Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2012-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-140/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-07-29Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2012-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaSprendimas · 2012-11-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
1A-140/2012
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00065-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas
Nuteistasis
O. G., E. G.
Advokatai
Ričardas Girdziušas, Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A–140/2012Proceso Nr. 1-38-1-00065-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.5.; 1.2.17.1.; 1.2.23.9.; 2.4.6.4.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,nuteistajam O. G.,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei ir Stasiui Lileikiui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo ir nuteistojo O. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau­ – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 266 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams (bendrininkavimas neteisėtai disponuojant 270 kg pirmtako BMK);

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (264 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK kontrabanda);pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams (bendrininkavimas neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip 170 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako su D. K., A. N., R. O. ir R. R.);

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (padėjimas gabenant kontrabanda ne mažiau 170 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako); pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (neteisėtas 6,5 litro pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK įgijimas ir laikymas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu (bendrinant tarpusavyje neteisėto disponavimo pirmtaku ir kontrabandos epizodus) bei dalinio sudėjimo būdu (bendrinant abu kontrabandos epizodus) ir O. G. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. G. paskirta galutinė 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su R. R., kurio atžvilgiu 2010 m. lapkričio 30 d. tyrimas dėl nusikalstamų veikų nutrauktas jam mirus, ne vėliau kaip nuo 2009 metų kovo mėnesio 1 d. parengė, finansavo ir vadovavo nusikalstamai veiklai – neteisėtam disponavimui pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku BMK bei jo kontrabandai iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respubliką, trukusiai iki 2009 m. liepos 15 dienos t. y. surado ir nurodė R. R. pirmtako įsigijimo ir realizavimo vietas užsienio valstybėse, finansavo BMK gabenimui skirtų transporto priemonių įgijimą, slėptuvių jose pirmtakui gabenti įrengimą, paties BMK įgijimą ir gabenimą, piniginį atlyginimą jų bendrininkams – automobilių paruošimo darbus atlikusiam O. G., BMK gabenimą fiziškai atlikusiems J. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2011 m. kovo 30 d. atskirtas, R. Z., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, K. S. ir V. P., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus kaltės įrodymų, nurodė jiems nusikaltimų darymo laiką, po ko 2009 m. kovo 2 d. R. R. ir O. G. už E. G. duotus pinigus nupirko automobilius „Mercedes Benz 260“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz 230“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2009 m. kovo 18 d. ir automobilį „Mercedes Benz 200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Po to R. R. organizavo minėtų automobilių kuro bakų perdirbimą, įrengiant juose ne mažiau kaip 90 litrų talpos slėptuves pirmtako gabenimui ir, laikotarpiu tarp 2009 m. birželio 17 d. bei 2009 m. liepos 14 d., R. R., J. K., R. Z., K. S. bei V. P., neturėdami leidimo, neteisėtai disponavo, t. y. įgijo, laikė ir kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos teritoriją ir joje tų pačių automobilių kuro bakuose įrengtose slėptuvėse gabeno iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę 270 litrų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, kurį ten realizavo.

O. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 11 d. teikdamas priemones organizuota grupe veikusiems E. G., R. R., kurio atžvilgiu 2010 m. lapkričio 30 d. tyrimas dėl padarytų nusikalstamų veikų nutrauktas jam mirus, jų bendrininkams J. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2011 m. kovo 3 d. atskirtas, ir R. Z., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas 2011 m. sausio 12 d., padėjo jiems neteisėtai disponuoti – įgyti, laikyti, gabenti bei realizuoti 270 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, kurį šie automobilių „Mercedes Benz 200“ (valst.. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz 260“ (valst.. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mercedes Benz 230“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro bakuose įrengtose slėptuvėse, neturėdami leidimo, kontrabandos būdu gabeno iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respublikos teritoriją:

Žinodamas apie organizuotos grupės narių rengiamą sunkią nusikalstamą veiklą – pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK gabenimą kontrabandos būdu, laikotarpyje nuo 2009 metų kovo mėnesio pradžios iki birželio mėnesio 4 dienos, už R. R. sumokėtą 300 eurų dydžio atlyginimą padėjo R. R. išrinkti ir už E. G. duotus pinigus nupirkti tris lengvuosius automobilius „Mercedes Benz“, vieną jų –Mercedes Benz (Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti J. L. vardu, viename iš automobilių pakeitė kuro baką į tokį, kuriame buvo įrengta slėptuvė BMK vežioti, išmatavo tos slėptuvės talpą bei rado būdą pripildyti ją BMK. Tokie O. G. veiksmai padėjo organizuotos grupės nariams 2009 m. birželio 17 d. Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, neturint leidimo įgyti, o birželio 18 d. per Baltarusijos ir Latvijos Respublikų teritorijas bei su jomis besiribojančią Lietuvos Respublikos valstybinę sieną automobilių „Mercedes Benz 200“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Mercedes Benz 230“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakuose įrengtose slėptuvėse kontrabandos būdu atgabenti į Lietuvos Respubliką 270 kilogramų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, šia medžiaga neteisėtai disponuoti Lietuvoje iki birželio 25 d., ir, neturint leidimo, tuo pačiu kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinę sieną, Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką ir Nyderlandų Karalystę nugabenti 264 kilogramus to paties BMK, o 2009 m. liepos 11 d. jį realizuoti Belgijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste.

Be to, O. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos mėnesio 5-24 dienų laikotarpyje, perduodamas nurodymus bei teikdamas priemones bei šalindamas kliūtis, padėjo organizuota grupe veikusiems D. K., A. N., R. O., kurių atžvilgiu 2010 m. gegužės 24 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei R. R., kuriam tyrimas dėl padarytų nusikalstamų veikų nutrauktas jam mirus, neteisėtai disponuoti – įgyti, laikyti ne mažiau kaip 170 kilogramų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, neturint leidimo jį automobilio „Mercedes Benz 200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro bake įrengtoje slėptuvėje kontrabandos būdu gabenti iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respublikos teritoriją, o vėliau realizuoti:

Žinodamas apie šios organizuotos grupės narių vykdomą neteisėtą veiklą – gabenimą kontrabandos būdu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, už R. R. pažadėtą 200 eurų dydžio atlyginimą 2009 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) į automobilį „Mercedes Benz 200“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontavo kuro baką su jame įrengta slėptuve, neteisėtam BMK laikymui ir gabenimui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, pašalino to kuro bako jungtyse atsiradusius plyšius, kad jame esantys ne mažiau kaip 85 kilogramai D. K. ir R. R. priklausančio BMK jo gabenimo į Belgijos Karalystę metu neišsilaistytų. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), „Statoil“ kuro degalinėje jis į Belgijos Karalystę narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką BMK gabenantiems A. N. ir R. O. perdavė 380 eurų kelionės išlaidoms, GSM ryšio telefono aparatą bei adresą Belgijos Karalystėje, kuriuo reikia nuvežti BMK, o (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių saugojimo aikštelėje perdavė ir patį automobilį „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ne mažiau kaip 85 kilogramais BMK. Tokiais savo veiksmais O. G. padėjo organizuotos grupės nariams 2009 m. liepos 5 d., neturint leidimo, iš Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės per Estijos ir Latvijos Respublikų teritorijas, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kontrabandos būdu į (duomenys neskelbtini) atsivežti ne mažiau kaip 85 kilogramus pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, 2009 m. liepos 6-7 dienų laikotarpiu kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinę sieną, Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką ir Olandijos Karalystę nugabenti ne mažiau kaip 85 kilogramus to paties BMK, bei jį realizuoti 2009m. liepos 8 dieną Belgijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, o 2009 m. liepos 23-24 dienomis, iš Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, per Estijos ir Latvijos Respublikų teritorijas, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, neturint leidimo, kontrabandos būdu iki kelio (duomenys neskelbtini) 11-o kilometro atvežti ne mažiau kaip 85,837 kilogramus BMK.

Be to, O. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. R., kuriam dėl padarytų nusikalstamų veikų 2010 m. lapkričio 30 d. tyrimas nutrauktas jam mirus, neteisėtai įgijo ir laikė 6,5 litro pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, kurį 2009 m. birželio 18 d. – liepos 6 d. laikotarpyje (duomenys neskelbtini)esančiame garaže, už iš anksto – nupylė iš keturių automobilių „Mercedes Benz“, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuro bakuose įrengtų slėptuvių, perdavė saugojimui R. R., su kuriuo neteisėtai BMK laikė toje pačioje gatvėje esančiose negyvenamose patalpose iki 2009 m. liepos 27 d. 17 val., kuomet pirmtakas buvo atiduotas policijos pareigūnams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. G. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir priimti E. G. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Gynėjas teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad E. G. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje nėra faktinių duomenų, liudijančių, jog E. G. atliko bent vieną iš BK 199 str. 2 d. ar 266 str. 1 d. numatytų ir šių nusikaltimų objektyviajai pusei būtinų veiksmų, todėl jis buvo nepagrįstai kaltinamas, kad organizavo šių nusikalstamų veikų darymą.

Gynėjas nurodo, kad teisme ištirti įrodymai nepatvirtina E. G. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas ir nesudaro pagrindo daryti kategoriškas išvadas dėl jo kaltės. Byloje nėra konkrečių tiesioginių įrodymų, kad R. R., J. K., R. Z., K. S. ir V. P., neturėdami leidimo, neteisėtai disponavo, t. y. įgijo, laikė ir kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos teritoriją ir joje automobilių kuro bakuose įrengtose slėptuvėse gabeno iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę 270 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, kurį ten realizavo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikyti automobiliai, kuriais neva buvo gabenamas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas BMK, nebuvo iš kuro bakuose įrengtų slėptuvių paimtas skystis, nebuvo nustatyta jo cheminė sudėtis bei kiekis. Nuosprendžio teiginys, jog išvardyti asmenys disponavo 270 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, iš esmės paremtas prielaida.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančios informacijos aiškiai nepakanka, kad daryti kategoriškas išvadas. Nuosprendyje minimos aplinkybės praktiškai nieko neįrodo, nepatvirtina jokių tarpinių faktų. Tvirtinama, kad kaltinimuose nurodyti BMK įgijimo ir kontrabandos kiekiai pagrįsti liudytojų R. Z., V. P., K. S. parodymais, garaže padarytais įrašais, kaltinamojo O. G. parodymais bei tuo, jog dalis kontrabandos - 6,5 l BMK rasti užkasti (duomenys neskelbtini) raj. netoli R. R. garažo. Teismas nepagrįstai pripažino, kad įrodyta, jog buvo disponuojama ir kontrabanda gabenama 270 l BMK. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tai iš dalies patvirtino ir R. R. ūkiniame pastate užfiksuoti pokalbiai, duomenys iš automobilių stovėjimo aikštelių, informacija apie sienos kirtimą, pasų apžiūros duomenys taip pat patvirtina, kad BMK buvo gabenamas kaltinime nurodytais automobiliais. Aplinkybė, jog iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę buvo gabenamas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorius, grindžiama V. R., D. K. parodymais, specialistų išvadomis. Gynėjas tvirtina, kad nė vienas iš šių įrodymų šaltinių nėra tiek patikimas, jog galima būtų besąlygiškai teigti, kad automobiliuose įrengtose slėptuvėse buvo gabenamas BMK.

