T. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, neteistas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina ir į teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose. Nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, tačiau teismui, sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, atsižvelgiama į veikos pavojingumo laipsnį, kurį nustatant padarytos žalos dydis turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-40-489/2018, 2AT-54-489/2018). Šiuo atveju nenustatyta kad pareiškėjas būtų patyręs turtinę žalą dėl laiku 2025 m. birželio 5 d. prašyme nurodytos informacijos nepateikimo. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, už administracinį nusižengimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Dėl proceso išlaidų.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo P. J. atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo iš A. T. priteisti 4561,70 Eur už P. J. patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms, kurias sudaro pareiškimo parengimas, kliento atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. liepos 17 d., pasirengimas 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžiui, kliento konsultacija su byla susijusiais klausimais, pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, prašymo dėl įrodymų prijungimo rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas, kliento atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 153).

Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2025 m. II ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 2387,0 Eur.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus A. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio P. J. buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. T., tačiau mažintinos iki 2000 Eur (Rekomendacijų 12.6 punktas), nes byla nėra sudėtinga ir nėra didelės apimties, nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų, J. Jarusevičius atstovauja akcininką ir kitose teisme nagrinėjamose bylose dėl UAB A. akcininkų santykių, todėl situacija jam nebuvo nauja, iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį (pirmi trys posėdžiai buvo atidėti), taigi, didesnės išlaidos nelaikytinos proporcingomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) dydžio baudą.

Pareiškėjo P. J. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš A. T. priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) proceso išlaidų P. J. naudai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti baudą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, ir įmokos kodą – 1001, taip pat bylos numerį.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.