- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-925-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- T. T.
- Trečiasis asmuo
- O. N., I. N.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-925-212/2013
2013 m. gruodžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3488-812/2013 pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui D. Š., tretiesiems asmenims O. N., I. N. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:,
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 12 038 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-11-22 su atsakovu buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, pagal kurią žemės nuomos mokestis už metus – 2 338 Lt. Iki nuomos sutarties sudarymo atsakovas naudojosi žemės sklypu be žemės savininkų sutikimo ir pats pripažino, kad už žemės sklypo nuomą skolingas 9 700 Lt, t. y. už 5 metus. Atsakovas žemės nuomos mokesčio ieškovei nesumokėjo, todėl prašė priteisti visą skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 338 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 338 Lt) nuo 2013-06-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 9 700 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 700 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-02-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 362 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atmetė ieškovės prašymą skirti atsakovui 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise bei priteisė iš atsakovo 62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,6500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini). T. T. ir I. N. priklauso po 422/1265 dalis, o O. N. – 421/1265 dalys žemės sklypo. Ieškovė ir atsakovas 2011-11-22 sudarė 11,69 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2015-01-02. Ieškovė nesudarė trečiųjų asmenų vardu nuomos sutarties. Sutartis sudaryta tik ieškovės vardu. I. N. bei O. N. žodžiu buvo davusios ieškovei sutikimą dėl žemės sklypo valdymo, žinojo apie sudarytą nuomos sutartį ieškovės vardu ir su tuo sutiko. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad tretieji asmenys turėjo išduoti ieškovei notaro patvirtintą įgaliojimą nuomos sutarčiai sudaryti. Atsakovui eilę metų iki rašytinės sutarties sudarymo buvo žinoma, kad jo išsinuomotas žemės sklypas priklauso ne vienam savininkui, kad sutartį parengė, žemės sklypo duomenis ir tik vieną nuomotoją joje įrašė atsakovas. Atsakovas deklaravo ieškovės ir trečiųjų asmenų dirbamo žemės sklypo plotą, nurodydamas jo kadastrinius duomenis. Todėl nepripažino, kad nuomos sutartis dalyje dėl tretiesiems asmenims priklausančios žemės sklypo dalies nuomos yra negaliojanti. Ieškovė sutartį įvykdė - perdavė atsakovui naudotis ir valdyti, o atsakovas priėmė ir naudojosi visu žemės sklypu ir jį dirbo, todėl turi pareigą mokėti nuomos mokestį už visą išsinuomotą plotą. Sutarties 4.1 p. nuomininkas D. Š. įsipareigojo mokėti nuomotojai T. T. nuomos mokestį grynais pinigais arba pavedimu į nuomotojo raštu nurodytą sąskaitą banke kasmet po 200 Lt už kiekvieną išnuomotą žemės sklypo hektarą, viso 2 338 Lt už visą išnuomotą žemės sklypą per metus. Sutarties 4.2 p. numatė, kad nuomos mokestis už praėjusius metus turi būti sumokėtas iki kitų metų balandžio 30 d. Atsakovas pripažino, kad išsinuomotos žemės nebedirbo nuo 2012 m. pabaigos, kuomet nuėmė derlių, žinodamas ieškovės valią apie ketinimą nutraukti su juo nuomos santykius jam neatsiskaitant. Teismas laikė įrodyta, kad šalių nuomos santykiai baigėsi ieškovei 2012-11-02 vienašališkai nutraukus nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės ir atsakovui su tuo sutikus. Atsakovas naudojosi ieškovės žeme pagal nuomos sutartį visą sezoną, pasėjo, užaugino ir nuėmė derlių, todėl atsakovo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį yra už visus 2012 metus. Nors civilinė byla dalyje dėl 2 338 Lt nuomos mokesčio skolos priteisimo buvo iškelta nesuėjus nuomos mokesčio mokėjimo terminui, tačiau suėjus nuomos mokesčio mokėjimo terminui ir vėliau skola nebuvo sumokėta, todėl teismas priteisė 2 338 Lt nuomos mokesčio skolą už 2012 m. pagal 2011-11-22 šalių sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį.
