Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Miesto gijos“ (iki 2025 m. liepos 31 d. pavadinimas akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. ieškiniu prašė pripažinti, kad tarp ieškovo M. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis butui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės nepagrįstai reikalauja sumokėjimo už šilumos energijos teikiamą į Butą iš trečiojo asmens B. M., kuris šių paslaugų negauna, nes faktiškai ginčo laikotarpiu minėtas butas buvo suteiktas pagal panaudos sutartį ieškovui M. M.. Apie panaudos sutartį atsakovės buvo informuotos raštu, be to, minėta sutartis yra įregistruota viešajame Nekilnojamojo turto registre, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Nors atsakovės tvirtina, kad rašytinę sutartį su M. M. jos yra nutraukusios, tačiau, nutraukus rašytinę sutartį tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“, tarp ieškovo ir šilumos tiekėjos konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta nerašytinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis su ginčo buto teisėtu ir faktiniu valdytoju – šilumos energijos vartotoju, nes butą panaudos sutarties pagrindu valdo M. M., kuris yra sudaręs konkliudentinę šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakovėmis nuo 2013 m. balandžio 13 d. ir šiuo metu yra laikytinas šilumos energijos vartotoju. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑431/2012, kurioje buto nuomininkas buvo pripažintas šilumos energijos vartotoju. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. tiekė, o atsakovė AB „Miesto gijos“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki dabar tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui. Ginčo butas ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. priklauso B. M. ir panaudos sutarties pagrindu, kuri yra įregistruota viešame registre, yra valdomas M. M. ginčo laikotarpiu. Šilumos energija butui buvo tiekiama pagal atsakovų ir ieškovo M. M. sudarytą konkliudentinę atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį. Iki 2014 metų ieškovas atsiskaitydavo su atsakove UAB „Vilniaus energija“ pagal rašytinę sutartį, pagal kurią minėta atsakovė nuolat gaudavo ieškovo mokėjimus už šildymą per ieškovui M. M. skirtas kompensacijas, kurios jam buvo skiriamos nuo 2010 m. iki 2014 m. vasario mėnesio. Tačiau UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. kovo 12 d. raštu informavo M. M. ir B. M., kad nuo 2013 m. balandžio 11 d. sutartis su M. M. nutraukiama, o po sutarties nutraukimo visi klausimai bus reguliuojami galiojančių teisės aktų pagal standartines sąlygas. Ieškovas M. M. nuo vaikystės gyvena Bute, o B. M. negyvena jame nuo 2008 metų, be to, nuo 2012 m. panaudos sutartimi buto valdymą perdavė M. M., apie tai informuodamas atsakoves. Panaudos sutartyje šalys susitarė, kad M. M. mokės už tiekiamą į butą šilumos energiją ir komunalines paslaugas, o nerašytine sutartimi ieškovas su atsakovėmis susitarė, jog jis mokės už į butą tiekiamą šilumos energiją ir komunalines paslaugas. Ieškovas ir atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nuo 2012 m. lapkričio 26 d. buvo sudarę rašytinę atsiskaitymo už buto šildymą ir kaštą vandenį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 10 punktą M. M. įsipareigojo atsiskaityti už tiekiamą energiją, taip pat šios sutarties 19 punktu perėmė K. M. 8 475,29 Lt skolą, šiam skolos perkėlimui gavęs K. M. sutikimą. Nors šilumos tiekėjas šią rašytinę sutartį nutraukė nuo 2013 m. balandžio 11 d., tačiau ieškovas tvirtina, kad nuo 2013 m. balandžio 12 d. įsigaliojo konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, todėl už šilumos energiją turi atsiskaityti ieškovas.

3. Atsakovės UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, juose su ieškiniu nesutiko. Atsakovės laikėsi pozicijos, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį šioje civilinėje byloje, piktnaudžiauja procesu. Atsakovės yra turėjusios ne vieną teisminį procesą tiek su ieškovu M. M., tiek su trečiuoju asmeniu B. M. dėl skolų už į Butą tiektą šilumos energiją. Ieškovo inicijuojami klausimai, formuojami prašymai bei teikiami argumentai yra išnagrinėti kitose susijusiose civilinėse bylose, jų teisminių procesų Nr. 2‑68‑3‑16228‑2014‑5, Nr. 2-68-3-09541-2018-9, Nr. 2-68-3-13503-2018-2.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovėms AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta; atmesti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl baudos skyrimo; priteisti iš ieškovo valstybei 14,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui B. M. nuo 2012 m. spalio 4 d. nuosavybės teise priklauso Butas. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. spalio 4 d. minėtas butas nuosavybės teise priklausė K. M., kuris nuosavybės teisę perleido B. M. 2012 m. rugsėjo 20 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Butas šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. B. M. 2012 m. spalio 8 d. su ieškovu M. M. sudaryta panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė M. M. minėtą butą nuolat gyventi ir naudoti savo reikmėms. UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė su M. M. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į Butą. UAB „Vilniaus energija“ minėtą sutartį nutraukė 2013 m. balandžio 14 d. dėl to, kad M. M. nuo 2012 m. lapkričio 27 d. nemokėjo už šilumos energiją pagal sutartį. Nuo 2013 m. balandžio 12 d. sąskaitos už buto šildymą teikiamos buto savininkui B. M.; nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energiją į butą tiekia AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

