Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės D. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3246-835/2016 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė D. K. 2016-06-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino A. B. skundo, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko A. B. dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur. Išieškojimuose iki 57 eurų antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti įsiskolinimą, būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų pateikimo dienos įsiskolinimas, būtinos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) išlaidos neišieškomos, antstolis gali taikyti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones. Pinigų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, negauta. 624 str. 2 d. numatytos priverstinio vykdymo priemonės, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 str. numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę. CPK 739 straipsnyje numatyta iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes tai turtas, reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Antstolei yra pateiktas vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas, dėl 31,23 Eur išieškojimo valstybei, todėl buvo pritaikytas SVI 5 punktas, numatantis vykdymą vykdomųjų dokumentų dėl piniginės sumos iki 57 Eur išieškojimo. CPK 739 str. numatyta iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti. CPK 668 straipsnyje nurodoma iš kokio turto negali būti išieškoma. Teisinis reglamentavais nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam asmeniui priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie gaunamas lėšas ar kad pareiškėjas gauna lėšas, iš kurių negali būti išieškoma.

2016-07-19 į antstolės depozitinę sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitos buvo pervesti 61,23 Eur (visa areštuotų lėšų suma), patvarkymas įvykdytas, sąskaitai areštas pasinaikino, antstolei nepateikti lėšų kilmę patvirtinantys dokumentai, nėra aišku kiek lėšų pareiškėjas sąskaitoje turėjo (SVI 89 p.).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, susijusių su išieškojimu iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra pagrįsta ir teisėta.

.Antstolės D. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-115-291/2016 dėl 31,23 Eur išieškojimo iš A. B. valstybei. Vykdomojoje byloje 2016-06-06 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas A. B., nesutiko su antstolės priimtu patvarkymu vykdyti iš ieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta nutartimi.

Pažymėtina, kad CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, CPK 688 str., 739 str.). Tačiau nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, antstolis privalo laikytis tokių lėšų išieškojimo apribojimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 nurodė, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nurodė, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Remiantis minėtoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis matyti, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamame patvarkyme antstolė nenurodė, kokia dalis pareiškėjo gaunamų pajamų turi būti išieškoma vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis. Teismas pagrįstai nustatė, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į visas pareiškėjo lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nesilaikė įstatymo nuostatų, todėl pareiškėjas neturi galimybės naudoti piniginių lėšų savo reikmėms.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog neaišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad areštuoti 62,13 Eur patenka į turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik nustatė kokie įstatymo reikalavimai pažeidžiami priimant skundžiamą patvarkymą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nurodė, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, t. y. paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.