Šalių pasirašytoje Žemės sklypo nuomos sutartyje atsakovas ranka padarė įrašą „skola už 5 metus 9 700 Lt“ bei patvirtino parašą antspaudu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo paties pripažintą skolą jis sumokėjo ieškovei. Atmetė kaip nepagrįsti atsakovo argumentus, kad skolos įrašas padarytas nurodant nuomos mokesčio sumą pagal sutartį už būsimus 5 metus. Rašytinė sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui, o skolos suma 9 700 Lt neatitinka nei sandorio kainos skaičiuojant trejus metus (7 014 Lt), nei kainos, kuri būtų, jei žemė būtų nuomojama penkerius metus (11 690 Lt). Ieškovės, trečiojo asmens O. N. paaiškinimais, liudytojų T. M., P. M., I. B. parodymais nustatė, kad atsakovas, neturėdamas rašytinės nuomos sutarties su ieškove ir trečiaisiais asmenimis, dirbo šiems asmenims priklausantį žemės sklypą nuo 2006-2007 m., už dirbtą žemės sklypą pats pasiūlė sumokėti nuomos mokestį, kurio bendra suma yra 9 700 Lt, žemės sklypą, kaip iš privačių asmenų nuomojamą žemę, deklaravo tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, todėl teismas pripažino įrodyta aplinkybe, kad 9 700 Lt skola yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio skola už 2007-2011 m. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad skola sumokėta, todėl šią skolą teismas priteisė iš atsakovo.
Teismo 2013-06-18 nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis 2013-07-16. Teisme 2013-07-15 gautas atsakovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, kuris perduotas teisėjai tik posėdžio dieną. Nušalinimo sprendimo klausimas buvo perduotas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei, kuri 2013-07-18 išsprendė teisėjos nušalinimo klausimą ir atsakovo pareikštą nušalinimą atmetė. Atsakovas ir atstovė nurodė aplinkybes, sukėlusias abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Pareiškimas atitiko procesinio dokumento, kuriuo reiškiamas nušalinimas, formos ir turinio reikalavimus, todėl buvo priimtas ir perduotas teismo pirmininkei, kuri dėl užimtumo neturėjo galimybės nedelsiant išspręsti nušalinimo klausimą teisėjai neatidedant teismo posėdžio. Teismas sutiko, kad dėl pareikšto nušalinimo klausimo išsprendimo turėjo būti atidėtas teismo posėdis, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudarė pagrindo teigti, kad atsakovas siekė piktnaudžiauti nušalinimo teise. Todėl teismas ieškovės atstovo prašymą skirti atsakovui baudą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant tiek materialines, tiek pažeidžiant procesines teisės normas. Mano, kad bylą išnagrinėjo šališka teisėja, kuri buvo neobjektyvi, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjos nešališkumo pagrindą sudaro tai, kad: 1) teismas jau po ieškinio priėmimo bei gavimo atsiliepimo į ieškinį, ieškovei nustatė ieškinio trūkumus bei pasiūlyta jai pateikti papildomus įrodymus apie šalių sudarytą nuomos sutartį. Visa tai kelia abejonių ne tik proceso teisingumu, bet ir teismo šališkumu, rungimosi bei lygiateisiškumo principų pažeidimu, nes kiekviena šalis savo iniciatyva turi teikti teismui įrodymus; 2) tik po teismo sprendimo priėmimo jis sužinojo apie ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį bei pateiktus papildomus įrodymus, t. y. teismo posėdžio metu bei sprendimo priėmimo metu apie tai nežinojo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog jam buvo išsiųstas patikslintas ieškinys bei nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Teismas ne tik pažeidė CPK 113, 117, 142 str. normas, bet pažeidė ir teismo nešališkumo, nepriklausomumo ir objektyvumo principus, dėl ko kyla abejonių, kad ši byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. 3) Jo pareiškimas dėl teismo nušalinimo buvo išnagrinėtas neobjektyviai, neišsamiai ir tai patvirtina abejones dėl teismo šališkumo. Be to, teismas išnagrinėjęs pareiškimą dėl nušalinimo, turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš jį, nes anksčiau buvo priimami neigiami teismo sprendimai. 