Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-834/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
1-56-834/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-155197-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
V. S.
Civilinis ieškovas
I. Y., I. S.
Civilinis atsakovas
AB“Lietuvos draudimo“
Advokatai
Vilius Karolis, Vladislavas Latučinskis
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-56-834/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-155197-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1.;1.2.25.4.2.2.;2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Alesiai Smagurauskienei, Norai Šukaityteidalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gudžiūnuikaltinamajo V. S. gynėjui advokatui Vladislavui Latučinskiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. Y., civilinei ieškovei I. S., jų atstovui advokatui Viliui Karoliui

civilinio atsakovo AB“Lietuvos draudimo“ atstovei Ievai Krasauskienei,vertėjoms Galinai Tijūnėlienei, Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. ( V. S. ), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukraina, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB "WAVIN BALTIC", neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015-10-04, apie 14:29 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, 21 km, vairuodamas automobilį ,,N. N.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-01 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<<.. vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.. >>", tai yra vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas Nemenčinės kryptimi, kirtęs ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją 1.1, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešpriešais, Vilniaus kryptimi, judėjusiu I. Y. vairuojamu automobiliu „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje automobilio „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. Y. buvo sužalotas. Jam dėl kairio šlaunikaulio išnirimo su kairės gūžduobės krašto lūžiu ir skeveldrinio kairės girnelės lūžio, bei kairės čiurnos ir pėdos raiščių patempimo ir daugybinių kraujosruvų bei nubrozdinimų krūtinėje, rankose ir kojose, kurie komplikavosi kairiojo sėdimojo nervo neuropatija su kairės blauzdos hipestezija ir kairės pėdos pareze, kairio kelio sąnario supūliavimu po osteosintezės operacijos ir išsivysčiusios kairio klubo bei kelio sąnarių kontraktūros, žymiai sutrikdžiusios šių (klubo ir kelio) sąnarių, pėdos ir visos kojos funkciją, neteko ne mažiau kaip 30 % bendro darbingumo.

V. S. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-10-04 jis buvo Baltarusijos teritorijos muitinėje, ten labai susinervino, nes dirbtinai buvo sudaryta eilė. Laukė apie dvi valandas. Dėl streso pradėjo skaudėti galvą bei širdį. Vaistinėleje turėjo Validol tablečių, išgėrė vieną tabletę Validol ir kai jau važiavo namo, visą laiką prisimindavo tą atvejį. Kai privažiavo Nemenčinę, jam stipriai pradėjo skaudėti galvą, netikėtai ėmė durti širdį. Nuo skausmo jis giliai įkvėpė ir kelioms sekundėms prarado kontrolę. Kelias buvo siauras. Neprisimena kaip viskas nutiko, kaip išvažiavo, kaip susidūrė ir su kuo susidūrė. Po to trumpam atgavo sąmonę, kai jį ištraukinėjo iš mašinos, mano jog nuo skausmo. Pats nieko neprisimena kaip viskas nutiko. Turi 25 metų stažą ir niekada nebuvo jokių pažeidimų, visą laiką važinėjo tvarkingai. Jis pats taip pat labai stipriai nukentėjo per avariją, jam darė daug operacijų, iki šiol jam blogai veikia ranka, koja ir viršutinis žandikaulis. Iki šiol vaikšto su metaliniu protezu kojoje. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet nesutinka dėl dydžio. Yra paprastas darbininkas, gauna nedidelį atlyginimą, turi seną motiną, kuri serga onkologine liga. Labai gailisi dėl įvykio ir atsiprašo nukentėjusiojo. Nukentėjusiajam siūlė 3000 eurų kompensaciją. Jo paties pajamos yra apie 600 eurų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta:

