- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-558-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15452-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- N. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-930-812/2022, kuria civilinė byla buvo nutraukta ir iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Č. kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovus N. Č. ir R. V. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2022 m. vasario 1 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo bei priteisti iš atsakovo N. Č. 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovei V. Č. iš atsakovo N. Č. 505 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, su ieškiniu pateikė 2021 m. liepos 12 d. pretenziją atsakovams dėl buto atlaisvinimo. Atsakovas N. Č. 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui prašymą byloje taikyti mediaciją, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie buvusius susitarimus su ieškove dėl buto atlaisvinimo datos, duomenų, kad jis kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kada butą atlaisvins. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su atsiliepimu į ieškinį 2021 m. lapkričio 26 d. Iš atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas, galimai, tik žodžiu yra ieškovei minėjęs apie išsikėlimo iš buto laiką, tačiau raštu į ieškovės pretenziją neatsakė. Byloje nėra jokių kitų atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išsikėlė iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, tokiu būdu visiškai įvykdė keliamą materialinio pobūdžio reikalavimą. Ieškovei butas perduotas 2021 m. gruodžio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, todėl būtent jam tenka šio pobūdžio išlaidų atlyginimo pareiga. Ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovams – R. V. ir N. Č., tačiau ieškovė pareiškė ieškinį R. V., neįsitikinusi, kad ji ieškovės turtu naudojasi. Ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis. Ieškinys R. V. pareikštas be teisinio ir faktinio pagrindo, todėl iš atsakovo gali būti priteisiama tik pusė bylinėjimosi išlaidų.
6. Ieškinys teisme pareikštas 2021 m. spalio 4 d., ieškovė 2021 m. spalio 1 d. advokatei sumokėjo 405 Eur, 2021 m. lapkričio 16 d. patirtos kitos 605 Eur išlaidos. Atstovė rengė ieškovės vardu pranešimą teismo nurodymu dėl mediacijos byloje skyrimo tikslingumo (2021 m. lapkričio 11 d.), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2021 m. gruodžio 6 d.), pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (2022 m. vasario 1 d.), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Ieškovė procese patyrė 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo N. Č. ieškovei priteistina 505 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovas N. Č. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo N. Č. ieškovei V. Č. priteista 505 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atmesti ieškovės V. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo N. Č.; iš ieškovės V. Č. atsakovui N. Č. priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai vertino ieškovės procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normų aiškinimo bei taikymo taisykles. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas atsakovas, nevertino fakto, kad bylos šalys yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys, todėl yra visiškai normalu, kad atsakovo bendravimas su ieškove vyko žodine forma. Gavęs pretenziją, atsakovas žodžiu, kaip ir įprastai iki tol bendraudavo su savo motina, jai paaiškino, kad sutinka išsikelti iš buto, tačiau nurodė, kad nespės išsikelti per ieškovės nustatytą 19 kalendorinių dienų terminą, kadangi atsakovui priklausantis butas iki 2021 m. gruodžio 20 d. bus išnuomotas. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog atsakovas jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė minėtos aplinkybės, nors pati ieškovė neneigė aplinkybių dėl šalių pokalbio ir ginčo buto atlaisvinimo 2021 m. gruodžio 20 d., o atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovė inicijuos teisminį ginčą. Atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį, siekė inicijuoti mediacijos procesą, negilinti šalių konflikto ir tuo pačiu nedidinti šalių bylinėjimosi išlaidų, tačiau pati ieškovė nesutiko ginčą spręsti geranoriškai. Atsakovas buvo priverstas teikti atsiliepimą ir patirti bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių įspėjimo termino, todėl šalis siejančių teisinių santykių nutraukimas 2021 m. liepos 12 d. pretenzijos pagrindu, negalėjo būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas neįvertino, kad tiek ieškovės veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek atsakovo veiksmai, gavus ieškinį, patvirtina, kad šios bylos inicijavimą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, sąlygojo išimtinai tik pačios ieškovės sprendimai ir nenoras taikiai spręsti tarpusavio klausimus su savo sūnumi.
7.2. Teismas nepagrįstai visas ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas pripažino realiomis ir pagrįstomis, netinkamai vertino ieškovės į bylą pateiktus jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovė neįrodė patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo, pagrįstumo ir sąsajumo su byla. Ieškovė nepateikė sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, kurioje būtų detalizuotos jos atstovės byloje suteiktos teisinės paslaugos, o iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, už kokio pobūdžio teisines paslaugas ieškovė sumokėjo savo atstovei, ar mokėjimai už teisines paslaugas yra susiję su nagrinėjamu ginču. Teismas nevertino, jog ieškovės pateikti pinigų priėmimo kvitai yra išrašyti skirtingų sutarčių pagrindu. Tuo tarpu iš su ieškiniu pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad atstovavimo sutartis apskritai yra be numerio. Ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su nagrinėjamu ginču. Be to, 2021 m. lapkričio 16 d. kvite nurodyta mokėjimo paskirtis prieštarauja ieškovės atstovės 2021 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodytoms aplinkybėms, jog ši suma ar jos dalis buvo skirta apmokėti už kitų (neįvardintų) dokumentų byloje rengimą, nors jokie kiti procesiniai dokumentai iki 2021 m. gruodžio 6 d. prašymo pateikimo dienos, išskyrus ieškinį, byloje nebuvo pateikti. Taip pat 2021 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta 605 Eur suma už atstovavimą prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.19 punkte numatytam atlyginimo už atstovavimą dydžiui, kuris už 1 atstovavimo valandą teisme sudaro 159,81 Eur. Atsižvelgus, kad teismo posėdis nevyko, ieškovei apskritai negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė V. Č. prašė atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:
8.1. Atsakovas iš ieškovei priklausančio buto išsikėlė tik 2021 m. gruodžio 22 d., tai yra po to, kai gavo ieškinį. Į prieš tai ieškovės siųstą pretenziją nereagavo, todėl būtent atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas šias išlaidas iš atsakovo priteisė pagrįstai.