Duodamas parodymus teisme kaltinamasis O. G. kalbėjo apie tai, jog, jo žiniomis, automobiliais buvo gabenamos cheminės medžiagos, kurias Rusijoje galima nusipirkti parduotuvėje, narkotikų gamybai, kad tai ne narkotikai, jog už tas medžiagas asmuo gali būti baudžiamas tik bauda. O. G. pabrėžė, kad apie tai, kas bus gabenama jis sužinojo tik tvarkydamas žalios spalvos automobilį, t. y. tą transporto priemonę, su kuria E. G. nebuvo siejamas. Liudytoja V. R. teisme kalbėjo, kad iš sutuoktinio žinojo, jog E. G. pasiūlė jam verslą – vežti kažkokias chemines medžiagas. Kad tos medžiagos skirtos narkotinių priemonių gamybai, jis jai nesakė ir ji apie tai nieko nežinojo. Apklaustas teisme liudytojas K. S. parodė, jog važiavo automobiliu į Olandiją, kad R. R. jam pasakė, jog bakuose atvežė kažkokio skysčio, jo kiekis liudytojui nėra žinomas, kad R. R. skundėsi, jog negali realizuoti. Vėliau R. R. jam sakė, kad tą skystį kažkas paėmė. Pasakodamas teisme apie byloje tirtas aplinkybes, liudytojas V. P. nurodė, jog jis nežinojo, kas buvo supilta automobilių, kuriais jie važiavo į Olandiją, benzino bakuose. R. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. pasiūlė jam iš Sankt Peterburgo į Olandiją trim automobiliais „Mercedes Benz“ vežioti kažkokį vandenį, turintį specifinį kvapą. Koks tai skystis, R. R. neaiškino. Tik J. K. kažkaip sužinojo, jog tas skystis skirtas gaminti narkotikus. Liudytojo D. K. parodymai, liečiantys aplinkybę, koks skystis galėjo būti gabenamas, itin nenuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas nurodė, kad kalbėdamas su E. G. suprato, jog pastarajam reikia kontrabandos vežėjo, todėl jį supažindino su R. R., kuriam labai reikėjo pinigų. Iš R. R. pasakojimų žinojo, kad E. G. davė pinigų nupirkti tris automobilius, kuriais galima būtų vežti BMK, jog tomis transporto priemonėmis buvo vežamas BMK. Duodamas parodymus 2011 m. gegužės 31 d. teisiamajame posėdyje D. K. nurodė, kad, jo manymu, E. G. su R. R. bendravo dėl kontrabandos, jog jis tik nujautė, kad E. G. užsiima kontrabanda, jog tik numanė, kam E. G. reikalingas toks žmogus kaip R. R.. Be to, parodė, kad R. R. jam vėliau yra sakęs, jog nupirko tris automobilius BMK gabenimui. Tiesa, šios apklausos metu jis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra teisingi. D. K. teisme buvo apklaustas dar kartą 2011 m. liepos 8 d. vykusiame teisiamajame posėdyje. Šios apklausos metu jis kategoriškai paneigė anksčiau duotus parodymus, paaiškino, dėl kokių priežasčių anksčiau buvo apkalbėjęs E. G., pripažino, jog anksčiau davė melagingus parodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu bei pirmame teisiamajame posėdyje duotais D. K. parodymais. Nei kaltinamasis O. G., nei liudytojai V. R., K. S., V. P., R. Z. negalėjo konkrečiai pasakyti, kokią cheminė medžiaga buvo vežama automobiliuose įrengtose slėptuvėse. Apie tai, kad vežama cheminė medžiaga jie sužinojo iš R. R.. Liudytojas R. Z. nurodė, jog apie transportuojamos medžiagos pobūdį jam pasakė J. K., tačiau ir jis konkrečiai neįvardijo, kad tai yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekursorius. Vienintelis liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo, jog E. G. ir R. R. užsiėmė BMK kontrabanda. Tačiau detaliau paanalizavus jo parodymus aišku, kad jis pats tame procese nedalyvavo, savo išvadas padarė iš neva R. R. pasakojimų. Teisme jis pats pripažino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis, visų pirma, pareiškė tik savo nuomonę, o ne išdėstė faktą, antra, nurodė, jog dėl tam tikrų priežasčių jis davė melagingus parodymus ir apkalbėjo E. G.. Taigi byloje praktiškai nėra jokių duomenų, betarpiškai patvirtinančių, jog automobiliuose įrengtose slėptuvėse buvo vežamas BMK. Be to, O. G. ir liudytojų parodymų, t. y. tariamai iš R. R. girdėtos informacijos, nėra galimybės patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Taip pat nėra galimybės patikrinti duomenis, gautus iš J. K.. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir padarė nepagrįstą išvadą, jog tų duomenų pakanka, kad konstatuoti, jog nuosprendyje nurodytu laiku išvardytomis transporto priemonėmis buvo gabenamas BMK. Be to, gynėjas nurodo, kad pokalbių, vykusių R. R. ūkiniame pastate, įrašuose, taip pat neužsimenama, kad ruoštasi gabenti būtent BMK.

Apibendrinus bylos duomenis galima būtų konstatuoti, kad byloje apklausti asmenys savo parodymuose kalba apie skystį, skirtą narkotikų gamybai, bet narkotikų gamyboje naudojamos įvairios skystos cheminės medžiagos, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 266 str. 1 d. atsiranda tam, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Tačiau nė vienas iš parodymus davusių asmenų nedavė kategoriškų parodymų, kad buvo vežiojamas būtent pirmos kategorijos prekursorius.

Byloje esančios specialistų išvados taip pat nėra pakankamai informatyvios. Iš specialistų išvadų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bake yra įrengta nedidelė savadarbė talpa, sujungta su automobilio kuro padavimo sistema, ant slėptuvės vidinių paviršių rasti BMK pėdsakai. Be to, specialistas tyrimo metu nustatė, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne salone, bet bagažinėje yra BMK pėdsakų. Automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. naudojosi iki 2009 09 17, bakas buvo originalus. Praktiškai neįmanoma kategoriškai spręsti, kaip jo naudoto automobilio bagažinėje atsirado BMK pėdsakai. Be to, šios informacijos nederėtų pernelyg sureikšminti, nes iš bylos medžiagos matyti, jog R. R. savo veiklą buvo gerokai išplėtojęs. Nuosprendyje, cituojant O. G. parodymus nurodoma, kad R. R. jam yra sakęs, jog su trim juodais Mersedes markės automobiliais tas cheminis skystis iš Rusijos į (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas ne kartą. Apie tai, galima spręsti ir iš to, kad šioje byloje O. G. nuteistas už tai, jog žinodamas apie organizuotos grupės narių vykdomą neteisėtą veiklą – gabenimą kontrabandos būdu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, už R. R. pažadėtą 200 eurų dydžio atlyginimą 2009 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje „Mercedes Benz 200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumontavo kuro baką su jame įrengta slėptuve neteisėtam BMK laikymui ir gabenimui, 2009 liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, pašalino to kuro bako jungtyse atsiradusius plyšius, kad jame esantys ne mažiau kaip 85 kg D. K. ir R. R. priklausančio BMK jo gabenimo į Belgijos Karalystę metu neišsilaistytų, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), „Statoil“ degalinėje, jis į Belgijos Karalystę narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką BMK gabenantiems A. N. ir R. O. perdavė 380 eurų kelionės išlaidoms, GSM ryšio telefono aparatą bei adresą Belgijos Karalystėje, kur reikia nuvežti BMK, o (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių saugojimo aikštelėje perdavė ir patį automobilį „Mercedes Benz 200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ne mažiau kaip 85 kg BMK. Tokiais savo veiksmais O. G. padėjo organizuotos grupės nariams neturint leidimo 2009 m. liepos 5 d. iš Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės per Estijos ir Latvijos Respublikų teritorijas, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kontrabandos būdu atsivežti į (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 85 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, 2009 m. liepos 6-7 dienomis kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinę sieną, Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką ir Olandijos Karalystę nugabenti ne mažiau kaip 85 kg to paties BMK bei jį 2009 m. liepos 8 d. realizuoti Belgijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad O. G., veikdamas bendrininkų grupe su R. R., laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. liepos 6 d. neteisėtai įgijo ir laikė 6,5 1 pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, kurį būtent tada (duomenys neskelbtini) esančiame garaže nupylė iš keturių automobilių „Mercedes Benz“, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuro bakuose įrengtų slėptuvių. Teisme O. G. parodė, kad iš kiekviename automobilyje įrengtos slėptuvės nupylė po 2 l skysčio. Jei skysčio gabenimui buvo naudojami keturi automobiliai, gynėjo teigimu, turėjo susikaupti 8 l, tačiau tyrimo metu buvo rasta tik 6,5 l BMK. Kur kitas kiekis nenustatyta. Dėl to sunku nustatyti, kaip ant slėptuvės vidinių paviršių galėjo atsirasti specialisto rasti pėdsakai. Sprendžiant iš nuosprendžio, visi procesai vyko maždaug tuo pačiu metu, todėl neteisinga laikyti, jog slėptuvės vidiniuose paviršiuose rasti BMK pėdsakai susiję su tuo, kas buvo gabenama neva už E. G. pinigus nupirktais automobiliais.

Gynėjas taip pat nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad faktą, jog pirmtakas BMK buvo gabenamas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina 2009 m. rugsėjo 17 d. protokolas, iš kurio matyti, kad K. S. šį automobilį savanoriškai atidavė policijos pareigūnams. Nurodo, kad automobilyje „Mercedes Benz 260”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMK pėdsakų nerasta.

Gynėjas teigia, kad byloje nenustatyta ne tik kokia medžiaga buvo gabenama E. G. kaltinime išvardytais automobiliais, bet ir jos kiekis. Skundžiamame nuosprendyje paminėti net trys narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK kiekiai, prie disponavimo kuriais neva yra prisidėjęs E. G.. O. G. liečiančioje nustatomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad automobilių „Mercedes Benz 200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz 260”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Mercedes Benz 230”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakuose įrengtose slėptuvėse kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką buvo atgabenta 270 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, šia medžiaga neteisėtai disponuota Lietuvoje iki birželio 25 dienos, ir neturint leidimo tuo pačiu kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinę sieną, Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką bei Nyderlandų Karalystę nugabenta jau tik 264 kg to paties BMK, o 2009 m. liepos 11 d. jis realizuotas Belgijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo tarpu E. G. tame pačiame nuosprendyje inkriminuojama, jog jis organizavo neteisėtą disponavimą 270 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK ir jo kontrabandą iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respubliką, kuri tęsėsi iki 2009 m. liepos 15 d., nes, pasak to paties nuosprendžio, R. R., J. K., R. Z., K. S. ir V. P., neturėdami leidimo, neteisėtai disponavo, t. y. įgijo, laikė bei kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos teritoriją ir joje tų pačių automobilių kuro bakuose įrengtose slėptuvėse gabeno iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę ne 264 kg, bet 270 l pirmos kategorijos narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirmtako BMK ir ten jį realizavo laikotarpiu iki 2009 m. liepos 14 d. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje jau rašoma apie tai, kad 2009 m. birželio mėnesį R. R. kartu su J. K. ir R. Z. iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės „Mercedes Benz“ markės automobiliais į (duomenys neskelbtini) atgabeno ne mažiau kaip 240 1 BMK. Teismas skirtingiems asmenims nurodė skirtingus nusikalstamų veikų dalyko kiekius, nusikalstamų veikų trukmę, t. y. nusikaltimų padarymo laiką. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuotas O. G., R. R., J. K. ir R. Z. pokalbis 2009 m. gegužės 30 d., tarp 11 val. 59 min. ir 16 val. 42 min., kuomet jie skaičiavo galimą pelną už BMK vežimą, aptarė kelionės maršrutus, tikrino vieno iš automobilių kuro bake įrengtą talpą BMK laikymui ir gabenimui, svarstė ar tilps dvi talpos po 45 l į vieną slėptuvę ir nustatė, jog į talpą galima supilti tik 80 l skysčio bei dar lieka vietos. Iš liudytojų parodymų matyti, kad Rusijoje buvo atgabentos 45 l talpos statinės su skysčiu, kad tas skystis buvo pilamas į slėptuves, tačiau nėra aišku, ar tikrai to skysčio buvo po 45 l.