nukentėjusiojo I. Y. parodymais teisme, kad viskas nutiko netikėtai. Tą dieną labai ryškiai švietė saulė. Atvažiuojanti mašina matėsi dar nuo kalniuko. Iš priekio važiavo mašina, kuri iš karto nuvažiavo dešinę, kad išvengtų susidūrimo ir po to gavosi smūgis. Trumpam jis buvo praradęs sąmonę, bet paskui atsigavo, kai ištraukė iš mašinos, paguldė ant žemės. Jis prašė, kad ištrauktų lygiai, nes juto, kad klubo srityje yra lūžis. Iki įvykio buvo visiškai sveikas žmogus, o po to pajuto kas yra skausmas. Padėjo tik morfijus. Kai jau padarė antrą operaciją, po kelio sąnario padarė klubo sąnario operaciją, skausmas buvo, bet buvo galima jį kentėti. Kelis mėnesius jam leisdavo nuo skausmo vaistus Doloblok, Diclofenac, Ketanov. Jam buvo atliktos kelios operacijos, 4 narkozės. Keturis kartus darė kraujo perpylimą, nes buvo labai stiprus kraujo išsiliejimas, kadangi keturiose vietose buvo sulaužytas klubas. Po pirmos kelio operacijos susidarė kelio pūlinys ir teko kartoti operaciją, po jos jam buvo įdėtas metalinis aparatas, kurį reikėjo nešioti pusantro mėnesio. Po 3,5 mėnesio pradėjo reabilitaciją, gydytojų prognozės buvo liūdnos, nieko gero nežadančios, kadangi reikia stebėti kelis metus, o jeigu įvyks klubo sąnario galvutės nekrozė, teks daryti dirbtinį sąnarį. Keliai susilenkia tik nedideliu kampu. Jis negali važinėti viešuoju transportu, nes negali atsisėsti. Lėktuve gali užsisakyti tik tas vietas, kurios yra prie avarinio išėjimo, nes tik ten gali atsisėsti.

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo I. Y. parodymais, iš kurių matyti, jog 2015-10-14 liudytojo apklausos metu nukentėjusysis I. Y. parodė, kad 2015-10-04 apie 14.30 val., savo automobiliu Mazda 6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus r. keliu iš Nemenčinės k. per tiltą Vilniaus miesto link. Važiavo savo eismo juosta iki 70km/h greičiu. Matomumas buvo geras. Priešais jį ta pačia kryptimi ir ta pačia eismo juosta važiavo jo giminaitis A. S. automobiliu BMW X5. I. Y. nuo giminaičio važiavo 20-30 m. atstumu. Prieš pat privažiuojant šalia kelio esančią degalinę, vyras pamatė, kad Aleksejus greitu manevru nuvažiavo dešinio kelkraščio link, po ko iš karto I. Y. pajuto stiprų smūgį automobilio priekyje. Jis spėjo pastebėti tiesiai į jį važiuojantį automobilį, tačiau, koks buvo automobilis ir iš kur jis atsirado jo eismo juostoje, nematė, viskas įvyko labai greitai ir galimybės išvengti susidūrimo nebuvo. Automobilis savo priekine kėbulo dalimi atsitrenkė į I. Y. priekinę kėbulo dalį. Susidūrimo metu I. Y. važiavo tiesiai savo eismo juostoje. Po susidūrimo iš automobilio vyrą ištraukė Aleksėjus, I. Y. buvo sąmoningas, tačiau jautė labai stiprų skausmą. Kiek jis pamena, atvykusi greitoji medicinos pagalba, pirmiausia pagalbą suteikė kitam vairuotojui. Vėliau I. Y. buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę. Aleksejus jam pasakojo, kad jis matė, kaip minėtas automobilis, kuris tuo metu važiavo ne kolonoje, staiga kirsdamas ištisinę liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir važiavo tiesiai į jį, bet jis spėjo pasitraukti į dešinę ir matė, kaip iš karto po to šis automobilis atsitrenkė į I. Y. vairuojamą automobilį. Po įvykio I. Y. aplankė vairuotojo, kuris į atsitrenkė, sutuoktinė ir atsiprašinėjo dėl įvykio (II tomas, b. l. 6-8). 2016-06-21 liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis I. Y. parodė, kad po eismo įvykio gydėsi Vilniaus Universitetinėje ligoninėje nuo 2015-10-04 iki 2015-10-23, nuo 2015-11-09 iki 2015-12-04, nuo 2015-12-21 iki 2015-12-29, reabilitacinis gydymas UAB "Palangos žvorūnė" nuo 2016-01-15 iki 2016-02-11. Visą tą laiką, kol negulėjo ligoninėse ir kol vyko reabilitacija, jis gydėsi pas šeimos gydytoją N. K. UAB "VNT M. C.", Taikos pr. 141 a, Klaipėda. Po eismo įvykio jam buvo nustatytas 30 procentų darbingumas iki 2017-06-06. Visus medicininius dokumentus yra pateikęs prie ikiteisminio tyrimo bylos. Iki šiol gydosi ambulatoriškai. Dėl patirtų sužalojimų ir dabartinės sveikatos būklės jis neturi jokios galimybės dirbti, todėl jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturi. Šiuo metu negauna ir pašalpos dėl nustatyto nedarbingumo (II tomas, b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. S. parodymais , iš kurių matyti, jog 2015-10-13 apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad 2015-10-04 apie 14.30 val. savo automobiliu BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus r., keliu Zarasai-Švenčionys-Vilnius, iš Nemenčinės-Vilniaus miesto link. Už jo apie 20-30 m., atstumu taip pat Vilniaus m. link, ta pačia eismo juosta ir ta pačia kryptimi važiavo jo sesers vyras I. Y., kuris vairavo automobilį Mazda 6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Oras buvo geras, matomumui niekas netrukdė, eismas neintensyvus. Pavažiavęs apie 1 km atstumą, A. S. pamatė priešpriešine eismo juosta link jo važiuojantį automobilį N. N. ir tada jis staiga kirsdamas ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir važiavo tiesiai į jį, tačiau vyras spėjo pasitraukti į dešinę ir išvengti susidūrimo, tačiau pasižiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį, matė kaip Nissan nestabdydamas priekine kėbulo dalimi atsitrenkė į savo eismo juosta važiuojantį I. vairuojamą automobilį. Automobiliai atšoko vienas nuo kito ir liko stovėti tokioje padėtyje, kurią fiksavo į įvykio vietą atvykę pareigūnai (I tomas, b. l. 64).