6. Teismas įvertino duomenis apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28-466/2023 (proceso Nr. 2‑68‑3-09541-2018-9), Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑51-820/2022 priimtą 2021 m. sausio 20 d. nutartį nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą su M. M. neteisėtu, konstatuojant, kad tapatus reikalavimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos ieškovas M. M. buvo įtrauktas dalyvauti nurodytose civilinėse bylose, kuriose įrodinėjimo dalyku buvo tos pačios faktinės aplinkybės ir jomis įrodinėjamas materialusis teisinis santykis tarp tų pačių šalių. Nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamą reikalavimą pripažinti energijos tiekimo sutartinius santykius tarp šalių ieškovas grindžia ieškovo ir trečiojo asmens B. M. 2012 m. spalio 8 d. buto panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo lengvatos ieškovui M. M. dėl Buto taikymu iki 2014 m. vasario mėnesio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-383-599/2015 konstatuota, kad, nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, t. y. sutartinių santykių dalyvis, be to, ieškovas, teikdamas viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip nei imperatyviai numatyta teisės aktuose, todėl šiuo atveju darytina išvada, jog buto savininkas, o ne panaudos gavėjas yra bute esančių šilumos įrenginių savininkas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas B. M. su atsakovu M. M. 2012 m. spalio 8 d. sudarė ginčo buto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė UAB „Vilniaus energija“ su panaudos gavėju 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju ir laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. balandžio 11 d. ieškovė pateikdavo sąskaitas sumokėti, tačiau atsakovas M. M. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal minėtos sutarties nuostatas nevykdė, todėl ieškovė teisėtai bei pagrįstai nutraukė minėtą sutartį nuo 2013 m. balandžio 11 d.

8. Teismas nustatė, kad nurodytais teismų įsiteisėjusiais sprendimais tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu buvo nuspręsta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. su atsakove UAB „Vilniaus energija“ ir nuo 2017 m. gegužės 1 d. su atsakove AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo ir yra konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis Butui ne su ieškovu M. M., kaip panaudos gavėju, o su šio buto savininku B. M., kaip buto savininku ir energijos vartotoju pagal standartines sąlygas. Konstatuota, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas nutraukti šią civilinę bylą, kadangi ieškovas dalyvavo nurodytose civilinėse bylose ir neturi teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų prejudicinių faktų.

9. Teismas įvertino, kad šiuo atveju nepagrįsto ieškinio pareiškimo nėra pagrindo laikyti ieškovo piktnaudžiavimu savo procesine teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

10.1. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą, neįvertinęs, kad ieškovas prašė pripažinti ne reikalavimą „dėl sutarties pripažinimo sudaryta“, o prašė pripažinti, jog tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis Butui.

10.2. Teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas pareiškė tapatų ieškinį, nurodė tris įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, turinčius prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, nors konkrečiai nenurodė, kurioje iš bylų pareikštas ieškinio reikalavimas buvo tapatus reikalavimui, pareikštam nagrinėjamoje byloje, kurios laikotarpis iš dalies nesutampa su minėtų bylų laikotarpiais.

10.3. Teismas nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28-466/2023, tačiau šiose bylose M. M. nebuvo ieškovas ir nepareiškė jokių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatūs paminėtose civilinėse bylose pareikštų ieškinių dalykui ir pagrindui. Teismas nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-51-820/2022, tačiau šioje byloje M. M. nepareiškė reikalavimo pripažinti, kad tarp ieškovo M. M. ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis Butui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatus paminėtoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalykui ir pagrindui. Ieškovas tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas jokioje tarp ginčo šalių nagrinėtoje byloje, todėl teismas nepagrįstai nutraukė nagrinėjamą bylą.

10.4. Ieškovas tvirtina, kad jų ginčas nagrinėjamoje byloje su šilumos tiekėja nėra tapatus ginčui, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2‑838‑599/2015, Nr. e2-28-466/2023, Nr. e2‑51‑820/2022, nes šiose bylose pareikštų ieškinių dalykas nesutampa su nagrinėjamos bylos dalyku (reikalavimu). Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-838-599/2015 ir Nr. e2-28-466/2023 ieškovas apskritai nebuvo pareiškęs jokio ieškinio, o civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 ieškovas prašė pripažinti ieškovo B. M. Buto šildymo sutarčių, sudarytų tarp B. M. ir UAB „Vilniaus energija“ (konkliudentinė sutartis nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 30 d.) bei tarp M. M. ir UAB „Vilniaus energija“ perdavimą (2012 m. lapkričio 26 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2017 m. kovo 30 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu; pripažinti ieškovo B. M. Buto 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą su M. M. neteisėtu, tačiau minėtoje byloje nebuvo prašoma pripažinti, kad tarp ieškovo M. M. ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis Butui. Civilinėje byloje e2-51-820/2022 ieškovas ginčijo sutarčių neteisėtą perdavimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir rašytinės 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3349241 nutraukimą, tačiau ieškiniu neprašė pripažinti sutartis sudarytomis, be to, nesutampa bylų ginčo laikotarpiai, nes neapima laikotarpio nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje. Todėl nebuvo pagrindo nutraukti bylą nesant bylos, kurioje buvo išnagrinėtas ieškinys, tapatus pareikštam šioje byloje tarp ginčo šalių.