Gynėjas nurodo, kad nors tikslus pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriaus kiekis veikos kvalifikavimui ypatingos reikšmės neturi, tačiau jis reikšmingas kitu aspektu. Parinkdamas E. G. bausmės dydį teismas pabrėžė, jog griežta laisvės atėmimo bausmė jam skiriama dėl to, kad jis savo veiksmais sąlygojo galimybę kilti itin pavojingoms nusikalstamos veikos pasekmėms – labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai skirto pirmtako išplitimui už Lietuvos ribų.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad E. G. organizavo nusikalstamą veiklą ir jai vadovavo. Nurodo, kad E. G. pateikė versiją, jog jį su R. R. siejo tik paskoliniai santykiai. Dėl objektyvių priežasčių R. R. nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog tiesioginiais įrodymais E. G. versija nepaneigta. Be to, byloje nėra ir netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog E. G. sako netiesą. Byloje yra pakankamai informacijos, liudijančios, kad 2009 metais R. R. turėjo finansinių problemų, jis visais įmanomais būdais ieškojo galimybių gauti pinigų. Liudytojas D. K. parodymuose, kuriais teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino, kad R. G. supažindino su R. R., nes šiam reikėjo pinigų. Byloje nenustatyta, kiek pinigų R. R. gavo iš E. G., todėl nuosprendyje ši aplinkybė nekonkretizuota, nors ji itin svarbi darant išvadą, jog ne kas kitas, o E. G. parengė, finansavo ir vadovavo nusikalstamai veiklai, kad būtent jis finansavo BMK gabenimui skirtų transporto priemonių įgijimą, slėptuvių jose pirmtakui gabenti įrengimą, paties BMK įgijimą ir gabenimą, piniginių atlyginimų jų bendrininkams – automobilių paruošimo darbus atlikusiam O. G., BMK gabenimą fiziškai atlikusiems J. K., R. Z., K. S. ir V. P. mokėjimą. Remdamasi išvestine informacija, liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad trijų automobilių pirkimui jos sutuoktinis iš E. G. gavo 10 000 eurų, nors ji matė pinigus, tačiau jų neskaičiavo. Teisme ji jau negalėjo pasakyti, kiek E. G. buvo davęs pinigų, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, pabrėžė, kad be tų pinigų, kurie buvo duoti automobilių pirkimui, ji nematė, kad R. R. būtų gavęs iš E. G. dar ir kitus pinigus, akcentavo, jog nežino, kokiomis sąlygomis jos vyras gavo iš E. G. pinigus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo D. K. tik pasakė, kad už E. G. pinigus buvo nupirkti trys automobiliai, tačiau jis negalėjo nurodyti, kiek jie kainavo, liudytojas tik užsiminė, jog iš R. R. žinojo, kad E. G. duotų pinigų transporto priemonių pirkimui neužteko. Apie tai, kad E. G. būtų davęs R. R. pinigų nuosprendyje nurodytai veiklai finansuoti, tada šis liudytojas nepasakė. Priešingai, E. K. ne vieną kartą akcentavo, jog R. R. jam skundėsi, kad ištisus mėnesius negali surasti E. G., jog šis neduoda pinigų. Svarbu ir tai, kad tos apklausos metu D. K. pabrėžė, jog jis iš R. R. kalbų nežino, ar pinigus E. G. davė, ar paskolino. Liudytojas, taip pat parodė, kad praėjus pusmečiui nuo tada, kai jis E. G. supažindino su R. R., šis skundėsi, jog niekas nevyksta ir prašė paskolinti pinigų. Tokie parodymai neleidžia daryti išvados, jog E. G. organizavo disponavimą pirmos kategorijos prekursorium BMK ir jo kontrabandą.

Gynėjas nurodo, kad liudytoja V. R. parodė, jog grįžęs iš užsienio, jos sutuoktinis atsivežtus pinigus atidavė E. G.. Tačiau V. R. negalėjo pasakyti, kokią sumą jos vyras atsivežė iš užsienio, kiek pinigų perdavė E. G. ir pan. Apie tai, kad E. G. yra galimai susijęs su R. R. veiklos finansavimu galima daryti prielaidas iš O. G. parodymų, kuriuose jis kalbą apie tai, jog R. R. pinigų gaudavo iš „B“, kad E. G. ir yra „B“. Tačiau analizuojant O. G. parodymus, matyti, jog jis niekada nedalyvavo pinigų perdavimo metu ir apie tai kalba tik iš nuogirdų. Kitų asmenų parodymuose paminėta aplinkybė, jog R. R. sakydavo, kad finansavimas priklausys nuo „B“, nepaneigia nuteistojo versijos ir neįrodo kaltinimo teiginių, nes tie asmenys negalėjo nurodyti kas tas „B“ ir kaip jis siejasi su E. G..

Be to, gynėjas nurodo, jog O. G. pasakė, kad E. G. buvo vadinamas „B“, ir atpažino jį iš nuotraukos, vėliau tą patį pakartojo ir teisme. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad atpažinimo metu kaltinamasis pasakė, jog jis atpažino asmenį, kuris, anot R. R., tik finansavo automobilių, skirtų narkotikų gamybai naudojamo skysčio gabenimui, pirkimą.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta faktinių duomenų, bylojančių, kad E. G. žinojo BMK įgijimo Rusijoje šaltinius arba asmenis, kuriems galima būtų tą pirmtaką realizuoti. Fiksuojant E. G. ryšio priemonėmis perduodamą informaciją nenustatyta jokių jo kontaktų, susijusių su BMK, užsienyje.

Gynėjas teigia, kad byloje yra pakankamai informacijos, kad R. R. pats sprendė visus klausimus. Tai patvirtina asmenų, buvusių kartu su R. R. Rusijoje, liudytojų, vykusių kartu su R. R. į Olandiją, parodymai. Šie asmenys pabrėžė, kad ne kas nors kitas, bet būtent R. R., tarėsi su gabento skysčio pardavėjais, skundėsi, kad negali skysčio parduoti Olandijoje ar Belgijoje. Liudytojas D. K., kuris anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamus veiksmus, kuriuos padarė kartu su R. R., teisme pabrėžė, jog R. R. turėjo įgijimo šaltinius ir realizavimo taškus. Nieko konkretaus neįrodo ir O. G. parodymai, kad E. G. tariamai aiškino, kaip reikia elgtis su mobiliojo ryšio telefonais. Pats O. G. pasakė, kad tai buvo paprastas pokalbis, kurio metu E. G. išdėstė savo samprotavimus. Tokio tariamo fakto, negalima laikyti įrodymu, patvirtinančiu E. G. vaidmenį nusikalstamoje veikloje, kadangi O. G. nepatvirtino, kad tai buvo E. G. nurodymas, kaip derėtų elgtis užsiimant BMK kontrabanda. Nuosprendyje minimas E. G. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su R. R., buvusia sutuoktine J. K. arba telefoniniai pokalbiai su ja, priešingai nei rašoma nuosprendyje, neįrodo E. G. kaltės. Šie duomenys tik parodo, jog E. G. bendravo su R. R., turėjo su juo piniginių reikalų, tačiau iš jų negalima spręsti, jog jų bendravimas buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. Tačiau teismas nepalankia kaltinamajam kryptimi interpretavo tą informaciją ir nepagrįstai padarė jį kaltinančias išvadas. Sekimo metu užfiksuotas E. G. ir R. R. susitikimas taip pat nieko neįrodo, nes tyrėjai nenustatė, dėl kokios priežasties šie asmenys buvo susitikę. R. R. ūkiniame pastate įrašyti pokalbiai apie tai, kad pinigų turėtų duoti „B“, neblogina E. G. padėties, nes iš jų negalima manyti, jog „B“ davė pinigų, kad tie pinigai buvo skirti nusikalstamai veiklai, iš šių pokalbių matyti, jog „B“ pinigų neduoda. Nuosprendyje paminėtas E. G. ir S. V. telefoninis pokalbis patvirtina E. G. versiją apie paskolos suteikimą R. R.. Aplinkybę, kad E. G. lankydavosi (duomenys neskelbtini), paaiškina byloje esantys dokumentai apie jo tame mieste remontuotus automobilius.

Visa tai rodo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad E. G., skolindamas pinigus R. R., žinojo, jog tie pinigai bus panaudoti disponavimui BMK ir kontrabandai bei norėjo taip elgtis. E. G. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia padaryti organizuota grupe nusikalstamus veiksmus.

Be to, gynėjas teigia, kad teismas, skirdamas E. G. bausmę, neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį, tai yra, kad jis turi du vaikus, jauniausioji dukra gimusi 2010 m., sūnui, gimusiam 1999 m., dėl regėjimo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, motina V. K. yra visiškai akla, nedarbinga. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos išvadą, kad būtent tokia bausmė geriausiai atspindi teisingumo principą, atitinka bausmės paskirtį ir jos tikslus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. G. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (dėl bendrininkavimo neteisėtai disponuojant 270 kg pirmtako BMK), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl 264 kg pirmtako BMK kontrabandos), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (dėl bendrininkavimo neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip 170 kg pirmtako BMK), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo padaryti kontrabandą) ir jį išteisinti nesant jo veikoje šių nusikalstamų veikų sudėčių, o nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 266 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (dėl bendrininkavimo neteisėtai disponuojant 270 kg ir ne mažiau kaip 170 kg pirmtako BMK). Nurodo, jog ne bet kokie veiksmai gali būti vertinami kaip padėjimas padaryti nusikalstamą veiką, o tik tie, kuriais padedama pasiekti norimą nusikalstamos veikos rezultatą arba paslėpti šios veikos pėdsakus ar pažadama realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Apelianto atlikti veiksmai objektyviai nepadėjo ir negalėjo padėti organizuotos grupės nariams įgyti, laikyti, gabenti, siųsti arba perduoti ar kitaip realizuoti pirmtaką BMK. Ši cheminė medžiaga būtų buvusi įgyta ar kitais būdais ja būtų disponuota nepriklausomai nuo to ar jis būtų atlikęs ar ne jam inkriminuotus veiksmus. Apeliantas pažymi, kad nežinojo kada, kurioje vietoje, kokiomis aplinkybėmis, kokia cheminė medžiaga bus įgyta, kur ji bus laikoma, kokiu būdu ir kurioje vietoje ji bus realizuota. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad jo veiksmai, kurių atlikimą teismas įvertino kaip padėjimą disponuoti pirmtaku BMK, negali būti vertinami kaip šios nusikalstamos veikos sudėtis.

Be to, O. G. nurodo, kad buvo nuteistas už tai, kad padėjo realizuoti pirmtaką BMK Belgijos Karalystėje, t. y. kitoje šalyje. Tačiau teismas nepasisakė dėl BK 8 straipsnyje numatytų taisyklių taikymo.

Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nemotyvavo ir neatskyrė kokie jo veiksmai priskirtini ir vertintini kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant pirmtaku BMK, o kurie kaip bendrininkavimas kontrabandoje. Nuteistojo manymu, turėtų būti išskirti veiksmai, kurie padėjo disponuoti pirmtaku BMK ir veiksmai, kurie, teismo nuomone, padėjo padaryti kontrabandą, nes tai skirtingos nusikalstamų veikų sudėtys ir jos galėjo būti padarytos ne tais pačiais, o skirtingais veiksmais. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepakankamai aiškiai ir suprantamai yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi veikos nėra atribotos, be to, nepakankamai argumentuotai nurodyti nusikalstamos veikos motyvai ir išvados kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei BK 266 straipsnio 1 dalį (pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai).

O. G. tvirtina, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip bendrininkavimą neteisėtai disponuojant pirmtaku BMK. Nurodo, kad pagal BK 266 straipsnio 1 dalį disponavimas apima neteisėtą pirmtakų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį šių medžiagų realizavimą, t. y. disponavimas būtų tik tada, jeigu būtų visų veiksmų visuma. Nuosprendyje nėra pakankamai aiškiai ir suprantamai išskiriami, įvardijami ir inkriminuojami konkretūs disponavimo būdai. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies galima suprasti, jog apeliantas bendrininkavo atliekant visus BK 266 straipsnyje išvardintus disponavimo veiksmus, o tai neatitinka faktinių bylos duomenų, kuriais rėmėsi teismas.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta, todėl naikintina, nes jo veiksmuose nėra šiame baudžiamajame įstatyme numatytos veikos sudėties.

Šalies argumentai

O. G. taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl 264 kg pirmtako BMK kontrabandos) ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl 170 kg pirmtako BMK kontrabandos). Nurodo, jog šioje dalyje nuosprendis taip pat yra nepagrįstas dėl to, kad teismas neišskyrė kurie jo veiksmai buvo bendrininkavimas disponuojant pirmtaku BMK, o kurie - bendrininkavimas įvykdant kontrabandą. Be to, teismas pakankamai argumentavo ir motyvavo kaip jo atlikti veiksmai padėjo padaryti (įvykdyti) kontrabandą, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad savo veiksmais jis tą padarė.

Teismo pripažinti atliktais veiksmai nesudaro padėjimo įvykdyti kontrabandą sudėties. Vienu iš objektyviosios padėjimo padaryti kontrabandą sudėties elementų teismas nurodo padėjimą R. R. išrinkti ir už E. G. duotus pinigus nupirkti 3 lengvuosius automobilius ir vieną iš jų įregistruoti J. L. vardu. Apeliantas nurodo, kad automobilių nupirkimas savaime nereiškia, kad bus vykdoma kontrabanda, nes automobilius jis padėjo nupirkti kaip tos srities žinovas, be to, perkant automobilius jam nebuvo žinomi automobilių naudojimo tikslai ir kitos detalės, susijusios su kitų asmenų pasirengimu daryti nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas tvirtina, jog ne automobilių įgijimas sudarė sąlygas kontrabandai gabenti, bet slėptuvių įrengimas kuro bakuose bei leidimo gabenti pirmtakus BMK neturėjimas. Nurodo, kad pirmtako BMK per valstybės sieną negabeno, todėl neturėjo pareigos gauti leidimo, taip pat neįrenginėjo slėptuvių automobilių kuro bakuose. Nuo vieno automobilio padėdamas nuimti, bet ne pakeisdamas kuro baką su įrengta slėptuve, jis objektyviai negalėjo padėti įvykdyti kontrabandą, nes atliko tik techninį darbą, tačiau pačių slėptuvių kuro bakuose neįrenginėjo. Dėl to šie veiksmai negali būti vertinami kaip padėjimas padaryti kontrabandą, nes kontrabandos sudėtį sudarė veiksmai, susiję su muitinės kontrolės išvengimu. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip padėjimas padaryti kontrabandą tuo atveju jeigu jis būtų įrenginėjęs kuro bakuose slėptuves. O. G. taip pat neigia, kad jo veiksmai padėjo padaryti 85 kg pirmtako BMK kontrabandą. Nurodo, jog kuro bako su jau įrengta slėptuve atvežimas iš R. R. nurodytos vietos į autoservisą, kuriame jis buvo įdėtas į automobilį „Mercedes Benz 200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaro padėjimo įvykdyti kontrabandą sudėties. Ne kuro bako, o slėptuvės įrengimas galėjo būti vertinamas kaip padėjimas įvykdyti kontrabandą.

Be to, apeliantas nurodo, kad pagal teismo nuosprendį jis neva padėjo uždėti (nuimti) kuro bakus tik nuo dviejų automobilių, o ne visuose keturiuose. Kadangi jis nebuvo organizuotos grupės nariu, tai jo atsakomybės ribos galėjo apimti tik šiais dviem automobiliais gabenamą kontrabandą. Todėl net sutikus su teismo išvada dėl jo veiksmų kvalifikavimo, nusikalstamos veikos objektas turėjo būti mažesnis.

Tai, jog jis pašalino kuro bako jungtyse atsiradusius plyšius, kad kuro bake įrengtoje slėptuvėje gabenamas pirmtakas BMK neišsilaistytų, savaime įrodo, kad šiais veiksmais buvo siekiama kitų tikslų ir šie veiksmai nepadėjo įvykdyti kontrabandos, o galėjo būti vertinami tik kaip būdas pirmtako BMK kiekiui išsaugoti. 380 eurų kelionės išlaidoms padengti, GSM ryšio telefono aparato bei adreso Belgijos Karalystėje perdavimas A. N. ir R. O. objektyviai negalėjo padėti jiems padaryti kontrabandą, nes ne šių veiksmų atlikimas sudarė sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką. Taip pat padėjimo padaryti kontrabandą sudėties nesudaro ir parodymas kur buvo laikomas automobilis „Mercedes Benz 200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl bendrininkavimo padarant kontabandą, kadangi jo atlikti veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos sudėties.

Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 266 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto 6,5 litro pirmtako BMK įgijimo ir laikymo. Nurodo, kad R. R. negalėjo įsigyti ir laikyti 6,5 litro pirmtako BMK, kadangi jis šios veikos padarymu buvo apkaltintas jau prieš tai, t. y. pagal nuosprendžio logiką išeitų, jog jis pats iš savęs neteisėtai įgijo ir laikė jau prieš tai įgytą ir laikytą pirmtaką BMK. Be to, nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad buvo sutarta, jog už realizuotą pirmtaką BMK apeliantas gaus 50 proc. sumos. Apeliantas nurodo, kad tai nebūtų buvęs materialinis atlyginimas už pirmtako nupylimą, tokiu būdu R. R. būtų grąžinęs įsiskolinimą už mašinų remontą ir kitą su nusikalstamomis veikomis nesusijusį darbą. O. G. teigia, kad jo veiksmai šiame epizode galėtų būti kvalifikuoti kaip padėjimas R. R. pasirengiant realizuoti 6,5 litro pirmtako BMK. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas nemotyvavo kodėl jo veika kvalifikuota pagal senąją BK 266 straipsnio 1 dalies redakciją, nes naujoje šios teisės normos redakcijoje yra atskiriama atsakomybė už paprastą pirmtakų disponavimą ir kvalifikuotą (didelio kiekio). Todėl nepripažinus 6,5 litrų dideliu kiekiu, jo veika atitiktų BK 266 straipsnio 1 dalies, galiojusios nuo 2010 m. liepos 20 d., sudėtį, ši įstatymo nuostata yra švelnesnė.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi nuteistų asmenų A. N. ir R. O. parodymais, nepatikrinęs parodymų teisėtumo teisminio posėdžio metu, t. y. jų neapklausė teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji E. G. ir O. G. bei jų gynėjai prašė skundus tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. G. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo O. G. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Dėl nuteistojo E. G. gynėjo apeliacinio skundo motyvų

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. G. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo E. G. kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo E. G. kaltę vadovavus pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK disponavimui bei jo kontrabandai iš Rusijos Federacijos į Belgijos Karalystę per Lietuvos Respubliką, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas savitą jų vertinimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindas teigti apie neišsamų ir neobjektyvų nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą bei tenkinti apeliacinį skundą.

Argumentai, kuriais apeliantas neigia nuteistojo E. G. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra vienodi ir pirmosios instancijos teismui buvo žinomi. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nepakakus faktinių duomenų, jog E. G. atliko bent vieną iš BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 2 dalyje numatytų šių nusikaltimų objektyvinei pusei būtinų veiksmų, buvo nepagrįstai nuspręsta E. G. veiką kvalifikuoti kaip organizatoriaus su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį. Kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė objektyvias išvadas, kad laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 17 d. Iki 2009 m. liepos 14 d. R. R., J. K., R. Z., K. S. ir V. P., neturėdami leidimo, neteisėtai disponavo, t.y. įgijo, laikė ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją automobilių kuro bakuose įrengtose slėptuvėse atgabeno 270 litrų prekursoriaus BMK ir 264 litrus išgabeno į Belgijos Karalystę, kurį ten realizavo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas neturėjo neginčijamų įrodymų, jog iš Rusijos Federacijos per Lietuvą į Belgijos Karalystę buvo gabenamas būtent ta medžiaga, kurios sąvoka nurodyta LR Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir būtent kaltinime nurodytas 270 litrų prekursoriaus BMK kiekis. Tokie apeliacinio skundo teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių duomenų.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo mėnesį R. R., padedamas O. G. už iš E. G. gautas pinigines lėšas nupirko lengvuosius “Mercedes Benz 260” ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ), “Mercedes Benz 230” ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir “Mercedes Benz 200” ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) markės automobilius ir kuro bakuose įrengė slėptuves kitų skysčių gabenimui. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas R. Z. davė iš esmės vienodus parodymus ir parodė, kad už R. R. pažadėtą užmokestį, 2009 m. birželio mėnesio viduryje, jis, J. K. ir R. R. trimis “Mercedes Benz” markės automobiliais buvo išvykę į Sankt Peterburgo miesto Rusijos Federacijoje priemiestį Gatčiną, kur į kiekvieno jų vairuojamo automobilio kuro baką buvo supilta apytikriai po 90 litrų specifinio kvapo skysčio. Po to jie trise tais pačiais automobiliais tik skirtingais maršrutais sugrįžo į Lietuvą. J. K. apeliacinės instancijos teisme davė analogiškus parodymus dėl važiavimo į Sankt Peterburgo miestą aplinkybių. Jis parodė, kad Rusijos Federacijoje į kiekvieną “Mercedes Benz” automobilio baką buvo supiltas “skystis” iš šešių 30-35 litrų talpos statinaičių. Šioje dalyje J. K. parodymai dėl BMK kiekio iš esmės atitinka R. Z. parodymus, kad į kuro bakuose įrengtas slėptuves buvo supiltas skystis iš šešių 45 litrų talpos statinaičių, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad bendras gabento prekursoriaus BMK kiekis buvo 270 litrų. Dėl automobilių kuro bakuose įrengtų slėptuvių talpos J. K. taip pat parodė, kad R. R. priklausančiame garaže tikslu pamatuoti į bakus buvo pilamas vanduo ir į vieną baką buvo supilta apie 60-80 litrų.