2016-10-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriam nurodoma, kad apžiūros objektas yra Vilniaus r., kelias Vilniaus- Švenčionys-Zarasai 21 km. Oro sąlygos apžiūros metu – šviesus paros metas. Kelio danga – sausas asfaltas be pažeidimų. Kelio ženklai galiojimo zonoje: kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, Nr. 329 „Ribotas greitis“, Nr. 608 „Krypčių rodyklė“. Kelio važiuojamąją dalis yra paženklinta kelio ženklinimo linijomis Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“; Nr. 1.7 „Siaura brūkšninė linija“. Važiuojamosios dalies plotis 5,1 m, skiriamosios juostos, pėsčiųjų tako, šaligatvio kelkraščio plotis: dešinės pusės kelkraštis 1 m, kairės pusės kelkraštis 1,4 m. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje: automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio važiuojamojoje dalyje iš dešinės, priekiu link Vilniaus m., nuo kelio ženklo Nr. 608 „ Krypčių rodyklė“ 40 m atstumu. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki kelio važiuojamosios dalies krašto yra 1,3 m atstumas, nuo automobilio dešinės pusės galinio rato iki kelio važiuojamosios dalies krašto yra 1 m atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki automobilio Mazda 6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio rato 5,9 m atstumas (I tomas, b. l. 26-34).

2015-10-04 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas yra automobilis Mazda 6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privalomuoju civiliniu draudimu draustas. Techninė apžiūra galiojanti. Apžiūros metu nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: automobilio apgadinimai - abu priekiniai žibintai, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ir dešinės pusės sparnai, kairės ir dešinės pusės priešrūkiniai žibintai, radiatorius, radiatoriaus apdailos grotelės, variklio dangtis, stogas, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės galinės durelės, kairės pusės statramstis, kairės pusės priekinis ratas (I tomas, b. l. 35-36).

2015-10-04 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas yra automobilis N. N. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomuoju civiliniu draudimu draustas. Techninė apžiūra galiojanti. Apžiūros metu nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: automobilio apgadinimai - abu priekiniai žibintai, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ir dešinės pusės sparnai, kairės ir dešinės pusės priešrūkiniai žibintai, radiatorius, radiatoriaus apdailos grotelės, variklio dangtis, stogas, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės galinės durelės, kairės pusės statramstis, kairės pusės priekinis ratas (I tomas, b. l. 46-47).