10.5. Nors ieškovas atsiliepimu, pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2‑838-599/2015 ir Nr. e2-28-466/2023, prašydamas atmesti šilumos tiekėjų ieškinį, iš dalies rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis remiasi nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje, tačiau priešieškinio civilinėse bylose Nr. 2-838-599/2015 ir Nr. e2-28-466/2023 nėra pareiškęs. Todėl ieškovo M. M. pripažinimo konkliudentinės šilumos vartojimo sutarties šalimi klausimas nebuvo Vilniaus miesto apylinkės teismo bylų Nr. 2-838-599/2015 ir Nr. e2‑28‑466/2023 dalykas, kaip yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-448/2014. Šilumos tiekėjo ieškinio pagrindas (skolos ir sumokėjimo už šilumos energiją pažeidimai) nėra tapatus ieškovų ieškinio pagrindui (faktinis šilumos energijos vartojimas), nes skiriasi ne tik reikalavimai, bet ir ginčo laikotarpiai. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys dėl ieškovo M. M. pripažinimo konkliudentinės šilumos vartojimo sutarties šalimi yra galimas, nes šilumos tiekėjos ieškinyje dėl skolos už šildymą, taip pat ieškovo ieškinyje dėl jo sutarties perdavimo 2017 m. ir nutraukimo 2012 m. nėra teisminio nagrinėjimo dalykas byloje dėl ieškovo M. M. pripažinimo konkliudentinės šilumos vartojimo sutarties šalimi nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 30 d. su UAB „Vilniaus energija“ ir nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pareiškimo su AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl šie ginčai nėra laikytini tapačiais, nes nesutampa ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ginčo laikotarpis, taip pat nesutampa juridiniai faktai, kuriais grindžiami abu ieškiniai.

10.6. Pirmosios instancijos teismas painioja tapačių ieškinių sukeliamas pasekmes su prejudicinių aplinkybių sukeliamomis pasekmėmis, kai pirmuoju atveju byla yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas), o antruoju atveju byla nėra nutraukiama, tačiau šaliai nebereikia įrodinėti prejudicinių aplinkybių, kuriomis remiantis priimamas sprendimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

10.7. Ieškovas M. M. nurodo, kad jis buvo įtrauktas dalyvauti nurodytose civilinėse bylose, tačiau minėtose bylose įrodinėjimo dalyku nebuvo tos pačios faktinės aplinkybės ir jomis įrodinėjamas materialusis teisinis santykis tarp tų pačių šalių.

10.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamą reikalavimą pripažinti energijos tiekimo sutartinius santykius tarp šalių ieškovas grindžia ieškovo ir trečiojo asmens B. M. 2012 m. spalio 8 d. buto panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo lengvatos ieškovui M. M. dėl Buto taikymu iki 2014 m. vasario mėnesio; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-383-599/2015 konstatuota, kad, nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, t. y. sutartinių santykių dalyvis, be to, ieškovas, teikdamas viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip, nei imperatyviai numatyta teisės aktuose, todėl šiuo atveju darytina išvada, jog buto savininkas, o ne panaudos gavėjas yra bute esančių šilumos įrenginių savininkas. Tačiau tai yra laikytina prejudicine aplinkybe, taikytina laikotarpiui iki 2012 m., kurios šilumos tiekėjas neprivalo įrodinėti minėtam laikotarpiui (CPK 182 straipsnio 2 punktas), bet ši aplinkybė nėra laikoma prejudicine laikotarpiui nuo 2013 m. iki 2017 m. (dėl UAB „Vilniaus energija“) ir laikotarpiui nuo 2017 m. iki 2023 m. (dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai), taip pat prejudicinės aplinkybės nėra pagrindas nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.

10.9. Teismo nurodytos prejudicinės aplinkybės nėra pagrindas nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus ieškovo ieškiniui byloje Nr. e2-51-820/2022.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo atmesti ieškovo skundą kaip nepagrįstą; paskirti solidariai ieškovui M. M., trečiajam asmeniui B. M. ir atstovei L. G. maksimalią 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Teismas išsamiai išanalizavo ir aptarė šalių teikiamus argumentus bei bylai aktualius prejudicinius sprendimus. M. M. buvo įtrauktas prejudicinę galią šioje byloje turinčiose bylose, t. y. civilinėse bylose Nr. 2-838-599/2015, Nr. e2-28-466/2023, Nr. e2‑51‑820/2022, kuriose įrodinėjimo dalyku buvo tos pačios faktinės aplinkybės ir jomis įrodinėjamas materialusis teisinis santykis tarp tų pačių šalių. Nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu buvo nuspręsta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. su atsakove UAB „Vilniaus energija“ ir nuo 2017 m. gegužės 1 d. su atsakove AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo ir yra konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis Butui, ne su ieškovu M. M., kaip panaudos gavėju, o su šio buto savininku B. M., kaip buto savininku ir energijos vartotoju pagal standartines sąlygas. Tarp nagrinėjamos bylos proceso dalyvių jau anksčiau vyko teisminiai procesai, kuriuose ne vieną kartą buvo nagrinėtas šioje byloje pakartotinai ieškovo ir jo atstovų keliamas klausimas.