Remiantis R. Z. ir J. K. parodymais byloje nustatyta, kad parvažiavus į Lietuvą, tarp jų ir R. R. kilo nesutarimai dėl pažadėto atlygio už kelionę, dėl ko R. Z. ir J. K. atsisakė atvežtą iš Rusijos Federacijos “skystį” gabenti į Olandiją. Pagal R. Z. parodymus, vienas jo atsisakymo važiuoti į Olandiją motyvų buvo tai, kad jis su J. K. jau parvažiavus į Lietuvą išsiaiškino, jog atgabentas skystis yra skirtas narkotinėms medžiagoms gaminti. Išvykimo į Rusijos Federaciją ir parvykimo į Lietuvą faktą patvirtina iš Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų gauta informacija, kad J. R., R. Z. ir J. K. “Mercedes Benz” markės automobiliais, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 2 d. Iki birželio 18 d. atitinkamuose valstybinės Lietuvos - Baltarusijos sienos perėjimo punktuose įvažiavo į Baltarusijos Respubliką ir grįžo į Lietuvą ( 2 t., 72-73 b.l. ).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, chronologine tvarka apjungęs padarytos nusikalstamos veikos dalis į vieną visumą, pagrįstai nustatė, kad trijuose “Mercedes Benz” markės automobiliuose įrengtose slėptuvėse buvo gabenamas prekursorius BMK. Šioje vietoje teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojų V. P. ir K. S. parodymais, kuriuos R. R. pasamdė prekursoriaus BMK išvežimui į Vakarų Europą. Pagal šių liudytojų parodymus, trimis “Mercedes Benz” markės automobiliais, kuriuos vairavo R. R., V. P. ir K. S., prekursorius BMK kuro bakuose įrengtose slėptuvėse buvo atgabentas į Olandiją, Roterdamo miestą, tačiau kilus problemų dėl realizavimo, jis buvo išvežtas į Belgijos Karalystę. Apie tai duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojas K. S., kuriam R. R. tuo metu, kai jie buvo Olandijoje, buvo prasitaręs, kad jų atvairuotų automobilių bakuose yra kažkoks tai cheminis skystis, kurio vertė viename kuro bake yra 70000 eurų, jo negali greitai realizuoti, nes “nemažai yra atvežę ir lenkai”. ( 3 t., 72-73, 82-83 b.l. ). Byloje yra dar viena aplinkybė, kuri įrodo, kad liudytojų K. S., V. P. parodymai sutampa tarpusavyje ir patvirtina R. R. žmonos V. R. parodymus. Tiek K. S., tiek V. P. parodė, kad į Vakarų Europą išvyko 2009 m. birželio 25 dieną, ten užtruko kelias savaites ir į Lietuvą pavyko tik apie liepos 14 dieną. Liudytoja V. R. teisme parodė, kad iš R. R. žodžių ji žino, kad R. R. 2009 m. birželio –liepos mėnesiais du kartus važiavo į Olandiją, tikslu rasti pirkėjus cheminei medžiagai, į Lietuvą jis parvažiavo liepos 14 d. ir parsivežė didelę sumą grynųjų pinigų eurais. V. P. ir K. S. parodė, kad R. R. už kelionę su jais atsiskaitė, sumokėdamas po 700-900 eurų kiekvienam, jau parvažiavus į Lietuvą. Ši aplinkybė parodo, kad R. R. pavyko prekursorių realizuoti Belgijos Karalystėje ir jis turėjo pinigų atsiskaityti už paslaugą su K. S. bei V. P., o likusius pinigus atiduoti E. G.. Dėl atsiskaitymo su E. G. aplinkybių kolegija taip pat pasisakys šiame nuosprendyje.

Nuteistojo E. G. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų ir netgi O. G., kuris buvo nuteistas už padėjimą neteisėtai disponuojant prekursoriais ir kontrabandą, tiesiogiai nepatvirtino, kad automobilių bakų įrengtose slėptuvėse buvo gabenamas būtent ta cheminė medžiaga, už kurios neteisėtą disponavimą BK 266 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Byloje nustatyta, kad E. G., bendraudamas prekursorių kontrabandos klausimais reikalaudavo iš R. R. laikytis griežtos konspiracijos – buvo keičiami mobilieji telefonai, iš jų būdavo išimami mikrofonai, kad galima būtų bendrauti tik trumposiomis SMS žinutėmis, susitikimai įvydavo tik tam tikslui skirtose vietose – dažniausiai R. R. priklausančiame ūkiniame pastate ir pan. Panašios konspiracijos reikalavo laikytis ir R. R., bendraudamas su O. G. ir kitais asmenimis, kurie gaudavo pavedimus dėl prekursorių gabenimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvą ir toliau į Vakarų Europą. Nuteistasis J. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad R. R. jam ir R. Z. prieš kelionę į Rusiją padavė telefonus, pasakė numerius ir sakė, kad bendraujama turi būti tik trumposiomis SMS žinutėmis. Analogiškų konspiracinių priemonių R. R. ėmėsi ir ruošdamasis kelionei į Olandiją – K. S. buvo išduoti mobilaus ryšio telefonai, nurodyta, kada reikia susisiekti su juo trumpąja SMS žinute ir kokiu nuneriu skambinti atvykus į vietą; V. P. iš viso neturėjo telefoninio ryšio ir tyrėjo vadovautis R. R. bei K. S. nurodymais. Nuteistasis O. G. teisme parodė, kad vieno susitikimo su R. R. ir E. G. metu, jam pastarasis nurodė telefonais vienas kitam jokiais būdais neskambinti, o bendrauti tik trumposiomis žinutėmis. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadas, kad visa su prekursorių kontrabanda susijusia reikalinga informacija iš esmės disponavo tik nusikalstamai veikai vadovavęs bei ją finansavęs E. G. ir šią nusikalstamą veiką tiesiogiai vykdęs R. R., todėl suprantama, kad kiti asmenys tik nekonkrečiai numanė apie jų gabento per valstybės sieną skysčio paskirtį, pavadinimą, apytikrį kiekį ar gautą uždarbį.

Priešingai nei teigiama E. G. gynėjo apeliaciniame skunde, kad byloje nei vienas iš įrodymų šaltinių nėra tiek patikimas, jog būtų galima besąlygiškai teigti, kad automobiliuose įrengtose slėptuvėse buvo gabenamas BMK, pirmosios instancijos teismas neteisėto disponavimo BMK ir jo kontrabandos faktą nustatė remdamasis ne tik nuteistųjų O. G. ar J. K. ir liudytojų V. R., K. S., J. Z., V. P. parodymais, tačiau ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Įrodymai, kuriais teismas grindė E. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 d. ir 266 straipsnio 1 dalyje bei 199 straipsnio 2 dalyje, yra gauti teisėtais būdais, t.y. nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo remiantis paminėtų įrodymų šaltiniai yra nepatikimi, todėl kolegija skundo ribose juos vertina tiek, kiek jie patvirtina kitas teismo nustatytas aplinkybes, kuriais remiantis buvo padarytos skundžiamo nuosprendžio išvados.

Pagal liudytojos V. R. parodymus, po to, kai 2009 m. liepos 15 d. dingo R. R., ji bendravo su E. G. ir jis leido pasiimti sau tris “Mercedes Benz” markės automobilius, kuriuos R. R. pirko už E. G. jam duotus pinigus. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad šie automobiliai buvo naudojami BMK prekursoriams pervežti, nes perduodamas R. R. automobilius E. G. prasitarė, jog “jie savo darbą padarė, dabar reikia jais atsikratyti”. Pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, R. R. ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams 2009 m. liepos 27 d. pateikė automobilį “Mercedes Benz 230”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio įrengtos talpyklos ( slėptuvės) vidinių paviršių bei prie jų prijungtų žarnų vidinėje ir išorinėje pusėje paviršių tyrimą atlikusio specialisto buvo rasti I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako ( prekursoriaus) – 1-fenilpropan-2-ono ( BMK ) pėdsakai ( 3 t., 22, 27-31, 34-39 b.l. ). Nors kituose dviejuose automobiliuose prekursorių ar jų pėdsakų nebuvo rasta, tačiau jie ir negalėjo būti surasti, kadangi V. R. prašymu, juose buvo pakeisti kuro bakai, t.y. juose buvo pašalintos įrengtos slėptuvės. Didesni prekursorių kiekiai ir negalėjo būti rasti, nes pagal K. S. ir V. P. parodymus, kurie atitinka V. R. parodymus, jis iš įrengtų kuro bakuose slėptuvių buvo išpiltas ir parduotas Belgijos karalystėje. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino K. S. ir V. P., kurie R. R. prašymu perdarė automobilių “Mercedes Benz”, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuro bakus į originalius ir tuos automobilius eksploatavo iki tol, kol perdavė ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams. V. P. nurodė dar vieną svarbią aplinkybę, įrodančią, kad automobilų kuro bakuose tikrai buvo įrengtos slėptuvės ir gabenami prekursoriai. 2009 m. vasario 19 d. apklaustas įtariamuoju V. P. parodė, kad iš K. S. žodžių suprato, kad pakeisti kuro bakus į originalius reikėjo tam, kad ateityje kas nors neįtartų, jog šiuose automobiliuose buvo keičiami kuro bakai, kas reikštų, kad tie automobiliai buvo naudojami kontrabandai ( 3 t., 92-64 b.l. ). Ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme O. G. vienodai parodė, kad R. R. nurodymu nupirktuose “Mercedes Benz” markės automobiliuose įmontavo ne tik racijas ryšiui palaikyti, tačiau atliko ir kitus automobilių techninę būklę pagerinančius darbus. O. G. iš R. R. žodžių žinojo, kad automobiliais iš Rusijos per Lietuvą ir toliau į Belgiją bei Olandiją bus gabenamos kažkokios tai cheminės medžiagos, todėl automobilių kuro bakuose buvo montuojamos papildomos vidinės talpos tam skysčiui gabenti, pats O. G. dalyvavo keičiant kuri baką viename iš automobilių, o taip pat R. R. nurodymu matavo kiek skysčio telpa didesniojoje bako dalyje. O. G. patvirtino, kad R. R. jam sakė, jog ta cheminė medžiaga yra naudojama narkotikų gamybai, o Rusijoje jos galima gauti “laisvai” ( 5 t., b.l. 75-80 b.l. ). Palyginus O. G. parodymus su R. Z., J. K. parodymais, kurie betarpiškai dalyvavo užpildant prekursoriais kuro bakuose įrengtas talpas, taip pat su V. P., K. S. parodymais, kad benzinas į kuro bakus buvo pilamas mažais kiekiais, nustatyta, kad didesnėje pakeisto kuro bako dalyje tilpo maždaug 80-90 litrų skysčio, o kita dalis buvo skirta benzinui. Palyginusi aptartus įrodymus tarpusavyje, kolegija sprendžia, kad jie leidžia daryti pakankamai kategorišką išvadą, jog E. G. organizavo, o R. R. padedamas kitų asmenų neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais bei juos kontrabandos būdu vežė per Lietuvą iš Rusijos Federacijos į Vakarų Europos valstybes.