2016-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1764/2016(01), kurioje nurodyta, jog I. Y. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairio šlaunikaulio išnirimas su kairės gūžduobės krašto lūžiu ir skeveldrinis kairės girnelės lūžis, bei kairės čiurnos ir pėdos raiščių patempimas ir daugybinės kraujosruvos bei nubrozdinimai krūtinėje, rankose ir kojose. Sužalojimai komplikavosi kairiojo sėdimojo nervo neuropatija su kairės blauzdos hipestezija ir kairės pėdos pareze, kairio kelio sąnario supūliavimu po osteosintezės operacijos ir išsivystė kairio klubo bei kelio sąnarių kontraktūros, žymiai sutrikdžiusios šių (klubo ir kelio) sąnarių, pėdos ir visos kojos funkciją. Sužalojimai padaryti kietais bukais briaunas turinčiais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, automobilių susidūrimo momentu, sėdint už vieno iš jų vairo. Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir dėl klubo, ir kelio sąnario sužalojimo pasekmių - potrauminio klubo ir kelio sąnarių kontraktūrų, pėdos parezės žymiai surikdžiusių šių (klubo ir kelio) sąnarių, pėdos ir visos kojos funkciją, I. Y. (pagal sužalojimų pobūdį ir gijimo eigą) neteko ne mažiau kaip 30 % bendro darbingumo ir dėl to jam padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu (sunkaus masto sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 6.10 p. ir dėl kūno sužalojimo prarasto bendro jo darbingumo procentų nustatymo lentelės 86, 94 ir 104 straipsniai) (II tomas, b. l. 36-38).

2015-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7923/15 (01), kurioje nurodyta, kad V. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I tomas, b. l. 105).

2015-10-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7924/15 (01), kurioje nurodyta, kad I. Y. kraujyje etilo alkoholio nerasta (II tomas, b. l. 3).