11.2. Atsakovė remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑838‑599/2015 turiniu. Pažymi, kad, nesutikdami su teismo išvadomis, K. M., B. M. ir M. M. pateikė apeliacinį skundą, savo reikalavimus apeliantai grindė tokiais pačiais argumentais kaip ir šioje byloje, t. y. kad ginčo laikotarpiu B. M. negyveno Bute, todėl šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos energijos faktiškai negavo, Butas buvo perduotas pagal įregistruotą panaudos sutartį M. M., į kurį ir turi būti nukreiptas ieškinio reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė tokius apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai netinkamo atsakovo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A‑707‑431/2016 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Teismas aiškiai nustatė, kurie Butą valdę asmenys yra atsakingi už kurį skolos susidarymo laikotarpį ir atitinkamai priteisė įsiskolinimus. Atsakovė nurodo, kad B. M. ir toliau netinkamai vykdė savo prievoles pagal šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo Butui sutartį, dėl to 2018 m. kovo 27 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo iš B. M. už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla, teisminio proceso Nr. 2‑68‑3‑09541‑2018‑9, jos metu, teismui atsisakius priimti priešieškinį, buvo inicijuota trečioji byla – 2018 m. gegužės 3 d. B. M. ir M. M. pareiškė savarankišką ieškinį atskiroje byloje. Atsakovė pažymi nurodytų civilinių bylų (teisminių procesų Nr. 2‑68-3-09541-2018-9 ir Nr. 2-68-3-13503-2018-2) procesų eigą ir jose teismų priimtus procesinius sprendimus. Nurodo, kad, nepaisant to, jog nurodytuose teisminiuose procesuose jau išnagrinėti klausimai ir priimti prejudiciniai sprendimai dėl tinkamų šilumos energijos tiekimo Butui sutarties šalių, 2023 m. balandžio 3 d. M. M. pakartotinai pareiškė savarankišką ieškinį šioje byloje, kurioje dar kartą pakartotinai teikia teismų jau išnagrinėtus argumentus.

11.3. Nurodo, kad skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Nagrinėjamu atveju tapatumo požiūriu vertinamos prejudicinės bylos yra susijusios su ta pačia šioje byloje faktine, teisine situacija ir ginčijamomis aplinkybėmis. Tai, kad dalis šioje byloje bei prejudicinėse bylose nurodomo laikotarpio nesutampa, neturi reikšmės ir įtakos šioje byloje ieškovo ginčijamoms esminėms aplinkybėms. Ieškovo šioje byloje savo esme įrodinėjamos aplinkybės ir keliamas reikalavimas neva turėtų būti laikoma, jog šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis sudaryta ne su Buto savininku, o su ieškovu M. M. (bylos dalykas – pripažinti, kad tarp ieškovo M. M. ir Vilniaus energijos nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis Butui) išnagrinėtas ne vieną kartą nurodytose prejudicinėse bylose, konstatuojant, kad B. M. nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. (išskyrus laikotarpį, kai galiojo su M. M. sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis), o ne M. M., yra šilumos vartotojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų prasme. Laikotarpis šioms aplinkybėms neturi reikšmės, nes faktinės ir teisinės aplinkybės nepakitusios.

11.4. Atsakovės vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su skundu neva teismas nutartimi nepagrįstai nutraukė bylą netinkamai įvertinęs nagrinėjamos bylos ir prejudicinių bylų tapatumą bei CPK 293 straipsnio 3 punkto sudėtį. Teismas detaliai nagrinėjo prejudicinių bylų turinį, aplinkybes bei jose nagrinėtus klausimus. Teismas nutartyje pažymėjo, kaip ir kokios šioje nagrinėjamoje byloje įrodinėjamos aplinkybės sutampa su prejudicinėse bylose teismų išnagrinėtomis aplinkybėmis.

11.5. Atsakovė pažymi tai, kad iš beveik 15 metų besitęsiančios šios bylos dalyvių veiksmų istorijos matyti, jog yra susiklostęs tendencingas ir pasikartojantis M. M., B. M., jų atstovo P. M. (giminaičio) bei L. G. teisei priešingas elgesys: atitinkamo nekilnojamojo turto savininkai nuolat neapmoka šilumos tiekėjo pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas ir prekes; šilumos tiekėjui pareiškus ieškinius teisme dėl skolos už atitinkamus laikotarpius priteisimo, pasitelkiamas šeimos narys advokato padėjėjas P. M. bei advokatė L. G., kurių pagalba reiškiami priešieškiniai, inicijuojami nauji procesai, teikiami prašymai stabdyti bylas ir pan., siekiant tik kuo ilgiau nemokėti kreditoriui ir kaip įmanoma vilkinti šilumos tiekėjo pradėtų bylų nagrinėjimą; net teismams atmetus visus argumentus, prašymus ir galutiniais teismų sprendimais priteisus skolas, sąskaitos, teikiamos už naujus laikotarpius, toliau neapmokamos, dėl to šilumos tiekėjas yra priverstas vėl kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir nurodytas procesinių veiksmų ratas pradedamas iš naujo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas skundas iliustruoja, jog net Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties pagrindu skirta maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesu nepakeitė ieškovo, trečiojo asmens ir jų atstovų elgesio, priešingai – toliau keliami analogiški jau išnagrinėti klausimai bandant juos pateikti kaip naujus ar nenagrinėtus. Atsakovė daro prielaidą, kad toks procesinis elgesys tęsiamas ir, tikėtina, toliau nesiliaus. Dėl šių priežasčių atsakovė yra įsitikinusi, kad nagrinėjamoje byloje yra visi pagrindai taikyti maksimalią sankciją už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnis) ir ji turi būti pritaikyta solidariai tiek ieškovui, tiek trečiojo asmens, tiek jų atstovų atžvilgiu. Remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, atsakovė pažymi tai, kad aktyvus nesąžiningas būtent P. M. elgesys teismų jau pripažintas ankstesniame procese, todėl tokius veiksmus atstovams tęsiant ir toliau, šis elgesys privalo sukelti neigiamas teisines pasekmes, tuo tarpu ieškovui ir trečiajam asmeniui atstovaujantys profesionalūs atstovai taip pat turi veikti tinkamai, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Atsakovė nurodo, kad civilinė byla buvo teisėtai nutraukta. Yra net trys įsiteisėję Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai, turintys prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, t. y. civilinėse bylose Nr. 2‑838-599/2015, Nr. e2-28-466/2023, Nr. e2-51-820/2022. Nurodytais teismų įsiteisėjusiais sprendimais tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu buvo nuspręsta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. buvo ir yra konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis Butui ne su ieškovu M. M., kaip panaudos gavėju, o su šio buto savininku B. M., kaip buto savininku ir energijos vartotoju pagal standartines sąlygas. Ieškovas dalyvavo nurodytose civilinėse bylose ir neturi teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktų.