Nuteistojo E. G. gynėjo apeliaciniame skunde keliamos kai kurios abejonės nuosprendžio pagrįstumu, tačiau jos paremtos ne įrodymų visumos analize, o atskirais fragmentais, kurių atskiras vertinimas nekeičia nuosprendžio išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto nustatymo ir šioje veikoje dalyvavusių asmenų kaltės. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, o vėliau juos pilnai patvirtindamas teismo posėdyje, O. G. nuosekliai paaiškino, kad 2009 m. vasaros pradžioje, R. R. nurodymu, iš kiekvieno iš trijų automobilių bako slėptuvių jis nupylė po 2 litrus juose buvusios cheminės medžiagos ir atidavė R. R., kuris tą skystį supylė į metalinę talpą ir nunešė į kitą savo garažą. Apie tai O. G. po R. R. dingimo pasakė V. R., kuri minėta talpą su skysčiu užkasė darže, o vėliau parodė apie tai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams. Apžiūros metu buvo rastas užkastas baltas maišas su žalios spalvos baku ir jame esančiu skysčiu. Atlikus cheminį tyrimą, buvo nustatyta, kad 6440 ml skysčio sudėtyje yra I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, kurio grynasis kiekis nenustatomas, ekspertinei įstaigai neturint šios medžiagos standarto ( 3 t., 7-8, 16-19 b.l. ). Šios minėtos aplinkybės ne tik patvirtina, kad nuosprendyje nurodytais automobiliais kontrabandos būdu buvo gabenami narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai, tačiau ir V. R. bei O. G. parodymus, kad R. R. nepasitikėjo E. G. dėl atsiskaitymo su juo ir ketino parduoti tą dalį narkotinių medžiagų prekursorių, kuri buvo išpilta iš automobiliuose įrengtų slėptuvių.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl O. G. iš automobilių kuro bakuose įrengtų slėptuvių nupilto prekursoriaus BMK kiekio, teigiant, kad jei iš keturių automobilių kuro bakų buvo nupilta po 2 litrus, tai iš viso turėjo susikaupti 8 litrai, tačiau tyrimo metu buvo rasti tik 6,5 litrai BMK. O. G. parodymais ir kitais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad prekursorius BMK buvo nupiltas tik iš trijų “Mercedes Benz” automobilių kuro bakų slėptuvių, t.y. iš tų automobilių, kuriais iš Rusijos į Lietuvą prekursorius gabeno R. R., J. K. ir R. Z.. Prieš tai į Lietuvą iš Rusijos Federacijos kontrabandos būdu prekursorių BMK automobilyje “Mercedes Benz” buvo atgabenę Latvijos piliečiai A. N. ir R. O., šių asmenų atžvilgiu 2010 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teisme yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistasis A. N. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame jis patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisme metu. A. N. parodė, kad po to, kai R. O. atvažiavo su automobiliu, kurio slėptuvėje buvo supiltas cheminis skystis, į Marijampolę, jam skambino R. R. ir pasakė, jog į skystį bake pateko benzino, todėl jis yra sugadintas. Tačiau kitą dieną R. R. liepė jam ( A. N.) atvykti į Marijampolę ir gabenti skystį į Belgiją. O. G. parodė, kad iš tikro buvo sugedusi šio “Mercedes Benz” automobilio žarna ir per ją skystis sunkėsi į išorę. R. R. nurodymu, jis tą gedimą sutvarkė, o surinktą į atskirą talpą skystį, kurio galėjo būti apie pusę litro, atidavė R. R.. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį aptariamu klausimu, tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, kolegija konstatuoja, kad prieštaravimų ar netikslumų šioje nuosprendžio vietoje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trimis automobiliais iš Rusijos į Lietuvą buvo atvežta 270 litrų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, iš jų R. R. nurodymu O. G. nupylė po 2 litrus prekursoriaus, o dar apie 0,5 litro prekursoriaus O. G. surinko iš to automobilio bako, kuriame šį skystį gabeno A. N. ir R. O..

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, grindė remdamasis liudytojo D. K. parodymais. Pirma, D. K. parodymai yra tik išvestiniai, nes savo išvadas dėl galimo R. R. ir E. G. užsiėmimo BMK kontrabanda, jis padarė tik iš R. R. pasakojimų, kurių negalima patikrinti; antra, vertinant chronologine tvarka nuo ikiteisminio tyrimo, D. K. parodymai nebuvo nuoseklūs ir pakankamai konkretūs. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, juos visus gretindamas tarpusavyje ir palygindamas su kitais byloje surinktais bei ištirtais E. G. kaltės įrodymais, padarydamas išsamiai motyvuotą išvadą, kodėl būtent tiki ir vadovaujasi D. K. parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminiame tyrime bei 2011-05-31 d. teisiamojo posėdžio metu.

2010 m. sausio 10 d. liudytojo apklausos metu D. K. parodė, kad 2008 m. rudenį jis supažindino R. R. su E. G., nes prieš tai R. R. skundėsi pinigų trūkumu ir dažnai pas jį skolindavosi pinigų. Iš E. G. jis žinojo, kad pastarajam reikalingas žmogus nelegaliam verslui daryti, todėl jis ir rekomendavo jam R. R.. Prieš supažindindamas jį su E. G., jis buvo įspėjęs R. R., kad reikės užsiimti nelegalia veikla – kontrabanda gabenti cigaretes ir “vandenį”, kaip buvo vadinamas BMK. R. R. su tokiomis sąlygomis sutiko. Iš D. K. parodymų taip pat galima daryti kategorišką išvadą, kad R. R., vadovaujant E. G., vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK kontrabanda. R. R. po kelionės į Belgiją, 2009 m. liepos 15 d. pergyveno ir išsakė nuogąstavimus D. K., kad E. G. gali neatsiskaityti su juo už darbą, kad apsidrausdamas nupylė tam tikrą kiekį BMK iš slėptuvių ir esant progai pasistengs jį parduoti ir taip užsidirbti pinigų. Taip pat iš R. R. žodžių D. K. žinojo, kad už E. G. pinigus buvo nupirkti trys automobiliai ir pritaikyti BMK gabenimui ( 3 t., 153-157 b.l., 7 t., 10-11 b.l. ). D. K. nurodyta aplinkybė dėl automobilių pritaikymo BMK kontrabandai pilnai atitinka ir nuteistojo O. G. parodymams. Tai, kad 2011-07-08 teismo posėdžio metu D. K. pakeitė parodymus ir paaiškino melavęs, jog E. G. užsiima narkotinių medžiagų pirmtakų kontrabanda ir tam tikslui supažindinęs jį su R. R., skundžiamame nuosprendyje teisingai vertinta, kaip D. K. siekiu padėti E. G. išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nesutikdamas su pačiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK neteisėto disponavimo ir kontrabandos faktu, apeliantas nurodo į jo nuomone prieštaringas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl aprašytų nusikalstamų veikų dalyko kiekių ir veikų trukmės. Kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje nėra prieštaravimų, apie kuriuos savo skunde nurodo apeliantas. Nusikalstamų veikų padarymo laikas nustatytas remiantis byloje ištirtais įrodymais, o dėl įvežto ir išvežto iš Lietuvos prekursoriaus BMK kiekio jau buvo pasisakyta šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Pagal Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis, R. R., R. Z. ir J. K., nuo 2009-06-02 iki 2009-06-18 įvairiuose valstybinės sienos perėjimo punktuose išvyko iš Lietuvos Respublikos ir grįžo į Lietuvą. R. Z. ir J. K. parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį R. R. nurodymu važiavo į Rusijos Federaciją, iš kur automobilių kuro bakuose įrengtose slėptuvėse kontrabandos būdu įvežė prekursorių BMK. Pagal liudytojo K. S. parodymus, kurie atitinka ir V. P. parodymus, R. R. nurodymu, 2009 m. birželio 25 d. jie išvyko į Olandiją ir grįžo iš ten 2009 m. liepos 14 d. Byloje yra duomenų, kad R. R. buvo susitikęs su E. G. 2009-07-15 d. ir pagal V. R. parodymus, galimai atsiskaitė su juo už realizuotą narkotinių medžiagų prekursorių BMK. Kadangi R. R. savo reikmėms iš kiekvienos kuro bake įrengtos slėptuvės nupylė po 2 litrus prekursoriaus BMK, tai į Vakarų Europos šalis buvo išvežta ne tas pats kiekis, kuris buvo įvežtas į Lietuvą, o 6 litrais mažiau.

Vykdant slaptą R. R. priklausančios ūkinės patalpos kontrolę, 2009 m. gegužės 30 d. buvo užfiksuotas bendravimas tarp O. G., R. R., J. K. bei R. Z., kurio metu minėti asmenys tikrino vieno iš automobilių kuro bake įrengtos slėptuvės BMK laikymui ir gabenimui, talpą. Kaip nustatyta iš pokalbio turinio ( 1 t., 18-204 b.l. ), pašnekovai žinojo, kad BMK yra išpilstytas į statines, kurios talpa yra 45 litrai, o į automobilyje įrengtą slėptuvę pavyko supilti 80 litrų ir dar liko vietos. Tokio susitikimo faktą ir galimo pokalbio turinį patvirtino J. K., kuris buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Dėl statinių, į kurias buvo išpilstytas prekursorius, talpos, yra davęs parodymus liudytojas R. Z., kuris tiesiogiai Gatčina gyvenvietėje dalyvavo kai prekursorius buvo perpumpuojamas į automobilių kuro bakuose įrengtas slėptuves. R. Z. parodė, kad statinės buvo po 45 litrus skysčio ir į kiekvieno iš trijų automobilių kuro baką buvo perpumpuota po dvi statines, t.y. po 90 litrų skysčio.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje ( 7 t., 98 b.l. ) nurodyta, kad R. R. kartu su J. K., R. Z. iš Sankt Peterburgo priemiesčio Gatčina gyvenvietės automobiliais į Marijampolę atgabeno ne mažiau kaip 240 litrų BMK. Šioje nuosprendžio vietoje yra padaryta akivaizdi techninė klaida, nes pagal nuosprendyje aprašytus įrodymus yra nustatyta, jog atvežtra buvo 270 litrų BMK. Bendras kontrabanda atgabento ir iš Lietuvos išvežto prekursoriaus BMK kiekis yra nustatytas remiantis išvestiniais įrodymais, nes beveik visas prekursorius, išskyrus tą dalį, kuri buvo rasta paslėptoje talpoje R. R. namuose, buvo realizuotas Belgijos Karalystėje. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 266 straipsnyje ( 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija ) nebuvo numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – didelis neteisėtai disponuojamo prekursoriaus kiekis. Nauja BK 266 straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 20 d. ir nuo tada minėto straipsnio 2 dalis numatė griežtesnę atsakomybę už neteisėtą disponavimą prekursoriais dideliais kiekiais, todėl teismas, kvalifikuodamas E. G. nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ( BK 3 straipsnio 1 dalis ). Nors skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl skirtinos E. G. bausmės dydžio nurodyta, kad atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes – labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai išplitimą už Lietuvos ribų, tačiau tai neturėjo jam paskirtos bausmės dydžiui ir laikytina tik vertinamojo pobūdžio kriterijumi.

Apelianto nuomone, byloje surinktais įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. G., neįrodyta, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatoriumi. Byloje nėra nei tiesioginių nei netiesioginių įrodymų, kurie neginčijamai paneigtų E. G. versiją, jog su R. R. jį siejo tik paskoliniai santykiai.

Baudžiamojoje teisėje organizatoriumi laikomas asmuo, kuris subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, koordinavo jos veiklą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo ( BK 24 straipsnio 4 dalis ). Įstatyme dėl organizatoriaus sampratos numatytos veikos yra alternatyvinės, tačiau bent vieną jų atlikęs asmuo yra laikomas organizatoriumi.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. G. organizaciniai veiksmai pasireiškė tuo, kad jis finansavo automobilių įgijimą, nurodė juos perdaryti, taip pat nurodė BMK įgijimo ir realizavimo taškus R. R.. Iš esmės teismas E. G. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindė V. R., O. G. ir D. K. parodymais, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teismo išvados dėl E. G. organizacinio vaidmens neteisėtai disponuojant narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriais bei jas gabenant kontrabanda iš Rusijos per Lietuvą į Vakarų Europos valstybes, yra teisingos ir pagrįstos.