2016-04-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-109(16), kurioje nurodyta, kad: tikėtinas toks susidūrimo mechanizmas: automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus m. kryptimi. Tuo metu priešinga kryptimi važiavo automobilis „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. S.. Automobiliui „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėjant prie dešinėje esančios degalinės priešinga kryptimi važiavęs automobilio „N. N.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Ties nuotraukose matoma šukių koncentracijos vieta, automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės plokštumos kaire puse kontaktavo su automobilio „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės plokštumos kaire puse, kai tarp jų frontalinių plokštumų buvo nedidelis smailus kampas, atviras link automobilio „Mazda 6“ dešinio šono. Susidūrimo metu automobilis „Mazda 6“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir pasisukęs daugiau nei 90? kampu pirminės važiavimo krypties atžvilgiu, sustojo plane užfiksuotoje padėtyje. Nuo smūgio automobilis „N. N.“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę bei buvo bloškiamas atgal ir į dešinę (žiūrint pirmine važiavimo kryptimi) į dešinį kelkraštį. Po kontakto šis automobilis pasisuko daugiau nei 180? kampu pirmines važiavimo krypties atžvilgiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. S. veiksmai - kirtęs ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešpriešai judėjusiu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (I tomas, b. l. 68-72).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šį nusikaltimą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo V. S. įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą, sudarant kliūtį tuo metu priešpriešinio eismo juosta Vilniaus kryptimi važiavusiam automobilio „Mazda 6“ vairuotojui I. Y. bei susidūrė su jo vairuojamu automobiliu „Mazda 6“, buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Kaltinamasis nurodo, jog jam važiuojant staiga pablogėjo sveikata ir prarado kontrolę. Šioje byloje kaltinamasis, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis galėjo ir turėjo numatyti kad įvažiaviamas į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerūpestingai ir susidūrė su automobiliu Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),- todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę (duomenys neskelbtini) reikalavimams, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šis KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Jo veika tinkamai kvalifikuota.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir `nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga, į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sunkiai sužalotas žmogus. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, yra dirbantis, anksčiau neteistas ( tomas 1, bl.103), iš administracinių teisės pažeidimų registrų išrašo matyti, jog iš viso nėra baustas administracine tvarka ( tomas 1, b.l. 102), darbdavio charakterizuojamas teigimai, kaip kvalifikuotas ir atsakingas darbuotojas, turintis autoritetą bendradarbių tarpe ( tomas 3, b.l.74). Taip atsižvelgtina ir į tai, kad yra viena lengvinanti , nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog eismo įvykio metu kaltinamasis taip pat buvo sužalotas, jam nustatyti daugybiniai veido kaulų (nosies kaulų ir pertvaros, abiejų viršutinių žandikaulių, akiduobių sienelių ir dešiniojo skruostinio lanko) lūžiai su nežymiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kaktinių skilčių voratinkliniu dangalu, su daugybinėmis kraujosruvos veido minkštuose audiniuose ir odos nubrozdinimais, dešinės plaštakos visų delnakaulių išnirimas ir skeveldrinis kairiojo šlaunikaulio atokiosios dalies bei dešinio šeivikaulio lūžiai, jo paties sveikata dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta nesunkiai (I tomas, b. l. 96). Po eismo įvykio buvo gydomas bei sveikatos būklė po eismo įvykio yra pablogėjusi ( tomas 3 b.l. 69-72). LR BK 281 str. 3 d. numato tris alternatyvias bausmės rūšis :baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ( LR BK 55 str.). Todėl įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam V. S. už įvykdytą neatsargų nusikaltimą sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes - sunkiai sužalotas žmogus, nustatant didesnį nei bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, esant BK 64¹ str. numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Pagal teismų praktiką, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, svarbia aplinkybe gali būti pripažintas ir ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju, svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise, kadangi V. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę, vertintina ar nusikalstama veika padarė blaivus, kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nustatyta, kad V. S. neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registrų išrašo matyti, jog V. S. ne tik tai, kad nėra nė karto baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir apskritai nėra baustas už jokius administracinius teisės pažeidimus ( tomas 1, b.l. 102). Taigi šiuo atveju įvertinus tai, kad nėra duomenų, jog sistemingai pažeidinėtų kelių eismo taisykles, poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones netaikytina.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis I. Y. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3686,01 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 EUR neturinės žalos atlyginimo ( tomas 2, b.l. 41-47). Nurodė, jog įvykio metu nepataisomais buvo sugadintas automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas 2007 m. ir pirktas naujas išperkamosios nuomos būdu, jo kaina pirkimo buvo 20 210 U. A. visą laiką buvo tvarkingai eksploatuojamas ir tinkamai prižiūrimas, todėl jo vidutinė rinkos kaina eismo įvykio metu buvo 5000 EUR. AB Lietuvos draudimas padengė dalį automobilį vertės, prašo priteisti 1300 U. L. dėl patirtų traumų pobūdžio, atliekamų operacijų bei pastovios slaugos, kurią teikė ieškovo sutuoktinė buvo reikalinga vienvietė palata, už kurią jis sumokėjo 579, 24 U. V. ir medicininėms priemonėms išleido 880, 13 EUR, draudimo kompanija kompensavo tik 367,67 EUR, todėl iš atsakovų priteistina 512, 46 U. D. patirtų sužalojimų turėjo vykti į gydymo ir į reabilitacijos įstaigas. Patyrė 652, 82 EUR išlaidų kurui. Draudimas padengė tik dalį išlaidų, tai yra 488, 21 EUR, todėl likusią dalį dalį 164, 61 EUR prašo priteisti. Nuo 2016-01-15 iki 2016-02-11 buvo reabilitacijos įstaigoje sanatorijoje „Gradiali“, esančioje Palangoje, kur sumokėjo 1129, 70 EUR priemoką už apgyvendinimą. Šių išlaidų draudimo kompanija nekompensavo. Nurodo, jog patyrė ir neturtinę žalą. Jam buvo konstatuotas sunkaus mąsto sveikatos sutrikdymas. Jis buvo nedarbingas 223 dienas, iš kurių 55 dienas praleido ligoninėje. Jam buvo atliktos trys operacijos, numatoma atlikti dar viena operacija. 12 savaičių turėjo vaikščioti su ramentais. 28 dienas praleido reabilitacinėje įstaigoje. Jam nustatytas 70 proc. netekto darbingumo lygis. Sveikatos sužalojimo padariniai turi įtakos profesinei ir darbinei veiklai. Jis yra odontologas, dėl nuolatinio kojos skausmo negali pilnavertiškai dirbti savo darbo, todėl sumažėjo galimybės teikti pakankamą išlaikymą neįgaliai dukrai. Iš draudimo kompanijos išmokėta neturtinė žala yra nepagrįstai per maža. Patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 EUR, kurią prašo priteisti iš atsakovų.