13. 2025 m. rugpjūčio 4 d. teisme buvo gautas pranešimas, kad nuo 2025 m. liepos 31 d. pasikeitė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pavadinimas. Naujas pavadinimas yra AB „Miesto gijos“ (toliau – Bendrovė), naudojamas prekių ženklas - „Gijos“. Pažymi, jog tai yra tik Bendrovės pavadinimo pasikeitimas. Bendrovės registruotos buveinės adresas, adresas korespondencijai ir kita informacija, išskyrus elektroninio pašto ir interneto svetainės adresus, išlieka nepakitusi. Kadangi byloje analizuojami įvykiai įvykę iki pavadinimo pakeitimo nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse paliekamas pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovėms dėl sutarties pripažinimo sudaryta.

16. Ieškovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutraukė bylą pagal ieškovo šioje byloje pareikštą ieškinį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pareiškė tapatų ieškinį, ir nurodo, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas jokioje kitoje tarp ginčo šalių nagrinėtoje byloje. Atsakovės atsiliepimuose į atskirąjį skundą su apelianto argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

17. CPK 293 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

18. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatą, suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas.

20. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, ir ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ginčo šalys, dalykas (ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas)), ir ieškinio pagrindas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑65‑421/2020 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė, kad yra priimti prejudicinę galią šioje civilinėje byloje turintys ankstesni įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2‑838-599/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16228-2014-5), Nr. e2‑28‑466/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09541-2018-9), Nr. e2‑51‑820/2022 (teisminio proceso Nr. 2‑68‑3-13503-2018-2). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos ieškovas M. M. buvo įtrauktas dalyvauti nurodytose civilinėse bylose, kuriose įrodinėjimo dalyku buvo tos pačios faktinės aplinkybės ir jomis įrodinėjamas materialusis teisinis santykis tarp tų pačių šalių.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo dalyvaujantis byloje asmuo (atitinkamai atsakovas, trečiasis asmuo, ieškovas) anksčiau nurodytose civilinėse bylose. Atskirajame skunde ieškovas patvirtina, kad jis buvo įtrauktas dalyvauti nurodytose civilinėse bylose. Apeliantas neginčija aplinkybės dėl ginčo šalių tapatumo, kaip vieno iš ieškinių tapatumo vertinimo elementų, šioje ir nurodytose civilinėse bylose.

23. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nurodytose kitose civilinėse bylose įrodinėjimo dalyku nebuvo tos pačios faktinės aplinkybės ir nesutampa jomis įrodinėjamas materialusis teisinis santykis tarp tų pačių šalių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė tapačių ieškinių sukeliamas pasekmes, kai byla yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas), o ne prejudicinių aplinkybių sukeliamas pasekmes, kai šalis atleidžiama nuo prejudicinių aplinkybių įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

24. Remiantis byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, Butas nuosavybės teise priklauso B. M. 2012 m. rugsėjo 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registre nuo 2012 m. spalio 8 d. įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Buto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su M. M..

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-838-599/2015 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams K. M., B. M. ir M. M. dėl įsiskolinimo išieškojimo, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei UAB „Vilniaus energija“ skolas už į Butą patiektą šilumos energiją: iš atsakovo K. M. priteista skola už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.; iš atsakovo B. M. priteista skola už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 31 d.; iš atsakovo M. M. priteista skola už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. balandžio 11 d. Minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A‑707‑431/2016.

26. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015, matyti, kad teismas nustatė, jog atsakovas B. M. su atsakovu M. M. 2012 m. spalio 8 d. sudarė ginčo buto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė su panaudos gavėju 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju ir laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. balandžio 11 d. (imtinai) ieškovė pateikdavo sąskaitas sumokėti, tačiau atsakovas M. M. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal minėtos sutarties nuostatas nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki šiol nebuvo gauta nė viena atsakovo įmoka, todėl teismas konstatavo, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis minėtos sutarties nuostatomis ir CK 6.217 straipsnio 1 dalies bei 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vienašališkai nutraukė minėtą sutartį nuo 2013 m. balandžio 11 d. (imtinai). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu padaryta išvada, kad buto savininkas, o ne panaudos gavėjas yra bute esančių šilumos įrenginių savininkas, t. y. atitinkamai atsakovas K. M. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) ir atsakovas B. M. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki šiol, išskyrus laikotarpį, kai galiojo su atsakovu M. M. sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, o ne atsakovas M. M., yra šilumos vartotojas. Šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritarta ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A‑707‑431/2016.

27. Pažymėtina, kad minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015 atsakovai, be kita ko, rėmėsi aplinkybe, jog Butą panaudos sutarties pagrindu valdo ir naudoja atsakovas M. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2‑838‑599/2015, nustatytos aplinkybės, kad UAB „Vilniaus energija“, kaip šilumos tiekėja, konkliudentiniais veiksmais sudarytos neterminuotos šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu B. M. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2013 m. balandžio 12 d. pagrindu teisėtai ir pagrįstai reikalauja skolos už į Butą patiektą šilumos energiją išieškojimo iš šio atsakovo (t. y. B. M.). Taigi iš minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 12 d. sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjant ieškovės ieškinį buvo tirtos ir vertintos aplinkybės dėl to, kas yra laikytinas buto šilumos energijos vartotoju ginčo laikotarpiu, ir ta aplinkybė, kad atsakovas B. M. su atsakovu M. M. 2012 m. spalio 8 d. yra sudaręs ginčo buto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad vėliau Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-28-466/2023 pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „Vilniaus energija“, daugiabučio namo savininkų bendrija (ieškovės pusėje), M. M. (atsakovo pusėje), išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28-466/2023, nuspręsta ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo B. M. skolą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už į Butą patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Minėtas 2023 m. gegužės 8 d. teismo sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑1799‑861/2023.

29. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2‑28‑466/2023, turinio matyti, kad nagrinėjant ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo buvo tirtos ir įvertintos aplinkybės dėl to, ar B. M. yra tinkamas atsakovas byloje, bei tai, ar M. M. su B. M. 2012 m. spalio 8 d. sudarytos panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gali būti laikomas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolininku. Taigi minėtoje byloje tirtos ir įvertintos aplinkybės, kas yra laikytinas buto šilumos energijos vartotoju ir vėlesniu ginčo laikotarpiu. Minėtu 2023 m. gegužės 8 d. teismo sprendimu buvo konstatuota, kad būtent B. M., Buto savininkas, laikytinas tinkamu atsakovu, kuriam ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį priteisti skolą už centralizuotai patiektą šilumos energiją, ir iš atsakovo B. M., remiantis konkliudentiniais veiksmais sudaryta su ieškove šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovei priteista skola už patiektą Butui šilumos energiją.

30. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 buvo nagrinėtas ieškovų M. M. ir B. M. ieškinys atsakovėms AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ dėl sutarties perdavimo, galbūt neteisėto jos nutraukimo ir mokėjimų už šilumos energiją perskaičiavimo. Minėtoje civilinėje byloje priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-864-855/2021) nutarta nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą su M. M. neteisėtu, teismui nustačius, kad klausimas dėl M. M. ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“ šildymo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo yra išnagrinėtas ir dėl jo pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015, bei apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016.

31. Minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 ieškiniu prašyta pripažinti ieškovo B. M. Buto šildymo sutarties, sudarytos tarp B. M. ir UAB „Vilniaus energija“, šilumos tiekėjo teisių ir pareigų perdavimą UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m. kovo 30 d. neteisėtu; taip pat prašyta įpareigoti atsakoves AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ solidariai (arba kaip alternatyvus reikalavimas – subsidiariai, arba pagal atitinkamus laikotarpius, kai atsakovai buvo šilumos tiekėjai ieškovų atžvilgiu) atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą ieškovams M. M. (nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. balandžio 11 d.) ir B. M. (nuo 2010 sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) Buto atžvilgiu pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens energijos kainas nurodytu būdu, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. arba (kaip alternatyvus reikalavimas) sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodytoje civilinėje byloje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu nuspręsta nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovo M. M. reikalavimo – įpareigoti atsakovus atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. balandžio 11 d.; nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovo B. M. reikalavimo – įpareigoti atsakovus atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. ir laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 31 d.; atmesti likusią ieškinio dalį.

32. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022, turinio matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti šildymo sutarties šilumos tiekėjo teisių ir pareigų perdavimą UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016, nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes ir nustatė, kad rašytinė sutartis su M. M. galiojo iki 2013 m. balandžio 11 d., o nuo 2013 m. balandžio 12 d. konkliudentiniais veiksmais su atsakove UAB „Vilniaus energija“ sudarytos šilumos tiekimo sutarties šalimi laikytinas ieškovas byloje – B. M.. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑2039‑603/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo tai, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškovų sutartinius santykius su atsakove UAB „Vilniaus energija“, pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016, nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis ir nustatė, jog nuo 2013 m. balandžio 12 d. tarp ieškovo B. M. su atsakove UAB „Vilniaus energija“ galiojo konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo sutartis.

33. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ginčas su šilumos tiekėja nagrinėjamoje byloje nėra tapatus ginčams nurodytose kitose civilinėse bylose, nes šiose bylose pareikštų ieškinių dalykas nesutampa su nagrinėjamos bylos dalyku (reikalavimu). Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-838-599/2015 ir Nr. e2-28-466/2023 ieškovas (apeliantas) nebuvo pareiškęs jokio ieškinio, o civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 ieškovas (apeliantas) reiškė kitokios formuluotės reikalavimą nei nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje.

34. Vertinant nurodytus apelianto argumentus, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas kitose tarp ginčo šalių nagrinėtose bylose, atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023, 75 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑137/2013).

36. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo teisiškai kvalifikuotų ginčą, t. y. nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina tai, kad ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-486/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑293‑823/2019, 23 punktas).

37. Apeliantas nurodo, kad jis priešieškinio civilinėse bylose Nr. 2-838-599/2015 ir Nr. e2‑28‑466/2023 nėra pareiškęs, todėl ieškovo pripažinimo konkliudentinės šilumos vartojimo sutarties šalimi klausimas nebuvo paminėtų Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų dalykas, ir savo pozicijai pagrįsti atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-448/2014. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūrinio sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti ieškovų skundą, motyvuojant tuo, kad tapatus ginčas nagrinėjamas teisme, teisėtumo klausimas. Nurodytoje byloje vertintas konkretaus ginčo pobūdis (kilęs ginčas dėl šilumos paskirstymo metodo) ir teisme nagrinėtoje civilinėje byloje pateiktu ieškiniu pareikšto reikalavimo (priteisti įsiskolinimą) turinys ir apimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad ieškinių tapatumas nustatomas kiekvienu atveju vertinant konkrečios bylos ginčo šalis, byloje pareikšto ieškinio dalyką, reikalavimų turinį ir pagrindą. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje šalių pateiktus argumentus, bylai aktualius įsiteisėjusius teismų sprendimus ir įvertino ieškinių tapatumo kriterijus. Atskirojo skundo argumentai, kad nurodytas minėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas analogiškomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

38. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašo pripažinti, kad tarp ieškovo M. M. ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. buvo ir yra sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis dėl Buto. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu įrodinėja tai, kad ginčo laikotarpiu Butas 2012 m. sudarytos panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas ieškovui ir nors šilumos tiekėjas nuo 2012 m. lapkričio 26 d. sudarytą rašytinę atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį nutraukė nuo 2013 m. balandžio 11 d., tačiau ieškovas tvirtina, kad nuo 2013 m. balandžio 12 d. įsigaliojo ieškovo ir šilumos tiekėjo konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, todėl už šilumos energiją privalo atsiskaityti ieškovas, o ne trečiasis asmuo (B. M.). Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad nuo 2013 m. balandžio 12 d. ir šiuo metu būtent ieškovas yra laikytinas Buto šilumos energijos vartotoju, o tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. bei tarp ieškovo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis dėl Buto.

39. Nors apeliantas pažymi tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2‑838‑599/2015 ir Nr. e2-28-466/2023 ginčas vyko dėl skolos priteisimo, o ne dėl sutarties šalies nustatymo, tačiau reikšminga įvertinti ne tik ieškinių reikalavimų lingvistines formuluotes, bet teisminio nagrinėjimo objektu buvusį ginčų materialųjį santykį ir gynybos būdą. Kaip nustatyta anksčiau, nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2‑838‑599/2015 ir Nr. e2-28-466/2023 ginčuose pagal reikalavimus dėl įsiskolinimų už šilumos energiją priteisimo teisminio nagrinėjimo objektą sudarė ir aplinkybės dėl tinkamo atsakovo, t. y. kuris dalyvaujantis byloje asmuo yra laikytinas Buto šilumos energijos vartotoju, atitinkamai ir skolininku šilumos tiekėjui, ginčo laikotarpiais. Minėtose bylose klausimas dėl to, kas privalo atsiskaityti su šilumos tiekėju už Butui tiektą šilumos energiją konkliudentiniais veiksmais sudarytos šilumos energijos tiekimo ir vartojimo sutarties pagrindu, nagrinėtas iš esmės analogiškais pagrindais, t. y. remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, be kita ko, ir dėl M. M. su B. M. 2012 m. spalio 8 d. sudarytos panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Vien teisinio reikalavimo pagrindo keitimas, nekeičiant faktinio pagrindo, ir aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodomas ilgesnis laikotarpis (t. y. iki šiol) ir taip ginčo laikotarpis iš dalies nesutampa su minėtų bylų laikotarpiais, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas iš esmės netapatus, kadangi reikalavimas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindais, o įrodinėjamos aplinkybės, keliamas reikalavimas ir teisminio nagrinėjimo objektas, t. y. kad konkliudentiniais veiksmais šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis sudaryta ne su Buto savininku, o su ieškovu M. M., savo esme yra iš esmės tapatus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju naujai pareikštu ieškovo ieškiniu siekiama iš naujo peržiūrėti tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie jau buvo teismų išanalizuoti ir įvertinti ankščiau išnagrinėtose civilinėse bylose, ir iš esmės revizuoti priimtus ir įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, priimtus tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

40. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis ir vertina, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina.