8.2. Teismas tinkamai vertino ieškovės jos atstovei sumokėtas sumas už teisines paslaugas, kurios yra susijusios su nagrinėjamu ginču. Pinigai buvo mokami dalimis, todėl yra skirtingi sutarčių numeriai. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas yra realios ir buvo būtinos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą paskirstymo, ieškovei atsisakius ieškinio, ir šių išlaidų dydžio pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, todėl būtent jam tenka šio pobūdžio išlaidų atlyginimo pareiga. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo išimtinai pačios ieškovės nenoras taikiai spręsti tarpusavio klausimus su sūnumi.
12. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
13. Kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Be to, tokiu atveju turi būti atsižvelgta ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
15. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
16. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Iš su ieškiniu pateiktos 2021 m. liepos 12 d. pretenzijos atsakovams matyti, kad ieškovė bandė ginčą dėl buto atlaisvinimo spręsti neteisminiu būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas dėjo pastangas susitarti su ieškove dėl buto atlaisvinimo termino. Pažymėtina, kad minėtos pretenzijos gavimo fakto jis neneigia. Iš atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovas galimai tik žodžiu yra minėjęs ieškovei apie išsikėlimo iš buto datą. Tuo tarpu, gavęs ieškovės rašytinę pretenziją, atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad jo ginčas su motina dėl jai priklausančio buto atlaisvinimo peržengė šeiminiais santykiais pagrįsto bendravimo ribas, todėl atmestini, kaip nepagrįsti, ir atskirojo skundo argumentai, kad ieškinys atsakovui buvo siurprizinis. Atsakovas, neįvykdęs pretenzijoje keliamo reikalavimo, galėjo ir turėjo numatyti iš to galinčias kilti pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė ne vos tik pasibaigus pretenzijoje nurodytam terminui, bet tik 2021 m. spalio 4 d. Atsakovas prašymą dėl mediacijos taikymo jau iškeltoje civilinėje byloje teismui pateikė 2021 m. lapkričio 8 d., o 2021 m. lapkričio 26 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Iš teismui 2022 m. sausio 18 d. pateikto buto perdavimo – priėmimo akto matyti, kad 2021 m. gruodžio 22 d. ginčo butas perduotas ieškovei. Ieškovė 2022 m. vasario 1 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
18. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta, atsakovui bylos nagrinėjimo metu patenkinus ieškovės materialųjį reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, todėl būtent jam tenka jų atlyginimo pareiga.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl iš atsakovo priteistų advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio nepagrįstumo.
20. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).
22. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017; 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė prašymą dėl 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, kad šią sumą sudaro 405 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui bei 605 Eur išlaidos už kitų dokumentų byloje rengimą ir atstovavimą (CPK 98 str. 1 d.). Įvertinus, kad ieškinys atsakovei R. V. buvo pareikštas, nesant pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo gali būti priteisiama tik pusė bylinėjimosi išlaidų.
24. Iš teismui pateikto 2021 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad 405 Eur suma ieškovės sumokėta už dokumento surašymą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad 405 Eur išlaidos susidarė už ieškinio parengimą. Ieškinys, kaip minėta, teismui pateiktas 2021 m. spalio 4 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė pagrindė turėtas 405 Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl atsakovas privalo ieškovei atlyginti pusę šių išlaidų – 203 Eur (405 Eur /2).
25. Ieškovės pateiktame 2021 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvite nurodytos 605 Eur sumos mokėjimo paskirtis – už atstovavimą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad 605 Eur sumą sudaro išlaidos už kitų dokumentų byloje rengimą ir atstovavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovės prašoma priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nėra pakankamai detalizuota. Nustatyta, kad iki 2021 m. lapkričio 16 d., t. y. iki 605 Eur sumos sumokėjimo, ieškovės atstovė jos vardu rengė 2021 m. lapkričio 11 d. pateiktą pranešimą dėl mediacijos byloje skyrimo tikslingumo. Už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 p., maksimali priteistina suma – 156,64 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 78 Eur (156,64 Eur /2). Daugiau jokių procesinių dokumentų, išskyrus ieškinio trūkumų šalinimą, iki 2021 m. lapkričio 16 d. byloje nebuvo pateikta, taigi, jų parengimo išlaidų faktiškai nebuvo patirta.
26. Nuotoliniame teismo posėdyje 2022 m. vasario 2 d., kuriame civilinė byla buvo nutraukta, ieškovės atstovė nedalyvavo, todėl ieškovei negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, kadangi šios paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos.
27. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau pažeidė CPK 98 straipsnio reikalavimus ir ieškovei iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelę – 505 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nutarties dalis dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo keistina, priteistą sumą mažinant iki 281 Eur (203 Eur + 78 Eur) sumos (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Apeliantas prašė priteisti iš ieškovės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (už atskirojo skundo parengimą) ir pagrįstų rašytiniais įrodymais (2022 m. kovo 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. E-9/22; mokėjimo nurodymo kopijos), pateiktais į bylą iki išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos. Atskirąjį skundą patenkinus iš dalies iš ieškovės apeliantui priteistina 125 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (už atskirojo skundo parengimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo – sumažinti iš atsakovo N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 505 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 281 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) sumos.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.