4) teismas priėmė į bylą naują įrodymą – 2011-11-11 Sutikimo kopiją, nepatvirtintą nei vieno iš CPK 114 str. 1 d. numatytų subjektų, atitinkamai nedisponuodamas dokumento originalu, tokiu būdu pažeisdamas tiek CPK 113, 114 str., tiek 198 str. 2 d. nuostatas bei sukeldamas abejones dėl teismo nešališkumo. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymo tyrimo ir vertinimo taisykles, tinkamai neįvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus. Teismas išskirtinai rėmėsi tik ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, visiškai neatsižvelgdamas į jo argumentus, kurie buvo atmesti teisiškai nepagrįstais motyvais. Ieškovė faktiškai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinį pilna apimtimi. Mano, jog žemės mokesčio reikalavimą už 2012 m. teismas turėjo atmesti, nes ieškinio padavimo metu dar nebuvo suėję mokėjimo terminai. Be to, ieškovė žemės nuomą nutraukė vienašališkai anksčiau laiko, todėl remiantis sutarties 6.5 p. ji neturėjo teisės reikalauti žemės nuomos mokesčio už paskutinius 2012 m., o teismas negalėjo tokio mokesčio priteisti. Nepagrįsti teismo argumentai, jog jis sutiko su ieškovės vienašaliu sutarties nutraukimu, nes jis niekada nesutiko, kad žemės nuomos sutartis būtų nutraukta ieškovės vienašališkai dėl jo kaltės. Todėl nėra aišku kokiais argumentais remiantis teismas padarė išvadą, jog jis pripažino savo kaltę dėl vienašališkos sutarties nutraukimo. Jam nebuvo siųstas joks pranešimas dėl vienašališkos sutarties nutraukimo, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, rodančių jo kaltę dėl vienašališkos sutarties nutraukimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos Z. S. parodymais, nes ji prisiminti pokalbių detalių negalėjo bei nenurodė, kad atsakovas sakė, jog pinigų nemokės. Be to, ši liudytoja yra taip pat užvedusi analogišką bylą prieš atsakovą, kurioje liudytoja – T. T.. Teismas eliminavo sutarties 6.4 p., netinkamai taikė ir aiškino, tiek procesinės teisės normas, tiek materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.564 str. 1 d. 3 p., 6.63 str. 1 d. 5 p., nes ieškovė šiomis normomis ieškinyje nesivadovavo, ji grindė sutarties nutraukimą dėl neatsiskaitymo laiku, todėl teismas peržengė ieškinio ribas bei pažeidė šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principą. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 9 700 Lt skolos priteisimo, visiškai ignoravo CK įtvirtintas imperatyvias įstatymo normas, nevertino atsakovo argumentų. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas yra skolingas jai už žemės nuomą 9 700 Lt, t. y. nepateikė jokios žemės nuomos rašytinės sutarties iki 2011-11-22. Sutartyje esantis įrašas nepatvirtina aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, taip pat nėra aišku tariamos skolos kilmės, padengimo terminų ir pan., todėl remiantis CK 1.93 str. 2 d. ieškovė neturėjo teisės nei sandorio sudarymo fakto, nei jo tariamo neįvykdymo fakto įrodinėti liudytojų parodymais, o teismas jais remtis. Teismas ieškovės reikalavimą tenkino vien tik liudytojų bei ieškovės paaiškinimais, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai, kad jis iki 2011-11-22 naudojo ieškovės žemės sklypą, nesudaro pagrindo kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip žemės nuomos sutartinius santykius. Atsakovas žemę naudojo neatlygintinais panaudos pagrindais, nes tik per keletą metų įdirbus žemę, ji tapo bent kiek vertinga ir galėjo būti žemės nuomos objektu, todėl tik 2011-11-22 ir buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis. Teismas šių aplinkybių nevertino, nors pati ieškovė pripažino, jog leido naudotis žeme be sutarties, į teismą anksčiau dėl nuomos nesikreipė, o jei būtų nepageidavusi, jog atsakovas naudojasi žeme, būtų ją išnuomojusi kitiems. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei įrodymus, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovui buvo leista naudotis žeme neatlygintinai nei atlygintinai. Be to, labiau tikėtina, jog šalys sutartyje numatė apie būsimą 9 700 Lt skolą, jei bus tęsiama sutartis 5 metus.
