Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui D. Š., tretiesiems asmenims O. N., I. N. dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, iki rašytinės nuomos sutarties sudarymo atsakovas naudojosi ieškovės ir trečiųjų asmenų žemės sklypu neturėdamas rašytinės nuomos sutarties. Atsakovas žemės sklypą pradėjo dirbti savavališkai, ieškovė ne vienus metus ieškojo žemę dirbančio asmens. Atsakovą surado 2006 m. ar 2007 m. padedant vietiniams kaimo gyventojams. Atsakovas prisipažino, kad be savininkų sutikimo dirba jų žemės sklypą, todėl pats pasiūlė ir sutiko sumokėti už jo naudojimą žemės nuomos mokestį – už 2007 m. po 80 Lt už 1 ha, už 2008 m. – 130 Lt už 1 ha, o už 2009-2011 m. – po 200 Lt už 1 ha. Sudarydamas su ieškove rašytinę žemės nuomos sutartį 2011-11-22 atsakovas pats apskaičiavo žemės nuomos mokesčio skolos sumą, už 2007-2011 m. ant sutarties teksto ranka padarė įrašą, kad jo skola yra 9700 Lt bei pasirašė. Ieškovė ne kartą mėgino susisiekti su atsakovu dėl skolos sumokėjimo, atsakovas vis žadėjo skolą sumokėti, tačiau 2012-11-02 pokalbio metu atsisakė mokėti skolą už dirbto žemės sklypo nuomą. Viso atsakovo skola ieškovei yra 12 038 Lt.

Be to, 2011-11-22 Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2012-01-03 iki 2015-01-02 (Sutarties 6.1. p.). Sutarties 6.5. šalys numatė, kad prieš Sutarties 6.1. punkte numatytą terminą pasibaigus sutarčiai ne dėl nuomininko kaltės, nuomotojas įsipareigoja atlyginti nuomininko žemės ūkio paskirties žemės pagerinimui turėtas išlaidas ir netenka teisės reikalauti nuomos mokesčio už paskutinius sutarties galiojimo metus. Atsakovas nuo 2012 m. pabaigos nebenaudoja minėto žemės sklypo, jame nebevykdo žemės ūkio veiklos, neatlieka jokių žemės ruošimo žemės ūkio darbams veiksmų, nes ieškovė 2012 m. lapkričio mėn. žodžiu informavo, kad žemės sklypo nuomos sutartis yra vienašališkai nutraukta ieškovės iniciatyva ir žemės sklypas išnuomotas kitam asmeniui bei pranešė, kad nuo 2013 m. atsakovas nebevykdytų jokių žemės ūkio darbų minėtame žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 2012 m. pabaigoje vienašališkai nutraukė Žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, vadovaujantis minėtos sutarties 6.5. p., ji neteko teisės reikalauti žemės nuomos mokesčio už 2012 m., todėl reikalavimas dėl 2 338 Lt dydžio žemės nuomos mokesčio skolos už 2012 m. priteisimo yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog ieškovės reikalaujamai priteisti 9 700 Lt dydžio skolai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokios skolos pagrindą ir dydį. Atsakovas faktiškai naudojosi ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu, tačiau nuomos santykiai tarp šalių nesusiklostė. Ieškovė nėra perdavusi ar paskolinusi atsakovui 9 700 Lt dydžio sumos. Įrašą sutartyje atsakovas traktuoja kaip nuomos sutarties už penkerius metus kainą ieškovei pačiai paprašius sutartyje nurodyti pinigų sumą, kurią ji gautų, jei nuomotų atsakovui žemės sklypą penkerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovei T. T., tretiesiems asmenims O. N. ir I. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,6500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-38), T. T. ir I. N. priklauso po (duomenys neskelbtini) dalis, o O. N. – (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo. 2011-11-22 ieškovė T. T. ir atsakovas ūkininkas D. Š. sudarė 11,69 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b.l. 5-6). Sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui, iki 2015-01-02.