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, duodamas parodymus pirmą kartą paaiškino, kad jis supažindino R. R. su E. G. BMK kontrabandos gabenimo tikslu, nes R. R. buvo labai reikalingi pinigai, o E. G. ieškojo žmogaus, galinčio organizuoti BMK gabenimą. Vėliau R. R. jam sakė, kad už E. G. pinigus yra nupirkti trys “Mercedes Benz” markės automobiliai, kurie buvo pritaikyti BMK gabenimui. Jau vien ta aplinkybė, vertinant ją kitų įrodymų kontekste, paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad R. R. su E. G. siejo tik paskoliniai santykiai. D. K. parodymai apie trijų “Mercedes Benz” automobilių nupirkimo aplinkybes atitinka ir liudytojos V. R. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, t.y., kad iš R. R. žodžių žinojo, jog automobiliai buvo pirkti už E. G. duotus pinigus, jie buvo skirti “bendram verslui” plėtoti. Taip pat V. R. parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį matė, kad jos vyras turėjo pinigų, kurie dingo, kai atsirado automobiliai, o R. R. jai sakė, kad nupirkti automobiliai skirti bendram verslui su E. G. plėtoti. Kaip byloje nustatyta, padedant O. G., automobilių kuro bakuose buvo įrengtos slėptuvės, kuriose buvo gabenamas BMK. Ši aplinkybė parodo, kad E. G. perduodamas pinigus R. R. automobiliams pirkti, iš anksto žinojo jų būsimą paskirtį ir tokiu būdu per R. R. organizavo neteisėtą disponavimą BMK bei jo kontrabandą. Po R. R. dingimo 2009 m. liepos 15 d. E. G. rūpinosi automobilių likimu, V. R. parodė, kad E. G. jai leido tuos automobilius parduoti. E. G. žinojo apie automobiliuose įrengtas slėptuves ir jų tikrąją paskirtį, nes atiduodamas juos V. R. prasitarė, kad “jie savo darbą padarė, dabar reikia jais atsikratyti”.

Byloje taip pat nustatyta, kad R. R. ir E. G. bendravimas buvo konspiracinio pobūdžio, nes tarpusavyje bendraudavo tik SMS trumposiomis žinutėmis, užmaskuotomis frazėmis aptardavo klausimus, susijusius su BMK gabenimu, o tarpusavio susitikimų metu taip pat laikydavosi konspiracijos, kas yra nebūdinga legaliai veiklai. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, byloje yra duomenys apie susirašinėjimą SMS žinutėmis tarp E. G. ir R. R. ir nuo 2009-04-06 perduodamos informacijos turinys parodo norą susitikti, R. R. žodžiais “pradėti dirbti be atostogų”, o vėlesnė įvykių raida parodė, kad R. R. tuomet jau turėjo susiformavusią tyčią pradėti įgyvendinti E. G. sumanytą nusikalstamą veiką. Papildomai šią išvadą patvirtina ir tokios aplinkybės, kad bendravimas tarp E. G. ir R. R. po 2009-04-06 tapo intensyvesnis – E. G. per buvusią sutuoktinę J. K. 2009-04-15 perduoda 800 eurų R. R.; 2009-06-03 “Gudelių” karčemoje įvyksta E. G. ir R. R. susitikimas ( 2 t.,1-17, 18-19 b.l. ). Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad E. G. BMK gabenimo tikslais bendraudavo tik su R. R., o pastarasis, bendraudamas su kitais BMK gabenime dalyvavusiais asmenimis, vengdavo įvardinti E. G. vardu ar pavarde. Policijos pareigūnų atliktos operatyvinės veiklos metu ir vėliau slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu buvo gauta informacija apie R. R., O. G., J. K., R. Z. susitikimą ir bendravimą 2009-05- 30 R. R. priklausiusioje ūkinėje patalpoje, kurioje automobiliai buvo ruošiami BMK vežimui. Kaip nustatyta iš tarpusavio pokalbio turinio, kurį teismas tinkamai įvertino kitų ištirtų įrodymų visumoje, R. R. nurodo “B” kaip asmenį, kuris rūpinasi būsimo atlyginimo sumokėjimu, kelionių išlaidomis, automobilių remonto finansavimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. R. “B” įvardinamas asmuo yra E. G.. Teisėjų kolegija sutinka su šiais teismo vertinimais, nes E. G. organizacinis vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme atskleidžiamas ne tik iš slapto sekimo metu gautų duomenų, tačiau remiantis ir kitais byloje ištirtais įrodymais. R. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme parodė, kad prieš kelionę į Rusiją R. R. jam žadėjo mokėti 1500 eurų, visus automobilius nupirks “B”, kuris bendrauja tik su vienu R. R.. R. Z. parodymai dar kartą patvirtina išvadą, kad BMK gabenimo reikaluose pagrindinį vaidmenį atliko E. G. ir tai galima spręsti iš jo parodymų, jog parvežus BMK į Lietuvą, R. R. jam liepė nuvaryti automobilį į nurodytą stovėjimo aikštelę, kur “B” pažiūrės ar su vežamu skysčiu yra viskas tvarkoje. Teismas pagrįstai nustatė ir tą faktinę aplinkybę, kad E. G. žinojo BMK pardavimo centrus Rusijoje ir šia informacija dalinosi su R. R., nes kilus problemų dėl BMK gavimo, R. R. grįžo iš Rusijos į Lietuvą susitikti su E. G. ( 3 t., 108 b.l. )

Nustatydamas E. G. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, teismas pagrįstai rėmėsi išsamiais O. G. parodymais. O. G. parodė, kad jis žino, jog “B” yra E. G., jis bendraudavo tik su R. R., girdėjo kaip pastarasis jį vadindavo Evaldu, nes reikėjo vežti R. R. į susitikimus su E. G.. Byloje nustatyta, kad O. G. pats vieną kartą betarpiškai bendravo su E. G., kai pastarasis jam aiškino, kad bendrauti tarpusavyje galima tik SMS žinutėmis, o iš telefonų turi būti išimti mikrofonai. O. G. iš R. R. žodžių yra žinoma, kad E. G. finansavo automobilių pirkimą ir BMK gabenimo išlaidas. Netikėti O. G. parodymais šioje dalyje nėra pagrindo, nes parodymo atpažinti iš nuotraukų metu jis atpažino E. G. kaip vadinamą “B”.

Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad byloje nebuvo nustatyta kiek tiksliai pinigų R. R. gavo iš E. G. automobiliams pirkti, kelionėms finansuoti, taip pat kiek pinigų R. R. galėjo perduoti 2009 m. liepos 15 d., kai sugrįžo iš Belgijos kur buvo realizuotas BMK. Tikslūs pinigų kiekiai, gauti iš nusikalstamos veikos nėra privalomi nusikaltimo požymiai, o taip pat nelaikytini tokiais duomenimis, kurių nenustatymas turėtų reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas vertino visus įrodymus ir jų pagrindu padarė išsamiai motyvuotą išvadą dėl E. G. kaltės.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. R. Belgijoje uždirbo pardavęs BMK, o sugrįžęs į Marijampolę, 2009 m. liepos 15 d. ir atvykus E. G., atidavė pastarajam iš nusikalstamos veikos uždirbtus pinigus. Liudytojas K. S. parodė, kad būnant Olandijoje R. R. prasitarė, jog vieno kuro bake esančio skysčio vertė yra 70000 eurų, todėl už visą skystį jis turėtų gauti 200000 eurų. Liudytoja V. R. parodė, kad iš kelionės R. R. grįžo 2009 m. liepos 14 vakare ir sekančią dieną planavo susitikti su E. G., tikslu atiduoti jam iš Olandijos atvežtus pinigus. V. R. taip pat patvirtino, kad matė liepos 14 dieną namuose pakankamai didelį maišelį, pilną piniginių kupiūrų eurais, o kitą dieną, jau po susitikimo su E. G., toje vietoje buvo likę tik 1200 ar 1300 eurų. Kaip matyti iš teisme duotų E. G. parodymų, jis vengė nurodyti tikrąją atvykimo į Marijampolę liepos 15 dieną tikslą, melagingai nurodydamas, kad važiavo remontuoti savo BMW markės automobilio. Skunde taip pat apeliuojama minėta aplinkybe, siekiant sukurti alibi E. G.. Tačiau teismas nustatė ir remdamasis byloje ištirtais dokumentais padarė tinkamą išvadą, jog nei liepos 15 d., nei po to jis savo ar buvusios sutuoktinės automobilio BMW centre neremontavo.

Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nuosprendyje paminėtas E. G. ir S. V. telefoninis pokalbis patvirtina E. G. versiją apie paskolos suteikimą R. R.. Byloje nustatyta tai, kad E. G. galimai pats buvo skolingas tam tikrą pinigų sumą S. V., o liepos 15 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu E. G. informavo, kad jau turi pinigų ir gali skolą grąžinti. E. G. skolos faktą savo parodymais patvirtino ir liudytojas S. V.. Įvertinusi minėtus įrodymus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolos grąžinimas S. V. patvirtina ne paskolos R. R. suteikimo faktą, bet tai, kad E. G. iš tikro liepos 15 d. buvo susitikęs su R. R. iš kurio gavo iš BMK pardavimo uždirbtus pinigus.

Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, E. G. kaltė organizavus neteisėtą disponavimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais bei jų kontrabandą įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuriuos teismas įvertino vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, jo padaryta nusikalstama teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, bei 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, todėl panaikinti nuosprendį ir E. G. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su E. G. paskirta laisvės atėmimo bausme, teigiama, kad ji neatitinka teisingumo principo, nes teismas neatsižvelgė į nuteistojo šeiminę padėtį apibūdinančius dokumentus.

Kolegijos nuomone, skirdamas E. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nuosprendyje atsižvelgta į E. G. vaidmenį, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, įtraukiant į ją kitus asmenis. Už sunkesnę iš dviejų padarytų nusikalstamų veikų - narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekursorių kontrabandą - paskirta bausmė yra mažesnė už BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Skunde nurodytos šeiminio pobūdžio aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Byloje nustatyta, kad E. G. su savo vaikų motina išsiskyrė dar tada, kai negalią turinčiam vaikui buvo penkeri metai, todėl abejotinas argumentas, jog jis yra rūpestingas tėvas ir šeimos narys. Taip pat byloje yra duomenų, kad nuteistasis turi brolių ir kitų artimų giminaičių, kurie gali pasirūpinti E. G. artimaisiais, kol jis atliks teismo paskirtą bausmę.

Dėl nuteistojo O. G. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis O. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu bendrininkavęs neteisėtai disponuojant 270 kg ir ne mažiau 170 kg narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku BMK ir jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Analogiškais motyvais O. G. prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį ir dėl bendrininkavimo nuosprendyje nurodytų kiekių pirmtako BMK kontrabandoje.