Mano, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio, nes ji nėra visos žemės sklypo savininkė, jai priklauso tik trečdalis išnuomoto žemės sklypo dalis. Apie šią aplinkybę atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Ieškovė, nepateikdama įgaliojimo kitų žemės sklypo bendrasavininkų, suklaidino apeliantą, kad ji yra vienintelė savininkė žemės sklypo, pasirašė 2011-11-22 žemės sklypo nuomos sutartį ir išnuomojo visą žemės sklypą atsakovui, tam neturėdama jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl tarp šalių sudarytas sandoris laikytinas viršijant savo įgaliojimus ir teismo pripažintinas niekiniu bei negaliojančiu, atitinkamai negali būti tenkintinas ieškovės reikalavimai. Ieškovei neteisėtai sudarius sutartį ir atsakovui išnuomojusi visą žemės sklypą, kai jai priklauso tik trečdalis, neturi teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti jai nepriklausančios žemės sklypo dalies nuomos mokesčio. Teismas tokius reikalavimus turėjo atmesti. Ieškovei nebuvo suteiktas įgaliojimas trečiųjų asmenų tvarkyti visus žemės reikalus raštu, kaip tai numato įstatymas, todėl ieškovė neturėjo teisės nei pasirašyti nuomos sutartį ir išnuomoti visą žemės sklypą nei reikalauti nuomos mokesčio už visą žemės sklypą. Teismo argumentai, jog atsiliepimuose į ieškinį trečiųjų asmenų pareikšta pozicija prilygsta jų ieškovei raštu suteiktam sutikimui nuomoti atsakovui ginčo žemės sklypą, yra visiškai nepagrįsti, nes atitinkamas sutikimas turėjo būti suteiktas raštu dar iki žemės nuomos sutarties sudarymo, o ne kilus teisminiam ginčui. Teismo išdėstyti teiginiai yra prieštaringi, nes vienu atveju nurodo, jog vadovaujantis CK 6.548 str. 3 d., reikalingas rašytinis bendraturčių sutikimas, o kitu atveju laiko pakankamu žodiniu bendraturčių sutikimo ir patvirtinimo dėl žemės nuomos sutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo nurodyta, kad yra nagrinėjamas patikslintas ieškinys, šalys nepageidavo, kad būtų pagarsinta bylos medžiaga, o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su byla yra susipažinusi, todėl civilinio proceso teisės nebuvo pažeistos. Be to, šalys turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, o atsakovo atstovė aiškiai buvo nurodžiusi, jog su byla yra susipažinusi. Todėl jei apeliantas mano, jog jo atstovė yra netinkamai atlikusi savo funkcijas, jis gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Sutikimo kopija buvo pateikta teismui tinkamai ir yra užfiksuota, jog susipažinimui buvo pateikta proceso šalims. Todėl apelianto argumentai dėl šio dokumento yra nepagrįsti bei atmestini. Nepagrįstai apeliantas teigė, jog teismas neįvertino jo argumentų, priešingai teismas sprendime konstatavo, jog atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl nuomos sutarties nutraukimo yra kaltas pats atsakovas, nes jis nebeketino žemės nuomotis ir dirbti, todėl jis privalo mokėti už 2012 m. žemės nuomos mokestį. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad ieškovė žemės sklypą išnuomojo kitam asmeniui, nes žemės sklypas buvo išnuomotas kitam asmeniui tik 2013-05-02. Mano, kad atsakovas sąmoningai vengė atsiimti korespondenciją. Teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Ieškovė nebuvo leidusi apeliantui naudotis žeme neatlygintinai, o pačioje sutartyje pats atsakovas savo ranka įrašė skolos sumą už 5 metus. Mano, jog apeliantas teigdamas apeliacinį skundą, siekia išvengti skolų, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo O. N. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ji ieškovei neatlygintinai leido naudotis žeme, ją išnuomoti bei gauti nuomą. Apelianto skundas yra nepagrįstas, nes jis turėjo byloje atstovę ir žinojo apie visas bylos aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo I. N. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ji ieškovei neatlygintinai leido naudotis žeme, ją išnuomoti bei gauti nuomą. Mano, kad atsakovo atstovė įvairiausiais būdais bandė supainioti aplinkybes bei sukelti abejones, tačiau jai tai nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-22 ieškovė ir atsakovas sudarė 11,69 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2015-01-02. Šalys susitarė, kad Nuomininkas (atsakovas) Nuomotojui (ieškovei) mokės nuomos mokestį kasmet po 200 Lt už kiekvieną išnuomotą žemės sklypo hektarą, t. y. Nuomininkas įsipareigojo sumokėti viso 2 338 Lt už visą išnuomotą žemės sklypą per metus. Pagal sutartį nuomos mokestis už praėjusius metus turi būti sumokėtas iki sekančių metų balandžio mėn. 30 d. Atsakovas sutarties 2 lape ranka padarė prierašą: „Skola už 5 metus 9 700 Lt“. Prierašą pasirašė ir patvirtino antspaudu. (b. l. 5-6).