CK 6.548 straipsnio 3 d. numato, kad keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tretieji asmenys turėjo išduoti ieškovei notaro patvirtintą įgaliojimą nuomos sutarčiai sudaryti. Ieškovė nesudarė trečiųjų asmenų vardu nuomos sutarties. Sutartis sudaryta tik ieškovės vardu. I. N. bei O. N. tiek atsiliepimuose į ieškinį raštu patvirtino, tiek teismo posėdyje davusios priesaiką teisme paaiškino, kad jos žodžiu buvo davusios ieškovei sutikimą dėl žemės sklypo valdymo, žinojo apie sudarytą nuomos sutartį ieškovės vardu ir su tuo sutiko. Taip pat nėra pagrindo abejoti ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais, kad atsakovui eilę metų iki rašytinės sutarties sudarymo buvo žinoma, kad jo išsinuomotas žemės sklypas priklauso ne vienam savininkui, kad sutartį parengė, žemės sklypo duomenis ir tik vieną nuomotoją joje įrašė atsakovas. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM rašte (b.l. 81) nurodyti duomenys apie tai, kad atsakovas deklaravo ieškovės ir trečiųjų asmenų dirbamo žemės sklypo plotą, nurodydamas jo kadastrinius duomenis. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad nuomos sutartis dalyje dėl tretiesiems asmenims priklausančios žemės sklypo dalies nuomos yra negaliojanti. Ieškovė sutartį įvykdė - perdavė atsakovui naudotis ir valdyti, o atsakovas priėmė ir naudojosi visu žemės sklypu ir jį dirbo, todėl turi pareigą mokėti nuomos mokestį už visą išsinuomotą plotą.

Sutarties 4.1 p. nuomininkas D. Š. įsipareigojo mokėti nuomotojai T. T. nuomos mokestį grynais pinigais arba pavedimu į nuomotojo raštu nurodytą sąskaitą banke kasmet po 200 Lt už kiekvieną išnuomotą žemės sklypo hektarą, viso 2338 Lt už visą išnuomotą žemės sklypą per metus. Sutarties 4.2 p. numatė, kad nuomos mokestis už praėjusius metus turi būti sumokėtas iki kitų metų balandžio 30d. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos Z. S. parodymų nustatyta, kad atsakovas dar 2012-11-02 ieškovei nurodė, kad pinigų už žemės nuomą nemokės. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad išsinuomotos žemės nebedirbo nuo 2012 m. pabaigos, kuomet nuėmė derlių, žinodamas ieškovės valią apie ketinimą nutraukti su juo nuomos santykius atsakovui neatsiskaitant. Todėl pripažintina įrodyta aplinkybė, kad šalių nuomos santykiai baigėsi ieškovei vienašališkai nutraukus nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės ir atsakovui su tuo sutikus 2012 m. lapkričio 2d. (CK 6.564 str. 1 d.3p., 6.63 str. 1d. 5p.). Nurodytais motyvais nėra pagrindo taikyti sutarties 6.5 punkto sąlygos Atsakovas naudojosi ieškovės žeme pagal nuomos sutartį visą sezoną, pasėjo, užaugino ir nuėmė derlių, todėl pripažintina, kad atsakovo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį yra už visus 2012 metus. Nors civilinė byla dalyje dėl 2338 Lt nuomos mokesčio skolos priteisimo buvo iškelta nesuėjus nuomos mokesčio mokėjimo terminui, tačiau suėjus nuomos mokesčio mokėjimo terminui ir vėliau skola nebuvo sumokėta, todėl nuomos mokesčio skola už 2012 m. pagal 2011-11-22 šalių sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį 2338 Lt iš atsakovo priteistina.

Šalių pasirašytoje Žemės sklypo nuomos sutartyje atsakovas ranka padarė įrašą „skola už 5 metus 9700 Lt“ bei patvirtino parašą antspaudu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo paties pripažintą skolą jis sumokėjo ieškovei. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad skolos įrašas padarytas nurodant nuomos mokesčio sumą pagal sutartį už būsimus 5 metus. Rašytinė sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui, o skolos suma 9700 Lt neatitinka nei sandorio kainos skaičiuojant trejus metus (7014 Lt), nei kainos, kuri būtų, jei žemė būtų nuomojama penkerius metus (11 690 Lt).