Pirmosios instancijos teismas pripažino O. G. kaltu ir nuteisė už tai, kad jis žinodamas apie organizuotos grupės narių E. G. ir R. R. ir jų bendrininkų J. K. bei R. Z. rengiamą neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK disponavimą ir jo kontrabandą iš Rusijos per Lietuvą į Belgiją, atliko padėjėjui priskiriamus veiksmus. Pirma, padėjo R. R. nupirkti tris lengvuosius automobilius “Mercedes Benz” ir vieną jų įregistruoti J. L. vardu; antra, viename iš automobilių pakeitė kuro baką į tokį, kuriame buvo įrengta slėptuvė BMK vežioti, išmatavo tos slėptuvės talpą bei rado būdą ją pripildyti BMK. Analogiškai O. G. atliko BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus ir padėjo kita organizuota grupe veikusiems D. K., A. N., A. O. ir R. R. neteisėtai disponuoti bei kontrabanda gabenti iš Rusijos per Lietuvą į belgiją prekursorių BMK. Pirma, už atlygį į automobilį “Mercedes Benz 200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmontavo kuro baką su jame įrengta slėptuve; antra, pašalino to kuro bako jungtyse atsiradusius plyšiu, taip užtikrindamas, kad gabenamas prekursorius BMK neišsilaistytų; trečia, BMK gabenusiems asmenims perdavė pinigų kelionės išlaidoms, GSM ryšio telefono aparatą; ketvirta, nurodė adresą Belgijoje, kur reikia vežti BMK; penkta, perdavė patį automobilį “Mercedes Benz 200”, su jame esančiais ne mažiau kaip 85 kg BMK.

Apeliantas sutinka, kad jis atliko konkrečius veiksmus, kurie yra išvardinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau ginčija padarytų veiksmų turinį tuo aspektu, kad tie veiksmai nepadėjo organizuotos grupės nariams pasiekti nusikalstamos veikos rezultato, nes jis būtų pasiekta ir kitais būdais be jo pagalbos. O. G. nurodo, kad atlikdamas nurodytus veiksmus, jis nežinojo rengiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teismas atskirai nepasisakė dėl nusikalstamos veikos požymių inkriminuodamas neteisėtą disponavimą pirmtaku BMK ir jo kontrabandą, taip pat netaikė BK 8 straipsnio dėl nusikalstamos veikos padarymo kitoje šalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teismas O. G. atžvilgiu dalyje dėl padėjimo neteisėtai disponuoti pirmtaku BMK ir jo kontrabandos nuosprendyje nurodytais kiekiais, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Teismas nuosprendyje išdėstė išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visetu, o ne samprotavimais ar prielaidomis, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktas išsamus visų įmanomų padėjimo būdų bendrininkams sąrašas, todėl padėjėju laikomas asmuo, kuris bent vienu iš nurodytų būdų fiziškai ar intelektualiai padėjo bendrininkams siekti nusikalstamos veikos rezultato. Byloje nustatyta, kad O. G., atlikdamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus veiksmus, fiziškai padėjo įvairios sudėties organizuotos grupės nariams įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Tai, kad O. G. mano, jog nusikalstama veika būtų padaryta ir be jo pagalbos, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje vertinami tik realūs įvykiai. Neatitinka tiesos apeliacinio skundo teiginiai, kad O. G. nežinojo nei kada, nei kurioje vietoje, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kokia cheminė medžiaga bus įgyta, kur laikoma ir kokiu būdu realizuojama. Sprendžiant padėjėjo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra būtina, kad jis žinotų visas nusikalstamos veikos padarymo detales, pakanka suvokimo, kad tokia nusikalstama bus ar jau yra vykdoma. Nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta organizuota grupe, todėl kiekvienas jos narys atliko konkrečius organizatoriaus paskirtus veiksmus. Priešingai nei apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme O. G. parodė, kad jis žinojo apie draudžiamos gabenti cheminės medžiagos vežimą iš Rusijos į Belgiją, dėl to R. R. nurodymu matavo vienos iš slėptuvių kuro bake talpą, vėliau perdavė Latvijos piliečiams R. O. ir A. N. 380 eurų kelionei, telefono aparatą, raštelį su adresu kur reikia nuvaryti Belgijoje ar Olandijoje žalią automobilį su skysčiu, taip pat sutvarkė nesandarią žarną automobilyje, kuriuo latviai gabeno skystį. Be O. G. parodymų, jo kaltė padėjus organizuotos grupės nariams neteisėtai disponuoti prekursoriumi BMK ir gabenti jį kontrabandos būdu, byloje nustatyta ir kitais įrodymais, kuriuos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino. Kolegija nebekartoja išsamių nuosprendžio motyvų, tačiau šiame nuosprendyje nurodys pagrindinius įrodymų šaltinius, kuriais remiantis buvo įrodyta O. G. kaltė.

Byloje yra duomenys, gauti vykdant slaptą R. R. priklausančios ūkinės patalpos kontrolę, bei nustatyta, kad šioje patalpoje O. G. su kitais asmenimis 6 kartus nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. liepos 6 d. aptarinėjo problemas, kurios susijusios su automobilių pirkimu, slėptuvių BMK gabenimui automobilių kuro bakuose įrengimu, jų talpa, remontu, nusikalstamos veikos finansavimu ir tarpusavio bendravimo bendravimo ypatumais. O. G. buvo aktyvus visų pasitarimų dalyvis, todėl sprendžiant iš tarpusavio pokalnių turinio, jis buvo gerai informuotas ir žinojo kokie asmenys, kokiais automobiliais, iš kokios šalies ir į kurią šalį, apytiksliai kokios rūšies ir kokiais kiekiais bus gabenamas prekursorius BMK. J. K. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad 2009 m. gegužės 30 d. jis bendravo su O. G., R. Z. ir R. R. ūkiniame pastate. Iš užfiksuoto O. G. ir A. N. telefoninių pokalbių 2009 m. liepos 6 ir 9 dienomis nustatyta, kad O. G. žinojo apie tai, kad A. N. kontrabandos būdu gabeno prekursorių BMK. Iš liudytojos V. R. parodymų taip pat galima spręsti, kad O. G. žinojo apie nusikalstamos veikos pobūdį, nes jis padėjo R. R. išpilti iš kuro bako 6 litrus prekursoriaus BMK, apie tai ją informavo dingus R. R. ir patarė tuo skysčiu atsikratyti. Liudytojas R. Z. parodė, kad O. G. prieš kelionę į Rusiją tikslu parsivežti prekusrorių, R. R. ūkiniame pastate išmatavo automobilio kuro bako, kuriame vėliau buvo gabenamas prekursorius, talpą ir nustatė, kad jame telpa 80 litrų skysčio ir “lieka dar šiek tiek vietos”. Liudytojas D. K. teisme parodė, kad vieno susitikimo su R. R. metu matė, kaip O. G. tvarkė automobilio “Mercedes Benz” baką. Šiais parodymais nėra pagrindo netikėti, nes pats O. G. ir parodė, kad latviams atgabenus prekursorių į Marijampolę, buvo sugedusi automobilio žarna, pro kurią varvėjo skystis, todėl R. R. nurodymu jis tą gedimą sutvarkė, o surinktą BMK atidavė R. R.. Pirmosios instancijos teismas O. G. kaltę grindė remdamasis taip pat kitoje baudžiamojoje byloje nuteistų Latvijos piliečių A. N. ir R. O. parodymais. Apeliacinės instancijos teisme A. N. buvo papildomai apklaustas ir jis patvirtino savo parodymus, kuriuos davė kitoje baudžiamojoje byloje. A. N. parodė, kad žinodamas apie tai, jog reikės kontrabandos būdu gabenti chemines medžiagas, R. R. nurodymu atvyko į Lietuvą, kur susitiko su O. G., o Marijampolėje pastarasis perdavė įregistravimui Latvijoje “Mercedes Benz” markės lengvąjį automobilį. Kai su perregistruotu automobiliu grįžo į Marijampolę, O. G. organizavo kuro bako pakeitimo darbus, t.y. automobilyje vietoje originalaus kuro bako įdėjo baką su slėptuve. A. N. taip pat patvirtino tą aplinkybę, kad prieš išvažiuojant į Vakarų Europą, Marijampolėje jį su R. O. pasitiko O. G., kuris perdavė automobilio raktelius, lapelį su miesto pavadinimu ir viešbučio adresu Belgijoje. Taip pat O. G. jiems perdavė mobilaus ryšio telefoną, pinigus kelionei bei instruktavo, kad atvykę į Belgiją jie turi važiuoti į nurodytą viešbutį ir ten laukti.

Analogiškus parodymus Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje davė R. O. ( 6 t., 120-124 b.l. ).

Kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, daro išvadą, kad O. G. veika buvo teisingai kvalifikuota su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį, nes teikdamas priemones ir šalindamas kliūtis jis padėjo organizuotos grupės nariams padaryti nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo O. G. veiką dėl padėjimo neteisėtai disponuoti pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekursoriais ir jų kontrabandos kaip idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl neišskyrė O. G. veiksmų, kuriuos jis atliko darydamas abi nusikalstamas veikas. Idealiąja nusikaltimų sutaptimi baudžiamojoje teisėje laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Nagrinėjamu atveju bendrininkai neteisėtai disponavo prekursoriais, jį įgydami, laikydami, gabendami bei realizuodami, o tai pat kontrabandos būdu jį gabendami iš Rusijos per Lietuvą į Belgiją. Tokiu būdu, nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai kaip gabenimas ir laikymas yra būdingi tiek neteisėtam disponavimui, tiek kontrabandai, todėl teismas pagrįstai nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip jų idealiąją sutaptį.

Apelianto prašymas atsižvelgti į BK 8 straipsnį, nes kontrabanda buvo padaryta ne Lietuvos teritorijoje, bet užsienio valstybėse, yra teisiškai nemotyvuotas ir net nelogiškas. Byloje nustayta, kad prekursorius pirmiausiai buvo atgabentas iš Rusijos į Lietuvą, o po to išvežtas į Vakarų Europos valstybes. Kontrabanda yra baigtas nusikaltimas tada, kai narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekursoriai neturint leidimo gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Prekursoriai buvo neteisėtai atgabenti iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, todėl kontrabanda formaliai buvo baigta kirtus valstybės sieną ir įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepriklausomai nuo kaltininkų tolesnių veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino O. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 straipsnio 1 dalyje ( 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija ), dėl neteisėto įgijimo ir laikymo 6,5 litro pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, todėl nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – O. G. išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 6,5 litro prekursoriaus BMK kiekis, kuris apžiūros metu buvo rastas netoli R. R. priklausiusio ūkinio pastato, susidarė, nupylus po 2 litrus BMK iš kiekvieno trijų automobilių kuro bakuose įrengtų slėptuvių. Tuomet R. Z., J. K. ir R. R. iš viso kontrabandos būdu buvo atvežę 270 litrų prekursoriaus. Dar dalį BMK surinko O. G. iš sugedusios automobilio žarnos, šį prekursorių į Lietuvą buvo atgabenę Latvijos piliečiai A. N. ir R. O..

Teismas byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Šiuo atveju nenurodyta kuo pasireiškė O. G. veika dėl neteisėto 6,5 litro prekursoriaus BMK įgijimo ir laikymo. Kolegija daro išvadą, kad O. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tos pačios veikos padarymą du kartus, nes 6,5 litro prekursoriaus BMK buvo paimta iš bendro kiekio, kuris buvo kontrabandos būdu atgabentas iš Rusijos ir organizuotos grupės nariai juo neteisėtai disponavo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį dėl O. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal 266 straipsnio 1 dalį ( dėl neteisėto įgijimo ir laikymo 6,5 litro pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK ) ir šioje

dalyje priimti naują nuosprendį – O. G. iš kaltinimo pagal BK 266 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Paskirtąsias O. G. bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti O. G. naują galutinę 1 ( vienerių ) metų ir 2 ( dviejų ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo E. G. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Valdimaras BavėjanasAloyzas Kruopys