Panevėžio miesto apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, pripažino, kad atsakovas naudojosi ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančia žeme, todėl ieškinį patenkino.
Apeliantas, nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes teisėja buvo šališka; buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, reikalavimas dėl 2 338 Lt skolos pateiktas dar nesuėjus mokėjimo terminui; peržengtos ieškinio ribos, nurodant normas, kuriomis ieškovė nesivadovavo; klaidingai įvertintas 9 700 Lt skolos atsiradimas; nevertinta aplinkybė, kad žemės nuomos sutartis niekinė, nes ieškovė nėra viso sklypo savininkė ir negalėjo sudaryti sutarties.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, šalių pateiktų įrodymų visumą iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, o apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas 2013-07-15 Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teisėjos Dainos Lisaitės nušalinimo (b. l. 72-73). Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo atsakovo D. Š. pareiškimą ir 2013-07-18 nutartimi pareikštą nušalinimą teisėjai Dainai Lisaitei, atmetė (b. l. 72-75).
Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl teisėjos šališkumo laiko teisiškai nereikšmingais ir nepagrįstais, nes teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-18 nutartimi, kuri yra neskundžiama. Naujų aplinkybių, dėl kurių Panevėžio miesto apylinkės teismas nesvarstė, nepasisakė ir nesprendė apeliantas nenurodo, tik plačiau išdėsto savo subjektyvias prielaidas ir abejones.
CPK 225 straipsnis numato teismo teisę atlikti būtinus veiksmus, priėmus ieškinį. Panevėžio miesto apylinkės teismas, rengdamasis civilinės bylos nagrinėjimui, iš atsakovo atsiliepimo sužinojo, kad išnuomotas žemės sklypas priklauso trims asmenims –ieškovei bei I. N. ir O. N.. Dėl šių aplinkybių pripažino, kad bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl ieškovei nurodė pašalinti trūkumus (b. l. 33, 39). Teismas, priėmęs 2013-05-21 nutartį ir nustatęs ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, procesinių teisių nepažeidė. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, nurodė trečiaisiais asmenimis žemės sklypo bendraturtes I. N. ir O. N.. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-06-03 nutartimi patikslintą ieškinį priėmė, nustatė tretiesiems asmenims terminą pateikti atsiliepimus. Ši nutartis ir trečiųjų asmenų atsiliepimai įteikti atsakovui (b. l. 54, 66). Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad apie patikslintą ieškinį jam nebuvo žinoma. CPK 42 straipsnis numato šalių teises ir pareigas, tame tarpe ir teisę susipažinti su bylos medžiaga. Apeliantas, būdamas atsakovu, turėjo teisę susipažinti su byla ir joje esančiais dokumentais, teikti visus įrodymus bei paaiškinimus. Ta aplinkybė, kad apeliantas nesinaudojo savo teisėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas pažeidė procesines teisės normas. Be to, iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės nepakeisti, o tik papildomai nurodomi įtraukti į bylą tretieji asmenys. Visos šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, kadangi atsiliepime į ieškinį jos nurodytos. Be to, atsakovą teismo posėdyje atstovavusi advokatė patvirtino, kad su bylos rašytine medžiaga yra susipažinusi (b. l. 92-102).
Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.) Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ir kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai vertino tik ieškovės ir liudytojų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, kurie yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos 2008-02-15, civ. byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31, civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-07-02, civ. byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad teismas ištyrė ir įvertino visus šalių pateiktus ir šalių ginčui reikšmingus įrodymus. Buvo įvertintos visas apelianto nurodomos aplinkybės ir jų pagrindu teismas padarė pagrįstas išvadas, kad D. Š. naudojosi ieškovės ir trečiųjų asmenų žeme nuo 2007 m. iki 2012 m. deklaravo ją tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms gauti, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo ir, kaip pats pripažino, sudarydamas 2011-11-22 žemės sklypo nuomos sutartį, yra skolingas ieškovei už 5 metus 9 700 Lt.
