Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui G. S. ir išieškotojui T. R. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0182/13/01039.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis G. S. 2016-12-01 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad skolininko minima Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 668 str. 1 d. nuostata, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nėra absoliuti (CPK 689 str., reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžio nenumatyta, o CPK 736 str. 1 d. nurodyta, kad išskaitos daromos ir iš skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA). Be to, vadovaujantis CPK 583 str. 1 d., CPK VI dalies teisės normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 93.6 punkte aiškiai nustatyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą. Tuo tarpu išieškojimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių piniginių lėšų yra prilyginamas išieškojimui iš banko sąskaitose esančių lėšų, kas iš esmės laikytina išieškojimu iš skolininko santaupų. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo ištaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kadangi tokios lėšos priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas (Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 2S-1478-513/2016). Be to, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo išdėstytus teiginius, kad piniginės lėšos įkalinimo įstaigos sąskaitoje naudojamos būtiniausioms prekėms įsigyti. Tai reiškia, kad skolininkas, prašydamas panaikinti ar pakeisti areštą lėšoms ir grąžinti nusirašiusias lėšas toje dalyje, kurioje skolininkui apribojama galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nurodyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tai reiškia, kad valstybė mokesčių mokėtojų pinigais jam garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą, jam suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos ir kt., todėl skolos išieškojimas iš skolininko asmeninių lėšų, esančių laisvės atėmimo ar tardymo izoliatorių administruojamose sąskaitose, leistinas. Taip pat, pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte aiškiai nurodyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos ištaigoje, priima bei išsiunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šio patvarkymo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-12-29 įsakymu Nr. 1R-383, todėl yra privaloma. Antstolis taip pat informavo, kad jokių piniginių lėšų, nusirašiusių nuo D. M. sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, nėra gauta, todėl nėra galimybės grąžinti piniginių lėšų, kurių antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas iš dalies.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Civilinės ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/13/01039 pagal 2013-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-374-572/2012 dėl 868,86 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko D. M. trečios eilės išieškotojo T. R. naudai. 2013-11-04 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vadovaudamasis CPK 655, 656 ir 659 straipsniais surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino skolininką per 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti 868,86 Eur (3000 Lt) skolą ir 44,89 Eur (155 Lt) vykdymo išlaidų, iš viso 913,75 Eur (3155 Lt). Raginime įvykdyti sprendimą buvo nurodyta, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Taip pat nurodyta, kad pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolio patvarkymu iš skolininko papildomai bus išieškotos 2005 m. spalio mėn. 27 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau - SVI) nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu, taip pat - atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą (CPK 611 str., SVI 41 p.). Skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą 10 dienų terminą skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl vadovaudamasis CPK 624 straipsniu antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Antstolis nustatė, kad skolininkas atlieką bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl 2016-11-15 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu buvo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos 1112,80 Eur skolos ir vykdymo išlaidų sumai, esančios Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, bei nurodyta areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas D. M. pateiktame skunde remiasi CPK 668 straipsnio 1 dalies norma, kurioje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nurodė, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Toliau nurodomos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo teiginius, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniais) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Antstolis nurodė, kad išieškojimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių piniginių lėšų yra prilyginamas išieškojimui iš banko sąskaitose esančių lėšų, kas iš esmės laikytina išieškojimu iš skolininko santaupų. Teismas nesutinka su tokia antstolio pozicija, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai, apeliacine tvarka nagrinėdami skundus dėl antstolių veiksmų (2016 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2346-803/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2133-173/2016). Taigi, nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, antstolis privalo laikytis tokių lėšų išieškojimo apribojimų.

Teismas sutinka su antstolio nurodyta pozicija, kad valstybė mokesčių mokėtojų pinigais nuteistajam garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą, jam suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos ir kt., todėl skolos išieškojimas iš skolininko asmeninių lėšų, esančių laisvės atėmimo ar tardymo izoliatorių administruojamose sąskaitose, yra leistinas. Teismas pažymi, kad priimtu 2016-11-15 patvarkymu antstolis nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Kitų patvarkymų, kuriais būtų apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, antstolis nepriėmė, todėl nėra ką panaikinti. Antstolis 2016-12-01 patvarkyme nurodė, kad jokių piniginių lėšų, nurašytų nuo D. M. sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, nėra gavęs, todėl nėra pagrindo ir grąžinti piniginių lėšų, kurių antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra. Įvertinus šias aplinkybes ir įstatymines nuostatas pareiškėjo pirmasis ir trečiasis skundo reikalavimai atmetami, kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas (skolininkas) prašė pakeisti areštą lėšoms ir leisti naudotis vyriausybės nustatyta vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-11-15 patvarkyme antstolis nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių, normomis, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir, kuomet yra išieškomas žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, iki 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 str. 1 d. 1 p., 2 d.), teismas daro išvadą, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į visas pareiškėjo lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nesilaikė aukščiau išvardytų įstatymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad antstolis G. S. areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir nurodė vykdyti išieškojimą iš šių lėšų nesilaikydamas įstatymuose nustatytos vykdymo tvarkos, todėl pareiškėjo (skolininko) skundo trečiasis reikalavimas tenkinamas iš dalies, antstolio G. S. 2016-11-15 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 0182/13/01039/KAL (Reg. Nr. B16-28887), naikinamas, antstolis įpareigotinas išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikydamasis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniais, 668 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016-11-15 antstolio G. S. patvarkymą Nr. 0182/13/01039/KAL vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kitą skundo dalį atmesti.

Įpareigoti antstolį G. S. išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.