Ieškovės, trečiojo asmens O. N. paaiškinimai teisme, liudytojų T. M., P. M., I. B. parodymai teisme, 2013-07-04 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM rašte Nr. (duomenys neskelbtini)pateikti duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, neturėdamas rašytinės nuomos sutarties su ieškove, trečiaisiais asmenimis, dirbo ieškovei bei tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo 2006-2007 m., už dirbtą žemės sklypą pats pasiūlė sumokėti nuomos mokestį, kurio bendra suma yra 9700 Lt, žemės sklypą, kaip iš privačių asmenų nuomojamą žemę, deklaravo tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, todėl pripažintina įrodyta aplinkybė, kad 9700 Lt skola, nurodyta atsakovo 2011-11-22 nuomos sutartyje už penkerius metus, yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio skola už 2007-2011 m. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1d.). Žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos nurodytų sutarties formos nesilaikymo pasekmių nenumato. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad skola sumokėta. Nurodytais motyvais 9700 Lt skola iš atsakovo priteistina.

Atsakovo prievolė yra piniginio pobūdžio, prievolės įvykdymo terminas praleistas, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės prašomos 5 procentų metinės palūkanos. Nuo 2338 Lt nuomos mokesčio sumos už 2012 m. palūkanos priteistinos ieškovės reikalavimu nuo patikslinto ieškinio padavimo teisme dienos – 2013-06-03 (b.l. 42, 44), o nuo 9700 Lt nuomos mokesčio sumos už 2007-2011 m., palūkanos priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. vasario 26d. Palūkanos už priteistą skolos sumą priteistinos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2013-06-18 teismo nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis 2013-07-16 (b.l. 59). 2013-07-15 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo (b.l. 72-73), kuris perduotas teisėjai tik posėdžio dieną. Nušalinimo sprendimo klausimas buvo perduotas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei, kuri 2013-07-18 išsprendė teisėjos nušalinimo klausimą ir atsakovo pareikštą nušalinimą atmetė. Nutartyje pažymėta, kad subjektyvus atsakovo įsitikinimas dėl teisėjos šališkumo bei procesinio sprendimo priėmimo kitoje byloje negali sudaryti pagrindo teisėjos nušalinimui, atsakovas turi teisę skųsti priimtus procesinius sprendimus LR CPK nustatyta tvarka. Atsakovui pareiškus nušalinimą, ieškovės atstovas prašė skirti atsakovui 2000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, nes tokiu būdu atsakovas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą (b.l. 70). Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl nušalinimo, nurodydamas aplinkybes, nurodytas CPK 65, 66 ir 67 straipsniuose. Nušalinimas teisėjai pareikštas vieną kartą procese, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str. 2d.). Atsakovas ir atstovė nurodė aplinkybes, sukėlusias abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Pareiškimas atitiko procesinio dokumento, kuriuo reiškiamas nušalinimas, formos ir turinio reikalavimus, todėl buvo priimtas ir perduotas teismo pirmininkei, kuri dėl užimtumo neturėjo galimybės nedelsiant išspręsti nušalinimo klausimą teisėjai neatidedant teismo posėdžio. Teismas sutinka, kad dėl pareikšto nušalinimo klausimo išsprendimo turėjo būti atidėtas teismo posėdis, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas siekė piktnaudžiauti nušalinimo teise. Nurodytais motyvais ieškovės atstovo prašymas skirti atsakovui baudą atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), 362 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 10, 20), 1000 Lt ieškovei suteiktų teisinės pagalbos tekimo išlaidų (b.l. 9, 21), 1000 Lt atsakovui suteiktų teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b.l. 82,83).

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo priteisiamos visos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 93 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 338 Lt skolą (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis litus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2338 Lt) nuo 2013 m. birželio 3d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 9700 Lt (devynis tūkstančius septynis šimtus litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9700 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. vasario 26d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 362 Lt (tris šimtus šešiasdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovės T. T. atstovo prašymą skirti atsakovui D. Š. 2000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 62 Lt (šešiasdešimt du litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.