Pirmosios instancijos teismas nurodė visus įrodymus ir įrodinėjimo priemones, iš kurių įrodymai gauti, išdėstė kiekvieno įrodymo turinį ir reikšmę, vertinant kartu su kitais įrodymais, nurodė motyvus, kurių pagrindu vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta kaip nepatvirtinančius tam tikrų aplinkybių buvimo. Nors apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl šalių paaiškinimų įrodomosios reikšmės, liudytojų parodymų, tačiau toks nesutikimas pagrįstas tik subjektyviu atsakovo, siekiančio sau palankaus sprendimo, vertinimu, o ne objektyviu pagrindu, leidžiančiu pagrįstai abejoti įrodymų patikimu ir juos įvertinti kitaip, nei jie įvertinti teismo sprendime. Atsakovo nesutikimas su jam nepalankiu sprendimu savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos.
Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškinys dėl 2 338 Lt skolos pateiktas nesibaigus mokėjimo terminui. Minėta, pagal nuomos sutartį atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2013-04-30 (sutarties 4.2 p.), tuo tarpu ieškovė patikslintą ieškinį pateikė 2013-06-03, t. y. jau suėjus terminui atsiskaityti už žemės nuomą, tačiau apeliantas savo prievolės neįvykdė iki šiol. Apelianto argumentai, aiškinant sutarties nutraukimo aplinkybes, deklaratyvūs, neparemti konkrečiais įrodymais, o jo veiksmai, kad nuo 2012 m. išnuomotos žemės sklypo jis nebedirbo ir pats tai pripažino savo procesiniuose dokumentuose, įrodo, kad jis sutiko su nuomos sutarties nutraukimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, pagrįstai priteisė iš apelianto 2 338 Lt skolos už žemės sklypo nuomą 2012 metais.
Ta aplinkybė, kad ieškovė nesivadovavo teismo nurodytomis materialinėmis teisės normomis, negali būti vertinama, kaip peržengimas ieškinio ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „ieškinio dalykas - tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Faktinis ieškinio pagrindas - ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl būtent faktinį ieškinio pagrindą ieškovas privalo nurodyti ieškinyje. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškininiame pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nors ir nedraudžia to daryti. Ieškovė galėjo ieškinyje nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jos nuomone, reikia taikyti sprendžiant ginčą, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovės nurodytos teisės normos, t. y. teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-47/2006; 2011-04-26 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).
Apeliantas, nesutikdamas su 9 700 Lt skolos atsiradimo pagrindu, nepaneigė savo paties pripažintos aplinkybės, kad už 5 metus jis skolingas ieškovei 9 700 Lt (b. l. 5-6). Rašytiniai įrodymai patvirtina, o ir pats apeliantas pripažino, kad iki nuomos sutarties sudarymo, t. y. iki 2011-11-22, naudojosi žemės sklypu, ją dirbo, deklaravo ir gavo iš to pajamas. Vien ta aplinkybė, kad nuo 2007 metų nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę nuomos santykiai ir atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovei už naudojamą žemę. Jei atsakovas, kaip jis teigia, žeme naudojosi neatlygintinai, tai privalo įrodyti šią aplinkybę (CPK 12, 178 str.). Atsakovas, išskyrus prielaidas ir subjektyvius samprotavimus, įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, nepateikė ir neįrodinėjo, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė leido naudoti žemės sklypą neatlygintinai, tuo labiau, kad ieškovė tai neigia.
Aplinkybė, kad išnuomota atsakovui žemė priklauso ne vien ieškovei, bet ir tretiesiems asmenims, nepanaikina ir nekeičia apelianto pareigos sumokėti nuomos mokestį už naudojamą žemę. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad nuomos sutartis niekinė. Nuomojamosios žemės sklypo bendraturtės ir procesiniuose dokumentuose, ir teismo posėdyje aiškiai išreiškė savo valią, jog žinojo ir sutiko, kad ieškovė išnuomotų žemę ir gautų už nuomojamą žemę pinigus (b. l. 57-58, 96-98). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas trečiųjų asmenų 2011-11-11 Sutikimą, nepažeidė procesinių teisės normų, kaip teigia apeliantas, nes tinkamai argumentavo tokį sprendimą (b. l. 100-101). Be to, tretieji asmenys O. N. ir I. N. patvirtino, kad būtent šį Sutikimą pasirašė ir leido ieškovei disponuoti joms priklausančio žemės sklypo dalimis savo nuožiūra.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jei neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos ieškovės advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88, 93 str. 1 d., b. l. 137).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.