Posėdžio metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, jog mokėjo už medicinos palatą, mokėjo už vaistus, susidarė pašalinės ligos. Buvo naudojami ir antialerginiai vaistai, nes nuo leidžiamo Diclofenako atsirado raudonų dėmių ant viso kūno. Nebilet gėrė nuo širdies ir spaudimo. Nors negali pasakyti kaip vaistai nuo akių yra susiję su įvykiu, bet kai susilpnėja organizmas, atsiranda virusinės infekcijos. Negali pasakyti ar vaistus skyrė gydytojas, bet jis pats taip pat yra gydytojas. Nors ligoninės personalas jį prižiūrėjo, bet tai geriau darė žmona. Sanatorijoje skiriamo maisto nebuvo galima valgyti, nes tai nebuvo kokybiškas maitinimas. Todėl žmona sanatorijoje užsakė papildomą maitinimą dėl maisto kokybės. Žalą dėl automobilio grindžia tuo, kad žmogus kuris rekomendavo pirkti mašiną, irgi turėjo eismo įvykį, tai už savo mašiną gavo 1000 eurų daugiau. Bendroje palatoje negalėjo gulėti dėl sveikatos būklės. Dėl sveikatos būklės nepasirinko jam skirtos valstybinės palatos, o pasirinko atskirą mokamą palatą. Maisto papildus pirko žmona savo nuožiūra. G. B. veikia atmintį, padeda ją atstatyti ir sumažina galvos skausmą po narkozės. Dantų pasta buvo pirkta, nes buvo reikalinga gulint ligoninėje. Dabar yra tik įmonės savininkas, gali konsultuoti. Tačiau ypatingai sudėtingų darbų negali atlikti. Yra likusi baimė sėsti už vairo.

Civilinis atsakovas AB „ Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovui visa pagrįsta turtinė žala jau yra atlyginta. Nurodo, jog ieškovui už automobilį yra atlyginta 3708 EUR . Ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad automobilio vertė įvykio metu buvo 5000 eurų. Nėra pagrindžiančių duomenų, jog ieškovo sveikatą atstatančios procedūros bei pilnavertis jo gydymas nebuvo galimas dėl gulėjimo bendroje palatoje. Ieškovui kompensuojamos visos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo. Tačiau išlaidos nesusijusios negali būti kompensuojamos. Išlaidas už kurą 488, 21 EUR paskaičiavo vertindamas medicininiuose dokumentus esančius įrašus apie apsilankymus pas gydytojus. Pateiktos išlaidos už kurą sudaro ir kitos prekės kava, gaivieji gėrimai, laikraščiai. Dėl išlaidų už gyvenimą viešbutyje nurodo, jog atsakovas šias išlaidas atsisakė kompensuoti, kadangi jos nėra būtinos ir patirtos asmens pasirinkimu. Ieškovui reabilitacinis stacionarus gydymas buvo būtinas, visas išlaidas kompensavo Teritorinė ligonių kasa. Už šias paslaugas atsakovas atlygino Teritorinėms ligonių kasoms. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas kompensavo pagrįstą neturtinės žalos dydį, todėl likusioje dalyje reikalavimai turi būti atmesti.

Posėdžio metu Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. K. prašė nukentėjusiojo ieškinį atmesti.