41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo skirti baudą

42. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą CPK 95 straipsnio pagrindu paskirti solidariai ieškovui M. M., trečiajam asmeniui B. M. ir atstovei L. G. maksimalią 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai.

43. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie piktnaudžiavimo atvejai – dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningas pareiškimas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, pateikimas kito procesinio dokumento) arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

44. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktą prašymą skirti baudą motyvuoja argumentais dėl beveik 15 metų besitęsiančios šios bylos dalyvių veiksmų istorijos ir, atsakovės vertinimu, susiklosčiusio tendencingo ir pasikartojančio M. M., B. M., jų atstovo P. M. (giminaičio) bei L. G. teisei priešingo elgesio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktą prašymą atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ taip pat grindžia aplinkybe, jog jau išnagrinėtame šalių ginče dėl skolos už ankstesnį laikotarpį priteisimo Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė trečiojo asmens M. M. bei jo atstovo nesąžiningą procesinį elgesį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau net minėtos nutarties pagrindu skirta maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesu nepakeitė ieškovo, trečiojo asmens ir jų atstovų elgesio – toliau keliami analogiški jau išnagrinėti klausimai, bandant juos pateikti kaip naujus ar nenagrinėtus.

45. Vertinant atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1799-861/2023, buvo nutarta skirti trečiajam asmeniui M. M. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, baudą paskirstant taip: 1 000 Eur skiriant ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, 1 000 Eur skiriant trečiajam asmeniui UAB ,,Vilniaus energija“ ir 3 000 Eur skiriant valstybei. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties turinio nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu, išsamiai ir detaliai ištyrė visą dalyvaujančių byloje asmenų teismuose besitęsiančių ginčų net keliose civilinėse bylose eigą, ir atitinkamai įvertino M. M. procesinių veiksmų visumą (minėtos teismo nutarties 25–35 punktai).

46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo M. M. ieškinys atsakovėms AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta, teismui pateiktas 2023 m. balandžio 3 d. Nagrinėjama civilinė byla iškelta 2023 m. balandžio 25 d. (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-9266-608/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04861-2023-5).

47. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑1799‑861/2023 priimta, išnagrinėjus trečiojo asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Vilniaus energija“, daugiabučio namo savininkų bendrija, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Reikšminga įvertinti tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu ir vertinant visą šalių teisminių ginčų eigą, be kita ko, buvo nurodyta ir tai, jog į minėtą bylą (t. y. civilinę bylą Nr. e2-28-466/2023) kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje buvo įtrauktas M. M., kuris 2023 m. kovo 16 d. pateikė byloje netiesioginį priešieškinį arba savarankišką trečiojo asmens reikalavimą; teismo 2023 m. balandžio 3 d. rašytine nutartimi buvo atsisakyta priimti M. M. netiesioginį priešieškinį arba savarankišką trečiojo asmens reikalavimą, tada trečiasis asmuo pateikė tokį pat pareiškimą kitoje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje, be kita ko, pažymėta ir tai, kad tokio naujo ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-9266-608/2023, kurioje M. M. prašo pripažinti šilumos vartojimo ir tiekimo sutartį po 2013 m. balandžio 11 d. nutraukimo sudaryta su juo konkliudentiniais veiksmais; taip pat nurodyta, kad 2023 m. gegužės 8 d. buvo priimtas byloje skundžiamas sprendimas, su kuriuo nesutikdamas trečiasis asmuo M. M. pateikė apeliacinį skundą.

48. Pastebėtina tai, kad atsakovė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, pažymi tai, jog aktyvus nesąžiningas P. M. (t. y. ieškovo atstovo, advokato padėjėjo) elgesys teismo jau pripažintas ankstesniame procese. Tačiau, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi bauda paskirta tik M. M.. Be to, atsakovė prašyme dėl baudos skyrimo šio asmens nenurodo – baudą dėl piktnaudžiavimo procesu prašoma skirti ieškovui M. M., trečiajam asmeniui B. M. ir atstovei L. G.. Prašymą atsakovė iš esmės grindžia argumentais dėl M. M., B. M. ir jų atstovų elgesio ilgą laiką besitęsiančiuose teismo procesuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priimant atsakovės, prašančios skirti baudą, akcentuojamą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑1799‑861/2023 buvo išsamiai ir detaliai ištirti duomenys apie ankstesnių teismų procesų, kuriuose dalyvavo bylos šalys ir trečiasis asmuo, eigą. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad Vilniaus apygardos teismui priimant 2023 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑1799‑861/2023 ir ja skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesu, iš esmės taip pat jau buvo įvertintas ir M. M. (ieškovo nagrinėjamoje byloje) elgesys pateikiant ieškinį, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-9266-608/2023, t. y. nagrinėjama civilinė byla, kurioje vėliau buvo priimta skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis. Atsakovė nenurodo ir nedetalizuoja konkrečių naujų argumentų ir aspektų ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl kitų nurodytų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs atsakovės prašymo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant nagrinėjamu atveju nustatytoms aplinkybėms, šioje bylos proceso stadijoje atsakovės argumentai nepripažintini pakankamu pagrindu vienareikšmiškai konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimo procesu faktą, dėl to pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“ prašymo dėl baudos skyrimo.