Dėl turtinės žalos

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos A. T. praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi, pareiga atlyginti turtinę žalą atitenka draudikui. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų AB „Lietuvos draudimas„ nukentėjusiajam I. Y. atlygino patirtas būtinąsias turtines išlaidas ( II tomas , bl. 124, III tomas , b.l. 62, 68 ). Nukentėjusysis I. Y. prašo priteisti jo turėtas išlaidas dėl gydymosi vienvietėje palatoje, reabilitacijos laikotarpiu apgyvendinimo išlaidas viebutyje, bei maititinamą viešbučio restorane, taip pat papildomai už automobilį ir vaistus. Prašymą grindžia tuo, jog mokama vienvietė palata buvo dėl jo sveikatos būklės. Tačiau nėra jokių pagrindžiančių duomenų, medikų išvadų, jog dėl patirtų sužalojimų nagrinėjamu atveju vienvietė mokama palata buvo būtinybė dėl svaikatos būklės. Nukentėjusiajam buvo taikomas stacionarus reabilitacinis gydymas sanatorijoje, kurio išlaidos yra kompensuojamos teritotinių ligonių kasų. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusiajam dėl sveikatos būklės buvo būtinybė į viešbučio kambarį ir į papildomą maitinimą viešbučio restorane. Tai gi, byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos apmokant pagerintas sąlygas, yra būtinos sveikatai grąžinti išlaidos. Vien ta, teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog sanatorinis maistas buvo nekokybiškas ar viešbučio kambarys patogesnis už sanatorijos skiriamą palatą negali būti pagrindu pripažintis būtinosiomis išlaidomis dėl eismo įvykio. Nukentėjusiojo prašo priteisti vaistų įsigijimo išlaidas, kurių nekompensavo draudimos. Tačiau nėra pateiktų jog pagrindžiančių duomenų, jog vaistai skirti alerginėms ligoms gydyti, širdies ligoms, nuo akių ligų, buvo susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė paskaičiavusi ir atlyginusi turtinę žalą, nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 51 punkte nustatyta, jog dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė draudimo išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti draudimo išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, draudimo išmoka mokama dalimis per kelis kartus. Tuo atveju , jeigu nukentėjusysis turės papildomų gydymo išlaidų, kurias patirs dėl 2015-10-04 įvykusio eismo įvykio ir turės tai patvirtinančius dokumentus, vadovaujantis minėtų taisyklių 51 punktu turės teise reikalauti iš draudimo bendrovės.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusiajam I. Y. avarijos metu sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog avarijos pasekmes jaučia iki šiol: jam nustatytas neįgalumas, yra likusi baimė sėsti už vairo, taip pat atsiliepė ir darbinėms pareigoms, nebegali pilnai dirbti odontologo darbo, gali tik konsultuoti ir atlikti nesudėtingus darbus dėl jaučiamo skausmo. Iš byloje esančių duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo duotų paaiškinimų matyti, jog nukentėjusiajam nustatytas neįgalumas, jo netekto darbingumo laipsnis yra 70 procentų, tai gi šiuo tik 30 procentų yra darbingas, kas neabejotinai atsiliepia ir jo darbinėms funkcijoms, dėl to neabejotinai šiuo metu yra sumažėjusios ir darbinės pajamos, kaip pats nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, jog jis dabar yra tik įmonės savininkas, tačiau tiesioginio darbo ir iš to gauti darbines pajamas dėl patirtų sužalojimų nebegali. Šios aplinkybės neabejotinai turi įtakos ir šeimos nariams. Savo dukrai nebegali skirti tokio išlaikymo, kokį galėjo skirti iki įvykio. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo nedarbingas 223 dienas, iš kurių 55 dienas praleido ligoninėje. Jam buvo atliktos trys operacijos, numatoma atlikti dar viena operacija. 12 savaičių turėjo vaikščioti su ramentais. 28 dienas praleido reabilitacinėje įstaigoje. Teismas turi pagrindo manyti, jog avarijos pasekoje nukentėjusysis I. Y. iki šiol jaučia tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus.

Draudimo bendrovė AB “Lietuvos draudimas” I. Y. išmokėjo 4000 eurų neturtinės žalos. Teismo manymu draudimo bendrovės nustatytas ir išmokėtas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas.

Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos A. T. priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-181/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri neteko 60 proc. darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, priteista apie 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui, kuris prarado 80 proc. darbingumo, priteista apie 14 500 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris nebegali vaikščioti įprastai, turi invalidumą ir gauna pašalpą, priteista apie 2 900 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam išliko neaiški pasveikimo galimybė ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista apie 34 700 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris neteko 60 proc. darbingumo, ir vienas jis negali judėti, apie 23 000 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 5 800 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri prarado 30 procentų darbingumo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina, priteista apie 8 700 Eur. Kasacinėje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8 688,60 Eur. Apibendrinat matyti, kad atvejais, kai žmogaus sveikata yra sunkiai sutrikdoma neatsargiais nusikaltimais, kai išlieka ilgalaikiai, kai kuriais atvejais nepataisomi padariniai, neturtinės žalos vidurkio dydis siekia 14 500 Eur ( Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-37-768/2017) .

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad nukentėjusiojo iš viso 30 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajam I. Y. atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas ir, atsižvelgiant, į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus, kaltinamojo finansinę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad ir pats kaltinamasis po eismo įvykio metu buvo sužalotas, buvo gydomas, bei tai, kad kaltinamasis nelaikytinas sistemingu ir piktybišku kelių eismo taisyklių pažeidėju, todėl įvertinus proporcingumo, teisingumo , sąžiningumo kriterijus nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo tenkintinas iš dalies ir papildomai priteistina 9 000 eurų nukentėjusiajam I. Y. padarytos neturtinės žalos dydis.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas tais atvejais, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų neturtinę žalą.

Draudimo bendrovė AB “Lietuvos draudimas” I. Y. išmokėjo 4000 eurų neturtinės žalos. Todėl iš draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas” I. Y. priteistina papildomai - 1000 eurų, o iš V. S. priteistina 8000 EUR I. Y. neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.254 str. 2 d., 6.282, 6. 283 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

D. I. S. civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo sutuoktinė I. S. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 5000 EUR ( 3 tomas, b.l. 1-3) . Nurodo, jog jos sutuoktinis I. Y. dėl eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jam buvo atliktos 3 operacijos, numatoma dar atlikti operaciją, taip pat buvo gydomas reabilitacijoje. Per visą šį laikotarpį jo sutuoktinis kentė skausmus, negalėjo judėti, jam buvo reikalinga nuolatinė slauga, kuri nėra pakankamai užtikrinama ligoninės personalo. Todėl ji patyrė didelį emocinį šoką, patyrė dvasinius išgyvenimus ir psichologines kančias. Dėl ko išsivystė nemiga, turėjo vartoti nervus raminančius vaistus.

Posėdžio metu I. S. savo ieškinį palaikė ir paaiškino, jog iki eismo įvykio buvo normali šeima, kuri galėjo dirbti auklėti neįgalią trylikametę dukrą. Po eismo įvykio jų gyvenimas visiškai pasikeitė. Ji pati prarado savo sveikatą, net dabar kai viską prisimena pakyla spaudimas. Yra padidėjusi insulto ir kitų susirgimų tikimybė. Visus metu beveik nedirbo, nes kas dvi dienas važinėdavo į ligoninę Vilniuje, kad pagelbėtų savo vyrui. Pati yra gydytoja –odontologė. Turėjo dirbti su žmonėmis, suteikti profesionalą pagalbą. Tačiau dėl patiriamo streso negalėjo teikti profesionalių paslaugų. Į traumatologijos skyrių nuolat atveždavo naujų žmonių ir ligoninės personalas neturėjo galimybių kiekvienam pacientui suteikti būtiną medicininę pagalbą. Vykdavo į ligoninę tam, kad prižiūrėtų , kokie vaistai vyrui suduoti, kaip jis pamaitintas. Po įvykio vyro pajamos yra sumažėjusios. Taip pat ji negalėjo skirti pakankamai dėmesio savo vaikui, nes visus metus daugiau dėmesio skyrė vyrui.

Vadovaujantis BPK nuostatomis ir susiformavusia teismų praktika teisę į žalos atlyginimą turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo asmens nusikalstamų veikų ( Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-140/2012). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo sutuoktinė I. S. tiesiogiai nenukentėjusi nuo neatsargių V. S. nusikalstamų veiksmų, todėl baudžiamojoje byloje neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, I. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiojo I. Y. vykimo į teismo posėdžius kelionės išlaidos 123, 21 EUR pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. S.. Kelionės išlaidas pavirtina į bylą pateikti kvitai ( 3 tomas, b.l.54, 93).

Byloje pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ( 3 tomas, b.l. 53) , tačiau nepateikti jokie dokumentai patvirtinantys patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

nusprendė:

V. S. ( V. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 3 dalį ir nubausti 45 MGL (1694.70 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir V. S. paskirti galutinę bausmę 30 MGL (1129,80 EUR )baudą.

Baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetą. (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

Nukentėjusiojo I. Y. ( I. Y.) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 1000 EUR ( vieną tūkstantį eurų ) neturtinei žalai atlyginti, o iš V. S. 8000 EUR ( aštuonis tūkstančius eurų ) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

I. Y. patirtas kelionės išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. S. nukentėjusiajam I. Y. 123 EUR ( vieną šimtą dvidešimt tris eurus) 21 eurocentą.

I. S. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė